Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025-01-13 nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. D. skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-03-29 nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir A. D. paskirta galutinė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 14 MGL (700 Eur) bauda. Į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-03-29 nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.

J. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (A. B. ir G. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas A. K.), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, J. D. skirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. D. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant J. D. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. Š. paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. bei G. R. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Nukentėjusio A. K. atstovo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. D. nukentėjusiajam A. K. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti procesinių išlaidų bei daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. jie, 2024-03-12, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, P. G. priklausančiame darže, veikdami kartu, tyčia smogė rankomis bei spyrė tiksliai nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip septynis kartus, A. B. į įvairias kūno vietas, bei smogė rankomis ir spyrė tiksliai nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip vieną, G. R. į įvairias kūno vietas, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) miestelio aikštėje pasivijo bėganti nukentėjusįjį G. R., pargriovė pastarąjį ant pievos ir spyrė nenustatytą kiekį kartų G. R. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kaktos sumušimą, kuris pasireiškė minkštųjų audinių paburkimu-patinimu, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinio kelio srityje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, abiejuose blauzdose, bei nukentėjusiajam G. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą su paviršiniais smulkiais pavieniais odos nubrozdinimais kairėje galvos plaukuotoje dalyje;

1.2. be to, J. D. 2024-04-09, apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tyčia vieną kartą dešinės kojos keliu smogė A. K. į viršugalvį ir taip nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusysis A. B. apeliaciniu skundu prašo atnaujinti byloje įrodymų tyrimą, priimti ir nagrinėti jo patikslintą civilinį ieškinį, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025-01-13 nuosprendžio dalį, kuria A. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir tenkinti jo civilinį ieškinį, priteisti civiliniu ieškiniu prašomą žalą iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

2.1. Nurodo, kad jo civilinis ieškinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu, kai įtariamaisiais dar buvo du asmenys, t. y. jis pateiktas laiku, kaip tai numato įstatymas. Kaltinamaisiais šioje byloje buvo trys asmenys, kurie visi ir yra nuteisti už A. B. sužalojimą. Teismas šiuo formaliu pagrindu, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys nebuvo patikslintas bei jį reikėjo patikslinti nurodant trečią asmenį, paliko jo ieškinį nenagrinėtu. Tai pažeidžia jo, kaip nukentėjusiojo interesus ir teisę į žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad šioje situacijoje nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka. Teigia, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas, ieškinys galėjo ir turėjo būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo. Dėl tokio nedidelio ir neesminio trūkumo, kuris yra lengvai ištaisomas, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu, kas sukėlė daug didesnes neigiamas pasekmes, t. y. užkirto kelią į teisingą ir savalaikį žalos byloje išsprendimo ir atlyginimo klausimą.

2.2. Taip pat nurodo, kad visi trys kaltinamieji buvo nuteisti, visi pripažino kaltę, gailėjosi, tačiau žalos savanoriškai nei dalies neatlygino, nors ieškinys buvo pareikštas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos byloje įrodytos, t. y. nustatytas pažeidimas, šį pažeidimą padariusių asmenų kaltė, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamųjų veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos kaltinamųjų civilinės atsakomybės dėl A. B. sužalojimo sąlygos. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis neturėjo atstovo, pats nėra teisininkas, o jo, kaip nukentėjusiojo, interesus teismo metu turėjo užtikrinti valstybinis kaltintojas, kuris jokiais savo veiksmais nesiėmė priemonių, kad būtų ištaisyta nedidelė klaida, trukdanti išnagrinėti ieškinį, teisingai išspręsti bylą ir užtikrinti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą.

3. Atsiliepimų į nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. B. ir jo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nuteistieji bei jų gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nukentėjusiojo A. B. apeliacinio skundo.

5. Nukentėjusiojo A. B. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 13 d. nuosprendį ir tenkinti pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. B. manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi civilinis ieškinys buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (ikiteisminio tyrimo metu). Be to, nors civilinis ieškinys nebuvo patikslintas nurodant trečiąjį kaltinamąjį, šis ieškinio trūkumas buvo neesminis ir lengvai ištaisomas.

6. Pirmos instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusysis A. B. buvo pateikęs civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai Joniškyje 2025 m. sausio 13 d. priimant nuosprendį nusprendė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą bei išaiškino A. B., kad jis turi teisę pareikšti kaltinamiesiems civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju, kai byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, teismas klausimą dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo privalo išspręsti priimdamas vieną iš BPK 115 straipsnyje numatytų sprendimų (BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

8. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. nukentėjusiuoju buvo pripažintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos 2024-03-13 nutarimu (1 t., b. l. 94). Nukentėjusysis A. B. civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2024-07-25 ir ieškinyje nurodė, kad 1500 Eur neturtinę žalą prašo priteisti iš tuo metu buvusių įtariamųjų A. D. ir J. D. (1 t., b. l. 122-124). 2024-08-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu A. B. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 134). 2024-09-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės kaltinamajame akte informacija apie ikiteisminio tyrimo metu pareikštą nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį buvo nurodyta (5 t., b. l. 19). Iš aptartų duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. B. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pateikė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. laikydamasis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias ieškinys pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kokia neturtinė žala jam padaryta, be to, nukentėjusysis A. B. ieškinyje nurodė tik 2 įtariamuosius, t. y. A. D. ir J. D., nors byloje įtarimai buvo pareikšti ir D. Š.

9. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, turėjo priimti vieną iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų – civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Taip pat, išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad yra pagrindas nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo pradžios teisme nepatikslino civilinio ieškinio ir įtraukti civiliniu atsakovu kaltinamąjį D. Š. neprašė.

11. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo priimtu nuosprendžiu dalyje dėl nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio palikimu nenagrinėtu.

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju tokia išvada nepadaryta. Išvadą, kad yra pagrindas nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybe, kad civilinis ieškovas A. B. pateikė civilinį ieškinį su trūkumais, nenurodydamas trečio kaltinamojo ir šio trūkumo iki įrodymų tyrimo pradžios neištaisė.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtina atsižvelgti į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, t. y. civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Kai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis (įtariamasis), atskiru procesiniu sprendimu jis atsakovu neįvardijamas, tačiau turi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas civilinio atsakovo teises (BPK 110 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalis).

14. Šiuo atveju nukentėjusiojo A. B. civiliniame ieškinyje kaltinamasis D. Š. iš tiesų nebuvo nurodytas kaip civilinis atsakovas, tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats D. Š. nurodė, kad su pareikštais nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinka ir ginčijo jų sumą, nurodydamas, kad ji per didelė, tačiau sutiktų su teismo priteista suma. Be to, nukentėjusysis A. B. teismo posėdyje nurodė, kad prašo priteisti iš visų kaltinamųjų pareikštą civilinį ieškinį. (5 t., b. l. 70). Taigi pats kaltinamasis D. Š. nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį pripažino kaip pareikštą jam kaip civiliniam atsakovui ir nekėlė klausimo dėl ieškinio formos netinkamumo, be to, nukentėjusysis A. B. teismo posėdyje aiškiai įvardino visus kaltinamuosius kaip atsakingus už jam padarytą neturtinę žalą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nusikalstama veika buvo padaryta ir byloje esant pareikštam su padaryta nusikalstama veika susijusiam ieškiniui, turėjo civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės, priimdamas vieną iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų, o esant neaiškumų dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir (ar) dydžio – turėjo imtis priemonių šiems neaiškumams pašalinti, arba nesant galimybės tai padaryti – pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nagrinėdamas civilinį ieškinį, nesilaikė jį reglamentuojančių teisės normų, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio.

16. Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 13 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme civilinio ieškinio klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas, įvertinus, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka priimtas procesinis sprendimas yra neskundžiamas ir siekiant nepažeisti proceso dalyvių teisės priimtus procesinius sprendimus skųsti apeliacine tvarka, išspręsti civilinio ieškinio klausimą apeliacinėje instancijoje šiuo atveju nėra galimybės. Todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (2021 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-437-966/2021).

17. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 29) įtvirtintose nuostatose nurodyta, jog teismui pripažinus civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla nėra užvedama, tuo tarpu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, tas pats teismas tęsia civilinio ieškinio išsprendimo procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu – CPK) nuostatas. Pastebėtina, kad nepaisant to, koks yra pareikšto civilinio ieškinio dydis, bylos nagrinėjimas pagal CPK normas yra tęsiamas tame teisme, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Tokiu atveju, dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Svarbu ir tai, kad nagrinėdamas klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio, teismas nebesprendžia ar yra ieškinio pagrindas ir negali atmesti civilinio ieškinio, tačiau turi teisę iš ieškovo pareikalauti papildomos, ieškinio dydį pagrindžiančios medžiagos. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis bei papildomai ieškovo pateikta ar teismo iniciatyva išreikalauta medžiaga.

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Nukentėjusiojo A. B. atstovė advokatė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodžiu pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas – 200 Eur. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad A. B. sumokėjo advokatei 200 Eur (5 t., b. l. 104-105). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. teikdamas civilinį ieškinį taip pat pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio suruošimą, kurios sudaro 300 Eur. (1 t., b. l. 109-111)

19. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė nukentėjusysis, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas teisines išvadas. Nukentėjusysis A. B. apeliacinės instancijos teisme naudojosi jį atstovavusios advokatės teisinėmis paslaugomis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo atstovė dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2025-03-12, teismo posėdis truko apie vieną valandą, nukentėjusiojo atstovė pasisakė per baigiamąsias kalbas, naudojosi atsikirtimų teise. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo atstovės prašymas dėl A. B. patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš nuteistųjų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra tenkintinas ir iš nuteistųjų išieškotina 200 Eur suma nukentėjusiojo patirtoms atstovimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme padengti ją išskaidant į tris dalis, t. y. po 66,66 Eur. Proceso teisės normose nenustatyta solidari prievolė bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-420/2011).

21. Dėl nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio suruošimą, kurios sudaro 300 Eur. (1 t., b. l. 109-111), teisėju kolegija nusprendžia šį nukentėjusiojo prašymą palikti nenagrinėtą, kadangi šiuo teismo sprendimu yra pripažinta A. B. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, kurio metu bus išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimis nuteistajam A. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. Š., nuteistajam J. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas V. S., nuteistajam D. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. K.. (5 t., b. l. 117-119)

24. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma iš D. Š. valstybės naudai priteisti 258,33 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. (5 t., b. l. 147)

25. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma iš J. D. valstybės naudai priteisti 166,67 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. (5 t., b. l. 133)

26. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma iš A. D. valstybės naudai priteisti 117,16 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. (5 t., b. l. 150)

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris paduotas nuteistųjų teisinę padėtį sunkinančiu pagrindu (dėl civilinio ieškinio išsprendimo). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė nukentėjusiojo skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

28. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymai priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistiesiems apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti:

civiliniam ieškovui A. B. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Pripažinti nukentėjusiojo A. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis jas išieškoti iš nuteistųjų A. D., J. D., D. Š., t. y. po 66,66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 66 ct), nukentėjusiojo A. B. naudai.

Nukentėjusiojo A. B. prašymą dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.