Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-437-966/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-18
Bylos Nr.: 1A-437-966/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19759-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis: N. M.
Nukentėjusysis: E. S.
Civilinis ieškovas: E. S.
Advokatai: Nerijus Strazdas, Vaidas Paltanavičius, Muradas Bakanas

Kategorijos

2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-437-966/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19759-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.4; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei E. S.,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. R. gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

nuteistajam N. M., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui,nukentėjusiojo E. S. gynėjui advokatui Muradui Bakanui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. ir nukentėjusiojo E. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda,pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda,

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į N. M. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 4 d. 13.10 val. iki 2018 m. liepos 4 d. 14.10 val., t. y. dvi dienos, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir nustatyta, kad jam yra paskirta 196 MGL dydžio, t. y. 9 800 Eur bauda.

Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo E. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas E. R., tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. M. pagal BK189 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:

1.1. žinodamas, kad automobiliai „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), yra gauti nusikalstamu būdu, minėtus automobilius įgijo. Turėdamas tikslą juos realizuoti, organizavo su kitais įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir E. R. neteisėtą automobilio „Nissan Navara“ identifikavimo numerių suklastojimą bei su kitais įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis automobilio „Toyota Yaris“ identifikavimo numerių klastojimą bei abiejų automobilių registracijos liudijimų klastojimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, N. M. pasikėsino anksčiau įvardintus automobilius ir jų suklastotus dokumentus realizuoti, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė, nes abi transporto priemonės ir suklastoti dokumentai buvo 2018 m. liepos 4 d. rasti ir paimti policijos pareigūnų;

1.2. ne anksčiau kaip nuo 2018 m. liepos 1 d. įgijo ir iki 2018 m. liepos 4 d. turėjo žinomai nusikalstamu būdu gautus automobilius „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriuos laikė jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) N. M. iki 2018 m. liepos 4 d., veikdamas su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suorganizavo automobilių „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimų ir identifikacinių numerių klastojimą. Tai yra, iki 2018 m. liepos 3 d., 20.54 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, N. M. nurodymu nenustatyti asmenys nušlifavo originalų numerį ir šio vietoje adatinio kalimo būdu pakeitė automobilio „Nissan Navara“ tikrą VIN Nr. (duomenys neskelbtini) į netikrą VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, 2018 m. liepos 4 d., apie pietus, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, N. M. atvarius minėtą automobilį, jo įkalbėtas E. R. už 30 Eur atlygį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išėmė automobilio priekinį stiklą ir, nulupęs ant priekinės panelės kairiojo kampo pritvirtintą gamyklinę lentelę su tikru automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), šioje vietoje įklijavo N. M. pateiktą lentelę su suklastotu VIN Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3. turėdamas tikslą realizuoti žinomai nusikalstamu būdu gautus automobilius „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 4 d., organizavo minėtų automobilių dokumentų, t. y. registracijos liudijimų suklastojimą. Tai yra, įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, N. M. kartu su nenustatytais asmenimis elektrofotografinio spausdinimo būdu, imitavus vandens ženklus, mikrotekstus ir liuminescuojančius apsauginius pluoštelius, pagamino netikrą automobilio „Nissan Navara“ (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Toyota Yaris“ (duomenys neskelbtini) transporto priemonės netikrą registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nors N. M. neigė kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau jo kaltei įrodyti byloje ištirtų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų pakanka. N. M. paaiškinimus teismas vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje yra įrodymų, jog jis žinojo apie tai, jog automobiliai vogti, pats organizavo šių automobilių VIN numerių ir registracijos liudijimų klastojimą su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir E. R., kėsinosi šiuos automobilius realizuoti. Dėl nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio teismas sprendė, kad nukentėjusiajam nedalyvavus teismo procese, prašius bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nuomonės dėl civilinio ieškinio neišreiškus, civilinis ieškinys turi būti pliktas nenagrinėtas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino ar neteisingai vertino kai kurias svarbias bylai aplinkybes, t. y. netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą bei kitas teisės normas. Dėl grubių procesinių pažeidimų priimtas nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus bylos įrodymus. Teismas rėmėsi vien kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į akivaizdžias teisinančias aplinkybes.

3.2. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas žinojo, jog automobiliai „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ yra įgyti nusikalstamu būdu, kad nuteistasis juos įgijo pats, klastojo jų identifikavimo VIN numerius, registracijos dokumentus, pasikėsino juos realizuoti. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 189 straipsnio neužtenka įrodyti, kad asmuo įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. nustatyti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Reikia įrodyti ir tyčią įgyti būtent tokį turtą – nustatyti subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Iš bylos duomenų jokių objektyvių faktų, kad apeliantas žinojo apie tai, jog transporto priemonės yra vogtos, akivaizdžiai nėra. Byloje nenustatyti asmenys, kurie apeliantui atgabeno automobilius, jie neapklausti, nenustatyta, kas automobilius pavogė. Vagystės įvykdytos 2018 m. balandžio 28, 29 dienomis, o automobiliai pas apeliantą pateko daugiau nei po dviejų mėnesių. Susieti apeliantą su vagyste ar žinojimu apie vagystę, įvertinus jau vien laiko faktorių, yra pakankamai sudėtinga. Per šį laiką automobilio identifikavimo numeriai galėjo būti suklastoti, tuo pačiu klastojant ir dokumentus. Apeliantas, matydamas, kad automobilių registracijos liudijimai yra be aiškių pakeitimų ar klastojimo požymių, patys automobiliai nėra akivaizdžiai pažeisti, juos priėmė tiems darbams, kurių iš jo prašė juos atgabenęs asmuo, t. y. automobiliui Toyota pakeisti pagaminimo metus žymintį skaičių ant automobilio stiklo, o Nissan – lipduką, žymintį VIN numerį. Taip pat juos išplauti ir išvalyti pardavimui. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų už automobilius mokėjęs ir taip juos įgijęs. Perdavimo momentas fiksuotas vaizdo kameromis, tačiau pinigų perdavimo nesimato. Tai, kad apeliantas automobilius atgabeno uždėjęs ant jų jam pačiam priklausančio automobilio valstybinės registracijos numerių ženklus, traktuotina kaip administracinis nusižengimas. Tai nėra įrodymas, kad nuteistajam buvo žinoma apie vagystės faktą.

3.3. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas ketino abu automobilius realizuoti, tik nespėjo to padaryti dėl policijos pareigūnų veiksmų. Byloje neužfiksuoti pokalbiai ar susitarimai su kitais asmenimis dėl šių konkrečių automobilių realizavimo formos, būdo ar kitų svarbių aplinkybių. Nors nuosprendyje cituojami apelianto susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pokalbiai susiję su kaltinime minimais automobiliais. Pridėti pokalbiai susiję ir su kitais automobiliais ir tai parodo, kad automobilių prekybos bei tarpininkavimo veikla iš tikrųjų buvo vykdoma, o pridėti pokalbiai neturi nieko bendro su vogtomis ir kaltinime minimomis transporto priemonėmis. Šiuo atveju nesutampa net laikas, nes pokalbiai fiksuoti 2018 m. birželio 25 d., o automobiliai pas apeliantą atgabenti daugiau, negu po savaitės laiko.

3.4. Teismo teiginys, kad apeliantas su kitais asmenimis ir L. B. pakeitė vogtų automobilių identifikacinius numerius, yra grindžiamas tuo, kad apeliantui atvykus pas L. B., namuose esanti vaizdo įrašymo įranga buvo išjungta ir įjungta tik praėjus dviem valandoms. Iš teismo motyvų galima suprasti, kad būtent šiuo metu ir buvo pakeistas automobilio „Nissan Navara“ identifikacinis numeris. Tačiau neaišku kokiais duomenimis yra nustatyta, kad minėtas automobilis buvo atgabentas su tikruoju numeriu, o išgabentas jau su pakeistu. Nors teismas nuosprendyje teigia, kad L. B. garaže buvo rasti įrankiai, kuriais galimai buvo klastojami VIN numeriai, tačiau jokie specialūs tyrimai tokios teismo prielaidos nepagrindė. Byloje net nebuvo paskirta užduotis nustatyti, ar pas L. B. rasti įrankiai buvo naudojami būtent kaltinime minimų automobilių VIN numerių klastojimui. Be to, pats L. B. nebuvo įtariamuoju, nebuvo teisiamas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenurodė jokių aplinkybių, jog apeliantas bendrininkavo klastodamas duomenis. Šios aplinkybės rodo dvigubą tos pačios situacijos traktavimą dviejų skirtingų asmenų atžvilgiu ir tai taip pat patvirtina teismo išvadų nepagrįstumą.

3.5. Skunde nurodoma, kad byloje jokiais objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad būtent N. M. atliko pačių identifikacinių VIN numerių perkalimą automobilių kėbuluose, nors iš esmės būtent tuo ir yra kaltinamas. Dėl automobilio „Toyota Yaris“ nuteistojo veiksmai iš viso nėra susiję su identifikacinių numerių keitimu, nes jo iniciatyva tik perklijuoti lipdukai ant langų stiklų, kurie žymi automobilio pagaminimo metus. Šie duomenys nėra priskiriami prie identifikuojančių automobilį, o tai reiškia, kad jokių veiksmų, kurie būtų vertinami, kaip nusikalstami, ir siejami su siekiu pakeisti automobilį identifikuojančius numerius, iš viso nebuvo. Lipdukus apeliantas keitė automobilį atvairavusio tadžikų tautybės asmens prašymu, neturėdamas jokios informacijos, kad automobilis vogtas ir klijuojant lipdukus yra bandoma nuslėpti tikruosius jo duomenis.

3.6. Nuteistasis dėl automobilio „Nissan Navara“ nurodo, kad tadžikų tautybės vyras, kuris pristatė minėtą automobilį, prašė pakeisti identifikacinį VIN numerį pažymintį lipduką po automobilio priekiniu stiklu. Kokiu tikslu tai buvo daroma, apeliantui nebuvo žinoma. Kiek jam žinoma, VIN numerį žymintys lipdukai gali būti pažeisti karščio ar dėl eismo įvykio, todėl dėl tokių veiksmų teisėtumo jam nekilo abejonių. Jis netikrino, ar VIN numeris automobilyje ir tadžiko pateiktame lipduke sutapo. Nuteistojo veiksmai šiuo atveju pasireiškė tik tuo, kad automobilis buvo pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur lipdukas buvo perklijuotas.

3.7. Apelianto manymu, yra akivaizdu, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nenustatė subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės, objektyviųjų požymių, o teismo priimtas nuosprendis yra paremtas išimtinai tik prielaidomis, niekuo nepagrįstais deklaratyviais teiginiais, kurie neturi nieko bendro su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantas nors ir priėmė jam tadžikų tautybės asmenų atvežtus automobilius, tačiau jų neįgijo, tuo labiau nežinojo, kad jie yra vogti. Nuo automobilių priėmimo juos paruošti išgabenimui iki policijos pareigūnų automobilių suradimo nėra jokių duomenų, kad apeliantas pats ar kitų asmenų padedamas būtų keitęs jų identifikavimo numerius, t. y. organizavęs jų perkalimą automobilių kėbule. Taip pat nėra jokių duomenų, kad apelianto veiksmai būtų susiję su minėtų transporto priemonių dokumentų klastojimu. Nesurasti ir nenustatyti asmenys, su kuriais nuteistasis kontaktavo dokumentų klastojimo klausimu, kadangi šiems veiksmams atlikti yra reikalinga speciali įranga, specialios žinios. Pas apeliantą tokio pobūdžio įrenginiai kokybiškam transporto priemonių registracijos liudijimų klastojimui nesurasti, o tai reiškia, kad jis pats neklastojo. Nenustačius asmenų, su kuriais buvo kontaktuojama šiuo klausimu ir nesant jokių apelianto su tuo susijusių veiksmų, negalima konstatuoti, kad jis kaltas ne tik dėl identifikacinių duomenų, bet ir dėl pačių dokumentų suklastojimo. Dėl automobilių identifikavimo VIN numerių, registracijos liudijimų klastojimo nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai, o dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto daikto įgijimo – subjektyvieji požymiai. Nenustačius šių požymių, nuosprendis yra nepagrįstas.

3.8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne objektyviais duomenimis o prielaidomis ir abejonėmis, padarė nelogiškas ir bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas, visas abejones aiškino ne apelianto naudai, taip pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 21 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkto 1 dalies, 2 dalies nuostatas. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sąlygojo nepagrįstas išvadas ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

4. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. S. prašo: priimti patikslintą civilinį ieškinį ir pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstytą teismo poziciją palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą ir priteisti civiliniam ieškovui iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų (civilinių atsakovų) E. R. ir N. M. solidariai 3 010 Eur turtinės žalos ir 530 Eur neturtinės žalos atlyginimui; priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip galima suprasti iš nuosprendžio motyvų, teismas į bylą nebuvo priėmęs 2021 m. sausio 20 d. patikslinto civilinio ieškinio, kuris teismui 2021 m. sausio 21 d. išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) @teismas.lt. Siuntimą patvirtina pridedama elektroninio laiško kopija. Iš šio elektroninio pašto adreso nukentėjusysis gaudavo pranešimus apie teismo posėdžius, jam buvo nurodyta, kad į šį elektroninį paštą galima siųsti visus dokumentus. Jokio atsakymo ar informacijos, kad 2021 m. sausio 21 d. civilinio ieškinio patikslinimas pateiktas netinkamai, iš teismo nukentėjusysis negavo. Tik po nuosprendžio priėmimo sužinojo, kad ieškinys nebuvo prijungtas prie bylos.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BPK numato teismui pareigą išspręsti civilinį ieškinį byloje, t. y. visiškai patenkinti civilinį ieškinį, iš dalies jį patenkinti arba civilinį ieškinį atmesti. Tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš viso nepasisakė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pažymima, kad teismas tik išimtiniais atvejais gali taikyti BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, t. y. kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju abu kaltinamieji pripažinti kaltais. Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) nedalyvavimas teismo posėdyje nėra pagrindas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Tuo labiau, kad teismas nebuvo pripažinęs, kad nukentėjusiojo neatvykimas trukdytų bylos nagrinėjimui ir (ar) be jo negalima išnagrinėti baudžiamosios bylos. Taigi teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Tai, kad vienas iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų – E. R. – buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra ir negali būti pagrindas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą.

4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad aplinkybė, jog patikslintas 2021 m. sausio 20 d. civilinis ieškinys nebuvo prijungtas prie bylos pirmosios instancijos teisme, neturi būti vertinama kaip pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą, nes teismas nuosprendyje pripažino, kad pirminis civilinis ieškinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Patikslintas ieškinys teismui taip pat buvo pateiktas, tačiau į baudžiamąją bylą nepateko ne dėl nukentėjusiojo kaltės. Be to, ieškinyje nekeičiama civilinio ieškinio suma, tik keičiamas prašomos priteisti sumos detalizavimas ir pagrindimas. Toks patikslintas civilinis ieškinys neturėtų būti vertinamas, kaip naujas. Tokia situacija neturėtų sudaryti galimybės kaltiems asmenims išvengti žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam apsunkinti jo teisių į gynybą realizavimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinio ieškinio netikslumas, trūkumai nėra pagrindas tokio ieškinio nenagrinėti. Įstatymas nedraudžia pareikštą civilinį ieškinį tikslinti ir jau pradėjus įrodymų tyrimą. Teismas, nustatęs juridinius faktus, neleidžiančius spręsti ieškinį pagal jame pareiktus prašymus, gali pasiūlyti tikslinti pareikštą ieškinį bei spręsti jį, užtikrindamas kaltinamojo teisės į gynybą, tinkamo proceso principų įgyvendinimą. Šia kasacine praktika pirmosios instancijos teismas nesivadovavo.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti civilinį ieškinį, jį priteisiant solidariai iš N. M. ir E. R., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nuteistasis ir jo gynėjas nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė N. M. išteitini. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. R. gynėjas advokatas nukentėjusiojo apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokurorė nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinio proceso bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiškia, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį skundžia nuteistasis N. M., prašydamas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, ir nukentėjusysis E. S., prašydamas panaikinti nuosprendžio motyvuose išdėstytą teismo poziciją dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, civilinį ieškinį priimti ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl N. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK normas, neįvertino bylai svarbių aplinkybių ar jų iš viso nevertino, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

8. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Pagal šį straipsnį baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik taip galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo (nekaltumo). BPK 305 straipsnio nuostatos suponuoja, kad įrodymai turi būti ne tik išdėstyti, bet turi būti atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas tam tikras aplinkybes įrodytomis ar neįrodytomis. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. M. kaltė dėl to, kad jis įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautus automobilius, organizavo jų identifikavimo numerių ir registracijos liudijimų klastojimą ir pasikėsino juos realizuoti, įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje surinkti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi spręsdamas N. M. kaltės klausimą, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Visi įrodymai, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje. Nuosprendis pakankamai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų vertinant bylos įrodymus nenustatyta. Atsižvelgiant į tai sutikti su nuteistojo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentojančias BPK normas, dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrindo nėra.

10. N. M., kaip minėta, pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. BK 189 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį užtraukia netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. BK 306¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą. Šios nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia.

11. Nuteistasis N. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus nurodydamas, kad jis užsiima automobilių pervežimu, tarpininkavimu, klientų pašymu nuveža automobilius į plovyklą ar pakeisti padangas. Automobilius „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ paėmė tadžiko prašymu, jo prašymu pakeitė lipduką ant automobilio stiklo, apie tai, kad minėti automobiliai yra vogti, kad jų dokumentai suklastoti, VIN numeriai pakeisti, nieko nežinojo ir neįtarė, pirkėjo šiems automobiliams neieškojo (7 t., b. l. 118–120). 119, 120). Nuteistojo iškelta versija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta ir pagrįstai atmesta.

12. Šioje byloje nėra abejonių dėl to, kad automobiliais „Nissan Navara“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Yaris“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauti nusikalstamu būdu, t. y. pagrobti iš juos nuosavybės (valdymo) teise turėjusių asmenų V. V. ir E. S.. Būtent pagal šių asmenų pareiškimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėtų automobilių vagystės laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (1 t., b. l. 1, 3) ir šie automobiliai surasti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra N. M., patalpose (automobilis „Toyota Yaris“) (2 t., b. l. 57–61, 85–96) ir (duomenys neskelbtini) („Nissan Navara“), kur transporto priemonių langų keitimo bei stiklų tamsinimo veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra E. R. (2 t., b. l. 2–15). Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad N. M. buvo žinoma, jog automobiliai „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ buvo gauti nusikalstamu būdu ir šią aplinkybę žinodamas, jis minėtus automobilius įsigijo ir, turėdamas tikslą juos realizuoti, organizavo šių automobilių identifikavimo numerių bei registracijos liudijimų klastojimą, teisėjų kolegijai dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių abejonių nekyla.

13. Kaip matyti iš nuteistojo N. M. teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, automobilius „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ jam perdavė iš matymo žinomas asmuo, tadžikas, su kuriuo susitarė dėl automobilių pasaugojimo ir pervežimo, ir kurio prašymu, kaip tvirtino N. M., buvo pakeista automobilio „Nissan Navara“ lentelė su VIN numeriu, ir lipdukas ant automobilio „Toyota Yaris“ stiklo (5 t., b. l. 180–182; 7 t., b. l. 119, 120). Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės šią nuteistojo versiją paneigia. Visų pirma pažymėtina, kad susitarimo pasaugoti ir pervežti automobilius, atlikti kitus tadžiko tariamai nurodytus veiksmus, faktas dokumentuose nėra užfiksuotas. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų N. M. teiginį, kad toks susitarimas buvo įformintas žodžiu. Priešingai, byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą nuteistojo iškeltą versiją atmesti, kaip nepagrįstą.

14. Iš liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitytų parodymų matyti, kad nuteistojo N. M. prašymu jis (liudytojas) kartu su N. M. apie 2018 m. liepos 3 d. apie 19.00 val. išvyko į Rokus, kur reikėjo paimti automobilį „Nissan Navara“. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), N. M. liudytojui liepė laukti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur liudytojas laukė apie 1,5-2 val. Praėjus šiam laikui, atvažiavo N. M. ir nurodė važiuoti iš paskos, liudytojas važiavo paskui nuteistąjį N. M. iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini), prie garažo buvo apie 50 m. pliktelėjęs vyras, automobilį „Nissan Navara“ N. M. išvarė iš vieno iš garažu, liudytojui išvykus, nuteistasis liko kalbėtis su tuo vyru (1 t., b. l. 80, 81). Liudytojo L. B. parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra liudytojo L. B. namų valdos adresas, garažo pakeliamai vartai yra į gatvę (duomenys neskelbtini). Nors šis liudytojas neigė pažįstantis nuteistąjį N. M., taip pat tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. liepos 4 d. niekas nesikreipė dėl automobilio „Nissan Navara“ laikymo jo garaže, šiuos teiginius visų pirma paneigia jau minėti liudytojo D. S. parodymai, kad automobilis „Nissan Navara“, dalyvaujant N. M. ir pačiam liudytojui L. B., buvo paimtas būtent iš L. B. namų valdoje esančio garažo. Be to, liudytojo L. B. parodymus apie ryšių su N. M. nebuvimą, paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai. Apžiūrėjus iš L. B. namų paimtus vaizdo kamerų įrašus nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. apie 19.42 val. nuteistasis N. M. atvažiavo į L. B. namus, buvo įėjęs į vieną iš garažų, apie 20.08 val. grįžo L. B., kuriam įėjus į patalpas, iš kurių ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas saugos kamerų įrašų kaupiklis, vaizdo įrašas nutrūko visose kamerose ir įsijungė tik 22.38 val. (3 t., b. l. 129–143), t. y. jau po to, kai, pagal liudytojo D. S. parodymus, jis (liudytojas) automobilį „Nissan Navara“ N. M. nurodymu išvežė į (duomenys neskelbtini). Paminėtos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad N. M. ir L. B. buvo pažįstami. Jų pažintį patvirtina ir tai, kad atlikus iš N. M. paimtų telefonų apžiūrą, N. M. telefonuose buvo surastos liudytojo L. B. nuotraukos (3 t., b. l. 12–14, 17–21). Tuo pačiu paminėtos aplinkybės patikimai paneigia nuteistojo iškeltą versiją, kad automobilį „Nissan Navara“ jam perdavė tadžikas, kurio prašymu, kaip tvirtino nuteistasis, ir buvo pakeista lentelė su šio automobilio VIN numeriu. Pats N. M., nors taip pat teigė, kad L. B. nepažįsta, logiškai paaiškinti, ką maždaug dvi valandas veikė nepažįstamo asmens garaže, negalėjo.

15. Baudžiamosios bylos duomenimis yra paneigta ir nuteistojo versija dėl automobilio „Toyota Yaris“ atsiradimo nuteistojo N. M. žinioje aplinkybių. Nuteistojo N. M. teigimu, automobilį „Toyota Yaris“ jam pasaugoti paliko tas pats tadžikas, iš kurio jis paėmė ir automobilį „Nissan Navara“. N. M. teigimu, pasaugoti automobilį „Tyota Yaris“ tadžikas paprašė 2018 m. liepos 2 d., kad jam (tadžikui) nereikėtų mokėti už stovėjimo aikštelę. Taip pat nurodė, kad šis automobilis, jam nedalyvaujant, pagal susitarimą tą pačią dieną – 2018 m. liepos 2 d., buvo atvarytas į jo (nuteistojo) nuomojamą aikštelę, o vakare jis (nuteistasis) automobilį įvarė į įmonės kiemą (5 t., b. l. 180–182). Vertinant šiuos nuteistojo paaiškinimus visų pirma pažymima, kad be nuteistojo teiginių, susitarimo su nuteistojo nurodomu asmeniu fakto, šio susitarimo turinio jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina. Be to, apžiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios dalį patalpų nuomojosi N. M., įrašus, nustatyta, kad automobilis „Toyota Yaris“ į teritoriją įvažiuoja 2018 m. liepos 1 d., t. y. ne 2018 m. liepos 2 d., kaip teigė nuteistasis ir tuo metu N. M. pats teritorijoje buvo, nors jo teigimu, automobilis buvo atvarytas jam nesant. Vaizdo įraše fiksuota ir tai, kad iki į teritoriją įvažiuojant automobiliui „Toyota Yaris“, nuteistasis N. M. nuima valstybinius numerius nuo į teritoriją įvažiavusio automobilio „Audi“, po to pakelia garažo vartus, kad galėtų įvažiuoti automobilis „Toyota Yaris“, nuo kurio taip pat nuimami valstybiniai numeriai. Maždaug po valandos automobilis „Toyota Yaris“ išvažiuoja iš teitorijos jau su valstybiniais numeriais (3 t., b. l. 177, 178).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 13–15 punktuose nurodytos aplinkybės patikimai paneigia nuteistojo N. M. iškeltą versiją dėl automobilių „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ atsiradimo pas jį aplinkybių. Be paties nuteistojo N. M. teiginių, jokie kiti objektyvūs duomenys jo nurodomų automobilių atsiradimo aplinkybių nepatvirtino, pats nuteistasis dėl šių aplinkybių nebuvo nuoseklus (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad automobilį „Nissan Navara“ paėmė iš tadžiko, teisme nurodė, kad tadžiko nurodymu automobilį paėmė iš L. B., kurį jam nurodė tadžikas ir kurio jis nepažįsta; dėl „Toyota Yaris“ automobilio ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad šį automobilį paėmė tik pasaugoti, teisme aiškino, kad tadžiko prašymu keitė šio automobilio stiklo lipduką), logiškai paaiškinti, kodėl iš asmens, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, paimdamas automobilius ir atlikdamas su jais tam tikrus veiksmus, automobilių paėmimo fakto, susitarimo šiuo automobilius transportuoti, niekaip neįformino. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo iškeltą versiją patikimai paneigia liudytojo D. S. parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti vaizdo kamerų įrašų duomenys. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad N. M. neabejotinai buvo žinoma, kad automobiliai „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ yra gauti nusikalstamu būdu. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik tai, kad nuteistojo N. M. nurodyta automobilių atsiradimo pas jį versija teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo patikimai paneigta, bet ir paties nuteistojo su šiais automobiliais atlikti veiksmai, jų pobūdis, kiti baudžiamosios bylos duomenys.

17. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad būtent N. M. nurodymu buvo pakeistas automobilio „Nissan Navara“ VIN numeris, esantis priekinės automobilio panelės kairiame kampe prie stiklo, taip pat ant automobilio „Toyota Yaris“ šoninių durelių stiklų pagaminimo metus žymintis skaičius. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas E. R. patvirtino, kad automobilio „Nissan Navara“ lentelę su VIN numeriu, kurį davė pats N. M., pakeitė jis. Taip pat pakeitė automobilio „Toyota Yaris“ automobilio pagaminimo metus žymintį skaičių ant stiklų. Paaiškino, kad lipdukų su VIN numeriu pakeitimas yra buvęs ir anksčiau, nes būna, kad saulės spinduliai juos apgadina, stiklas sutrūksta, tačiau keičiami VIN numeriai būna tie patys. Taip pat nurodė, kad įtarimas gal kilo, gal nekilo, bet dėl darbų apimties ir skubėjimo neįsitikino, ar nedaro nusikaltimo (6 t., b. l. 171, 172). Iš esmės tokias pačias automobilio „Nissan Navara“ VIN numerio bei „Toyota Yaris“ pagaminimo metus žyminčio skaičiaus ant automobilio stiklo keitimo aplinkybes nurodė ir liudytojas M. J. (7 t., b. l. 107; 1 t., b. l. 83, 84). Byloje duomenų, patvirtinančių objektyvią būtinybę keisti automobilio „Nissan Navara“ priekinėje panelėje esantį VIN numerį, taip pat ant automobilio „Toyota Yaris“ stiklų esantį skaičių, žymintį pagaminimo metus, nėra (nenustatyta, kad lentelė su VIN numeriu ar automobilio stiklai buvo sugadinti ar kitaip paveikti). Tokios būtinybės nepagrindė ir pats nuteistasis.

18. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos 2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad transporto priemonės „Nissan Navara“ identifikacinis (VIN) numeris yra suklastotas nušlifuojant originalų numerį ir jo vietoje adatinio kalimo būdu pažymint kitą identifikacinį numerį (2 t., b. l. 21, 22; b. l. 31–33). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo valdybos 2018 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvada (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Toyota Yaris“ identifikacinis numeris yra suklastotas vietoje detalės su originaliu VIN numeriu įtvirtinant detalę su kitu identifikaciniu numeriu (2 t., b. l. 136–138, 146–149). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. liepos 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Toyota Yaris“ gamyklinė lentelė su identifikaciniu numeriu, kuris sutampa su automobilio identifikaciniu numeriu (kuris buvo suklastotas), yra pagaminta ir pritvirtinta negamykliniu būdu (2 t., b. l. 155, 156). Aptarti duomenys, gauti atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, patikimai įrodo automobilių identifikavimo numerių klastojimo faktą ir nors nenustatyta, kad N. M. pats būtų klastojęs šiuo numerius (tuo jis ir nebuvo kaltinamas), šioje byloje neabejotinai įrodyta ir tai, kad automobilių identifikacinių numerių klastojimą, kaip ir šių automobilių registracijos liudijimų klastojimą, organizavo būtent N. M..

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą visų pirma patvirtina jau aukščiau aptarti duomenys apie automobilių atsiradimo N. M. žinioje bei lentelės su VIN numeriu, automobilio pagaminimo metu žyminčio skaičiaus ant automobilio stiklo keitimo aplinkybes, įrodantys, kad N. M. faktas, jog automobiliai yra gauti neteisėtu būdu, buvo žinomas. Taip pat šią išvadą patvirtina ir kiti bylos duomenys. Atlikus kratas nuteistojo N. M. ir liudytojo L. B. namuose buvo surasti ir paimti įrankiai, kuriuos ištyrus nustatyta ne tik tai, kad šie įrankiai yra pritaikyti, gali būti naudojami automobilio spynelių išlaužimui, atrakinimui, bet ir skaičių žymėjimui metale (kratos L. B. namuose surastas komplektas sudarytas iš 10 išmušėjų). Tokia pas nuteistąjį N. M. ir L. B. surastų įrankių paskirtis nustatyta specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 181–184; 3 t., b. l. 107–113). Kaip minėta, 2018 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad transporto priemonės „Nissan Navara“ identifikacinis (VIN) numeris yra suklastotas nušlifuojant originalų numerį ir jo vietoje adatinio kalimo būdu pažymint kitą identifikacinį numerį. Automobilis „Nissan Navara“ buvo paimtas iš L. B., pas kurį ir buvo rasti skaičių žymėjimui metale skirti įrankiai ir su kuriuo nuteistasis N. M. buvo pažįstamas, garažo. Nuteistajam atvykus į L. B. namus paimti „Nissan Navara“ automobilį, visų vaizdo kamerų įrašai, nuo L. B. nuėjimo į saugos kamerų įrašų kaupiklio patalpas, nutrūko ir atsinaujino tik po to, kai liudytojas D. S. išvežė „Nissan Navara“ automobilį. Šiuo laikotarpiu elektros sistemos gedimai, elektros tiekimo nutraukimas nebuvo fiksuoti (3 t., b. l. 145). Pats nuteistasis, kaip minėta, paaiškinti, ką apie 2 valandas veikė neva nepažįstamo asmens garaže, nurodyti negalėjo, kaip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl reikėjo keisti lentelę su VIN numeriu ir pagaminimo metu žymintį skaičių ant automobilio stiklo, nors tam jokios būtinybės nebuvo. Versija, kad tokie veiksmai buvo atliekami tadžiko nurodymu, kaip minėta, šioje byloje esančiais įrodymais buvo patikimai paneigta.

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo N. M. nurodymu atlikti veiksmai – lentelės su VIN numeriu pakeitimas automobiliui „Nissan Navara“ ir pagaminimo metu žyminio skaičiaus pakeitimas ant automobilio „Toyota Yaris“ stiklo, kai tam nebuvo jokios būtinybės, buvo atlikti siekiant, kad VIN numeris ir informacija apie pagaminimo metus automobiliuose ir registracijos liudijimuose, kurie, kaip nustatyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126–128), taip pat buvo suklastoti, sutaptų. Nors nuteistasis savo kaltę dėl automobilių registracijos liudijimų klastojimo, kaip ir dėl automobilių VIN numerių klastojimo, neigė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad manymui, jog būtent N. M. organizavo automobilių identifikavimo numerių ir registracijos liudijimų klastojimą, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka.

21. Be aukščiau aptartų duomenų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, tokį manymą patvirtina N. M. namuose ir jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose suklastotų automobilių „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ registracijos liudijimų bei dokumentų (Transporto valdybos duomenų apie transporto priemonę) su iškirptais užrašais su automobilių „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ VIN numeriais, radimo faktas (2 t., b. l. 57–61, 85–87106, 116), taip pat iš N. M. paimtuose telefonuose esančių pokalbių, susirašinėjimo su nelietuviškai kalbančiu asmeniu, taip pat asmeniu vardu A., turinys. 2018 m. rugsėjo 12 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotas nuteistojo N. M. susirašinėjimas su asmeniu, vardu A., kalbama apie automobilius Yaris ir Navara, susirašinėjimas vyksta po automobilių „Toyota Yrasis“ ir „Nissan Navara“ vagystės; garso įrašuose rasti pokalbiai su asmeniu, kalbančiu rusų kalba, Kaukazo regionui būdingu akcentu, kalbama apie „lievų“ su „padirbtais dokumentais“ automobilių pirkimą, aptarinėjami automobilių gabenimo per muitinę niuansai, priekaištaujama N. M. dėl parduotų automobilių su „padirbtais dokumentais“ ir dokumentų neatitinkančiais VIN numeriais, dėl to kilusių rūpesčių, minima, kad reikalingi tokie automobiliai, kaip „Nissan Navara“ (3 t., b. l. 7, 8, 9–11, 12–21, 22–41). Nuteistojo teigimu, šie pokalbiai įrodo tik tai, kad buvo vykdoma prekyba automobiliais ir tarpininkavimo veikla, tačiau vertinant minėtus pokalbius bei susirašinėjimą, jų turinį ne atsietai, o visumoje kitų byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo ištirtų bei pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įvertintų įrodymų kontekste, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl šių pokalbių, kaip vieno iš nuteistojo N. R. kaltės įrodymų, vertinimo.

22. Skunde nurodoma, kad byloje nebuvo nustatyti automobilius pavogę, juos atgabenę asmenys, jie neapklausti. Pasisakant dėl šių aplinkybių visų pirma pažymima, kad automobilių „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ vagystės faktas, taip pat tai, kad šie automobiliai buvo surasti pas nuteistąjį N. M., kurio žinioje šie automobiliai buvo ir kurio nurodymu su šiais automobiliais buvo atliekami kaltinime nurodyti veiksmai, yra nustatyta jau aukščiau aptartais įrodymais. Taip pat aptartais įrodymais nustatyta ir tai, kad apie tai, jog automobiliai yra gauti neteisėtu būdu, nuteistajam N. M. buvo žinoma. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustatant asmens kaltumą BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016 ir kt.). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3/2014 ir kt.).

23. Taigi tai, kad nebuvo nustatyti automobilių vagystę įvykdę asmenys, iš kurių nuteistasis įgijo vogtus automobilius, kad šie asmenys nebuvo apklausti, nuteistajam suvokiant apie neteisėtą šių automobilių kilmę, jo veiksmų teisiniam vertinimui pagal jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, esminės reikšmės neturi. Esminės reikšmės neturi ir tai, kad byloje nėra užfiksuotas automobilių įsigijimo iš juos nusikalstamu būdu įgijusių asmenų ir sumokėjimo už šiuos automobilius faktas. Pažymėtina, kad įgijimas yra bet kokios formos (žodinės, rašytinės, patvirtintas notaro) sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2013). Automobiliai, kaip minėta, buvo rasti pas nuteistąjį N. M., nuteistojo nurodymu buvo atlikti lentelės su VIN numeriu ir ant stiklo esančio pagaminimo metus žyminčio skaičiau pakeitimo darbai, kurie, kaip nustatyta byloje, buvo atlikti tam, kad nesiskirtų nuo suklastotų VIN numerio ir suklastotų registracijos liudijimų, kurių klastojimas taip pat buvo organizuotas N. M., siekiant šiuos automobilius realizuoti. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad nuteistojo nurodyta versija dėl šių automobilių pas jį atsiradimo aplinkybių buvo paneigta, teigti, kad šių automobilių N. M. neįgijo ir, kad nuteistasis tikslo juos realizuoti neturėjo, nėra pagrindo.

24. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje nebuvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti, ar pas L. B. rasti įrankiai buvo panaudoti VIN numerių klastojimui, pas N. M. nesurasta įranga, kuria klastoti automobilių registracijos liudijimai, nenustatyti automobilių registracijos liudijimus klastoję asmenys. Nuteistojo nurodomi veiksmai iš tikrųjų nebuvo atlikti ir jo minimi asmenys nenustatyti. Tačiau tai savaime nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumo ir nesuponuoja kitokio, nei išdėstytas nuosprendyje, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Pabrėžiama, kad pagal kasacinio teismo praktiką, būtinumas vertinti įrodymų visumą nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Jų turi būti surinkta tiek, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad jų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti ir tokio vertinimo apeliaciniame skunde pateikiama nuteistojo nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nepaneigia.

25. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas, Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo aspektu ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

26. Nuteistojo apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko šio teismo neištirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Skundas iš esmės yra paremtas apelianto subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę situaciją vertino neteisingai, keliamos tos pačios versijos, kurios buvo iškeltos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Todėl, sutinkant su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritariant apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl N. M. kaltės, byloje surinktų įrodymų vertinimo ir nuteistojo iškeltos versijos atmetimo motyvai iš naujo nekartojami.

27. Konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė N. M. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 189 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad N. M., žinodamas, kad automobiliai „Nissan Navara“ ir „Toyota Yaris“ yra gauti nusikalstamu būdu, turėdamas tikslą juos realizuoti, organizavo neteisėtą šių automobilių identifikavimo numerių ir registracijos liudijimų suklastojimą, tačiau tikslo juos realizuoti neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (automobilius surado ir paėmė policijos pareigūnai). Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog įgyja ir siekia realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, šio tikslo įgyvendinimui organizavo VIN numerių ir registracijos liudijimų suklastojimą suprasdamas, kad automobiliuose pakeisti VIN numeriai neatitinka tikrovės ir apgaulingai patvirtina suklastotuose registracijos liudijimuose, kuriuose įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilį ir jo savininką, nurodytų asmenų nuosavybės teises į šias transporto priemones, ir norėjo taip veikti. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54, 62 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl N. M. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Todėl nuteistojo N. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo.

28. Nukentėjusiojo E. S. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį, tenkinti pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio sumą priteisiant iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų, taip pat priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi civilinis ieškinys buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (ikiteisminio tyrimo metu), patikslintas civilinis ieškinys į bylą nepateko ne dėl nukentėjusiojo kaltės, nukentėjusiojo dalyvavimas nagrinėjant bylą nebuvo pripažintas būtinu. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nuosprendžio motyvuose pasisakęs dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu jokio sprendimo nepriėmė.

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju, kai byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, teismas klausimą dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo privalo išspręsti priimdamas vieną iš BPK 115 straipsnyje numatytų sprendimų (BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

30. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. nukentėjusiuoju pripažintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu (1 t., b. l. 139). Nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl 3 540 Eur turtinės žalos atlyginimo pateikė 2019 m. lapkričio 27 d., ieškinyje nurodė, kad 3 500 Eur turtinę žalą sudaro pavogto automobilio „Toyota Yaris“ vertė, o 40 Eur – automobilio transportavimo išlaidos (1 t., b. l. 148–150). 2020 m. sausio 20 d. kaltinamajame akte informacija apie ikiteisminio tyrimo metu pateiktą nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį dėl 3 540 Eur žalos atlyginimo, yra nurodyta (6 t., b. l. 46). Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, kuria baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutarta į 2020 m. kovo 4 d. teisiamąjį posėdį, be kitų proceso dalyvių, kviesti ir nukentėjusįjį E. S. (6 t., b. l. 62), nukentėjusiajam išsiųstas teismo šaukimas, kuris jam buvo įteiktas asmeniškai (6 t. b. l. 69). Gavus advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą proceso dalyviai buvo informuoti, kad nevyktų į posėdį ir apie kitą posėdį, kuris paskirtas 2020 m. kovo 18 d. nukentėjusysis E. S. buvo informuotas elektroniniu paštu išsiunčiant pranešimą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiojo dalyvavimas būtinas (6 t., b. l. 91, 92). Dėl paskelbto karantino 2020 m. kovo 18 d. posėdis perkeltas į 2020 m. balandžio 10 d. ir 17 d., apie šiuos posėdžius nukentėjusysis informuotas elektroniniu paštu jam išsiunčiant šaukimą ir pranešimą (6 t., b. l. 101, 103, 119, 120). Dėl pratęsto karantino minėtiems posėdžiams neįvykus, posėdis perkeltas į 2020 m. gegužės 7 d., nukentėjusysis apie posėdį informuotas elektroniniu paštu išsiunčiant pranešimą (6 t., b. l. 133, 138). Dėl pratęsto karantino 2020 m. gegužės 7 d. numatytas posėdis perkeltas į 2020 m. birželio 23 d., nukentėjusysis E. S. informuotas elektroniniu paštu išsiunčiant teismo šaukimą (6 t., b. l. 139, 142, 148). Į 2020 m. birželio 23 d. teisiamąjį posėdį nukentėjusysis E. S. atvyko, tačiau neatvykus vienam iš kaltinamųjų, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, į kitą posėdį, be kitų proceso dalyvių, nutarta kviesti ir nukentėjusįjį, nukentėjusysis E. S. pasirašė, kad apie kitą posėdį, vyksiantį 2020 m. rugsėjo 22 d., jam žinoma (6 t., b. l. 164–166). Nukentėjusysis E. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu informavo teismą, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. teisiamajame posėdyje dalyvauti negalės, prašė vadovautis jo parodymais ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (6 t., b. l. 169). 2020 m. rugsėjo 22 d. teisiamajame posėdyje, siekiant visapusiškai ištirti bylą, protokoline nutartimi nutarta nukentėjusįjį E. S. kviesti į 2020 m. spalio 23 d. posėdį (6 t., b. l. 171–173), nukentėjusiajam elektroniniu paštu išsiųstas teismo šaukimas nurodant, kad dalyvavimas yra būtinas (6 t., b. l. 175, 176). 2020 m. spalio 20 d. nukentėjusysis elektroniniu paštu informavo teismą, kad dėl kontakto su sergančiu COVID-19, dalyvauti posėdyje negalės (6 t., b. l. 177). Neįvykus 2020 m. spalio 23 d. posėdžiui (dėl kaltinamojo neatvykimo), 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžiui (dėl advokato negalėjimo dalyvauti), 2021 m. sausio 6 d. posėdžiui (dėl paskelbto karantino), nukentėjusysis E. S. apie 2021 m. vasario 5 d. posėdį informuotas elektroniniu paštu išsiunčiant teismo šaukimą (6 t., b. l. 194, 195; 7 t., b. l. 19, 20, 36, 41, 42). Į 2021 m. vasario 5 d. posėdį nukentėjusiajam neatvykus, apie kitus posėdžius jis buvo informuotas pranešimais, siunčiamais elektroniniu paštu (7 t., b. l. 63, 64, 84, 86).

31. Iš aptartų duomenų matyti, kad nukentėjusysis E. S. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pateikė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. laikydamasis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias ieškinys pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kokia turtinė žala jam padaryta, pridėjo turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, turėjo priimti vieną iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų – civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Taip pat, išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

32. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje sprendimo dėl nukentėjusiojo E. S. pareikšto civilinio ieškinio iš viso nepriėmė, taip pažeisdamas BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad yra pagrindas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju tokia išvada nepadaryta. Išvadą, kad yra pagrindas nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybe, kad civilinis ieškovas procese nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, dėl civilinio ieškinio nuomonės teismui nepareiškė ir šias aplinkybes laikė pagrindu BPK 252 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto BPK straipsnio taikymui šiuo atveju pagrindo nebuvo.

33. Pagal BPK 252 straipsnio 1 dalį, jeigu neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK 252 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Kaip minėta, perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, be kitų proceso dalyvių, į teisiamąjį posėdį buvo nutarta kviesti ir nukentėjusįjį E. S., kuris į 2020 m. birželio 23 d. teisiamąjį posėdį atvyko, vėliau pateikė teismui prašymą vadovautis jo parodymais ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tačiau 2020 m. rugsėjo 22 d. teisiamajame posėdyje teismas nutarė, kad siekiant visapusiškai ištirti bylą, nukentėjusiojo E. S. dalyvavimas yra būtinas, protokoline nutartimi nutarta nukentėjusįjį E. S. kviesti į 2020 m. spalio 23 d. posėdį, jam išsiųstas šaukimas ir tai suponuoja, kad nukentėjusiojo E. S. dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas laikė būtinu. Tačiau nepaisant to, nukentėjusiajam į posėdį neatvykus, jokių veiksmų tam, kad užtikrinti nukentėjusiojo dalyvavimą, o tuo pačiu ir įvykdyti nutartį kviesti ir apklausti nukentėjusįjį, teismas nesiėmė. Iš nukentėjusiojo pateikto apeliacinio skundo, jo priedų matyti, kad 2021 m. sausio 21 d. nukentėjusysis E. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) @teismas.lt, t. y. tuo elektroniniu paštu, iš kurio gaudavo teismo šaukimus ir pranešimus apie vyksiančius posėdžius, išsiuntė patikslintą civilinį ieškinį su papildomais dokumentais, kuriame, be kita ko, prašė iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o bylą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl užimtumo darbe (7 t., b. l. 180–192, 8 t., b. l. 3–15). Taigi nukentėjusysis šiuo atveju aiškiai išreiškė savo poziciją tiek dėl pareikšto civilinio ieškinio, tiek dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Baudžiamojoje byloje apie nukentėjusiojo patikslinto civilinio ieškinio gavimą jokių duomenų nėra, nors nukentėjusiojo pateikti duomenys patvirtina, kad civilinį ieškinį su priedais teismui jis išsiuntė, tačiau akivaizdu, kad jis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo tirtas ir vertintas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos ir byloje esant pareikštam su padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusiam ieškiniui, turėjo civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės, priimdamas vieną iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų, o esant neaiškumų dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir (ar) dydžio – turėjo imtis priemonių šiems neaiškumams pašalinti, arba nesant galimybės tai padaryti – pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nagrinėdamas civilinį ieškinį, nesilaikė jį reglamentuojančių teisės normų, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio. Esant tokioms aplinkybėms, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme civilinio ieškinio klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas, nepasisakyta dėl nukentėjusiojo papildomai pateikto patikslinto civilinio ieškinio teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, įvertinus, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka priimtas procesinis sprendimas yra neskundžiamas ir siekiant nepažeisti proceso dalyvių teisės priimtus procesinius sprendimus skųsti apeliacine tvarka, išspręsti civilinio ieškinio klausimą apeliacinėje instancijoje šiuo atveju nėra galimybės. Todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti: civiliniam ieškovui E. S. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė