Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-1059 N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl motinos J. E. ir tėvo E. S. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir netinkamos vaiko priežiūros nustatyta laikinoji globa. Laikinąja globėja paskirta E. A. (vaiko sesuo). Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-308 laikinoji globa N. S. panaikinta, vaikas 2021 m. balandžio 15 d. grąžintas molinai J. E.. Atsakovo šeimoje teigiamų pokyčių nėra, tėvas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, priklausomybės nepripažįsta, nesigydo, medikamentų nevartoja, nuolatinių pajamų neturi, su sūnumi nebendrauja, išlaikymo vaikui neteikia. Toks atsakovo elgesys, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikytinas nerūpestingu, neatsakingu, netgi žalingu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės teisme nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas netaikomas, jei nustatoma, kad tėvai, kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12502-322/2020 išduotas leidimas paimti sūnų N. S. iš jo tėvų J. E. ir E. S.. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-1059 N. S. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta E. A.. 2021 m. balandžio 7 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje peržiūrėtas J. E. ir E. S. šeimų pagalbos planai, organizuota nepilnamečio N. S. laikinosios globos peržiūra. Posėdžio metu nustatyta, kad vaiko tėvo E. S. šeimoje teigiamų pokyčių nėra. Jis alkoholio problemos nesprendė, nesigydė, su vaiku nebendravo, nesidomėjo jo sveikatą, ugdymu ir kt., išlaikymo jam neteikė. Pagalbos plane numatytų įsipareigojimų atsakovas nevykdė, nedėjo ir nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdo, elgesio. Atvejo posėdžio metu nutarta nepilnametį N. S. grąžinti motinai J. E., kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo sūnaus N. S. atžvilgiu, kadangi jis gyvenimo būdo nekeitė ir nesistengia pakeisti. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A-308 laikinoji globa N. S. panaikinta, vaikas 2021 m. balandžio 15 d. grąžintas motinai J. E..

Socialinės darbuotojos, dirbančios su šeimomis, pateiktoje informacijoje nurodyta, kad nuo 2021m. vasario 25 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. E. S. ir I. D. šeimai buvo teikiamas socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo socialinės paslaugos, dėl 2020-11-07 Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino su šeima buvo dirbama nuotoliniu būdu, atsakovo šeima telefonu buvo konsultuojama, motyvuojama vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Teikiant socialines paslaugas atsakovo šeimai, stebimos išliekančios tos pačios problemos. E. S. su sugyventine nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, kreiptis į specialistus, gydytis nuo priklausomybės alkoholiniams gėrimams. 2021 m. kovo 19 d. pokalbio telefonu metu E. S. prisipažino, kad jis ir jo sugyventinė už karantino sąlygų nesilaikymą buvo nubausti administracine tvarka. Atsakovo teigimu, su sūnumi Nedu nepavyksta susisiekti, jis planuoju daugiau nebeskambinti, pripažįsta, kad prie vaiko išlaikymo neprisideda, nes negauna jokių pajamų, nedirba, pragyvena iš sugyventinės neįgalumo pašalpos. Atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau į medikus nesikreipia. Teikiant paslaugas atsakovo šeimai, vyras motyvuotas nevartoti alkoholinių gėrimų, jam primintos ir dar kartą paaiškintos alkoholio vartojimo pasekmės. E. S. motyvuotas siekti pozityvaus pokyčio, jam pasiūlyta kreiptis į šeimos gydytoją dėl sveikatos problemų, neįgalumo lygio nustatymo, nes jis turi judėjimo sutrikimą, nuolat guli lovoje. Tačiau atsakovas pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo, atsakovas ir jo sugyventinė nėra motyvuoti priimti pagalbą, keisti savo gyvenimo būdo, reikšmingų pokyčių neįvyko.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas neužtikrina saugios aplinkos savo nepilnamečiui sūnui, piktnaudžiauja alkoholiu, tokiu būdu vengia atlikti tėvo pareigas, amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikui. Po sūnaus paėmimo iš tėvų, jis nesistengė atkurti gerų santykių su vaiku, dėl jo kaltės nutrūkusio emocinio ryšio, į vaiko teisų apsaugos skyrių dėl sūnaus susigrąžinimo nesikreipė, sūnumi visiškai nesirūpina, išlaikymo jam neteikia, toliau piktnaudžiauja alkoholiu. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, kas taip pat parodo jo abejingą požiūrį į vaiką, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jis pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės tinkamai rūpintis sūnumi, jį auklėti ir auginti. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovo kaltės, jo abejingumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, asocialaus gyvenimo būdo jis negali užtikrinti saugios aplinkos nepilnamečiui vaikui, deramai auginti jį, auklėti ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia atsakovui apribotina neterminuotai.

Pažymėtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvo valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-322/2016 nepilnamečio N. S. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina J. E. , priteistas vaikui išlaikymas iš jo tėvo E. S.. 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-956-471/2020 pakeistas priteisto išlaikymo dydis, periodines išmokas padidinant iki 200 Eur kas mėnesį. Panaikinus laikiną globą, nepilnametis N. S. grąžintas jo motinai J. E.. Kadangi vaikas gyvena su savo motina, išlaikymas iš tėvo, kuriam apribojama tėvo valdžia, priteistas, todėl nėra pagrindo pradėti globos bylą ir priteisti iš tėvo išlaikymą.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos abi šalys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovo žyminis mokestis valstybei nepriteistinas. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 4,83 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.