Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui E. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (29 b. l.).

Institucija, teikianti byloje išvadą, pateikė išvadą (24-25 b. l.), kad ieškinys pagrįstas.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 350 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 p. išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovė ir atsakovas nesusituokę, turi nepilnametį sūnų N. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Užvenčio seniūnijos 2016 m. sausio 19 d. pažymos apie šeimos sudėtį (11 b. l.) matyti, kad šalių nepilnametis sūnus N. S. gyvena kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini), yra jos išlaikomas ir prižiūrimas. Kelmės rajono Užvenčio vaikų lopšelio-darželio išduota pažyma (9 b. l.) patvirtina, kad N. S. nuo 2015 m. gruodžio 14 d. yra įrašytas į šio lopšelio-darželio ugdytinių sąrašus. Teismui pateikti dokumentai – darbo sutartis (12-13 b. l.) bei pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (14-15 b. l.) patvirtina, kad ieškovė dirba pas ūkininką S. G., gauna 162,50 Eur dydžio mėnesinę algą. Ieškovė pateikė išsamų būtinų išlaidų vaikui išlaikyti sąrašą (8 b. l.) ir prašo priteisti iš atsakovo po 85 Eur kas mėnesį, nes gaunamo darbo užmokesčio ir valstybės teikiamos socialinės paramos neužtenka vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovas gera valia vaiko išlaikyti nepadeda. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad gyvenant kartu su atsakovu abu vartojo alkoholį, vaikas N. S. buvo paimtas ir apgyvendintas Š. šeimynoje. Vienok, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pasikeitus situacijai, 2015 m. gruodžio 4 d. nepilnametis N. S. buvo grąžintas ieškovei ir šiuo metu gyvena kartu su ja. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovui praradus darbą, jis pradėjo girtauti, naudojo smurtą, tekdavo išeiti iš namų, todėl nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio kartui su atsakovu ji nebegyvena, nuomojasi būstą ir nuo to laiko atsakovas nebepadeda išlaikyti sūnaus bei nebeteikia jam išlaikymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas yra sveikas, darbingas, duomenys apie jo sunkią turtinę padėtį teismui nepateikti, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose, galimus kitus išlaikytinius. Be to, atsakovo neatvykimas į teismo posėdį, parodo jo visišką abejingumą, nenorą ir nesidomėjimą sūnaus gyvenimu. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad atsakovas išlaikymo savo vaikui gera valia neteikia, ieškovės gaunamos pajamos yra nepakankamos, prašomų priteisti periodinių išmokų dydis – po 85 Eur kas mėnesį nėra per didelis, o būtinas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis po 85 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2016 m. vasario 5 d. iki vaiko pilnametystės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). CK 3.208 str. numatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma, atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas nesusituokę, kartu negyvena nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Iš institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir pateiktos išvados (24-25 b. l.) matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi N. S. gyvena nuomojamame būste, kur nepilnamečiam vaikui sudarytos patenkinamos buities, ugdymosi ir gyvenimo sąlygos, vaikas lanko Kelmės rajono Užvenčio lopšelio-darželio Drugelių grupę, ugdymo įstaigoje gauna nemokamą maitinimą. Ieškovės ir atsakovo šeima yra stebima nuo 2010 metų, dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, vaiko netinkamos priežiūros socialinių įgūdžių trūkumo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovės šeimai nuolat teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, šeima konsultuojama. Dėl asocialaus abiejų tėvų elgesio, mažametis N. S. buvo paimtas iš šeimos, jam buvo nustatyta laikinoji globa V. ir P. Š. šeimynoje. Ieškovė išklausė efektyvios tėvystės kursus, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiniams gėrimams, lankė globojamą vaiką, todėl 2015 m. gruodžio 4 d. N. S. buvo grąžintas motinai. Nurodo, kad ieškovė šiuo metu rūpinasi savo vaiku, tinkamai jį prižiūri, ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste, kur yra vienas kambarys su virtuvė, komunalinių patogumų nėra.

Įstatymo nuostatos numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d., 3 d.). Taip pat CK 3.175 str. 2 d. yra numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių nepilnametis sūnus N. S. gyvena su savo motina – ieškove J. E., ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui atsakovas nurodė, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos neprieštarauja, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, o bendravimas su vaiku būtų be apribojimų. Kadangi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas ar vaikui nesugebėtų sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų, byloje nėra, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove, ieškovei prašant apribojimai bendraujant su vaiku atsakovui nenustatomi, atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime bendru vaiko tėvų susitarimu be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus, pagal nustatytą vaiko ir ieškovės gyvenamąją vietą, vaiko motinai dalyvaujant.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. SP-4479(7.3684) (16-17 b. l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ieškovė Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei yra priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 31 Eur dydžio žyminio mokesčio (85 Eur x 12 x 3%) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 41 Eur, už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 41 Eur bei 2,17 Eur pašto išlaidų (1 b. l.), viso 115,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 208,44 Eur išlaidų valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimą (20 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str. ir 260 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016 vasario 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiam vaikui N. S. uzufrukto teise valdo ir tvarko vaiko motina J. E., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina J. E., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad E. S. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku N. S. bei dalyvauti jo auklėjime bendru vaiko tėvų susitarimu be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus, pagal nustatytą vaiko ir ieškovės gyvenamąją vietą, vaiko motinai J. E. dalyvaujant.

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 115,17 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 17 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 208,44 Eur (du šimtus aštuonis eurus 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.