Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei S. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei D. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų - O. P. dėl skolos priteisimo bei atsakovės D. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų - O. P. dėl 2914-09-17 ir 2014-09-17 paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vekselis 5800 Eur sumai iki šiol neapmokėtas, kaip ir nesugrąžinta skola trečiajam asmeniui O. P.. Pastebėtina, kad atsakovė D. B. neginčija paties skolos buvimo fakto, skolos dydžio, jos susidarymo aplinkybių, nurodydama, kad apie paskolos sutarties sudarymą ji nežinojo, gauti pinigai buvo panaudoti ne šeimos poreikių tenkinimui, tai buvo V. B. asmeninė prievolė. Teismas pažymi, kad prašoma priteisti skola iš D. B. gali būti priteista tik nustačius šios prievolės solidarumą buvusiems sutuoktiniams, todėl nagrinėtinas prievolės solidarumo klausimas.

Dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriui pobūdžio.

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 str.), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (CK 6.6 str. 1 d.). Skolininkų solidarioji pareiga atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). CK 3.109 str. 1 ir 2 d. yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 str. 2 d.). Iš teismų praktikos matyti, kad prievolės solidarumas nepreziumuojamas, todėl kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, vadovaujantis CPK 178 str. turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2012 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2122-555/2012)

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) siekdama, kad mirusio skolininko V. B. prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra jo ir sutuoktinės D. B. prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).

CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma, t.y. V. B. ir D. B. šeimos gaunamos pajamos, išlaidos, turtinė bei socialinė padėtis ir kiti veiksniai, lemiantys šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybės leidžia daryti išvadą, kad 23 000 Lt paskolos iš V. C. ir V. Š. gavimas, skolos gavėjui V. B. su D. B. vykdant verslą, tenkinant šeimos poreikius, paėmimas pripažintinas būtinu išlaikyti šeimos namų ūkį ir vaikų interesus, todėl ši prievolė pripažintina solidaria buvusių sutuoktinių V. B. su D. B. prievole.

Dėl priešieškinio pripažinti negaliojančiais vekselius

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ )2 str. 1 d.), vienas iš esminių požymių yra jo abstraktumas, reiškiantis tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.).

ĮPVĮ 77 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti išrašymo vieta ir data. Paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja ĮPVĮ 78 straipsnis. Pagal šią įstatymo normą dokumentas, kuriame nėra PVĮ 77 straipsnio 6 punkte nustatyto rekvizito - datos, neturi paprastojo vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Nagrinėjamu atveju, Kauno miesto notarė V. V. 2015-03-20 atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal pateiktą paprastąjį vekselį dėl 5800 Eur sumos, kadangi vekselyje nurodyta neteisinga vekselio išrašymo data – 2914 metai (t. 1 b. l. 24). Tačiau pažymėtina yra tai, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės 5800 Eur, kildina iš 1995-10-03 paskolos sutarties, kuri yra pasirašyta tarp trečiojo asmens O. P. ir buvusio atsakovės sutuoktinio V. B.. Ieškovės atstovė nurodo, kad atsakovė skolą už vyrą pripažino, ginčo dėl to nebuvo, ieškovo buveinėje pasirašė 2014-09-17 du vekselius, vieną iš jų apmokėjo, todėl jai tenka pareiga įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą ir dėl 5800 Eur skolos. Teismui pateikta 2014-09-12 skolos perleidimo sutartis patvirtina, kad šioje sutartyje skolininku nurodytas V. B., tačiau ieškovo atstovės teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė buvo telefonu informuota apie skolos perleidimą, atsakovė skolą už vyrą pripažino, šią aplinkybę teismui patvirtino ir pati atsakovė. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. D. B. A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovo atstovės, tiek ir atsakovė nurodė, kad atsakovė atvykusi į ieškovo buveinę 2014-09-17 pasirašė su ieškovu 2 vekselius, o būtent 5800 Eur ir 661,52 Eur sumai, žadėjo skolą atiduoti pardavus žemę. Vekselyje dėl 5800 Eur sumos nurodyta neteisinga šio vekselio surašymo data – 2914-09-17, tačiau pagal šalių paaiškinimus dėl vekselio sudarymo datos ir aplinkybių, matyti, kad abu vekseliai buvo pasirašyti tą pačią dieną, o būtent 2014-09-17.

Iš byloje esančios 2014-09-17 skolos išmokėjimo sutarties matyti, kad ieškovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė įsiskolinimą pagal 2014-09-17 vekselį sumokės sutartyje nurodytu grafiku (t.1 b. l. 150), šis vekselis yra apmokėtas (b. l. 30-33), o dėl 5800 Eur vekselio apmokėjimo susitarta, kad skola bus apmokėta, pateikiant vekselį apmokėti, kuris 2015-02-09 pranešimu atsakovei buvo pareikalautas apmokėti, nurodant apmokėjimo terminą iki 2015-02-26 (b. l. 25). Atsakovė ir teisme nurodė, kad pripažįsta V. B. skolą, nors ji 1995-10-03 paskolos sutarties ir nepasirašė, teismui nurodė, kad dėl to ieškovo buveinėje pasirašė abu vekselius, pripažino žinojusi apie trečiojo asmens O. P. ir buvusio sutuoktinio V. B. paskolos sutartį, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ieškovo 2014-09-17 išduotą vekselį dėl 5800 Eur pasirašė kaip prievolės pagal 1995-10-03 paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimą. Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad įvertinus universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje laikytina, kad jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

Dėl priešieškinio. Atsakovė nurodo, kad 2914-09-17 paprastasis vekselis 5800 Eur sumai buvo sudarytas dėl apgaulės, todėl yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento (CK 1.91 str. 1 d., 1.95 str. l d.). Ieškovas tyčiniais klaidinančiais veiksmais paveikė jos valią, t. y. ją baugino bylomis, išieškojimais, nuslėpė nuo atsakovės esminę aplinkybę, kad ji nebuvo 1995 m. spalio 3 d. paskolos sutarties šalimi. Akivaizdu, kad žinodama tikrąsias aplinkybes atsakovė nebūtų išrašiusi vekselio 5800 Eur sumai, todėl šio vekselio išrašymas negali būti laikomas tikrosios atsakovės valios išraiška.

Tačiau kaip nustatyta iš į bylą pateiktų įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių, D. B. apie 1995-10-003 paskolos sutartį puikiai žinojo, dalyvavo teisminiuose ginčuose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pati atstovavo savo sutuoktinį, teikė parodymus kaip liudytoja. Todėl atmestinas kaip neįrodytas jos argumentas, kad tik sugrįžusi namo susirado paskolos sutartis kopiją ir ji tapo aišku kas buvo paskolos sutarties šalimis.

Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia, nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.). CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad 2914-09-17 vekselį pasirašė dėl ieškovo apgaulės, nes ieškovo atstovas ją buvo įtikinęs, kad 1995-10-03 paskolos sutartyje yra ne tik V. B., bet ir atsakovės parašas, be to ji išsigando 2014-09-11 raginime nurodytų pasekmių, tai yra tiek baudžiamosios atsakomybės, tiek ir galimybės prarasti turtą. Atsakovė nurodė, kad vekselį dėl administravimo išlaidų apmokėjo per kelis kartus, be to atvyko į ieškovo buveinę jau sumokėjusi 200 Lt pirmą įmoką už administravimo išlaidas (t. 1 b. l. 156), su ieškovo atstove pasirašė ir administravimo skolos išdėstymo sutartį, tarėsi su ieškovo atstove, kad atiduos 5800 Eur skolą, kai parduos žemę, dėl to nebuvo nustatyta konkreti 5800 Eur skolos gražinimo data, be to sumažintas ir pačios skolos dydis. Į bylą pateiktas SMS žinučių, skirtų atsakovei turinys (t.1 b. l. 151-155) nėra grasinančio pobūdžio ir atsakovei išsiųstos jau prasidėjus teisminiam procesui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė vekselių po pasirašymo neginčijo, į teismą su ieškiniu nesikreipė ir tik ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos grąžinimo, beveik po pusės nuo vekselių pasirašymo ir vieno iš jų dalinio apmokėjimo, ji pareiškė priešieškinį. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Juolab, kad atsakovė turėjo nemažą patirtį dalyvaujant teisminiuose ginčuose, šioje byloje taip pat naudojosi kvalifikuota teisine pagalba.

Atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jos sveikatos būklę, lėmusią apsisprendimą pasirašyti jos ginčijamus vekselius, atsakovės elgesys nagrinėjamoje byloje, leidžia teismui daryti išvadą, kad D. B. atitinka protingo ir apdairaus žmogaus standartą, duomenų, kurie patvirtintų atsakovės priešieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovė teismui nepateikė, todėl priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.90 str., 1.91 str., CPK 93 str.).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovė D. B. prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį dėl skolos, kilusios iš paskolos teisinių santykių, atmesti. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka visiškai.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Sutinkamai su CK 1.125 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

Paskolos sandoris buvo sudarytas 1995 metais, t.y. galiojus 1964 metų civiliniam kodeksui. Todėl įvertinęs 1964 m. ir 2000 m. civilinių kodeksų nuostatas dėl ieškinio senaties teismas daro išvadą, kad 1995 metais sudarytam sandoriui taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas pagal 1964 m. Civilinį kodeksą. Kadangi ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2000 m. CK, tai reiškia, kad 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai, negali būti taikomi.

Šiuo atveju atsakovė reikalauja taikyti minėtą senaties terminą jį skaičiuojant nuo 1995-12-03, t.y. kai turėjo būti grąžinta paskola kreditorei O. P.. Gi naujasis kreditorius su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2015-03-30 , t.y. praėjus beveik 20 metų nuo prievolės įvykdymo termino, t.y. jau ir pasibaigus ieškinio senaties terminui. Tačiau sutinkamai su LR CK 1.130 str. 1, 2 dalimis, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka arba skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą.

Nagrinėjamu atveju, skolininkė D. B. 2014-09 17 pasirašydama du vekselius skolai, kilusiai iš 1995-10-03 paskolos sutarties pripažino savo skolą ieškovei ir buvo susitarusi dėl dalinių mokėjimų, vieną vekselį pilnai apmokėjo, todėl vadovaujantis CK 1.130 str. 2 dalimi laikytina, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, kadangi atsakovė pripažino prievolę (t. 1, b. l. 23,29), todėl netaikytinas ieškinio senatis reikalavimui dėl skolos priteisimo.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visetui, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 5800 Eur skola, priešieškinys atmestinas (CK 1.5 str., 1.105 str., 1.137 str., 6.1 str. - 6.4 str., LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, CPK 178 str., 185 str.).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 174 Eur žyminis mokestis (t.1 b.l. 4, 19), sumokėtas už ieškinį, 1000 Eur advokato išlaidų (t.3 b.l. 140-142) ir 39,38 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 5800 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus Eur) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 174 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) sumokėto žyminio mokesčio bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 39,38 Eur (trisdešimt devynis eurus, 38 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.