Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratoriaus J. G. prašymą dėl fizinio asmens V. P. (V. P.) bankroto bylos užbaigimo, suinteresuoti asmenys kreditorės uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, SIA,,B2Kapital“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Skolų rizikos sprendimai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Teisme 2020 m. liepos 15 d. gautas suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-7644-1025/2020 ir klausimą dėl V. P. bankroto bylos pabaigos perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, jog bankroto proceso metu bankrutuojančio asmens įmokėta lėšų dalis (490 Eur) turėjo būti skirta kreditorių reikalavimams tenkinti, o ne bankroto administravimo išlaidoms dengti. Pirmosios instancijos teismas patvirtino nemokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, nors ir nustatė, kad vienas iš subjektų, kuris yra atsakingas už tinkamą plano įgyvendinimą, t. y. bankroto administratorius, netinkamai planą vykdė – išsimokėjo per didelę bankroto administravimo sumą (nepervedė 490 Eur kreditoriams, o išsimokėjo šią sumą sau). Todėl nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kreditorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs netinkamą plano įvykdymą, turėjo apsvarstyti bankroto bylos nutraukimo klausimą. Patvirtindamas plano įvykdymą, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisėtus bankrutuojančio asmens kreditorių interesus.

10. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad administravimo išlaidos yra sudėtinė mokumo atkūrimo plano dalis ir jų apmokėjimas taip pat yra plano vykdymo dalis, todėl šie bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo klausimai turi būti išsprendžiami bankroto byloje. Kreditoriai neturi būti verčiami inicijuoti dar vieną teisminį procesą siekdami atgauti jiems priklausančias lėšas, kurios nepagrįstai buvo išmokėtos bankroto administratoriui, taip jiems patiriant papildomų bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus teismo nutarčiai kreditorius nebeturės reikalavimo teisės į bankrutuojantį asmenį, todėl kyla klausimų, ar apskritai toks kreditoriaus ieškinys teismo būtų priimtas nagrinėti. Be to, sumažinti nurašomų skolų sumų jau nebūtų galimybių, kadangi skundžiama teismo nutartis, kuria buvo fiksuotos ir nurašomos bankrutuojančio asmens skolos, būtų jau įsiteisėjusi. Kad ginčas yra kilęs bankroto byloje, patvirtina ir tai, jog bankrutuojantis asmuo palaiko bankroto administratoriaus poziciją. Neišsprendus klausimo dėl bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo, nėra pagrindo spręsti, kad planas yra tinkamai įvykdytas, ir pabaigti bankroto bylą nurašant skolas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas bankroto administratoriaus J. G. prašymas užbaigti fizinio asmens V. P. bankroto bylą. Suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad bankroto proceso metu bankrutuojančio asmens įmokėta lėšų dalis, t. y. 490 Eur, buvo paskirta bankroto administravimo išlaidoms dengti, nors turėjo būti skirta kreditorių reikalavimams tenkinti. Kreditorės nuomone, šie bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo klausimai turi būti išsprendžiami šioje bankroto byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės tvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto, be to, turėjo būti apsvarstytas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3034-729/2016 (vėliau Nr. e2FB-191-729/2017), įsiteisėjusia 2016 m. lapkričio 10 d., išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį, jam iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. G. ir patvirtintas V. P. mokumo atkūrimo planas. Minėtame plane buvo nurodyta, kad V. P. nekilnojamojo turto neturi, nurodytas gautų lėšų paskirstymas, administravimo išlaidoms skirtina suma, mokumo atkūrimo plano laikotarpis. Bankroto įvykdymo trukmė numatyta 36 mėnesiai, tai yra iki 2019 m. lapkričio 10 d.

19. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. balandžio 2 d. gautas bankroto administratoriaus prašymas užbaigti fizinio asmens V. P. bankroto bylą. Bankroto administratorius taip pat pateikė plano įgyvendinimo aktą bei akto nepasirašymo protokolą. 2020 m. kovo 23 d. sudarytą bankrutuojančio fizinio asmens plano įgyvendinimo aktą pasirašė tik bankrutuojantis asmuo ir bankroto administratorius, o kreditorių susirinkimo pirmininkas akto nepasirašė. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. balandžio 2 d. balsavimo raštu biuletenyje nurodė, jog pateiktas plano įgyvendinimo aktas yra identiškas 2019 m. lapkričio 26 d. aktui, palaiko 2020 m. vasario 10 d. rašte Nr. SB-230 pateiktus argumentus dėl atsisakymo pasirašyti plano įgyvendinimo aktą. Iš pateikto 2020 m. vasario 10 d. rašto Nr. SB-230 matyti, kad kreditorius nepritaria plano įgyvendinimo aktui, nes bendra bankroto administravimo išlaidų suma visam bankroto procesui buvo 900 Eur + 1800 Eur, iš viso 2700 Eur, bankroto administratoriui buvo išmokėta 490 Eur didesnė administravimo išlaidų suma, todėl ši suma turi būti grąžinta į depozitinę sąskaitą ir paskirstyta kreditoriams.

20. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugomas asmens orumas, o kreditoriams suteikiama galimybė atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 yra išaiškinęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas.

22. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos pagal FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodė, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2, 3, 6 dalis bankroto administratorius kartu su rašytine išvada pateikia planą kreditorių susirinkimui, kuriam pritarus, planą tvirtina teismas, jeigu nenustato šio straipsnio 7 dalyje išvardytų kliūčių patvirtinti planą. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).

24. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, taip pat turi teisę: kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius (FABĮ 24 straipsnio 3, 5 punktai) ir kt. Pažymėtina, jog nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenumato ir kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti iš bankrutuojančio fizinio asmens jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų ir ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo būtų nesąžiningai naudojęsis jam FABĮ ar nemokumo atkūrimo planu suteiktomis teisėmis ar būtų nevykdęs juose nustatytų pareigų. Nėra ginčo, kad viso bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo buvo sąžiningas ir dėjo maksimalias pastangas mokumo atkūrimo planui įvykdyti ir jį įvykdė. Todėl, vertinant šios bylos aspektu, kreditorė jokių reikalavimo teisių į bankrutuojantį asmenį negali turėti. Pažymėtina ir tai, kad kreditorė atskirajame skunde nurodydama, jog teismas turėjo svarstyti dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, nenurodo nė vieno iš FABĮ 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse ar kitur nustatytų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų.

26. Apeliacinės instancijos teismas nekeičia savo pozicijos, išdėstytos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-839-538/2020, ir dar kartą nurodo, jog negali susidaryti situacija, kad bankrutuojantis asmuo būtų priklausomas nuo bankroto administratoriaus veiksmų, tai yra, dėl bankrutuojančios asmens sumokėtų lėšų dalies tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus kylant ginčui, pareiškėjui būtų užkertamas kelias teikti prašymą dėl bankroto bylos pabaigos – tokia situacija neatitiktų FABĮ 30 straipsnio nuostatų. Aplinkybės, susijusios su bankroto administratoriui permokėtų lėšų grąžinimu, neturi įtakos vykdant įstatymo nuostatas dėl bankroto bylos užbaigimo. Kreditorius nustatęs, kad bankroto administratoriui yra permokėta suma, turi teisę kreiptis į teismą dėl šios sumos grąžinimo CPK nustatyta tvarka, o ne atsisakęs pasirašyti plano įgyvendinimo aktą stabdyti pareiškėjo bankroto bylos užbaigimo procesą.

27. Kaip minėta, FABĮ 24 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas tenkinti bankroto administratoriaus prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų dėl bankroto administratoriaus kaltės fizinio asmens bankroto proceso metu, atlyginimo.

28. Taigi, atskirajame skunde išdėstyti motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-7644-1025/2020, kuria tenkintas bankroto administratoriaus prašymas užbaigti fizinio asmens bankroto bylą, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl baudos skyrimo

29. Bankrutuojantis asmuo V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ skirti baudą CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

30. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

31. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl suinteresuotas asmuo savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikdamas atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra aiškiai nepagrįstas, pateiktas siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo (kreditorė) piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudą (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti bankrutuojančio asmens V. P. (V. P.) prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ skirti baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje nustatyta tvarka.