- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- 1-302-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34600-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Vlada Buivydienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Jurgai Klimčukienei, Helvijui Keturakiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „A.“ vairuotoju, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Š. 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 21 val. prie G. K. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu smogė A. Š. į krūtinės sritį, po ko pastarasis nuo smūgio nugriuvo ant žemės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. Š. poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, kairės pusės V-VI šonkaulių lūžius su pneumohidrotoraksu be ryškaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. Š. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad jam pareikšti kaltinimai yra išgalvoti. Esmė yra ne sumušime, o piniguose. Nukentėjusiojo sugyventinė su jo žmona buvo geros draugės. Jis gavo palikimą pinigais, po ko nusipirko automobilį, bute pasikeitė baldus ir po to moterys pradėjo konfliktuoti. Po to tariamo konflikto A. grįžo namo. Kelios dienos prieš įvykį, galėjo būti rugpjūčio 22 diena, atrodo sekmadienis, buvo užėjęs pas A. Š. į namus ir kvietė eiti pas jį. A. Š. gulėjo lovoje ir jam pasakė, kad negali niekur eiti, nes jam visur skauda. Jis dar norėjo jį apkabinti gulinį lovoje, pasisveikinti, bet jis pasakė, kad jo neliestų, nes jam skauda. A. Š. prieš tai jau kažkas buvo, kas jam nežinoma. Po jų konflikto nukentėjusiojo sugyventinė jo žmonai sakė, kad A. Š. iškrito iš lovos ir taip susilaužė šonkaulius. Nurodė, kad A. Š. anksčiau yra iškritęs iš sunkvežimio, jam galva buvo sudaužyta, jis girtas nepaeina, griūna, pastoviai sudaužytas, kai grįžta iš reiso pastoviai girtauja. Po to praėjus gal dviem dienoms, jam grįžtant iš reiso paskambino G. K. ir paprašė parvežti alaus. Grįžęs namo, paliko sunkvežimį, lengvuoju automobiliu nuvažiavo pas G. K.. Pas G. K. buvo A. Š., kuris visą dieną ten gėrė. K. sakė, kad jis vežė alaus, o A. Š. visą dieną gėrė. Jis ant stalo, stovėjusio šone, už abiejų automobilių pastatė alaus bambalį ir pakvietė K. ateiti atsigerti alaus. A. Š. be saiko gėrė jo alų, išgėrė du puodukus. Tada jis pasakė A. Š., kodėl jis uždirbdamas tiek pinigų geria jo alų. Jie žodžiais susikivirčijo, tai buvo tik žodinis jų konfliktas ir jis nebeiškentęs, visiškai girtą A. Š. paėmė už kupros ir išvedė lauk iš garažo, uždarė duris. Vedė A. Š. pro bagažinėje sėdintį K. Lauke nebesiginčijo, išvedęs tik uždarė duris. K. tuo metu buvo automobilyje arčiau durų, automobilio bagažinėje taisė laidus. Nukentėjusysis vedamas nesipriešino, tik pasakė, kad dabar tau bus. Jis taip pasakė, kai išvedė jį į lauką. Kai išvedė jį į lauką, Š. nebuvo nugriuvęs. Po kokių 5-10 minučių pažiūrėjo, A. Š. jau buvo išėjęs. Buvo dar kartą atidaręs duris pasižiūrėti kur jis yra, dar pasakė „A. einame kartu į namus“, bet jis jau buvo prie pat garažų galo. Po 10 minučių su garažo savininku išėjo į namus. Jis nukentėjusiojo nemušė, tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodo, kad jam nereikėtų mokėti ligonių kasoms, nes jis buvo neblaivus. Ligonių kasoms reikia atlyginti 600 Eur, todėl jis nori viską suversti jam, tai jo sugyventinės sukurtas planas. A. Š. tik po mėnesio iškvietė policiją, iki tol jo niekas neieškojo, nebuvo nustatyta, kad jis įvykio metu buvo girtas, jam girtumo niekas nenustatinėjo. Taip pat girdėjo, kad A. Š. ir laive buvo susimušęs ir iš lovos iškrito. Apie konfliktą laive jam pasakė vairuotojas, kuris nenorėjo nieko liudyti nes bijo Š. sugyventinės. Taip pat teigė, jog tuo metu kai jis buvo nuėjęs pas A. Š. prieš įvykį, kai Š. gulėjo lovoje, jam buvo šviežiai praskeltas antakis, dar kraujo matėsi, galėjo būti praskelta prieš parą. Kuris antakis buvo praskeltas nurodyti negali. Į butą pas Š. užėjo tik pabarškinęs, nes durys būna atrakintos ir jie taip laisvai vieni pas kitus vaikščiodavo. Konfliktas tarp jo ir Š. kilo dėl jų darbo ir dėl Š. išgerto alaus. Nurodė, jog dar tą patį vakarą nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, išvežė greitoji medicinos pagalba, o su policija parvažiavo į namus. Jis pats to nematė, bet taip Š. sugyventinė sakė jo žmonai. Dar laikraštyje „Sidabrė“ įdėtas pranešimas, kad nukentėjusysis tiek ir tiek pripūtęs, buvo nurodyti inicialai. Apie tai sakė žmona, nes ji skaitė. Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.
Nukentėjusysis A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad rugpjūčio 13 d. grįžo iš reiso, o rugpjūčio 22 d. buvo atvažiavęs pas jį įmonės direktorius, kuriam išėjęs į lauką atidavė dokumentus. Tuo metu jam nebuvo praskeltas joks antakis, čia išgalvota ir J. Š. pas jį net nebuvo įėjęs į kambarį. Rugpjūčio 24 d. visą dieną važinėjo su reikalais ir vakare apie pusę septynių vakaro nuėjo į garažą pas G. K.. Namuose buvo išgėręs pusę skardinės alaus ir vieną didesnę skardinę „Tradicinio“ alaus nusinešė į garažą. Atėjo į garažą pas G. K., kad pažiūrėtų detalę, kurią atsinešė. K. pasakė, kad važiuoja J. atvežti ir atsivežė jį su alumi. Daugiau garaže negėrė. K. irgi negėrė, o kaltinamasis buvo išgėręs. Su Š. pradėjo kalbėti apie darbą. Dėl darbo susiginčijo ne viduryje garažo, o mašinos gale. G. tuo metu buvo mašinos bagažinėje. Konfliktas tarp jo ir kaltinamojo buvo prie didelių garažo durų. Š. lauke jam trenkė du kartus į krūtinę ir po antro smūgio jis nukrito šonu ant rankos. Jie stovėjo vienas prieš kitą, jis stovėjo jau lauko pusėje, o Š. buvo viduje ir tada sudavė jam smūgį. Kai vieną kartą J. Š. jam sudavė į krūtinę, pasakė „J. baik“ ir tada jis sudavė antrą kartą į krūtinę, po ko jis krito ant rankos alkūnės. Tarp pirmo ir antro smūgių buvo apie 5 minučių laiko tarpas. Tame tarpe jie toliau ginčijosi ir Š. puolė suduodamas antrą kartą. Krisdamas ant žvyruotos dangos prie garažo nusibrozdino alkūnę. Atsikėlęs, susiėmęs už šono išėjo į namus. Tuo metu jau skaudėjo šoną. Sakė Š., kad tau bus, nes labai skaudėjo. K. matė tą įvykį, sakė baikit, kai jis nukrito ant žemės. Tuo metu K. gal jau buvo išlipęs iš mašinos kai sakė „baikit“, tiksliai nurodyti negali. Namuose jam sugyventinė davė vaistų nuo skausmo, klausė, kas buvo, sakė, kad konfliktas su J., kad smūgiavo du kartus. Užklijavo rankos alkūnę. Rugpjūčio 25 d., buvo antradienis, važinėjo automobiliu, nes vakare reikėjo važiuoti į laidotuves, dar paėmė J. Š. žmoną iki darželio pavežti. Ji klausė, kas su J. buvo, atsakė, kad nieko. Į medikus kreipėsi rugpjūčio 26 d. Nuvykęs į ligoninės priėmimą nurodė, kad susimušė šoną, kad labai skauda. Kai paguldė į ligoninę irgi nieko dar nesakė, nes nežinojo, kad yra pažeistas plautis. Kai vežė į operacinę sugyventinei sakė neskambinti, bet ji iškvietė policiją. Kai jį parvežė iš operacinės buvo jau atvykę pareigūnai. Nuo rugpjūčio 26 d. buvo ligoninėje, dėl lūžusių šonkaulių, jam atlikta operacija. Teigė, kad pažįsta T., jis keltais nesikelia, tik prieš naujus metus pradėjo keltis. Grįždamas iš reiso jis neturėjo jokio konflikto kelte, nes į keltą gali nepriimti, gali ten būti nepageidaujamas.
Reiškia civilinį ieškinį dėl 6000 Eur neturtinės žalos. Ieškinį grindžia tuo, jog išgyveno didelius skausmus, ligoninėje naktimis negalėjo miegoti be vaistų, buvo nedarbingas. Vartojo vaistus nuo skausmo, buvo išvestas vamzdelis, kad iš plaučių skysčiai išeitų. Dešimties balų sistemoje buvusį skausmą įvertintų 7-8 balais. Po įvykio nuo smūgio buvo mėlynė kairėje krūtinės pusėje, buvo nubrozdinimai alkūnėje. Dėl sužalojimo negalėjo dirbti apie mėnesį. Dešimt dienų gulėjo ligoninėje po to gydėsi namuose, lankėsi pas chirurgą 2 mėnesius. Šiuo metu skausmo nejaučia. Po įvykio emociškai išgyveno, neužmigdavo, pergyveno, kad susipyko su kaimynu, kamavo nemiga. Nurodė, jog labai dideli draugai su kaltinamuoju nebuvo, bet gaila nutrūkusios draugystės. Nereikalavo iš kaltinamojo pinigų, čia išgalvotos istorijos. Per tą laiką nuo įvykio iki nuvažiavimo į ligoninę niekur nebuvo užkliuvęs, anksčiau į ligoninę.
Liudytoja E. J., duodama parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis A. Š. yra jos sugyventinis. Su juo gyvena 20 metų, veda bendrą ūkį. Su kaltinamuoju pažįstami, buvo draugiški santykiai. A. Š. 2020 m. rugpjūčio 13 d. grįžo iš reiso. Apie rugpjūčio 20 d. buvo užvažiavęs A. direktorius į kiemą, jie pasikalbėjo. Ji nuo rugpjūčio 17 d. iki 28 d. gydėsi stacionare ir rytais išvažiuodavo į ligoninę, į reabilitaciją. Rugpjūčio 24 d. jai grįžus iš reabilitacijos paskambinusi A. Š. mama pasakė, kad mirė giminaitis. Tą pačią dieną A. išvažiavo pas mamą pjauti žolės, ir buvo nutaręs, kad 25 d. važiuos į budes. Grįžo rugpjūčio 24 d. apie 18 val., susiskambino su G. K., kad tas pažiūrėtų vieną žoliapjovės detalę, kurią liepė atvežti pas jį į garažą. A. Š. į namus parsivežė 2 skardines „Tradicinio Tauro“ alaus. Pavalgęs išgėrė 1 stiklinę alaus ir tada išėjo pas G. į garažą. Š. vieną skardinę alaus eidamas nusinešė į garažą. Š. namuose nebuvo apie dvi su puse valandos. Namo grįžo po 21 val. susiėmęs už kairio šono, nubrozdinta alkūne. Klausė, kas buvo, A. atsakė „ai nieko“ ir paprašė nuvalyti ranką, nes ranka buvo kruvina ir žvyruota. Ranka buvo kruvina ir žvyruota nuo riešo iki alkūnės – geras sprindis buvo nubrozdintas. Džemperis buvo tik kruvinas, nesuplyšęs. Tvarkant ranką A. Š. papasakojo, kad G. K. atsivežė J. į garažą, kuris pradėjo prie jo kabinėtis. Garaže Š. pradėjo prie jo kabinėtis, neva tu mafijozas, daug uždirbi, važinėji po Skandinaviją ir panašiai ir tada vieną kartą trenkė jam kumščiu į krūtinės kairę pusę. Š. pradėjo jam sakyti „ką tu darai“, tada po kurio laiko trenkė antrą kartą, Š. pargriuvo ir atsikėlęs parėjo namo. Rugpjūčio 25 d. ryte ji išvažiavo į reabilitaciją, Š. dar paprašė vaistų nuo skausmo, davė jam „Ibuprofen“. Grįžęs iš laidotuvių A. sakė, kad skambino G. K. ir klausė, ar jam labai skauda. Ji siūlė A. važiuoti į priėmimą, bet jis atsakė, gal tik sutrenkta, nieko nėra. Kai rugpjūčio 26 d. parvažiavo iš reabilitacijos, Š. sėdėjo ant lovos susiėmęs šoną ir paprašė nuvežti į priėmimą. Apie 11 val. nuvežė jį į ligoninės priėmimą ir paliko. Po to jis paskambinęs pasakė, kad jį guldo į ligoninę. Vakare sužinojo, kad jam lūžę du šonkauliai ir vienas šonkaulis įlindęs į plautį. Tą dieną kai jį paguldė, gydytojui nenorėdamas išduoti Š. pasakė, kad remontavo traktorių ir įkrito į duobę. Tokie buvo jo pirminiai parodymai. Nenorėjo sakyti, nes gyvena kaimynystėje. Rugpjūčio 28 d. paskambino ir pasakė, kad veža operacijai, kad pradėjo kauptis neaiškios kilmės skysčiai plaučiuose. Ji nuvykusi prie ligoninės išsikvietė policiją. Apie 17 val. atvažiavo pareigūnė D. Rozentalytė ir jai papasakojo, kad jie neturi garažo, kad Š. neturi jokio traktoriaus ir jis gydytojui nenorėdamas sakyti tiesos pasakė, kad įkrito į duobę. Tada pareigūnė paklausė, ar dabar sakys tiesą. Ji pareigūnei atsakiusi, kada jis pradėjo dūsti, dabar tikrai pasakys tiesą. Kai Š. buvo parvežtas iš operacinės, pareigūnai jo jau laukė palatoje ir tada jis pasakojo apie įvykį. Rugpjūčio 26 d. policijai nepranešė apie įvykį, kadangi Š. jau buvo gydytojui pamelavęs, kad remontuodamas traktorių įkrito į duobę, jis nenorėjo išduoti Š., kadangi gyvena kaimynuose, nenorėjo pyktis. Kada paliko blogai, ji iškvietė policiją ir jis pasakojo kaip viskas buvo. Nurodė, kad laikraštyje tik buvo pranešimas apie įvykį prie garažo, nebuvo nurodyti jokie asmenų girtumai. Kai Š. grįžo 24 d. vakare, jam skaudėjo šonas, sakė gal tik sutrenkta. Netikėjo, kad bus lūžę kaulai. Jeigu būtų žinoję kad lūžę, būtų tą patį vakarą nuvežusi į priėmimą, kadangi Š. buvo blaivus. Iki įvykio Š. ir Š. santykiai tokie, kad jie mažai bendravo. Daugiau bendraudavo ji su Š. Kai Š. gavo socialinį būstą padėjo kambarius ištapetuoti, nuveždavo į daržą (duomenys neskelbtini), į kapines, nebuvo jokio piktumo iki sužinojo, kad parašė pareiškimą. Kad gavo palikimą to nežinojo, tik žinojo, kad po tetos mirties rado pinigus, kuriuos pasidalino su seserimi. Š. pas Š. niekada nėra atėjęs į butą, ji daugiau su Š. bendraudavo. Nurodė, jog Š. niekada nėra iškritęs iš lovos, neminėjo jai apie jokį konfliktą kelte.
Liudytoja J. Š., duodama parodymus teisiamajame posėdyje, nurodė, kad yra kaltinamojo žmona. Su A. Š. yra kaimynai. Teigė, jog ji įvykyje nedalyvavo, nieko nematė. Vyras tą vakarą parėjo blaivus, nieko nesakė. Tik kitą rytą E. J. pasakė, kad buvo muštynės, kad sulaužė šonkaulius. Po to sutuoktinio klausė, jis sakė, kad jis nieko nemušė, tik išvedė Š. iš garažo. Anksčiau tarp vyrų niekada nebūdavo jokių pykčių. Š. ir Š. santykiai buvo draugiški, pasisveikindavo laiptinėje. Sutuoktinis tą vakarą buvo grįžęs iš darbo, dar tvarkėsi kieme prie mašinos, po to išėjo į garažą pas G. Kelios dienos iki įvykio, tiksliai kada nepamena, Š. išėjęs į lauką, rūkė. Ji matė, kad buvo jam praskeltas antakis, nepamena kuris, sakė, kad vos lovos nesulaužė. Antakis buvo visas kruvinas. Jie su J. buvo kieme, sakė, kad griuvo ar ant lovos, kad vos lovos nesulaužė, ir antakis buvo praskeltas. Nepamena kokia buvo diena, kai vyras jai sakė, kad eina pas A., ir tuoj pat parėjo, ji klausė „ko vienas, ar pašnekėjot“, vyras atsakė, kad A. nesikelia iš lovos, kad jam visur skauda, kad jo nejudintų. Dvi dienos prieš įvykį J. jai nebuvo minėjusi, kad Š. susilaužė šonkaulius, tik sakė, kad krito. J. taip pat jai pasakojo, kad tą vakarą kai buvo įvykis garaže, Š. parėjęs namo nusiprausė, apsirengė ir vėl išėjo. Pasiskambino savo mamai, pasakė, kad jam labai skauda ir mama iškvietė greitąją. Ryte jai taip J. sakė ir ji sužinojo, kad jam šonkauliai lūžę. Kad greitoji nuvežė į ligoninę, ir kad policija jį parvežė apie 12 val., kad nustatė Š. girtumą.
Liudytojas G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kiek atsimena, jis garaže tvarkė automobilį „Volvo“, kai pas jį į garažą atėjo A. Š.. Š. buvo atėjęs į garažą karbiuratoriaus tvarkytis. O Š. šiaip užsuko. Kai Š. atėjo į garažą, ant jo veido, kūno sužalojimų nematė. Jis dirbo, o A. gėrė alų, išgėrė 4-5 skardines. Š. gėrė iš skardinių po pusę litro talpos, o litrinį bambalį J. kažkada buvo atvežęs. Ar J. gėrė, negali pasakyti, nes jie buvo kitoje garažo pusėje nei jis. Kada tiksliai atėjo J. Š. nepasakys, bet atėjo vėliau nei Š. Abu atėjo pėsti. Puikiai girdėjo kaip jie abu rėkavo ant viso garažo. Apie ką jie šūkaliojo, nepamena, gal apie darbą. Tas šūkaliojimas tęsėsi iki pat vakaro, daugiau nei 2 valandas. Jis būdamas automobilio bagažinėje juos dar tildė ir po to A. išėjo keikdamasis. A. išėjo vienas pats, o jie su Š. dviese, ar po vieną išėjo, nepamena. Kas įvyko tarp J. Š. ir A. Š. prie jo garažo, nematė, nes jis automobilio bagažinėje tvarkė laidus. Laidus vedžiojo ant bagažinės durelių. Kai tvarkė sėdėjo iš bagažinės nuleidęs kojas ir tvarkė dureles, buvo atsisukęs į garažo duris, tik nepamena, ar abi garažo durys buvo atidarytos, ar vienos. Kai jis dirbo, Š. ir Š. ginčijosi garaže. Š. jau prieš išeidamas iš garažo pradėjo keiktis. Kur tuo metu buvo Š. negali pasakyti. Š. jau buvo kažkiek paėjęs, kai išėjęs J. kvietė jį palaukti sakydamas „palauk, palauk B.“. Buvo apie 1,5 m atstumu nuo besiginčijančių ir žiūrėjo į viršų, kai susikaupęs dirba nieko aplink nemato. Nematė jų išeinančių, matė, kad abu stovėjo prie garažo, truputį už slenksčio ir dar turėjo alaus. Matė, kad koliojosi vienas prieš kitą. Garažo tarpduryje vienas nuo kito stovėjo metro atstumu. Prie jo nenaudojo smurto vienas kito atžvilgiu. A. jam nepasakojo, kad Š. jį primušė. Kalbant telefonu Š. sakė, kad lyg guli ligoninėje, ar namuose, ir kad lūžo šonkauliai, sulindo į plaučius. Kada tiksliai sužinojo, kad A. Š. lūžo šonkauliai, negali pasakyti, gal jis jam skambino, o gal atvirkščiai, bet jam nesakė nieko apie J. Po įvykio su Š. kalbėjo gal po penkių dienų, lyg buvo ligoninėje. Po to sužinojo, kad policijoje buvo parašytas pareiškimas, jis buvo kviečiamas apklausai. Policijos pareigūnams jo duoti parodymai yra teisingi.
Specialistas Tomas Šavyrovas teisiamajame posėdyje parodė, kad pagal pateiktas keturias išvadas nukentėjusiajam A. Š. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, kairės pusės V-VI šonkaulių lūžiai su pneumohidrotoraksu be ryškaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai nustatyti iš medicininių dokumentų. Dėl šonkaulių lūžių ties vidurine pažasties linija – jeigu smūgis yra pakankamai stiprus užtektų vieno karto suduoti, nes šonkauliai šalia vienas kito, bet galima ir atsitrenkiant padaryti šiuos sužalojamus. Lūžiai ties vidurine pažastine linija – ne po pažastimi. Jie būtų priekinėje dalyje per vidurį, kairiame šone, išvesta linija vertikali. Kairiame šone išvesta vertikali linija iš viršaus į apačią, lygiai per šono vidurį, ten ir bus vidurinė pažasties linija. Atsakydamas į klausimą ar tie kaulų lūžiai galėjo atsirasti suduodant smūgį į priekinę krūtinės dalį, nurodė, kad yra įmanomas toks trenkiamasis lūžio mechanizmas, tačiau šiuo atveju šonkauliai nėra laisvi, pakankamai aukštai, tai tikėtina, kad smūgis šiuo atveju būtų į kairę pusę, tačiau paliekant galimybę, kad suduodant smūgį arba spaudžiant priekyje labiau kairės pusės, ne grynai per vidurį, šiek tiek į kairę turėtų būti tas spaudimas priekinėje pusėje, tokiu atveju gali būti lenkiamasis mechanizmas. Būna, kad mūša tą šonkaulį nuo lenkimo jėgos kitoje vietoje, o ne spaudžiant, ar suduodant. Teoriškai tai yra įmanoma, tačiau tikėtina, kad kairėje pusėje, kadangi yra kraujosruva krūtinės kairėje, tai šiuo atveju ties lūžusiu šonkauliu. Ar galėjo šonkaulis lūžti griūnant ant kairės rankos? – Kairės rankos alkūnė yra pakankamai paslanki, galėjo būti prispausta prie šono. Šiuo atveju sužalojimai galimi ir griūnant tiesiogiai atsitrenkiant ties krūtinės ląsta arba gali būti prispausta alkūnė prie tos srities, bet kokiu atveju alkūnė yra galinga jėga ir taip pat gali būti padaromi sužalojimai, kaip šiuo atveju šonkaulių lūžiai. Šonkaulių lūžiai nustatyti su poslinkiu. Būna tokių atvejų, kad jie atsiranda ne iš karto, o per laiką gali pasislinkti. Kokiu laikotarpiu gali būti padaryti tokie sužalojimai, esant tokiam lūžiui ir poslinkiui? – labai priklauso nuo žmogaus atsparumo, skausmo, gali būti kelios dienos, paprastai visada kreipiasi į ligoninę, o šiuo atveju žmogus galėjo ir kelias dienas gyventi su tokiais lūžiais. Laikotarpis nuo sužalojimo priklauso nuo žmogaus skausmo pojūčio, kiek jis gali kęsti tą šonkaulio skausmą. Nukentėjusysis esant tokiam sužalojimui galėjo vaikščioti, valgyti, skausmas gali būti jaučiamas judesio metu. Tikėtina, kad plautis galėjo buvo pažeistas ir išsivystė pneumonija. Iš esančių duomenų negali keistis sužalojimo sunkumas, nebent esama kitų, jo nevertintų, dokumentų. Šonkaulis per savaitę, dvi nesugyja, žmogus jaučia priklausomai ką jis dirba. Gydymas gali užtrukti iki mėnesio, priklausomai kaip gydytojas pasižiūrės į jo būklę. Dėl to nesikeičia sveikatos sužalojimo mastas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl to, kad jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat įrodoma ir kita byloje esančia medžiaga:
2020 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), sumušė draugas J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl kairės pusės V, VI šonkaulių lūžimų, trūkusio plaučio ir jame atsiradusio skysčio gydomas VŠĮ Joniškio ligoninės chirurgijos skyriuje (t. 1, b. l. 32);
2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – esanti (duomenys neskelbtini); nurodoma, kad garažas yra dviejų dvivėrių durų, įėjimas prie durų išklotas trinkelėmis (t. 1, b. l. 43-46);
2020 m. rugpjūčio 28 d. Roik 0120000468243 pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. 16.33 val. E. J. pranešė, kad antradienį apie 21 val. pas G. K. garaže buvo sumuštas pranešėjos sugyventinis A. Š.. Sugyventinis trečiadienio ryte buvo nuvykęs į ligoninę ir medikams pasakė, kad susižeidė tvarkydamas traktorių, nes įkrito į duobę. Vyras šiuo metu yra ligoninėje operuojamas. Bijojo medikams pasakyti, kad sumušė, nes asmuo gyvena kaimynystėje (t. 1, b. l. 51)
2020 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl A. Š., kuriame nurodoma, kad pareigūnei atvykus prie VŠĮ Joniškio priėmimo skyriaus pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, jog vyras šiuo metu operacinėje, dėl trūkusio plaučio. Nuėjus į Joniškio ligoninės chirurgijos skyrių tiesiai iš operacinės buvo parvežtas A. Š., kuris žodžiu paaiškino, jog yra daug metų draugai su J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), todėl nenorėjo kreiptis į policiją. Paklausus apie įvykį A. Š. paaiškino, jog kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. Š. du kartus kumščiu smūgiavo į kairįjį šoną, po kurio A. Š. nukrito (t. 1, b. l. 52);
2020 m. gruodžio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusysis A. Š. parodo vietą prie garažo, kur J. Š. jam sudavė smūgius į krūtinę, po kurių A. Š. nukrito ant žvyruotos kelio dangos; nurodė vietą, kur nukrito (t. 1, b. l. 70-77);
2020 m. rugsėjo 17-21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1229/2020(04), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, kairės pusės V-VI šonkaulių lūžiai su pneumohidrotoraksu be ryškaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo; odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais), galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. A. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas iki kreipiantis į gydymo įstaigą, 2020 m. rugpjūčio 26 d. (t. 1, b. l. 92-93);
2020 m. rugsėjo 25-30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1264/2020(04), kurioje nurodyta, neatmetama galimybė, kad A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuvimo metu. Remiantis turimais duomenimis, A. Š. po jam nustatytų kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. sėdėti, vaikščioti, lipti laiptais, valgyti (t. 1, b. l. 97);
2020 m. spalio 5-15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG1305/2020(04), kurioje nurodyta, kad turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes A. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Joniškio ligoninę 2020 m. rugpjūčio 26 d. (t. 1, b. l. 101);
2020 m. lapkričio 24-gruodžio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1479/2020(04), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatytų kairės pusės V-VI šonkaulių lūžių su pneumohidrotoraksu bei ryškaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo padarymas gali būti paaiškintas tiek smūgio kietu buku daiktu sudavimu, tiek ir galimai griuvimo metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Kumštis pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietam bukam daiktui (t. 1, b. l. 105);
2021 m. balandžio 21 d. viešosios įstaigos Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro pranešimu, kad greitosios pagalbos skyriaus darbuotojai 2020 m. rugpjūčio 24-26 d. nebuvo kviečiami teikti skubios pagalbos A. Š. (t. 2, b. l. 177-178);
2021 m. balandžio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pranešimu, kad komisariatas neturi duomenų, kad 2020 m. rugpjūčio 24-26 d. A. Š. būtų buvęs nustatinėjamas girtumas (t. 2, b. l. 179-180).
Įrodymų analizė, vertinimas ir veikų juridinė kvalifikacija
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis J. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. Š. nepripažino visiškai. Nurodė, jog įvykio vietoje jie konfliktavo žodžiais su nukentėjusiuoju A. Š., buvo suėmęs jį už drabužių ties sprandu ir išvedė iš garažo, tačiau jam jokių smūgių nesudavė, A. Š. nebuvo nugriuvęs. Po keleto minučių kai išvedė jį iš garažo matė nukentėjusįjį nueinantį.
Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
Nors kaltinamasis J. Š. teisminio proceso metu neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. Š., nurodydamas kad nukentėjusysis šonkaulius galėjo susilaužyti anksčiau, iškrisdamas iš lovos ar konfliktuodamas kelte, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti bausmės, nes juos paneigia kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis iki aptariamo įvykio būtų patyręs kokią nors traumą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis įvykio vakarą būdamas G. K. garaže konfliktavo su nukentėjusiuoju, aiškinosi dėl darbo santykių, dėl išgerto alaus. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei liudytojas G. K. šias aplinkybes patvirtino teisme. Įvykio metu netoli nuo nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvęs liudytojas G. K. teisme patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo A. Š. ir kaltinamojo J. Š. buvo konfliktas, jie konfliktavo dėl darbo, jis matė kaip nukentėjusysis ir kaltinamasis stovėjo lauke prie garažo durų, truputį už slenksčio ir dar turėjo alaus. Matė, kad garažo tarpduryje vienas nuo kito stovėjo metro atstumu, koliojosi vienas prieš kitą. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, kad kaltinamasis ir jis stovėjo prie garažo durų, kad po pirmo smūgio iki antrojo buvo apie penkių minučių tarpas, kurio metu jie toliau konfliktavo. Taip pat, šios liudytojo G. K. nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo J. Š. duotus parodymus, kad išvedęs už pakarpos girtą nukentėjusįjį A. Š. iš garažo jis uždarė garažo duris, lauke nebesiginčijo. Tiek paties nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo G. K. parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis konfliktavo stovėdami prie garažo. Liudytojas nurodė nematęs nukentėjusiajam suduodant smūgius, tačiau smūgių į krūtinės kairę pusę sudavimo faktą patvirtina specialisto išvada bei specialisto Tomo Šavyrovo teisme duoti parodymai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam krūtinės kairėje pusėje buvo nustatytos kraujosruvos, šonkaulių lūžiai, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Šie sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar daiktais ir/ar paviršiumi/paviršiais. Papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad kumštis pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietam bukam daiktui. Apklaustas specialistas teismo posėdyje nurodė, kad šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu smūgiu į krūtinę, tiek nukentėjusiajam krentant ant alkūnės. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, patvirtina esmines įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjusiojo parodymus, kad prie garažo jis nugriuvo ant kairės alkūnės, patvirtina liudytojos E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, kad A. Š. grįžus į namus iš garažo ant jo rankos buvo žvyruotas nubrozdinimas, kurį ji aprišo. Nubrozdinimas ant kairės alkūnės buvo užfiksuotas ir A. Š. kreipiantis į ligoninę 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nei nukentėjusysis, nei liudytojai E. J. ir G. K. nenurodė, kad nukentėjusiajam iš anksčiau buvo praskeltas antakis, toks sužalojimas nebuvo fiksuotas ir nukentėjusiajam kreipiantis į ligoninę. Tokią aplinkybę dėl praskelto antakio, kurį praskeltą galimai matė prieš kelias dienas iki nurodomo konflikto, nurodė tik kaltinamasis ir jo sutuoktinė. Teismo vertinimu mažai tikėtina, kad per keturias dienas, iki nukentėjusiajam kreipiantis į ligoninę rugpjūčio 26 d., kraujuojantis antakis būtų sugijęs visiškai, kad toks sužalojimas nebūtų fiksuotas medikų. Jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinti ir kaltinamojo bei jo sutuoktinės teiginiai, jog nukentėjusysis jau anksčiau buvo patyręs sužalojimus, dėl kurių nesikėlė iš lovos, nesileido apkabinamas. Be to, iš viešosios įstaigos Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pateikti duomenys paneigia tiek kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės teisme duotus parodymus, kad nukentėjusysis įvykio vakarą buvo pristatytas į gydymo įstaigą bei policiją, jam buvo nustatytas girtumas.
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų E. J. bei G. K. parodymais, nes jų teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, analogiški parodymams, duotiems iš karto po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo analogiški parodymai yra užfiksuoti ir jo parodymų patikrinimo protokole, kuriuos iš esmės patvirtina liudytojo G. K. parodymai.
Šios nustatytos aplinkybės teismui patvirtina, kad kaltinamasis J. Š. kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajam A. Š. į krūtinę, po ko A. Š. nugriuvo ant žemės bei padarė A. Š. nustatytus kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, kairės pusės V-VI šonkaulių lūžius su pneumohidrotoraksu be ryškaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo; odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išsakytus argumentus, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja E. J. gali apkalbėti kaltinamąjį, kad jie turi siekį pasipelnyti iš kaltinamojo, jis gavę palikimą ir jie jo pavydi. Tokius argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Nustatyta, kad nukentėjusysis ieškinį pateikė tik bylą perdavus nagrinėti į teismą, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nebuvo pareiškęs jokio finansinio reikalavimo kaltinamajam. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamojo daliniais parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes.
Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo J. Š. kaltė dėl kaltinimo nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. Š. sveikatą yra įrodyta, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad kaltinamasis J. Š. sudavė smūgius nukentėjusiajam būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes šią aplinkybę nurodė tik nukentėjusysis, kuris pats įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, jos nepatvirtino liudytojas G. K., buvęs įvykio vietoje. Šios aplinkybės iš kaltinimo pašalinimas kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacijos nekeičia.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis J. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, todėl jis laikytinas neteistu (t. 1, b. l. 170-173, 175-177), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (t. 1, b. l. 178-180), dirba vairuotoju (t. 3, b. l. 20-21).
Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta kilusio tarpusavio konflikto metu; į kaltinamojo asmenybę, tai jog teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio dalies sankcijoje nurodyta švelniausia bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, J. Š. skirtini įpareigojimai – per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 514,35 Eur turtinę žalą; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo įsitikinimu, bausmės atlikimo metu nustatytų apribojimų visuma bei paskirti įpareigojimai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. Š. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš J. Š. priteisti 514,35 Eur už nukentėjusiojo A. Š. gydymą (t. 1, b. l. 113-114).
Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis A. Š. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo J. Š. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajam buvo teikiama medicininė pagalba, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 116-117), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo J. Š. priteistina 514,35 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Nukentėjusysis A. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo J. Š. priteisti 6000 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 126-128). Ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė ilgai trunkančias, sunkias pasekmes, kurios apribojo jo galimybes dirbti, dėl padaryto nusikaltimo patyrė didžiulį stresą, nes smurtą patyrė pažįstamoje aplinkoje, pažįstamų asmenų rate iš jam žinomo asmens, iš kurio tokio elgesio nesitikėjo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam padarytą neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, diskomfortas po atliktos operacijos, keletą mėnesių trukęs gydymosi laikotarpis, negalėjimas dirbti. Be to, po įvykio emociškai išgyveno, neužmigdavo, pergyveno, kad susipyko su kaimynu, kamavo nemiga.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo J. Š. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, kairės pusės V-VI šonkaulių lūžiai su pneumohidrotoraksu be ryškaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo; odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jam taikytas chirurginis ir medikamentinis gydymas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, teko vartoti vaistus, jam buvo nustatytas ramybės rėžimas, be to, jis buvo sumuštas kaimyno, su kuriuo bendravo. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką ir dėl to minimu laikotarpiu negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nukentėjusysis pats patvirtino, jog šiuo metu jokių skausmų nejaučia.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant smūgius kumščiu), nukentėjusiojo amžių ir jam padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas), jų lokalizaciją (krūtinės sritis) ir dėl kaulų lūžių kilusias komplikacijas (plaučių pažeidimą), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą – tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2500 Eur. Kaltinamasis J. Š. yra darbingas, šiuo metu dirba ir turi galimybę dirbti ir užsidirbti, bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo A. Š. ir nuskalstamą veiką padariusio J. Š. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 2500 Eur.
Posėdyje nukentėjusiojo atstovė prašė priteisti iš J. Š. nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal pateiktus dokumentus (t. 3, b. l. 16-19). Nukentėjusiajam A. Š. byloje atstovavo advokatė Vlada Buivydienė. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 punktu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis už advokato pagalbą sumokėjo 1600,00 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 3, b. l. 16-19). Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą atstovaujanti advokatė dalyvavo atstovaudama A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l . 62-63, 69), tiek ir teisme, parengė civilinį ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstas, išlaidos už atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nėra nepagrįstai didelės, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir prašymas tenkintinas, priteisiant 1600,00 Eur iš kaltinamojo J. Š. nukentėjusiajam A. Š..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diskas su specialisto Tomo Šavyrovo apklausos vaizdo įrašu 2021 m. balandžio 20 d. teisiamojo posėdžio metu – paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam J. Š. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,
nusprendžia:
J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigojant:
– per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 514,35 Eur turtinę žalą;
– visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš J. Š. 514,35 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų 35 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. Š. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, ir 1600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diską su specialisto apklausos vaizdo įrašu 2021 m. balandžio 20 d. teisiamojo posėdžio metu – palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.
Išaiškinti J. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Išaiškinti J. Š., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.