Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, prašydama pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atviro konkurso „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstravimo ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,940 km) naujos statybos techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbu atlikimas“ (toliau – ir Konkursas, Pirkimas) atliktus veiksmus prieštaraujančiais imperatyvioms VPĮ normoms ir, nepripažįstant Pirkimo sutarties negaliojančia, taikyti alternatyviąją sankciją, numatytą VPĮ 106 str. 3 d. 2 p., t. y. skirti atsakovei baudą.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė, atlikusi Pirkimo procedūras, 2017-12-13 su jungtinės veiklos pagrindu susivienijusia ūkio subjektu grupe – AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-726 (toliau – ir Sutartis). Visų, išskyrus rangovo, Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti, kadangi viršijo Pirkimo užduotyje nurodytą perkančiajai organizacijai priimtiną pasiūlymo kainos ribą (10 mln. eurų).

3. Ieškovė pažymėjo, kad ji atliko Sutarties neplaninį vertinimą ir nustatė, jog Sutarties nuostatos dėl darbų atlikimo termino, delspinigių taikymo tvarkos ir Sutarties vertės padidinimo yra esminės Sutarties sąlygos. Pirkimo vykdytoja 2018-06-11 pasitarimo protokole Nr. 4 (toliau – ir Pasitarimo protokolas) Sutarties vykdymą apibrėžė kitomis sąlygomis, nei nustatyta pradinėje Sutartyje, ir tokiu būdu faktiškai pakeitė Sutartį, atlikdama esminį Sutarties pakeitimą. Ieškovė taip pat nustatė, jog netinkamas Pirkimo planavimas ir Pirkimo objekto suskaidymas į kelis darbų pirkimus sudarė prielaidas neracionaliam lėšų naudojimui. Ieškovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovė pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas.

4. Ieškovė nurodė, jog Pasitarimo protokole aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos naujos Sutarties įgyvendinimo sąlygos, o susitarimas Sutartį vykdyti taikant kitokias sąlygas negu buvo nustatyta Sutartyje, rodo šalių valią iš naujo susitarti dėl Sutarties nuostatų. Nagrinėjamu atveju Pasitarimo protokole sulygta Sutarties vykdymo tvarka sudaro sąlygas padidinti bendrą sutarties vertę rangovo naudai, nors tokia galimybė Sutartyje nustatyta nebuvo. Pasitarimo protokole nutarta atlyginti rangovui visas išlaidas, kurios bus patirtos dėl papildomų darbų vykdymo, nors pagal Sutarties nuostatas rangovo atliekami darbai pagal Sutartį turėtų būti stabdomi tol, kol bus vykdomi papildomai įsigyti darbai, kas reikštų, kad tokios išlaidos apskritai neatsirastų. Atsakovės sprendimas nestabdyti darbų vykdymo papildomų darbų atlikimo laikotarpiu sudarė prielaidas papildomoms Sutarties vykdymo išlaidoms atsirasti. Tokiu būdu rangovas atsiduria ekonomiškai geresnėje padėtyje, nei nustatyta pradinėse Sutarties sąlygose. Taip pat, ieškovės teigimu, Pasitarimo protokolo 1 punkto 6 papunktyje atsakovei nustačius naujas delspinigių skaičiavimo aplinkybes, dėl ko nebus taikomos netesybos rangovui, jei darbai nebus užbaigti laiku, buvo faktiškai atliktas Sutarties pakeitimas, kuris laikomas esminiu pakeitimu VPĮ 89 str. 4 d. 1 p. nuostatų prasme.

5. Ieškovė pažymėjo, kad nepaisant to, kad Sutartyje nebuvo numatytas darbų atlikimo termino pratęsimas, atsakovė Pasitarimo protokole nurodė sąlygas, numatančias Sutarties rangos darbų pratęsimą dėl sankasos stiprinimo darbų vykdymo uždelsimo pagal kitą rangos sutartį. Pirkime pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurių vienas iš parametrų buvo darbų atlikimo terminas, o tai reiškia, kad rangovas gavo didesnį balų skaičių dėl trumpesnio darbų atlikimo termino.

6. Ieškovės teigimu, Pirkime nustatyta sąlyga dėl terminų nepratęsimo galėjo daryti įtaką kitų tiekėjų apsisprendimui nedalyvauti Pirkime ar atitinkamai koreguoti pasiūlymą.