- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- A6.-29-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02512-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- M. R.
- Advokatai
- Šarūnas Jazukevičius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. spalio 31 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. R. ir paskirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. rezoliucija nutarta pradėti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. R. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių teisių pažeidimo (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui), pažeidžiant kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi, atnaujintas įrodymų tyrimas byloje, atsižvelgiant į tai, kad M. R. 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimu baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, bei atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinta, kad M. R. kaltinime aprašyta veika išnagrinėjus bylą gali būti kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.
VMI prie FM pareiškime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) yra pareiškėjos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. spalio 31 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 18850,83 Eur. VMI prie FM Bendrovės atžvilgiu vykdė (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d.) priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamuose mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių pagal pateiktas deklaracijas. Pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2016 metus; pelno mokesčio avanso nepriemoka susidarė už 2015 metus; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2015 m. rugpjūčio, spalio, 2016 m. sausio, kovo – gegužės mėnesius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. Siekiant išieškoti mokestinę neprimoką VMI prie FM viršininkas 2016 m. gegužės 17 d., 2016 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto sprendimus, sprendimai buvo perduoti vykdyti antstoliams, viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.
Bendrovė 2016 m. sausio 1 d. datai valstybės biudžetui buvo skolinga 5211,92 Eur, 2016 m. birželio 1 d. datai – 10279,02 Eur, 2017 m. sausio 1 d. datai – 19294,79 Eur, 2017 m. liepos 1 d. datai – 18850,20 Eur. Kaip matoma iš pateikiamų mokesčių mokėtojo balansų, Bendrovės nepriemoka pastoviai didėjo, kas, pareiškėjos teigimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Bendrovė jau ilgą laiką (daugiau nei metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
VĮ „Registrų centras“ 2017 m. birželio 21 d. duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ 2017 m. birželio 21 d. duomenimis Bendrovei priklauso automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau išieškoti mokestinę neprimoką iš šio turto nepavyko.
Pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą 2013 metų balansą, Bendrovė turėjo turto už 32664,21 Eur, iš jo: trumpalaikio turto - 32664,21 Eur (atsargos ir išankstiniai apmokėjimai – sudarė didžiąją dalį trumpalaikio turto), o Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 31124,59 Eur, ši visa suma tai buvo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi, matyti, jog pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, kas pagrindžia Bendrovės nemokumą jau tuo laikotarpiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą patvirtina ir tai, kad 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta Bendrovės bankroto byla. Pareiškime taip pat pažymėta, kad Bendrovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014-2017 metus, nors tokia pareigą bendrovės vadovas turėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, bendrovės vadovas M. R. (vadovu dirbo nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d.), žinodamas apie sunkią finansinę Bendrovės padėtį bei didėjančius įsipareigojimus pareiškėjai bei kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau tokios pareigos neįvykdė, taip pažeisdamas pareiškėjos teises. Jei bendrovės vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni arba jų iš viso nebūtų
Pareiškėjos įsitikinimu, Bendrovė tapo nemoki jau 2013 m. gruodžio 31 d., Bendrovė neturi turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą, Bendrovė ilgą laiko neatsiskaito su kreditoriumi (pareiškėja) ir mokestinė nepriemoka didėjo, taigi, nuo minėtos datos, t.y. 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Bendrovės vadovui M. R. buvo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė rašytinę medžiagą, patvirtinančią pareiškime išdėstytas aplinkybes (VMI prie FM mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus patvirtinantys dokumentai, registrų centro išrašai, ir kt.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdžius neatvyko, nors apie posėdžių vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Š. Jazukevičius prašė bylą M. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant nusižengimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pažeidimas nėra įrodytas, nes pareiškėja (Valstybinė mokesčių inspekcija) nepateikė pakankamai duomenų, kad įmonė buvo nemoki anksčiau nei tai konstatuota 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nors pareiškėja, teikdama teismui pareiškimą administraciniam nusižengimui inkriminuoti, išimtinai remiasi paskutiniu Bendrovės pateiktu Bendrovės balansu už 2013 metus, kur nurodyta, kad įmonės įsipareigojimai beveik siekė turimo turto vertę, siekdama teigti, kad įmonė buvo nemoki ir anksčiau bei kad bendrovės direktorius jau nuo 2013 m. pabaigos turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau net pats Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad remiantis šiais duomenimis vertinti įmonės mokumo negalima, kadangi jie nėra aktualūs. T.y. teismas pažymėjo, kad 2013 metų bendrovės balansas nėra pakankami duomenys konstatuoti įmonės nemokumą ir išskirtinai skolą VMI nuo 2014 metų. Taip pat pažymėjo, kad sutinkamai su teismų praktika, remtis vien bendrovės balansu negalima, nes Įmonės balanso skiltyje „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis nereiškia, jog šioje skiltyje nurodyta suma yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai, nes joje gali atsispindėti ne tik pradelsti įsipareigojimai, bet iš ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie turi būti apmokėti per vienerius metus ir kurie nėra pradelsti. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, kad įmonės būsena pasiekė Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumą kriterijų, turi būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nes nustatant įmonės nemokumą, turi būti vertinami pradelsti įmonės įsipareigojimai, o ne trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos. Taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius teikė įrodymus tik dėl vieno kreditoriaus, tačiau iš jų negalima spręsti, kad įmonė tuo metu buvo nemoki, ir VMI teikdamas įrodymus, remiasi argumentais, kurie neįrodo įmonės nemokumo momento. Tai konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartyje, kur nustatytas tik momentinis nemokumas, o ankstesnio laikotarpio nėra. Taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovė pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę, už ką buvo nubausta, bet šis pažeidimas galimas tiek esant įmonei nemokiai, bankrutuojančiai, tiek esant sunkioje finansinėje padėtyje ir paprasčiausiai neturint lėšų pareikštiems kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Ta aplinkybė, kad buvo daromi kažkokie atsiskaitymai ir pažeidžiama eilė, pagrindžia faktą, kad įsiskolinimai buvo dengiami, tačiau konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti bendrovės nemokumą, anksčiau nei 2017 m. liepos 20 d. nėra. Taip pat atkreipė dėmesį dėl senaties termino, nurodydamas, kad VMI nurodo, kad senaties terminas yra dveji metai, bet šiuo atveju vertinamas laikotarpis nuo 2013 m. pabaigos, t.y. jau eina 6 metai, šiuo atveju tai nėra trunkamasis nusižengimas, nes šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kada įmonė tapo nemoki. Taip pat pažymėjo, kad jei tai laikyti trunkamuoju pažeidimu, ir daryti prielaidą, kad vieno kreditoriaus pateikti duomenys yra pakankami įrodyti įmonės nemokumą, tai 2016 m. gegužės 16 d. yra priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, ką galima vertinti, kad jau tuo metu paaiškėjo galimas pažeidimas, tačiau tuo metu galiojusio ATPK nuostatos numatė 6 mėnesių senaties terminą administracinei nuobaudai skirti, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas ANK 3 straipsnio nuostatos, palankesnės atsakomybė traukiamam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju, nenustačius konkrečios datos kada bendrovė „Automobilių namai“ tapo nemoki ĮBĮ prasme (negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų įsipareigojimų santykio su įmonės turtu), pažeidimas negali būti konstatuotas, ir byloje yra tik vienintelis įrodymas – 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei pagal kreditoriaus (VMI) pareiškimą ir objektyvių duomenų, kad kažkas anksčiau turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo byloje nėra, todėl byla turi būti nutraukta ir pažeidimo faktas nekonstatuotas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.
Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją – t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pareiga įmonės vadovui ar kitam asmeniui pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).
Pagal ĮBĮ straipsnio 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018, 2017 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-744/2017).
Nagrinėjamu atveju, Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškime nurodė, kad paskutiniame bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame balanse už 2013 metus, viso turto vertė nurodyta 112783,00 Lt (t.y. 32664,21 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 0 107467,00 Lt (t.y. 31124,59 Eur), iš to seka, kad bendrovės įsipareigojimai viršija į pusę į jos balanso įrašyto turto vertės, todėl daryti išvada, kad bendrovė buvo nemoki jau 2013 metų gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė neturi turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą, Bendrovė ilgą laiką neatsikaitė su kreditoriumi (VMI) ir mokestinė neprimoka didėjo, pareiškėjos nuomone, Bendrovės vadovas M. R. nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 20 d. turėjo pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė., todėl prašė bendrovės vadovui iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirta jam sankcijoje numatytą baudos vidurkį.
Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiais teismas, aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymą, ne kartą yra pažymėjęs, jog vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinai pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (LAT Nr. 3K-3-567/2014). Todėl remiantis šiais išaiškinimais, darytina išvada, jog įmonės vadovas privalo inicijuoti įmonės bankrotą, tik tuo atveju, kai įmonė laikytina nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus.
VMI pareiškime, konstatuodama bendrovės nemokumą, vertino tik 2013 metų bendrovės balansų duomenis, t.y. Įmonės turtą ir per vienerius metus mokėtinas sumas bei trumpalaikius įsipareigojimais, tačiau sutinkamai su ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi būtina nustatyti ir vertinti pradelstus įmonės įsipareigojimus, nes balansuose užfiksuotos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai neatitinka pradelstų įsipareigojimų apimties (LAT 3K-3-346/2012, 3K-3-567/2014, 3K-3-453/2014). Byloje pateikti tik duomenys apie VMI atžvilgiu bendrovės pradelstus įsipareigojimus, priimtus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką. Byloje pateikti duomenys, kad Bendrovė 2016 m. sausio 1 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 5211,92 Eur, 2016 m. birželio 1 d. – 10279,02 Eur, 2017 m. sausio 1 d. – 19294,79 Eur, 2017 m. liepos 1 d. – 18850,20 Eur).
Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarimu, pakeistu 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. R. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad atliekant atsiskaitymus su kreditoriais ir neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nesilaikė LR CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI prie LR Finansų ministerijos interesus. Minėtu nutarimu nustatytos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus privačioms bendrovėms ir fiziniams asmenims (24717,54 eurų suma pervesta konkrečiai laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. gegužės 30 d., kai bendrovė 2016 m. birželio 1 d. – valstybės biudžetui buvo skolinga 10279,02 Eur). Vien tik iš šių duomenų, darytina išvada, kad bendrovė darė atsiskaitymus, dengė įsiskolinimus, o konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti ne t tuo metu bendrovės nemokumą, nėra. Pažymėtina ir tai, kad kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilė gali būti pažeista, tiek esant įmonei nemokiai, tiek bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams tenkinti (LAT 2AT-3-697/2018).
Todėl vien tik 2013 metų Bendrovės balanso duomenys ir vieno kreditoriaus (VMI) pateikti duomenys nelaikyti pakankamais nustatyti, kad bendrovė jau nuo 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, be to neaišku, kuriuo būtent momentu bendrovės vadovui iškilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. kada atsirado konkrečios aplinkybės, patvirtinančios įmonės nemokumą ĮBĮ prasme.
IBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams atlyginimą). Nagrinėjamu atveju, Vilnius apygardos teismas, 2017 m. liepos 20 d. nutartimi iškeldamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nutartyje pažymėjo, kad bendrovės paskutiniais pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2013 metus, įmonės įsipareigojimai (107467 Lt) beveik siekė nurodyto turto vertė (112 783 Lt), t.y. galimai įmonė buvo nemoki, tačiau remiantis šiais duomenimis, įmonės mokumo vertinti negalima, nes jie nėra aktualūs, o bendrovės vadovui nepateikus teismui atsileipimo ir reikalaujamų dokumentų, aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, turtą bei vykdomą veiklą, teismas neturi. Todėl teismas vertino pareiškėjos (VMI) pateiktus duomenis apie 2015 -2016 metais susidariusias mokestines nepriemokas, taikytas priverstinio poveikio priemones dėl skolos išieškojimo bei iš viešųjų registrų gautus duomenis apie bendrovei priklausantį turtą, ir priėjo išvados, kad 2017 m. birželio 21 d. bendrovės mokestinė nepriemoka VMI siekia 18 850,05 eurų, skola VSDFV biudžetui išlieka 37772,14 eurų, todėl įmonė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Todėl nagrinėjamu atveju, tik 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad bendrovės vadovas M. R. turėjo pareigą anksčiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 20 d.
Atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad traukti M. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais.
nutaria:
administracinio nusižengimo bylos teiseną M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.