Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio(duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2019 m. birželio 9 d., 08.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 316I“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 1,24 prom. girtumas), kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė KET 14 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ANK) 427 straipsnio 1 dalyje.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko nei institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuriam apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašytinai, surašant protokolą, todėl byla teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, surašius jam administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, jog su nusižengimu sutinka, dėl jo galisi (b. l. 1).

Nustatytas faktines aplinkybes ir A. R. kaltę, padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 19102212461, kuriame yra nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, pažeidimo esmė (b. l. 1-2), Marijampolės AVPK pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. R. 2019 m. birželio 9 d., 08.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 316I“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 1,24 prom. girtumas), kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį (b. l. 4). Asmenybę charakterizuoja administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 7-19).

Teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, požymius.

A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (nors yra jauno amžiaus, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog A. R. skirtina didesnė nei ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijos minimume numatyta piniginė bauda.

ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Svarbu tai, kad A. R. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-693/2018).

Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-693/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į A. R. asmenybę, ankstesnius administracinius nusižengimus, jam skirtinas ilgesnis nei ANK 427 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 3 metams ir 6 mėnesiams.

ANK 427 straipsnio 3 dalis numato, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą, tačiau administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo skyrimą, kaip ir administracinių nuobaudų skyrimą, reglamentuoja ANK bendrosios dalies nuostatos, kuriomis privalu vadovautis tiek skiriant pagrindinę administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemones, nes ANK yra vientisas teisės aktas, kurio nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. Dėl šių aplinkybių ANK 427 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo bendrosios dalies 29 straipsnio, reglamentuojančio turto konfiskavimą, nuostatų.

Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nepaisant to, šio straipsnio antros dalies nuostatos turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant ir į kitas ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, jog konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tokiu būdu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Vis dėlto, ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys - įtvirtinta, jog už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 427 straipsnio 1dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-241-926/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-63-485/2019; 2019 m. vasario 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-290/2019).

Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas - ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Nustatyta, kad administracinį nusižengimą A. R. padarė vairuodamas automobilį „BMW 316I“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22). V. K. paaiškinime parašyta, jog minėtą automobilį penktadienio rytą paliko stovėti kieme ir namo grįžo tik sekmadienį vakare. Automobiliu gali naudotis jo sūnus O. K. (b. l. 6). Marijampolės AVPK pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad O. K. leido A. R. vairuoti vairuodamas automobilį „BMW 316I“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog transporto priemonės savininkui nebuvo žinoma apie tai, kad A. R. vairuos neblaivus ir darys administracinius nusižengimus, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 44 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą - 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19102212461. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, A. R..