Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens – M. M. ir suinteresuoto asmens M. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo M. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad jis 2018 m. liepos 31 d., apie 17.36 val. Kaune, Kęstučio g.–Vytauto pr., vairavo transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, nustatytas 0,51 promilės girtumas, taip pat asmuo vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kai asmuo už šiuos nusižengimus jau buvo baustas ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, taip pat transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundas tenkinamas iš dalies, suinteresuoto asmens M. B. skundas tenkinamas.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinių skundų argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas, teisingai ir pagrįstai pripažinęs M. M. padariusiu ANK 415 straipsnio 1 dalyje bei 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus dėl transporto priemonės, neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, neturint teisės vairuoti, kai per vienus metus buvo padarytas analogiškas nusižengimas, tačiau nepagrįstai įrodyta pripažino aplinkybę, jog M. M. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Taip pat netinkamai taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo sąlygas.

Dėl M. M. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

10. Skundžiamame nutarime nustatyta, kad M. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu jam nustatytas 0,51 promilių girtumas, bei apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nubaustasis neginčijo aplinkybės, jog teisė vairuoti jam atimta, taip pat, kad vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį, tačiau jis neigė alkotesteriu užfiksuotą alkoholio koncentraciją, teigdamas, jog prieš patikrą pareigūnai neišlaukė 15 minučių, o jis, iš karto prieš sėsdamas už vairo, išgėrė bokalą alaus. Be to, M. M. skunde kategoriškai neigė apylinkės teismo išvadas dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų.

11. Byloje esanti išrašo dėl blaivumo patikrinimo alkotesteriu A6810 ARYE-0409 kopija patvirtina, kad 2018 m. liepos 3 d. 17.36 val. M. M. buvo nustatytas 0,51 promilių apsvaigimas. Iš 2018 m. liepos 4 d. specialisto išvados matyti, jog M. M. kraujo ir šlapimo mėginiai buvo paimti 2018 m. liepos 3 d. 18.40 val., tai yra praėjus kiek daugiau nei valandai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nubaustojo atstovė pateikė Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 10491 kopiją, iš kurios matyti, jog 2018 m. liepos 3 d. 19.07 val., tai yra po 1 val. 31 min. nuo patikrinimo alkotesteriu, nubaustajam girtumas nenustatytas (0,00 promilių).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat teismų praktiką analizuojamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog alkotesteriu M. M. apsvaigimo laipsnis nustatytas nepagrįstai. Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Paprastai pareigūnai asmens neblaivumo (girtumo) patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Nagrinėjamu atveju byloje esantis alkotesterio „Drager 6810“ patikros sertifikatas patvirtina jo tinkamumą naudoti nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu. Be to, M. M. taip pat buvo atliktas medicininis tyrimas, siekiant nustatyti biologinėse terpėse esančią alkoholio bei narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų koncentraciją. Atlikus tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada nustatyta, kad M. M. kraujyje etilo alkoholio koncentracija 0,33 promilių, o šlapime – 0,57 promilių. Taigi specialių žinių turinčių specialistų atliktu tyrimu alkoholio matavimo prietaisu užfiksuotas nubaustojo neblaivumo faktas nepaneigiamas. Priešingai nei teigiama skunde, jo nepaneigia ir vėlesni Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyti duomenys apie 0,00 alkoholio koncentraciją nubaustojo iškvepiamame ore. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pakartotinio tyrimo rezultatai nepaneigia aplinkybės, jog policijos pareigūnams sustabdžius M. M., 17.36 val. jam visiškai pagrįstai ir teisingai buvo nustatytas leistiną ribą viršijantis neblaivumo laipsnis. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker, nurodęs nemanantis, jog per pusantros valandos iš asmens organizmo galėjo pasišalinti 0,51 prom. alkoholio, kategoriškai to patvirtinti negalėjo, rėmėsi bendrais teoriniais argumentais, todėl šie jo teiginiai vertintini kaip prielaidos. Pažymėtina, kad vėlesni skirtingi biologinių terpių tyrimų bei iškvepiamame ore alkoholio koncentracijos matavimo rezultatai patys savaime nepaneigia pirminėmis testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

13. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas pareigūnas J. T. nurodė, sustabdytas patikrinimui M. M. buvo neblaivus. Nors skunde nurodoma aplinkybė, kad pareigūnas teisė, jog nubaustasis nebuvo labai apsvaigęs ir negriuvinėjo, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog alkotesteriu objektyviai nustatyti duomenys klaidingi. Iš byloje esančio 2018 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, jog pareigūnai įtartinai manevruojantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo Vydūno al. ir K. Petrausko gatvių sankryžoje. Tuo tarpu minėtą automobilį sustabdė jau Kęstučio g. ir Vytauto pr. sankryžoje, tiek (duomenys neskelbtini) namu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Transporto priemonė buvo sustabdyta apie 17.25 val., ją vairavęs asmuo kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio kvapas, asmuo atrodė sutrikęs, jam šokinėjo mintys, nesugebėjo atsakyti į klausimus. M. M. apsvaigimo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 17.36 val., pastarajam sustabdymo metu pareigūnui į klausimą, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį ar kitus gėrimus, valgė ar rūkė, atsakius, jog prieš 10–15 min. Pagrindo netikėti šiais bylos baigtimi nesuinteresuotų savo pareigas vykdančių pareigūnų teiginiais apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jų nenurodė ir nubaustasis apeliaciniame skunde. Aptartos aplinkybės prieštarauja M. M. skunde dėstomiems teiginiams, jog alkoholio koncentracijos patikra buvo atlikta pažeidžiant jos atlikimo tvarką, kadangi nuo alkoholio vartojimo iki tikrinimo alkotesteriu buvo praėję mažiau kaip 15 min., tai yra jis buvo pareigūnų sustabdytas praėjus vos kelioms minutėms po alkoholio vartojimo (išgėrus bokalą alaus) ir iš karto buvo patikrintas jo apsvaigimas, kadangi akivaizdu, jog nuo įtartinai manevruojančios transporto priemonės užfiksavimo iki agresyviai besielgiančio sustabdyto asmens apsvaigimo patikrinimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie nubaustojo argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus aptartus duomenis, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, neteikdamas vieniems įrodymams didesnės reikšmės prieš kitus, todėl padarė pagrįstas išvadas, jog M. M. 2018 m. liepos 3 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai per vienus metus jau buvo padarytas analogiškas pažeidimas.

14. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas M. M. atsakomybės pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį klausimą, apylinkės teismas nepagrįstai įrodytomis pripažino aplinkybes dėl pastarojo transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. liepos 4 d. specialisto išvados Nr. T-N 1695/2018(01) matyti, kad M. M. kraujyje rasta ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, kokaino, o šlapime rasta ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, kokaino, lorazepamo pėdsakų, tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties. Tačiau, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, vien šių medžiagų nustatymas kraujyje savaime nepatvirtina asmens apsvaigimo fakto.

15. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2 punkte apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos, išskyrus etilo alkoholį, todėl apie asmens apsvaigimą negali būti sprendžiama vien nustačius narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiriamo asmens organizmo terpėse faktą. Taigi pagal pateiktą apibrėžimą asmuo gali būti pripažintas apsvaigusiu tik tuomet, kai yra abi šios sąlygos: 1) asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio ir 2) asmens biologinėse organizmo terpėse yra nustatoma tam tikrą įstatymuose numatytą ribą viršijanti alkoholio koncentracija. Apsvaigimui nustatyti turi būti atliekama specialistų medicininė apžiūra. Kaip pagrįstai pažymima nubaustojo apeliaciniame skunde, skundžiamo nutarimo išvados, jog kraujyje nustačius narkotinių medžiagų pėdsakus, tai reiškia, kad šios medžiagos pateko į smegenis, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker nurodė, jog kokainas kraujyje gali išlikti iki 12 valandų po vartojimo, o jo poveikis (apsvaigimas) jaučiamas iki 10 valandų. Jis gali būti randamas organizme iki 10 dienų. Tai yra ne visada kokaino ar kitos medžiagos radimas kraujyje parodo, kad asmuo buvo apsvaigęs, ir koks buvo tos medžiagos poveikis. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar asmuo buvo apsvaigęs, turi būti atlikti du tyrimai, tai yra kraujo tyrimas, kuris parodo biologinėje terpėje esančias medžiagas, ir kitas medicininis tyrimas, kuris rodo išorinius apsvaigimo požymius. Ekspertas kategoriškai patvirtino, jog abu šie tyrimai yra būtini, kadangi vien narkotinės ar psichoaktyviosios medžiagos radimas kraujyje neparodo, jog asmuo buvo apsvaigęs, tai yra, medžiagos poveikis (apsvaigimas) vis dar buvo jaučiamas.

16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie M. M. atliktą medicininį tyrimą, iš kurio būtų galima objektyviai spręsti apie išorinius jo apsvaigimo požymius, todėl nėra galimybės pagrįstai spręsti, ar administracinių nusižengimų padarymo metu, policijos pareigūnams nubaustąjį sustabdžius patikrinimui jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ar šių medžiagų poveikis jau buvo išnykęs ir jos nustatomos tik biologinėse terpėse. Asmuo gali būti pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra patvirtinti asmenį kaltinantys įrodymai bei pašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Šiuo atveju visos ANK numatytos galimybės abejonėms pašalinti išnaudotos nebuvo, tačiau šių pažeidimų pašalinti dėl po administracinių nusižengimų praėjusio laiko tarpo apeliacinės instancijos teisme galimybės nėra. Dėl šios priežasties iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies pašalintina įrodyta pripažinta ANK 427 straipsnio 1 dalį kvalifikuojanti alternatyvi aplinkybė, jog M. M. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Dėl M. B. priklausančio automobilio konfiskavimo

17. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnyje reglamentuojamos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo skyrimo sąlygos bei tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus 4 dalyje nustatytus atvejus. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog už ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti skiriamas ir transporto priemonės, priklausančios ne pažeidėjui, konfiskavimas. Kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama ir padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu svarstydamas M. M. vairuotos, tačiau M. B. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą aptartų bendrųjų nuostatų nepažeidė.

18. Vis tik, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti dėl minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimo. Kaip pagrįstai pažymima tiek nubaustojo, tiek M. B. apeliaciniuose skunduose, ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytas baigtinis specialiųjų sąlygų sąrašas ir, nenustačius bent vienos iš jame nurodytų aplinkybių, ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimas negalimas. Ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama, be kita ko, ir tais atvejais, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

19. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, jog sprendimas konfiskuoti M. B. priklausančią transporto priemonę, kuria buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas, buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad ją vairavęs M. M. yra linkęs teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymo nustatyta tvarką, moralės bei elgesio normas, anksčiau šis asmuo ne vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, transporto priemonę nagrinėjamu atveju vairavo neturėdamas tam teisės, o transporto priemonės savininkė M. B. pripažino, jog jai ši aplinkybė buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais skundžiamo nutarimo motyvais, kuriais ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos nepagrindžiamos. Kaip pagrįstai pažymima administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei transporto priemonės savininkės M. B. skunduose, byloje nėra jokių objektyvių faktų, jog pastaroji būtų leidusi M. M., kaip šeimos nariui ar kitais pagrindais, naudotis jai priklausančia transporto priemone. Taip pat nenustatyta, jog M. B. turėjo ir galėjo būti žinoma, jog M. M., naudodamasis jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, darys administracinius nusižengimus. Tiek nubaustasis, tiek M. B. nuosekliai viso administracinės bylos nagrinėjimo proceso metu tvirtino, jog M. M. automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo savo iniciatyva, radęs jo užvedimo raktą tarp M. B. priklausančių asmeninių daiktų. Ši apeliantų keliama versija nepaneigta. Apylinkės teismas kaip vieną iš argumentų transporto priemonės konfiskavimui nurodęs, jog jos savininkei buvo žinoma, kad M. M. teisė vairuoti atimta, iš esmės visiškai nevertino, ar iš byloje esančių įrodymų gali būti sprendžiama, jog M. B. perleido nubaustajam automobilį, turėdama ir galėdama žinoti apie jo daromus administracinius nusižengimus. M. B. nuosekliai tvirtino, kad būtent dėl to, jog jai buvo žinoma apie tai, kad iš M. M. teisė vairuoti atimta, ji slėpė nuo pastarojo automobilio raktus, o pati juo nesinaudojo, laikė garaže, nebuvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Kelių eismo taisykles M. M. pažeidė darbo dieną – 2018 m. liepos 3 d. apie 17.36 val. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 4 d. pažymos matyti, jog M. B. numatytas darbo laikas iki 17.30 val., kas iš dalies patvirtina ir pastarosios dėstomas aplinkybes, jog M. M. transporto priemonę paėmė be jos žinios, jai būnant darbe.

20. Įvertinus aptartus argumentus, konstatuotina, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų imperatyvių ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo sąlygų. Apylinkės teismas dėl M. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimo sprendė iš esmės vertindamas M. M. asmenybę bei jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, objektyviais duomenimis nepagrįsdamas ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo teisėtumui reikšmingų aplinkybių. Dėl šios priežasties skundžiamo nutarimo dalis dėl M. B. priklausančios transporto priemonės – lengvojo automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimo panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – transporto priemonės nekonfiskuoti ir grąžinti jos savininkei M. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, suinteresuoto asmens M. B. apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalį dėl turto konfiskavimo ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą – lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), grąžinti jo savininkei M. B..

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo aprašomosios dalies įrodyta pripažintą aplinkybę, kad M. M. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.