Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-340-1017/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-27Vilniaus apygardos teismas
  3. T-359-1017/2019Nutartis · 2019-03-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
1-340-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35993-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
D. B., K. J., G. M.
Nukentėjusysis
V. P., N. B.
Civilinis ieškovas
VSDFV Vilniaus skyriaus
Advokatai
Konstantinas Mironovas, Sigitas Mikliušas, Gintaras Petukauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-340-1017/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35993-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei, Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorams Marijui Normantui, Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,kaltinamajam K. J., jo gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,

nukentėjusiesiems V. P. (V. P.), N. B. (N. B.), jų atstovui advokatui Konstantinui Mironovui,

civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovei J. Č.,specialistei J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija);

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, jo atžvilgiu Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-167/2018 2018 m. birželio 1 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino K. J. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, paduotas apeliacinis skundas);

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija);

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija);

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., K. J. ir G. M. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio (D. B. nustatytos 1,00 promilės, K. J. – 0,84 promilės, G. M. – 1,67 promilės), 2016 m. liepos 31 d., apie 7.40 val., viešojoje vietoje, priešais restoraną „Mc Donald’s“, esantį adresu Seinų g. 3, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje, po to, kai nenustatytas asmuo pastūmė ir pargriovė nukentėjusįjį N. B. ant žemės, o gulinčiam, nenustatytas asmuo spyrė vieną kartą į nugaros sritį, D. B. tyčia spyrė vieną kartą į galvos sritį ir ranka vieną smūgį sudavė N. B. į nugaros sritį, po ko G. M. tyčia spyrė keturis kartus N. B. į nugaros sritį, o K. J. tyčia ranka griebė N. B. už galvos ir stūmė žemyn, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, K. J. ir G. M. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami kartu, 2016 m. liepos 31 d., apie 7.50 val., viešojoje vietoje, priešais restoraną „Mc Donald’s“, esantį adresu Seinų g.3, Vilniuje, pargriovė ant žemės į įvykio vietą atbėgusį V. P., po ko G. M. tyčia ne mažiau penkių kartų spyrė V. P. į kojų sritį, o K. J. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu tyčia ne mažiau penkių kartų spyrė V. P. į kojų sritį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio blauzdikaulio diafizės spiraliniu ir šeivikaulio proksimalinio galo įstrižiniu lūžiais su poslinkiais, galvos muštine žaizda.

Bylos duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad įvykio metu jie trise su K. J. ir G. M. atvažiavo pavalgyti į „McDonald‘s“ restoraną, esantį prie stoties. Jam būnant viduje, jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Pirmas užsisakęs maisto išėjo į lauką, atsisėdo prie staliuko. Neatsimena, ar K. J. atsisėdo šalia, G. M. lyg išėjo vėliau, nes jie visi kartu užsisakinėjo maistą. Jis nekreipė dėmesio, ar vyko konfliktas tarp N. B. ir kitų asmenų, jis nuėjo tiesiog pavalgyti ir buvo netikėtai užpultas. Atsisėdus pavalgyti, jis pasuko galvą ir netikėtai N. B. jam sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį, abu nugriuvo, nukentėjusysis krito ant jo, pasisuko šonu ir atsidūrė vienas šalia kito ant žemės, nukentėjusysis kibosi į jį, gal norėjo dar kažkokius veiksmus atlikti, tuomet jis nuo jo atsistūmė ir atsistojęs sudavė gulinčiam nukentėjusiajam du smūgius (vieną ranka, kitą koja) gindamasis, po to pasišalino. Alkūne trenkti negalėjo, nes kritimo metu ją susižalojo. Negali pasakyti, į kurią kūno vietą sudavė ranka, gal į viršutinę, gal į šoną, o spyrė, ar į nugarą, ar į šoną, taip pat nepamena. Nepamena, ar galėjo būti tokie smūgiai kaip nurodyti kaltinime. Kur buvo draugai ir ką jie darė, ar sudavė N. B. kas nors dar smūgius, nekreipė dėmesio, nematė, buvo trise, jis tiesiog gynėsi ir po to atsitraukė, kad nekiltų konfliktas. Jam atsitraukus, nematė, kur buvo kiti kaltinamieji, nekreipė dėmesio kas vyko, ar buvo dar kažkoks konfliktas. Jam paėjus nuo įvykio vietos, kažkas sušuko „varom“, tuomet jau ėjo trise, po to juos visus kartu sustabdė policija. N. B. atėjo paskui juos, ar jis ką sakė pareigūnams, nepamena. Įvykio metu buvo išgėręs, vartojo prieš tai alkoholį, sutinka su alkotesterio parodymas. Nukentėjusiojo N. B. nepažįsta, iki susitikimo su juo nebendravo, nebuvo iki tol kalbėjęs. Jis neatkreipė dėmesio, ar bendravo su juo kiti kaltinamieji. Taip pat nematė, ar kas nors bendravo su V. P. (3 t., b. l. 42-45).

Papildomai apklaustas 2018 m. birželio 20 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad jam atrodo, jog jis su K. J. sėdėjo priešais vienas kitą ir sulaukė smūgio. Dėl G. M. buvimo vietos nepamena, bet K. J. sėdėjo priešais jį. Jam atrodo, kad jis (D. B.) sėdėjo priekiu į „McDonald‘s“ duris, jis atsisuko ir jam pataikė į veido sritį. Smūgio sulaukė ne iš priekio, o kai atsisuko. G. M. iki šio smūgio buvo lauke, už D. B. nugaros, todėl jis ir nematė smūgio G. M.. Pamena, kad jie su K. J. išėjo dviese, o paskui atėjo G. M. V. P. jis pirmą kartą pamatė teismo posėdžių salėje. Jis galvojo, kad yra sulaikytas dėl N. B., o po to pareigūnai pasakė, kad kažkam koją sulaužė (4 t., b. l. 39-41).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. J. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad įvykio metu buvo trise: jis, D. B. ir G. M. atėjo pavalgyti į „McDonald‘s“. Jam būnant restorano viduje, konfliktas nekilo, kitų asmenų buvo, bet negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo viduje. Užsisakę maisto, D. B. pirmas išėjo, jis antras, o G. M. dar pasiliko viduje. Išėjęs su D. B. į lauką, atsisėdo prie vieno stalo, ant suoliuko, priešais vienas kitą, jis sėdėjo atsisukęs veidu į „McDonald‘s“ įėjimo – išėjimo duris, o D. B. – nugara į duris. Tik jiems atsisėdus, atėjo G. M., pasidėjęs padėklą norėjo atsisėsti, bet nespėjo, kai išbėgęs N. B. puolė ant G. M. ar dar kažko, puolė trenkti ar stumti, nustūmė iki pat stiklo, link „McDonald‘s“. Jis pamatęs, kad vyksta grumtynės tarp G. M. ir N. B., bandė juos išskirti. Išsimuistęs N. B. ranka trenkė sėdinčiam D. B., nežino, ar į veidą ar į šoną. D. B. ir N. B. pargriuvo, tuomet atsistojęs D. B. kelis smūgius trenkė nukentėjusiajam, gali būti, kad sudavė taip, kaip pasakoja D. B., nes jis įdėmiai nežiūrėjo, ką D. B. darė, todėl tiksliai jo suduotų smūgių nukentėjusiajam negali pasakyti, nors ir buvo toje vietoje. Taip pat negali pasakyti, kokius veiksmus matė, ar G. M. spyrė nukentėjusiajam. Įvykio vietoje buvo pašalinių ir kas ką darė negali pasakyti, buvo nemažai asmenų, iš kurių keletas trenkė nukentėjusiajam. Šių asmenų įvardyti negali. Kai viskas aprimo, jis gulinčiam nukentėjusiajam laikė galvą, nes jis buvo labai agresyvus, būtų puolęs dar muštis, matėsi iš akių, kad buvo kažko pavartojęs. Jie realiai visi kartu pasišalino iš įvykio vietos, gal D. B. labiau buvo priekyje. Neatsimena, ar G. M. pasakė eiti. Perbėgę gatvę ėjo be tikslo tolyn, paskui juos sustabdė patruliai, atėjo N. B., kuris buvo agresyvus, keikėsi ir šaukė, rankoje laikė viskio butelį. Suprato, kad pareigūnai juos sustabdė ir tikrino dėl įvykio. Jis įvykio metu buvo išgėręs, bet jautėsi blaivus, sutinka su alkotesterio parodymais. Jis įvykio visų detalių neatsimena, nes viskas buvo seniai. Įvykio vietoje V. P. nematė, jo nelietė, nežino, kodėl jis yra kaltinamas dėl jo sužalojimo, jis tik bandė išskirti. Jokių fizinių veiksmų šio nukentėjusiojo atžvilgiu nematė. Įvykis įvyko tik su N. B. Jis buvo apsirengęs juodais marškinėliais be juostelių, gal jį maišo su kažkuo (3 t., b. l. 45-46).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo K. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 109-110), kad 2016 m. liepos 31 d. apie 7.00 val. su draugais G. M. ir D. B. buvo restorane „McDonald‘s“. Jis su D. B. lauke valgė nusipirktą maistą ir kiek vėliau iš restorano išėjo G. M., tada jis pamatė, kad kažkoks nepažįstamas vaikinas puolė kitą asmenį – ką konkrečiai puolė nepastebėjo, bet matė, kad kažkam ranka smūgiavo. Jis išėjo ir be jokių žodžių iš karto puolė muštis (jis iš ryto kartu su jais buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių vėliau paleistas). Šalia jo su D. B. lauke sėdėjo keli nepažįstami asmenys, kurie puolė į prasidėjusias muštynes, o kad D. B. ir G. M. būtų ką nors mušę, jis nematė. Tada iš restorano išėjo dar kitas asmuo (kaip suprato, kuriam diagnozuotas kojos lūžimas), kuris irgi puolė iš karto muštis. Šie minėti asmenys puolė mušti kitus muštynių dalyvius, jie buvo nusiteikę agresyviai, tačiau jam nei vieno smūgio nesudavė. Jis taip pat niekam nesudavė nei vieno smūgio nei ranka, nei koja, jis tik visą laiką bandė skirti besimušančius. Aprimus konfliktui, jie su G. M. ir D. B. išėjo, jiems einant gatve, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė, pristatė į policijos komisariatą. Kas muštynėse dalyvavusiam asmeniui galėjo sulaužyti koją, nežino.

Išklausęs šiuos parodymus, kaltinamasis K. J., atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad neatsimena parodymuose nurodyto kito asmens. Nežino, ar parodymuose nurodytas kitas išbėgęs asmuo, kuriam diagnozuotas kojos lūžimas, buvo nukentėjusysis V. P. Jis buvo laikomas areštinėje, patyrė stresą, todėl negali pasakyti, ar jis taip pasakė ar tyrėja kažką parašė (3 t., b. l. 46).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kiti kaltinamojo K. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 119), kad 2016 m. liepos 31 d. apie 7.00 val., kartu su draugais D. B. ir G. M. atėjo į restoraną „McDonald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje. Jis padarė užsakymą ir su maistu išėjo į lauką prie restorano, sėdo už staliuko. Neatsimena, ar jo draugai darė užsakymus. Neatsimena, kas kartu su juo už staliuko sėdėjo. Iš kavinės išėjo jam nepažįstamas vyras ir iš už nugaros užpuolė kažką iš kavinės lankytojų, ką tokį, nežino. Atsisuko ir pamatė, kad vyksta muštynės. Vyras mušėsi su jam nepažįstamu vyru, bet tiksliai negali pasakyti, ar tai buvo smūgiai ar stūmimas. Tuo metu bandė juos skirti. Neatsimena, kokiu būdu, bet užpuolikas, kuris pirmas išbėgo į lauką ir pradėjo muštynes, atsidūrė ant trinkelių, bet nežino, ar pats nukrito ar jį pargriovė, būtent šį vyrą ranka laikė už galvos, kad neatsikeltų ir nesimuštų. Jis nematė, kas būtent sužalojo vyrui koją. Neatsimena, ką konflikto metu veikė G. M. ir D. B. Šių vyrų jis nemušė.

Išklausęs šiuos parodymus, kaltinamasis K. J., atsakydamas į klausimus, nurodė, kad nežino apie kokį dar vieną išėjusį vyrą jis kalbėjo savo apklausose. Jis veiksmų prieš V. P. neatliko, nebuvo tiek išgėręs, kad galėtų kažką padaryti ir neatsiminti. Jis įvykio metu buvo apsiavęs laisvalaikio batelius baltos spalvos. N. B. puolė išėjęs iš restorano. Jis tik išskyrė G. M. ir N. B., neatsimena, ar stūmė juos vienas nuo kito ar traukė kažkurį, po to jis stebėjo. Po jų išskyrimo, N. B. puolė D. B., jie abu nukrito ant žemės. Neatsimena apie kitų asmenų muštynes. Teisme pasakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie du agresyvius asmenis, nes gal dar buvo besimušančių, vienas iš nepažįstamų trenkė N. B., bet, ar jie buvo agresyviai nusiteikę, nežino. Paskutinis jo veiksmas – laikė N. B. galvą, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, kurie matė, kaip N. B. elgėsi, todėl jam niekas nepadėjo. Nežino, ar matė, kad kas ateitų ginti N. B.. Tuo metu, kai jis laikė N. B. galvą, V. P. nebuvo, gal po to pastarasis išėjo, o jie jau pasišalino ir tada toliau vyko konfliktas, nes be jų buvo daug ir kitų pašalinių asmenų, jiems nuėjus girdėjosi dar rėkavimas. Jis su tokiomis situacijomis nėra susidūręs, niekada su niekuo nekonfliktavo. Kai juos sulaikė policijos pareigūnai, priėjęs nukentėjusysis N. B. buvo labai agresyvus, spardė duris, šaukė, keikėsi, vartojo daug necenzūrinių žodžių, bet ką jis kalbėjo, nežino (3 t., b. l. 46-47).

Papildomai apklaustas 2018 m. birželio 20 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. J. nurodė, kad D. M. sėdėjo nugara į „McDonald‘s“, jis sėdėjo priešais, G. M. atėjo, norėjo sėstis ir jį nukentėjusysis N. B. nustūmė, trenkė, tada nurimo ir tada D. M. gavo smūgį į žandą. D. M. nieko nedarė, sėdėjo, o tada gavo į veidą smūgį ir pargriuvo. V. P. jis nematė ir jo nemušė. G. M. ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad dar kažką matė, jog išbėgo ir mušėsi, nes jie iš įsivaizdavo, kad kažkas mušėsi, kai jie jau nuėjo, o G. M. buvo atsisukęs ir matė. Patikslindamas nurodė, jog po to, kai jis laikė N. B. galvą, jie ėjo pasišalinti, kad nebūtų daugiau konfliktų ir G. M. sakė, kad buvo atsisukęs ir matė, jog išbėgo kitas žmogus, kaip supranta, tai buvo V. Kai kaltinamuosius sulaikė, jie buvo patalpinti toje pačioje kameroje. Nesuprato, už ką buvo sulaikytas, buvo aplinkybių auka (4 t., b. l. 39-41).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir, pasinaudodamas teise duoti paaiškinimus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos teisme, nurodė, kad įvykio metu jis su K. J. ir D. B. atvyko į „McDonald‘s“. Įėjęs į vidų, norėjo užsakyti maisto, ten pamatė, kad prie lankytojo kabinėjasi nukentėjusysis N. B., kišo sūrį jam į burną. Kadangi jis buvo išgėręs, pasakė, kad neiškabinėtų prie lankytojo. Užsisakė maisto, paėmė, išėjo į lauką ir atsisėdo prie stalo, kur jau sėdėjo D. B. ir K. J., atsisėdo šalia pastarojo, o D. B. sėdėjo priešais, lauke buvo ir kitų asmenį. Pradėjus vagyti pamatė, kad N. B. išbėgo ir atbėgęs prie jo trenkė, po ko jis atsistojo ir nusistūmė jį nuo savęs. Nuėjęs į šoną pamatė, kad nukentėjusysis šoko ant D. B., jie pargriuvo. Jie buvo panašiai su D. B. apsirengę, gal jis juos sumaišė. Jis pribėgo D. B. padėti ir kelis kartus spyrė N. B. į nugarą, po ko pasitraukė į šoną. Tada pamatė, kad dar atbėgo N. B. draugas prie lankytojo, tai nebuvo nei D. B., nei K. J., kuris lankytojui trenkė kumščiu. Jis pasakė „varome, nenoriu, kad būtų nesąmonės“ ir jie pasišalino, perbėgo gatvę ir atvažiavusi policija juos sulaikė. Atsakydamas į teisėjos klausimus, kaltinamasis nurodė, kad su minėtu lankytoju jie buvo klube ir kartu atvažiavo į „McDonald‘s“ pavalgyti, jo vardo neatsimena. Jis su savo draugais važiavo vienu taksi, o kitas minėtas vaikinas – kitu taksi atvažiavo. Šio vaikino vaizdo įraše nesimato, jo išvaizdos nepamena, išskirtinių požymių, akinių neturėjo. N. B. prie šio vaikino kabinėjosi, o kito nukentėjusiojo (t. y. V. P.) jis nematė, nežino, ar jis ten buvo, bet matė, kad kažkoks lankytojas po kažkiek laiko išbėgo į lauką, kai jis buvo atsitraukęs nuo N. B.. Jam būnant restorano viduje, N. B. pasakė nesikišti, čia ne jo reikalas, šaukė įžūliais žodžiais, rusiškai, jis pasiėmęs maistą išėjo į lauką, kur jau buvo K. J. ir D. B.. Jam atsisėdus prie stalo, pamatė išbėgantį, agresyviai nusiteikusį, N. B., kuris atbėgo prie jo ir trenkė kumščiu jam į krutinę, tuomet jis, pastūmęs nukentėjusįjį į šoną, abiem rankomis atsitraukė į šoną. Nukentėjusysis pasisuko ir pagalvojęs, kad ten jis, kur D. B. sėdėjo, nes abu buvo su juodais marškinėliais, turbūt jį pastūmė ir jie nukrito ant žemės. Nematė, kad D. B. ir K. J. būtų kažkokius veiksmus atlikę prieš N. B.. Pamatė atsistojusį D. B., jį užvaldė emocijos, buvo piktas ir išgėręs, todėl pribėgęs spyrė nukentėjusiajam 4 kartus į nugarą, dėl ko labai gailisi. Atsitraukęs pasakė D. B. ir K. J. „varom“ ir jie pasišalino, ėjo greitesniu žingsniu. Jiems einant, matė, kad išbėgo V. P., puolė kažką ir kažkam trenkė, nepažįsta tų asmenų. Jis nelabai žiūrėjo į kitus žmones, žiūrėjo savęs, kad nenukentėtų. Nežino, kodėl V. P. nurodė, kad jis su K. J. jam sudavė smūgius. Jis jo nematė viduje, tik pamatė, kad išbėgo į lauką kažkoks asmuo, net nežino, ar jis ten buvo. V. P. išbėgęs puolė stovintį žmogų. Nežino, kodėl jis puolė, nematė, kad jis prieš tai bendrautų su tuo žmogumi. Jie perbėgo gatvę ir ėjo pro viešbutį, atvažiavo policijos pareigūnai, o N. B. ėjo iš paskos. Kažką girdėjo, kad dingo piniginė, bet nelabai atsimena, jis jos nebuvo paėmęs, nematė, kad D. B. ar K. J. būtų ją paėmę, ji nebuvo pas juos rasta (3 t., b. l. 154-155).

2018 m. birželio 20 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 21-22, 31, 40-41, 47).

Išklausęs šiuos parodymus, kaltinamasis G. M. paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie tai, kad matė antrą vyriškį iš nukentėjusiųjų, kuris išbėgo ir puolė muštis su kažkokiu nepažįstamu asmeniu. Jis manė, kad tas vyriškis puolė prie jo draugų, t. y. galimai prie D. M., bet vėliau paaiškėjo, kad ne prie D. M.. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Kai pirmą kartą davė parodymus, buvo išgąstis, stresas ir neatsimena, ką kalbėjo, vėliau pagalvojo, susidėliojo mintis ir geriau atsiminė aplinkybes. Atsimena, kad kitas nukentėjusysis išbėgo ir puolė muštis su kažkokiais nepažįstamais, nematė, kad jo (kaltinamojo G. M.) draugai jam suduotų smūgius (4 t., b. l. 39). Be to, kaltinamasis nurodė, kad matė, jog antrasis vyriškis išbėgo ir rankomis (kumščiu) puolė muštis, trenkė į krūtinę kažkokiam žmogui, kurio jis nepažįsta. Manė, kad jį sulaikė dėl N. B. (4 t., b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. P. paaiškino, kad įvykio metu jis su N. B. atvyko į restoraną „McDonald‘s“, atsistojo į eilę, jis išėjo į tualetą, o N. B. liko stovėti eilėje. Grįžtant pamatė, kad vyksta žodinis konfliktas, buvo akivaizdžiai provokuojamas konfliktas. N. B. stovėjo eilės viduryje, stovėjo apie 20 žmonių, stovėjo ir kaltinamieji. Jis matė ir girdėjo, kad vyksta žodinis konfliktas tarp kaltinamųjų ir N. B. Kaltinamieji buvo pusračiu apsukę N. B. ir buvo arti prie veido, jie provokavo, keitėsi, tai vienas prieidamas, tai kitas. Jo adresu taip pat buvo pasakyta pora žodžių. Jis su N. B. kalbėjo rusiškai ir kaltinamieji G. M. ir K. J. jiems pasakė, kad rusams čia ne vieta. Jis kreipėsi į administraciją, kad jie būtų neaptarnauti ir išprašyti. Administratorė prie kaltinamųjų priėjo ir kažką pasakė. Kaltinamieji anksčiau užsisakė ir išėjo, o jie liko stovėti eilėje užsisakyti. Jiems laukiant eilėje, N. B. išėjo į lauką parūkyti. Kavinėje jau nieko nebuvo. Po kelių minučių prie jo priėjusi restorano darbuotoja pasakė, kad lauke spardo jo draugą. Buvo sumaištis, kad reikia policiją kviesti, bet buvo daug žmonių, negalvojo, kad kažkas įvyks. Jis išėjo iš eilės ir nuėjo į lauką padėti draugui. Matė, kad draugas guli ant grindų netoli įėjimo ir yra spardomas. Išėjęs matė, kad spardė G. M. ir K. J., D. B. buvo, bet ką jis veikė, nežino, buvo sumaištis. Matė vieną ar du smūgius, suduotus nugaros lygyje, draugas gulėjo susirietęs, kojas sulenkęs ir veidą užsidengęs rankomis. Jis pabandė du asmenis atitraukti, kad nespardytų draugo, bet buvo pats pargriautas ant žemės, krito ant nugaros, susižeidė galvą. Kiek atsimena, jam buvo šokinėjama ant kojų ir buvo spardomas į juosmens sritį, mano, kad jam sudavė kiekvienas po 4-6 smūgius kojomis. Šiuos veiksmus atliko tie patys asmenys, kurie spardė N. B., t. y. G. M. ir K. J. Abu mušė ir šokinėjo ant jo kojų paeiliui. Tuo metu N. B. gulėjo ant žemės. Jis rėkė, kad sustotų muštis ir tai turbūt girdėjo N. B. Jis aiškiai atsimena kaltinamuosius G. M. ir K. J., kiti asmenys jam neužsifiksavo. Iš priekio matė du asmenis, bet smūgiai buvo iš visų pusių, iš to sprendžia, kad jį mušė trys asmenys. Viduje restorano buvo asmuo šviesių plaukų, su akiniais, jis taip pat dalyvavo žodiniame konflikte, garsiausiai konfliktavo, o lauke jo neatsimena. Toliau jis nelabai orientavosi, jam labai skaudėjo koją, buvo atviras lūžis, atsimena policiją, buvo daug žmonių, atvažiavo greitoji pagalba, suleido jam vaistų nuo skausmo. Neatsimena, kiek asmenų nubėgo nuo įvykio vietos, matė, kad šalinosi ir N. B., bėgo paskui. Visi asmenys buvo jauni, vasariškai apsirengę, iš kaltinamųjų nei vienas nebuvo su akiniais. Vienas iš jų buvo su marškinėliais trumpomis rankovėmis, dryžuotomis juostomis, o kitas – su plonu megztiniu. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš nuotraukų asmenis panaudojusius fizinį smurtą, po maždaug metų atpažino iš vaizdo įrašo. Iš karto po įvykio atpažinimo neatlikinėjo.

Nukentėjusysis V. P. palaikė civilinį ieškinį, kurį sudaro išlaidos už pirktus medikamentus, negautos pajamos, netektas uždarbis ir išgyvenimai. Jis trijų vaikų tėvas, turi žmoną, dirba vairuotoju, jo darbas susijęs su technikos valdymu, turi vairuotojo teisės visam transportui, jei atsitiks kažkas su sužalota koja, teks keisti profesiją, o tai reiškia neteks pragyvenimo šaltinio. Jam nustatytas 45 proc. nedarbingumas, kuris tęsiamas iki šiol. Jis dirba vairuotoju. Darbo užmokestis liko toks pats, bet darbo pobūdis pasikeitė, negauna premijų, nes negali fiziškai dirbti. Netektas užmokestis paskaičiuotas pagal „Sodros“ duomenis iki nedarbingumo pabaigos. Po įvykio jam buvo atliktos dvi operacijos, gulėjo lovoje tris mėnesius, negalėjo atsistoti, vartojo nuo skausmo vaistus, tris kartus gydėsi reabilitacijoje. Po metų planuojama atlikti trečią operaciją, išimti intervencinį vinį. Šalutinius poveikius jaučia iki šiol. Jam visą gyvenimą bus apribotas judėjimas, negali nei šokti, nei šokinėti, tinsta sužalota koja, negali ilgai stovėti, negali su vaikais žaisti žiemos žaidynių, slidinėti, turi riboti savo judesius, jaučiasi gyvenantis nepilnavertį gyvenimą. Jo sveikatai buvo padaryta didelė žala (3 t., b. l. 64-68; 4 t., b. l. 40).

2017 m. kovo 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. nurodė asmens nuotrauką pažymėtą numeriu 2 (G. M.), kaip panašų į asmenį, kuris 2016 m. liepos 31 d. apie 7.30 val. prie restorano „McDonald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje, jį spardė, kojomis sudavė mažiausiai penkis smūgius į kojų sritį. Šį vaikiną atpažino iš bendrų veido bruožų. Šis vaikinas buvo konflikto metu buvo su akiniais koreguojančiais regėjimą (1 t., b. l. 121-125).

2017 m. kovo 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. nurodė asmens nuotrauką pažymėtą numeriu 3 (K. J.), kuris 2016 m. liepos 31 d. apie 7.30 val. prie restorano „McDonald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje, jį spardė į įvairias kūno vietas, būtent jis kojomis sudavė mažiausiai penkis smūgius į kojas. Šį vaikiną atpažino iš bendrų veido bruožų, veido formos (1 t., b. l. 127-130).

2017 m. kovo 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. iš jam pateiktų nuotraukų (kuriose buvo D. B. nuotrauka) neatpažino asmens, kuris 2016 m. liepos 31 d. apie 7.30 val. prie restorano „McDonald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje, jį sumušė (1 t., b. l. 131-133).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. B. paaiškino, kad įvykio metu jis buvo išgėręs, o draugas V. P. ne, jie važiavo pas jį sodybą, vairavo automobilį draugas V. P. Apie 7 val. nuvažiavo į „McDonald‘s“ pavalgyti, jis atsistojo į eilę, o V. P. nuėjo į tualetą. Prieš jį eilėje stovėjęs D. B. kažką bandė rėkti kasininkei, jam pasakius ramiau, pastarasis pradėjo aiškinti, kad nelįstų, jis viską išsiaiškins. Jis norėjo valgyti, galvojo užsisakys pirmas, o kaltinamasis tegul aiškinasi. Jis kišenėje turėjo sūrio, pasiūlė kaltinamajam atsikasti. Išgirdo jam už nugaros stovėjusio K. J. žodžius „ką tu čia kiši, ko lendi“. Tuomet D. B. jį pakvietė į lauką išsiaiškinti. Jie abu išėjo pirmi, o jis paskui juos gal 5-10 sekundžių bėgyje ir prasidėjo muštynės. Jam atrodo, kad jis užsisakyti maisto nespėjo, nesulaukė eilės, gal prieš D. B. dar kažkas stovėjo, bet nepamena, D. B. neišsinešė valgyti į lauką. Jam išėjus į lauką, gavo smūgį į veidą, jį mušė į galvą, nugarą, nugriuvo, mušė daug kartų, neskaičiavo, jį spardė iš visų pusių. Jį mušė 3-4 žmonės, kiek tiksliai buvo nežino. Paskui bandė gintis, norėjo atsistoti, atsimena, kad trečias buvo kaltinamasis G. M., kuriam sudavė į veidą. Nematė, kaip atėjo V. P., tik girdėjo jo balsą, jis jau gulėjo sumuštas, sakė, kad negali atsistoti, jam sulaužė koją. Nematė, kas ir kokius veiksmus atliko prieš V. P.. Jis atsistojęs priėjo prie draugo, norėjo jį pakelti ir pastebėjo, kad kišenėje nėra piniginės. Jis draugą paliko gulintį ir nubėgo ieškoti piniginės. Pamatęs, kad kaltinamieji pradėjo bėgti link „Gintaro“ viešbučio, jis bėgo paskui, nubėgo iki Sodų gatvės. Važiavę patruliai sustojo prie priekyje jo bėgusių kaltinamųjų, o jis pribėgo prie jų, pareigūnas aiškinosi kas įvyko. Jis pareigūnui pasakė, kad pavogė jo piniginę, o prie McDonald‘s“ guli sumuštas jo draugas. Jis neatsimena, kad rankoje būtų turėjęs butelį viskio. Atvažiavęs antras ekipažas, jį paėmė ir su pareigūnais nuvažiavo prie „McDonald‘s. Jiems atvykus, jau buvo atvažiavusi greitoji pagalba ir išvežė jo draugą. Todėl jį nuvežė į komisariatą, kur jam pareigūnas D. V. grąžino piniginę, nesakė pas ką ją rado (3 t., b. l. 94-97).

2018 m. birželio 20 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas nukentėjusysis N. B. paaiškino, kad jis išėjo į lauką ir prasidėjo muštynės, o paskui atbėgo V. P. Jis nematė kaip išbėgo V., girdėjo, kad jis išbėgo, t. y. girdėjo jo balsą, o kai viskas baigėsi, jis atsikėlė ir pradėjo V. P. kelti, o jis pradėjo sakyti, kad negali atsistoti. Jis tikriausiai gulėjo ant žemės tuo metu, kai buvo smurtaujama prieš V. P.. Nematė, kas vyksta aplinkui. Sūrį restorane siūlė D. B., jis priešais nukentėjusįjį stovėjo prie kasos. D. B. jam smogė iš karto, kai nukentėjusysis išėjo į lauką (4 t., b. l. 40).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. (buvusi pavardė G.) nurodė, kad ji įvykio neatsimena. Paaiškino, jog 2016 m. liepos 30 d. dirbo 3 PK operatyvaus valdymo skyriuje vyr. postine, dirbo budėtojų dalyje, dažniausiai su pristatytais asmenis. Jos darbo pobūdis – protokolo surašymas, girtumo nustatymas, uždarymas į laikiną patalpą, priklauso dėl kokios priežasties atvežamas asmuo. Jei asmuo sulaikomas tik už gėrimą, tai surašomas protokolas, įteikiamas asmeniui, jam paaiškinama ir žmogus paleidžiamas. Jei asmenį reikia apklausti, dirba su jais tyrėjai, nustatinėja asmenybę. Yra duomenų bazės, kartais asmuo pateikia dokumentą, kartais ne, jei pateikia, pagal dokumentą suvedi į duomenų bazę, jei tik pasako vardą, pavardę, tada yra asmens tapatybės nustatymo blankas, pasirašo asmuo kas jis toks, tikrina. Jei asmuo sulaikomas už nusikalstamą veiką, paimami laikinai daiktai, asmenys fotografuojami. Kaltinamųjų neatpažįsta, gal ir nustatinėjo asmenybes, bet neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 165), kad 2016 m. liepos 31 d., Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato budėtojų dalyje ji dirbo pirminėje pamainoje, nuo 8.00 iki 21.00 val. Atsimena įvykį, kad 2016 m. liepos 31 d. apie 7.30 val., prie restorano „Mc Donald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje, muštynių metu buvo sužalotas vaikinas. Tą dieną, dėl įvykio prie „Mc Donald‘s“ buvo sulaikyti trys vaikinai, su jais dirbo, tai yra fotografavo, ištraukė jų asmens duomenis iš duomenų bazės. Šių vaikinų apklausas ir kitus proceso veiksmus atliko kiti ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Jos akivaizdoje, Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariate, budėtojų dalyje, jokios piniginės iš šių kaltininkų nebuvo paimta ir nukentėjusiajam negražinta. Išklausiusi parodymus, liudytoja juos patvirtino kaip teisingus, apie piniginę ji nieko neatsiminė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, vyr. patrulis, A. S., atsakydamas į teisėjos klausimus, neatpažino nieko iš asmenų esančių salėje ir nurodė, kad atsimena muštynes prie „McDonald‘s“ restorano, esančio prie stoties Vilniuje, tarp grupės asmenų. Gal pristatė kažkokius asmenis, bet atrodo, kad pirmi buvo mobilios kuopos patruliai. Negali atsakyti, ar aiškinosi įvykio aplinkybes, buvo atvykęs į įvykio vietą, galbūt ir bendravo su nukentėjusiuoju ir kitais, bet neatsimena detalių. Neatsimena kiek asmenų pristatė į komisariatą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 161), kad 2016 m. liepos 31 d. ryte, apie 8.00 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. K. atvyko prie restorano „McDonald‘s“. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti, ar vyko prie „McDonald‘s“ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio nurodymą ar tiesiog važiavo netoli ir padėjo Mobiliosios kuopos patruliams pristatyti sulaikytuosius asmenis. Kadangi jų funkcija buvo tik pristatyti asmenis, dėl šios priežasties nežino nusikaltimo aplinkybių. Jau būnant Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, vienam iš pristatytų asmenų buvo grąžinta piniginė. Nežino kokiomis aplinkybėmis piniginė buvo rasta ir kurioje vietoje. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus, tačiau dėl piniginės aplinkybių neprisiminė. Atsimena, kad muštynių metu buvo vieno iš konflikto dalyvių piniginė pamesta ar pavogta, konkretizuoti negali (3 t., b. l. 90).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, policijos patrulis, D. V., atsakydamas į teisėjos klausimus, neatpažino nieko iš asmenų salėje ir nurodė, kad nepamena įvykio prie „McDonald‘s“ restorano stoties rajone, nes ten daug įvykių būna (3 t., b. l. 90).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 155), kad 2016 m. liepos 31 d., apie 7.30 val., pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus nurodymą atvyko kartu su patruliais S. R. (S. R.) ir V. A. prie restorano „Mc Donald‘s“, Seinų g. 3, Vilnius. Prie restorano įėjimo, ant plytų gulėjo vyriškis, kuris iš matymo buvo neblaivus. Vyras pasakė, kad jį sumušė keli vaikinai ir pasišalino link Šopeno gatvės, sankryžos. Vyriškis apibūdino juos kaip neblaivius, kad vaikinų buvo trys ar keturi. Kartu su kolegomis nuvažiavo nurodyta kryptimi. Netoli nuo restorano „McDonald‘s“, Sodų gatvėje, ties pastato Nr. 7, iš tolo pamatė, kaip sparčiu žingsniu eina išsimėtę trys ar keturi vaikinai. Kai privažiavo, vaikinai nebėgo, nesipriešino. Šių vaikinų veido bruožų neatsimena. Vaikinai buvo neblaivūs. Pradėjus šnekėti su sulaikomais asmenimis, prie jų pribėgo neblaivus, rankoje laikantis viskio butelį, vyras. Minėtas vyras ranka rodydamas į sulaikomus vaikinus, aiškino, kad pastarieji dalyvavo muštynėse prie restorano „McDonald‘s“ ir sumušė jo draugą, bei atėmė jam priklausančią piniginę. Jie apžiūrėjo minėtus vaikinus, bet pas juos jokios piniginės nerado. Dabar tiksliai neatsimena, bet vaikinų sulaikymo metu, ar, kai jau buvo trečiajame policijos komisariate, kolegos – kito ekipažo patruliai, pranešė, kad rado piniginę. Patruliai nepasakė. kur ir kokiomis aplinkybėmis surado piniginę. Vaikinus ir vyrą įsodino į tarnybinį automobilį ir pristatė į trečiąjį policijos komisariatą.

Teisiamojo posėdžio metu išklausęs parodymus, liudytojas D. V. juos patvirtino kaip teisingus. Nurodė, kad vaikinai sakė, jog įvyko muštynės, daug nieko neaiškino, priėjęs vyras sakė, kad sulaikyti vaikinai dalyvavo sumušant jo draugą. Įvykis vyko prie „McDonald‘s“, neatsimena ar priėjęs asmuo sakė, kad ir jį sumušė, jis skundėsi, kad pavogė ar išėmė iš kišenės jo piniginę, o po to piniginė buvo rasta, bet kokiomis aplinkybėmis nežino. Neatsimena, kokiu automobiliu tą dieną dirbo, lengvuoju, markės negali pasakyti, gal būt „Nissan Navara“ ar „Hyundai S35“. Automobiliai 5 vietų, jei netelpa asmenys, kviečia į pagalbą kitą ekipažą ir pristato į komisariatą. Jų ekipažas vežė vieną sulaikytą asmenį su viskio buteliu, jis buvo išgėręs, keikėsi, elgėsi neadekvačiai. Įsodinat į automobilį sulaikytą asmenį prieš tai atliekama paviršutinė apžiūra, ar neturi neleistinų daiktų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. T. paaiškino, kad jis yra restorano „McDonald‘s“ darbuotojas, įvykio metu dirbo salėje įvairius darbus, reikia salę sutvarkyti, lauką, išeina pro tarnybinį išėjimą ir tvarko aplinką, negali tiksliai pasakyti kur buvo įvykio metu. Pačių muštynių nematė, nes tuo metu nebuvo salėje. Nepamena asmenų, kurie yra salėje, praėjo daug laiko. Vienu metu, jam būnant salėje, buvo garsesnis kalbėjimas, bet ne konfliktas. Buvo nemažai žmonių, o garsiai kalbėjusių asmenų nepamena ir negali pasakyti, ar tarp tų pačių asmenų įvyko konfliktas. Po įvykio girdėjo apie įvykusį konfliktą, neaišku dėl ko susimušė, tačiau nepasakojo ir jis neklausinėjo kolegų kas įvyko konflikto metu. Jis po muštynių tvarkė teritoriją, neatsimena, ar rado kažkokių daiktų, kurie kažkam kitam priklausytų, piniginės nerado (3 t., b. l. 91).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. (V.) Ž. paaiškino, kad jis įvykio aplinkybių nelabai atsimena, nes praėjo daug laiko. Jis dirba restorane „McDonald‘s vadybininku. Įvykio metu buvo tarnybinėse patalpose, paties įvykio nematė, bet girdėjo ginčą. Jis priėjo prie prekystalio, norėdamas apraminti svečią, nes jis buvo piktas. Nesuprato, dėl ko kilo ginčas, bet iš darbuotojų paaiškinimo dėl to, kad likę du asmenys, nepasakys, ar iš tos pačios kompanijos ar kitos, tiesiog likęs žmogus pasakė, kad eina išsiaiškinti ir išbėgo į lauką. Prieš tai išėję žmonės jau buvo lauke. Tada pro langą pamatė prasidėjusias muštynes. Neatsimena, kiek žmonių dalyvavo ginče ir kas jame dalyvavo, susitikimas buvo trumpas, muštynės vyko lauke, paskui pabėgo. Matė vieną asmenį gulintį ant žemės. Neatsimena, ar jau buvo muštynės prasidėjusios, kai išėjo žmogus, ar tik prasidėjo. Matė, kaip vyrai, gal trise ar keturiese ratu aplink gulintį ant žemės žmogų, jį mušė, spardė, į kurias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė, ir, ar visi asmenys sudavė smūgius negali pasakyti. Negali patvirtinti, ar mušęsi asmenys buvo prie prekystalio. Muštynės truko gan ilgai, apie 5 min. Nutrūko veiksmai, nes pabėgo mušę pora ar trys asmenys ir tada atvažiavo policija bei greitoji pagalba. Nežino, ar kas nors filmavo įvykį, bet policijoje vaizdo įrašas buvo. Negali pasakyti, kaip atrodė spardę žmonės, tai buvo jauni vyrai, vienas gulintis lyg buvo su akiniais regėjimui koreguoti, bet tiksliai nepamena. Neatsimena, ar kas nors gynė gulintį žmogų ar kas nors ėjo padėti jam (3 t., b. l. 92-94).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 167-168), kad 2016 m. liepos 31 d. 6.00 val., pradėjo darbą rytinėje pamainoje, restorane „McDonald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje. Dirbo gamybos patalpose, todėl kas vyko salėje kur aptarnaujami klientai nebuvo. Praėjus valandai ar pusantros valandos išgirdo triukšmą salėje, buvo kalbama labai garsiai, suprato, kad vyksta kažkoks konfliktas tarp klientų. Kadangi žinojo, kad prie kasų dirba vien moterys, tai išėjo išsiaiškinti situacijos. Prie kasų pamatė dvi kompanijas, kurios bandė įrodyti, kad turi pirmumo teisę būti aptarnaujami. Abiejose kompanijose buvo vien jauni vyrai. Jis juos bandė nuraminti, sakydamas, kad aptarnaus visus. Nukentėjusiųjų buvo tikriausiai du vyrai, o kitos kompanijos mažiausiai trys vaikinai. Visi bendravo tik lietuviškai. Nukentėjusieji buvo arčiau kasos. Atsimena, kad prie kasos liko vienas iš nukentėjusiųjų. Su šiuo nukentėjusiuoju kalbėjo apie kažką, bet apie ką tiksliai dabar tikrai nepasakys. Vėliau pamatė, kaip lauke vieną nukentėjusįjį pargriautą ant žemės muša mažiausiai trys žmonės, bent jų tiek atsimena, galėjo būti ir daugiau. Kai pastebėjo, kad lauke mušamas žmogus, stovintis prie kasos nukentėjusysis iškart išbėgo į lauką pas savo draugą. Toliau bendravo su klientais, tai neatkreipė dėmesio kas vyko lauke tarp konflikto dalyvių. Vėliau išėjo į lauką, prie restorano ant žemės gulintis vyras sakė negalintis atsikelti, nes labai skauda koją, šalia stovėjo kitas nukentėjusysis. Užpuolusi kompanija jau buvo pasišalinusi. Netrukus atvyko policijos pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu išklausęs savo parodymus, liudytojas V. Ž. juos patvirtino kaip teisingus. Nurodė, kad jis išėjo į salę, kai buvo prasidėjęs konfliktas, negirdėjo kokiais žodžiais ir kokia tema kalbėjo, jie kalbėjo garsiai, todėl nusprendė, kad vyksta konfliktas. Prie prekystalio liko vienas žmogus, su kuriuo jis kalbėjo ir jis norėjo įrodyti, kad ne jie buvo kalti, jis išbėgo išsiaiškinti, lauke jau buvo prasidėję muštynės. Buvo mušamas kitas žmogus, ne tas, kuris išbėgo. Negali pasakyti, ar buvo sužalotas paskutinis išėjęs asmuo, ar tas asmuo, kuriam pasakė, kad negalima atsistoti, buvo būtent tas, kurį spardė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. A. paaiškino, kad jis įvykio aplinkybių nelabai atsimena, nes praėjo daug laiko, salėje esančių asmenų nepažįsta. Įvykio metu pagal iškvietimą jis su kolegomis S. R. ir D. V. atvyko į nurodytą vietą, rado vieną asmenį gulintį. Jo kolegos nuvažiavo dirbti pagal nustatytus iš vaizdo įrašo požymius sulaikyti muštynėse dalyvavusių asmenų. Požymius nustatė iš liudytojų pasakojimų ir lyg kažkokia mergina rodė filmuotą medžiagą apie vykusias muštynes, spardė rastą gulintį žmogų. Darbuotojai sakė, kad konfliktas buvo „McDonald‘s“, o paskui susimušė. Nukentėjusysis nebuvo praradęs sąmonės, jam koją skaudėjo, atrodo buvo lūžusi koja, jis nebendravo. Nežinoma dėl ko įvyko konfliktas ir kas jį pradėjo. Atpažinimas vietoje nebuvo daromas. Paskui buvo atvežtas nukentėjusiojo draugas, kurį nuvežė į komisariatą (3 t., b. l. 111-112).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 159), kad 2016 m. liepos 31 d. apie 7.30 val., pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus nurodymą kartu su patruliais D. V. ir S. R. atvyko prie restorano „McDonalds“, Seinų g. 3, Vilnius. Prie restorano įėjimo, ant plytų gulėjo vyriškis. Vyras aimanavo iš skausmo, skundėsi kojos skausmu. Vyras bei restorano lankytojai aiškino, kad šį vyrą užpuolė vaikinai ir sumušė. Užpuolusieji vaikinai pabėgo. D. V. ir S. R. nuvažiavo pagal požymius ieškoti vaikinų, kurie sumušė vyrą. Jis liko su nukentėjusiuoju prie restorano ir laukė atvažiuojančios greitosios pagalbos. Nukentėjusysis, kol laukė greitosios pagalbos, nenorėjo jam prisistatyti ir paaiškinti įvykusio konflikto aplinkybes. Nukentėjusysis iš matymo buvo neblaivus. Šio nukentėjusiojo draugo šalia nebuvo. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Jo minėti kolegos jau su sulaikytais asmenims grįžo pasiimti jo prie „McDonald‘s“. Jis kartu su kolegomis išvežė sulaikytuosius į policijos komisariatą. Kadangi nedalyvavo įtariamųjų sulaikyme, negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis pas nukentėjusiojo draugą dingo piniginė ir kaip atsirado. Šalia „McDonald‘s“ nukentėjusiojo draugo nematė. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. R. paaiškino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, salėje esančių asmenų nepažįsta. Atsimena, kad įvyko muštynės, grupė ar keli jaunuoliai pasišalino link Sodų g., ir buvo vienas sužalotas, kuris gulėjo, jam lyg buvo lūžusi koja. Iškvietė greitąją pagalbą. Ten buvusi mergina telefone turėjo vaizdo įrašą, ar iš pasakojimų ar iš įrašo nustatė požymius ir nuvažiavo link Sodų gatvės, kur sulaikė jaunuolius du ar tris, kurie atitiko požymius. Ar bėgo, ar važiavo negaliu pasakyti, su D. V. ieškojo, V. A. liko prie nukentėjusiojo. Negali pasakyti kas įvyko tiksliai. Vienas nukentėjusysis dalyvavo muštynėse, kuris gulėjo ir du tikrai buvo, kurie sulaikyti. Negali pasakyti ką aiškino sulaikyti asmenys. Paskui grįžo į įvykio vietą, atvyko greitoji pagalba ir išvežė nukentėjusįjį. Negali pasakyti, ar vyko atpažinimas. Sulaikymo metu Sodų gatvėje prie jų priėjo įvykio vietoje gulinčio nukentėjusiojo draugas, rankoje turėjo alkoholio butelį, tiek sulaikyti jaunuoliai, tiek priėjęs asmuo kaltino ir vieni kitus apie užpuolimą. Lyg priėjęs asmuo dar sakė apie dingusią jo piniginę. Piniginė buvo grąžinta, bet negali pasakyti kur ir kada ji buvo rasta. Negali pasakyti, ar sulaikyti asmenys buvo blaivūs. Pribėgęs nukentėjusiojo draugas buvo neblaivus, jis vartojo jų akivaizdoje alkoholį, akivaizdžiai užsivertęs viskio butelį gėrė, jis taip pat buvo sulaikytas, nereagavo į jų perspėjimus nevartoti alkoholio. Jis nebuvo akivaizdžiai sužalotas. Neprisimena, ar matė vaizdo įrašą. Kad mušėsi su kitais asmenimis, tai sakė, mažiausiai keturi mušėsi, tie du draugai ir du ar trys sulaikyti. Negali pasakyti, ar visi sulaikyti asmenys mušėsi (3 t., b. l. 112-113).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. paaiškino, kad ji įvykio metu dirbo prie kasos aparato „McDonald‘s“, kartu dar dirbo L. Priėjusi grupė vaikinų, kaip jie atrodė neatsimena, kurių vienas paprašė meniu anglų kaba, pradėjus ieškoti, įvyko tarp minėtų svečių žodinis konfliktas. Nesuprato, ar tai buvo viena kompanija, prie kasos mažiausiai penki žmones stovėjo. Negali pasakyti, ar salėje asmenys buvo restorane. Vienas iš vaikinų buvo su akiniais ir tamsiais marškinėliais „T“ formos. Vienas iš jų, būtent šis paminėtas, klausė, kodėl aptarnauja tuos, kurie jį įžeidė, bet tai ne jos pareiga spręsti ko neaptarnauti. Jie išėjo valgyti, vienas liko salėje, joms dirbant toliau, pradėjo vienas iš svečių šaukti, kad muštynės, buvo pranešta vadybininkui, jis iškvietė apsaugą. Ji matė įvykį iš dalies, matė tris ar daugiau žmonių ir muštynes. Aplinkui šokinėjo, atrodė, kad spardo gulintį žmogų, o paties gulinčio asmens nematė. Suprato apie muštynes iš šaukiančio svečio. Išėjus į lauką muštynių jau nebuvo, buvo atvažiavusi greitoji pagalba ir išvežė asmenį, kurio veido nematė. Negali pasakyti, ar jis buvo prieš tai konflikto dalyvis. Negirdėjo kvietimo eiti į lauką išaiškinti, visi užsisakė, dalis išsinešė maistą į lauką valgyti, o lyg vienas liko salėje valgyti. Jai atrodo trys asmenys atliko smurtinius veiksmus, galbūt keturi, negali tiksliai pasakyti (3 t., b. l .113-114).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 177-178), kad 2016 m. liepos 31 d. ryte, laikotarpiu nuo 7.00 val. iki 9.00 val., restorane „McDonald‘s“ Seinų g. 3, Vilniuje, tarp klientų įvyko muštynės. Tuo metu dirbo prie kasos. Jai įsiminė, kad vaikinai pradėjo konfliktuoti tarpusavyje, visi buvo neblaivūs. Dėl ko kilo konfliktas nežino, bet vienas iš klientų paklausė, kodėl aptarnauja klientus, kurie negražiai su jais elgiasi. Klientas turėjo omenyje tai, kad vieni vaikinai piktinosi, kad kažko nėra rytiniame valgiaraštyje. Salėje vaikinai tik susižodžiavo, nesistumdė, nesimušė. Vieni klientai – vaikinai apsipirko ir išėjo į lauką, o kaip suprato nukentėjusysis apsipirko, pavalgė ir tik tada išėjo į lauką. Ji neatsimena, ar lauke priešais restoraną buvo sumuštas vienas žmogus ar du. Kadangi priiminėjo užsakymus prie kasos, tai momento kaip lauke pradėjo muštis nematė. Bet jau matė, kaip mažiausiai trys vaikinai spardė kažką ant žemės. Ar mušė vaikinai, kuriuos ji aptarnavo, negali pasakyti, nes į lauką nebuvo išėjus, o stovint prie kasos nematė visko, nes mušė už staliukų, bei besimušančius buvo dar apsupę žmonės. Tos muštynės truko mažiausiai kelias minutes. Po ko visi vaikinai, kurie mušė pabėgo, o ant žemės liko gulėti vienas vyras. Atvykusi greitoji pagalba išvežė sumuštą vyrą. Šių konflikto dalyvių negalės atpažinti. Išklausiusi parodymus, liudytoja juos patvirtino kaip teisingus, nes ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. D. paaiškino, kad įvykio metu dirbo 3 PK budėtojų skyriuje, atvežė tris ar keturis asmenis, kurie buvo sulaikyti dėl muštynių Sodu g. Muštynių aplinkybių nežino. Jo darbas priimti pristatytus asmenis, iškviesti nusikalstamas veikas tiriančius pareigūnus. Bendravo su sulaikytais asmenimis bei su vienu nukentėjusiuoju. Prisimena D. B. ir nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo agresyvus, su juo buvo sunku bendrauti, jis kalbėjo rusiškai. Matė vaizdo įrašą, kažkas atvežė, o kas ir kas jį padarė nepamena, įrašą pridėjo prie medžiagos. Bendraujant su atvežtais asmenimis, nukentėjusysis sakė apie piniginę. Mobilios kuopos pareigūnai atvežė piniginę, pasakė, kad nukentėjusiojo, piniginė buvo jam grąžinta. Žino, kad vieną asmenį į ligoninę išvežė, o vieną ar du nukentėjusiuosius pristatė į komisariatą. Jis nesuprato dėl ko kilo muštynės, nukentėjusysis neaiškino, o jaunuoliai pasakė, kad pradėjo ne jie pirmi, nukentėjusieji prisikabino prie jų. Nukentėjusysis iš pradžių sakė, kad nenori pretenzijų, jo būklė buvo neadekvati, buvo agresyvus, o jaunuoliai nebuvo agresyvūs. Jis matė vaizdo įrašą, spardė nukentėjusįjį, kuris gerai gynėsi, matėsi, kad jis kovotojas. Kur tiksliai buvo rasta piniginė negali pasakyti. Mobilios kuopos pareigūnas atvežęs sulaikytus asmenis pasakė, kad piniginė buvo rasta muštynių vietoje (3 t., b. l. 114-115).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja U. B. paaiškino, kad įvykio metu ji dirbo „McCafe“ prie prekystalio, matė muštynes. Nelabai buvo daug žmonių, eilėje stovėjo vaikinai, veidų nepamena. Jai asmenys, esantys posėdžių salėje, nematyti. Vaikinai susibarė prie kasos „McDonald‘s“ dėl kažko, pradėjo rėkti, rėkė keiksmažodžius. Prisimena, kad buvo aukštesnis ir žemesnis vaikinas. Aukštesnis vaikinas išėjo, tada nubėgo iš paskos žemesnis ir jie dviese susimušė, kuris kuriam trenkė pirmas negali pasakyti, labai greitai pribėgo daugiau asmenų ir pradėjo muštis, o paskui paliko vieną sumuštą gulėti. Nematė kas pradėjo muštynes, stebėjo būdama viduje. Ten buvo apie 4-5 asmenys aplink tą žmogų, kurį išvežė, į kurias kūno vietas jį mušė, nepamena. Jie išsiskirstė, nuėjo link viešbučio. Atvažiavo policija ir apsauga. Negali pasakyti, ar sumuštą žmogų kažkas gynė. Kai asmuo gulėjo ant žemės, kokie veiksmai buvo atliekami jo atžvilgiu, nepamena. Gulintį žemesnį žmogų išvežė greitoji pagalba. Nebuvo daugiau kitų gulėjusių asmenų ant žemės, nematė, kad dar kas nors būtų spardomas (3 t., b. l. 147-148).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 174-175), kad 2016 m. liepos 31 d., po kažkur 7.00 val., restorane „McDonald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje, tarp jaunimo įvyko konfliktas ir muštynės. Tuo metu dirbo prie kasos. Pamena, kad tarp dviejų iš matymo neblaivių lankytojų, kurie stovėjo prie kasos, kilo žodinis konfliktas. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas negali pasakyti. Vienas vaikinas buvo aukšto, apie 185 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, rudų trumpai kirptų plaukų, kaip buvo apsirengęs negali pasakyti, o kitas vaikinas buvo žemesnis apie 170 cm ūgio, rudų trumpai kirptų plaukų, normalaus kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs neatsimena. Šie vaikinai tarpusavyje keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kai aukštesnis vaikinas apsipirko išėjo į lauką, kitas mažesnis išbėgo jam iš paskos. Tuo metu tarp tų vaikinų prasidėjo muštynės, tą jaunesnį vaikiną pargriuvusį ant žemės mušė mažiausiai penki vaikinai, dar kažkiek žmonių stovėjo aplinkui ir žiūrėjo. Šį vaikiną spardė mažiausiai penkias minutes, po ko visi pabėgo, o tas vaikinas liko gulėti ant žemės. Po kiek laiko atvyko policija, greitoji pagalba. Greitosios pagalbos darbuotojai nukentėjusįjį paguldė ant gultų, nes matyt pats negalėjo judėti. Ji nebuvo išėjusi prie atvykusios policijos, nei nukentėjusiojo, todėl detalesnių įvykio aplinkybių nežino. Konflikto dalyvių neatpažins. Išklausiusi parodymus, liudytoja juos patvirtino kaip teisingus, nurodė, kad jai asmenys atrodė neblaivūs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Š. paaiškino, kad ji buvusi restorano darbuotoja, įvykio metu buvo vadybininkų kambaryje, su ja buvo ir V. Ž., kuris išėjęs į salę bandė apraminti žmones prie kasų, nes kilo konfliktas, pamačius, kad nesusitvarko prisijungė ir ji. V. P. (liudytoja atpažino buvusį salėje) kabinėjosi prie kitų žmonių ir provokavo juos, tai vyko restorano viduje. Neatsimena, su kokiais asmenimis kilo konfliktas, buvo daug žmonių, veidų neatsimena. Kolega žodžiu bandė apraminti, kad jie nesiginčytų, nesistumdytų, restorane buvo kitų žmonių, kad ko nors neužkliudytų. Visi kalbėjo garsiai, buvo triukšmas, dirbo viena ar dvi kasos, žmonių daug tuo metu buvo ir susidarė būrelis, stovėjo glaustai vienas šalia kito. Ginčo kilimo pradžios nežino, bet matė, kad stovi asmuo ir rankoje laikydamas sūrį visiems mojuoja, visi pradeda erzliai elgtis, jis išėjo į lauką, kurio kažkas laukė ir jį sumušė. Nematė kaip išėjo į lauką, nes apsipirkę išsiskirstė, apsiraminus ji išėjo. Darbuotoja jai pasakiusi, kad lauke vyksta muštynės, iškvietė apsaugą. Būdama viduje matė muštynes, bet kas kam sudavė nematė, gale liko V. P., kuriam buvo lūžusi koja, kiti išsiskirstė. Išėjusi į lauką, matė gulintį nukentėjusįjį, policija klausė vardo, pavardės, bet jis nesakė, iškvietė greitąją pagalbą ir nukentėjusįjį išvežė. Lauke žmonių buvo daug, gal apie 7, įskaitant su nukentėjusiuoju, bendrai iki 10 asmenų. Gal ir buvo tie asmenys viduje, kurie mušėsi, bet ji jų veidų neįsidėmėjo. Sužalotas asmuo, būdamas restorane, turėjo sūrį rankoje. Negali atpažinti muštynių dalyvių, nukentėjusįjį atsimena, nes išėjo į lauką ir matė jį gulintį ant grindinio. Nežino, ar nukentėjusysis buvo vienas atėjęs į restoraną. Atvykusiems pareigūnams buvo nurodyta vieno nubėgusio žmogaus kryptis ir tada policija nuvažiavo ta kryptimi (3 t., b. l. 125-126).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 172), kad 2016 m. liepos 31 d., ryte, tikslios valandos negali pasakyti, restorane „McDonald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje, tarp klientų – jaunų vyrų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo prie kasų. Konflikto priežasties nežino. Apsipirkę klientai išėjo į lauką ir jau ten susimušė. Mažiausiai penki žmonės mušėsi, bet kas ką mušė ir kiek žmonių buvo sumušta negali pasakyti. Visi konflikto dalyviai iš matymo buvo neblaivūs. Po muštynių visi vaikinai išsilakstė, ant žemės liko gulėti tik vienas vyras. Šis vyras skundėsi, kad jam skauda koją, negalėjo atsikelti, o atvykusiai policijai nieko nenorėjo aiškinti, nesakė nei savo vardo nei pavardės, tik prašė iškviesti greitąją pagalbą. Išklausiusi parodymus, liudytoja juos patvirtino kaip teisingus. Patikslino, kad ji tyrėjai pasakojo apie sūrį, gal nusprendė nerašyti, nes tai buvo neesminis dalykas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė J. B. patvirtino išvadas, kurios surašytos, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais. Paaiškino, kad pateikus neįgalumo ir darbingumo nustatymo lygio pažymą, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nesikeitė į sunkų. Nesikeistų dėl lūžio sveikatos sutrikdymo mastas, jis yra nesunkus, o dėl žaizdos vis tiek nežymus būtų. Kietiems bukiems daiktams priskiriami kieti, buki daiktai, tai bet kokie daiktai, kurie neturi kažkokių aštrių kraštų, ašmenų, tai bet kokios formos daiktas, žmogaus kūno dalys. Delnas, kumštis yra kietas bukas daiktas, spyris koja taip pat, jei šokinėjama taip pat, tai tos pačios kojos, būdas, kaip padarytas sužalojimas, neturi įtakos. Nurodė, kad mažiausiai vienu trauminiu poveikiu galvoje atsirado žaizda, o blauzdose kaulų lūžiai mažiausia vienu, tikslesnio skaičiaus negalima nustatyti, nes reikalinga nukentėjusiojo apžiūra ir įvertinimas paviršiaus sužalojimų. Iš medicininių dokumentų pasakyti negalima, ar krentat žmogui atsirado galvoje žaizda, ar ji padaryta kitų asmenų, nėra tikslaus apibūdinimo, nedetalizuota kaip ji atrodo, trūksta morfologinių požymių pagal ką būtų galima nustatyti koks daiktas buvo, ar tai buvo griuvimas nėra galimybės atsakyti. Blauzdos kaulų lūžai neatmetama galimybė, kad galėjo atsirasti griūvant. Lūžis susidaro blauzdos sukimo metu, nes koja fiksuota ties keliu, o kitas galas laisvas, pėda, kai prispaudžiama ar įstrigusi, sukantis įvyksta lūžis. Šiuo atveju buvo lydimasis lūžis sukimo momentu, lūžo blauzdikaulis ir koja toliau buvo veikiama sukimo jėgos, tada lūžo šeivikaulis, tai greičiausi vieno trauminio poveikio metu, o ne kažkoks smūgis kitas į šeivikaulį, tai to paties lūžio tolimesnė pasekmė. Gali būti, kad jei asmuo guli ir sukasi susidaro lūžiai. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, bet ji nematė paties nukentėjusiojo, todėl neaišku kiek buvo išorinių sužalojimų, neaprašomos kraujosruvos medicininiuose dokumentuose, tai neatmetama galimybė, kad buvo ir daugiau. Jei būtų tik šeivikaulio lūžis, taip pat būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas atskiru trauminiu poveikiu. Gali būti, kad pačiam nugriūnant atsirastų ir spiralinis, ir įstrižinis lūžiai (3 t., b. l. 109-111).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo VSDFV atstovė J. Č. paaiškino, kad laikomasi tokios praktikos, jog teisėsaugos institucijos, policijos komisariatas informuoja VSDFV apie įvykius ir klausia, ar jie pasinaudos nustatyta teise teikti civilinį ieškinį. Jeigu patyrė žalą, teikia ieškinį, prašo teismo nustačius kaltus asmenis solidariai priteisti padarytą žalą, kuri atsirado mokant nukentėjusiajam ligos išmoką ir netekto darbingumo pensiją, kuri ir toliau mokama. Neturi duomenų, kad V. P. įvykio metu buvo neblaivus. Tuo atveju, kai yra žinoma, kad nuketėjusysis galimai buvo neblaivus, prieš skiriant ligos išmoką yra specialistai medikai, kurie tikrina tai, teikia paklausimus ir prašo nurodyti, ar neblaivumas turėjo įtakos jo nedarbingumui. Yra tokių atvejų, kad asmens neblaivumas turėjo įtakos, tai priimamas sprendimas neskirti išmokų, o šiuo atveju tokių duomenų VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo. Be to, asmens neblaivumo faktas nereiškia, kad to fakto užtenka neskirti išmoką, priklauso nuo situacijos: jei aš einu kelyje neblaivus ir mane sumuša, tai aš turiu gauti išmoką, einant namo tokios būsenos, nes jeigu manęs neužpultų, pasekmių nubūtų (4 t., b. l. 38-39).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektu yra CD-R vaizdo įrašas, trukmė - 9 sekundės. Vaizdo medžiaga nufilmuota 2016 m. liepos 31 d., 7.38 val. Įrašas daromas buvo iš patalpos ir nufilmuotas tarp vaikinų įvykęs konfliktas. Matyti, jog lauke ant plytų guli nukentėjusysis N. B., pastarasis vilki juodus, trumpomis rankovėmis marškinėlius ir juodus šortus, yra apsuptas šešių vaikinų. Vaikinas su akiniais koreguojančiais regėjimą, apsirengęs pilkos spalvos, pilvo srityje geltonai – oranžinis, trumpomis rankovėmis marškinėliais, džinsais, koja suduoda smūgį N. B. į viršmentinę sritį ir nueina į šoną. D. B., liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų, sudavė du smūgius N. B., vieną koja, o kitą kumščiu, tačiau vaizdo įraše nematyti į kurias kūno vietas. G. M., normalaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodais ilgomis rankovėmis marškinėliais, su džinsais, koja sudavė keturis smūgius N. B. į nugaros sritį: menties – pamenties sritis. N. B., gindamasis, kojomis bandė nustumti suduodamus smūgius, ir kai G. M. sudavė N. B. keturis smūgius į nugaros sritį, gulintis ant žemės N. B. koja užkabino suduodančio smūgius ir G. M. neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant žemės. Tuo metu K. J., tamsiai trumpai kirptais plaukais, vilkintis juodos spalvos su horizontaliomis juostelėmis trumpomis rankovėmis marškinėlius bei mėlynos spalvos džinsus, pasilenkia prie nukentėjusiojo asmens ir ranka bando prispausti N. B. galvą į apačią, taip neleisdamas jam atsikelti. Du vaikinai: šviesių plaukų, vilkintis mėlynos spalvos švarką, bordinės spalvos marškinėlius ir vaikinas su juodu megztiniu ir šviesios spalvos džinsais, nesimuša, tiesiog stovi ir stebi (1 t., b. l. 15-19).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus šį vaizdo įrašą (1 t., b. l. 181), kaltinamasis K. J. nurodė, kad jis su juodais marškinėliais, mėlynais džinsais, baltais sportbačiais, stovintis dešinėje. Jam nepažįstamas asmuo, dėvintis šviesias kelnes ir marškinius; kaltinamasis G. M. nurodė, kad jis su juodais marškiniais ir džinsais. Asmens, dėvinčio melsvą švarką, proceso dalyviai neatpažino. Kaltinamasis D. B. nurodė, kad jis yra su pilkais plaukais, palinkęs link gulinčio asmens. Nukentėjusysis N. B. patvirtino, kad jis yra vaizde gulintis asmuo. Palinkusio prie nukentėjusio asmens juodais plaukais proceso dalyviai neatpažino. Nukentėjusysis V. P. nurodė, kad jis liko gulėti po muštynių arčiau staliukų, kurie yra prie restorano išėjimo, vaizdo įraše ši vieta nesimato (3 t., b. l. 127-128).

Specialisto išvadoje Nr. G. 3031/16(01) nurodyta, kad V. P. nustatyti kairio blauzdikaulio diafizės spiralinis ir šeivikaulio proksimalinio galo įstrižinis lūžiai su poslinkiais, galvos muštinė žaizda. Sužalojimai padaryti, paveikus kairę blauzdą ir galvą, kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. liepos 31 d.) (1 t., b. l. 22).

Specialisto išvadoje Nr. G1927.2017(01) nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet ne mažiau nei 30 procentų profesinio ar bendro darbingumo. 2017 m. vasario 27 d. traumatologo – ortopedo konsultacijos metu V. P. nustatyta kairės čiurnos sąnario kontraktūra FN II, kas vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 101 punktu (Riboti čiurnos sąnario judesiai: 101.1 neryški kontraktūra – 10 proc., 101.2 ryški kontraktūra – 15 proc., 102.3 labai ryški kontraktūra – 20 proc.) nurodo, kad V. P. galėjo prarasti nuo 10 iki 20 procentų bendrojo darbingumo ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie V. P. blauzdos kaulų lūžių gijimo sutrikimus ar blauzdos funkcijos sutrikimus. Todėl V. P. nustatytų kūno sužalojimų ir jų padarinių sukeltas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 39-40).

Nukentėjusysis V. P. įvykio aplinkybes nurodė ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškime (1 t., b. l. 2).

Nagrinėjamo įvykio aplinkybės nurodytos ir vyr. patrulio S. R. 2016 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 5).

Tyrėjos N. B. 2016 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo susisiekta su D. S., kuri 2016 m. liepos 31 d., 7.40 val. pranešė apie muštynes prie „McDonald‘s“, Seinų g. 3, Vilniuje, ir kuri paaiškino, jog tuo metu buvo praeivė, apie muštynes nieko nežino, tik išgirdusi žmonių šauksmus, pranešė apie nusikaltimą 112 (1 t., b. l. 8). Iš esmės tą patį D. S. nurodė ir teismui (3 t., b. l.170).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. liepos 31 d., 7.40 val. praeivė D. S. pranešė, kad prie „McDonald‘s“ vyksta muštynės, mušasi daug vyrų, dėl GMP nežino; RVUL slaugytoja pranešė, kad 2016 m. liepos 31 d., 8.27 val. į ligoninę dėl galvos sumušimo, kairės blauzdos lūžimo pristatytas V. P., kuris paaiškino, kad 2016 m. liepos 31 d., apie 7.15 val. Seinų g. sumušė nepažįstami. Sulaikyti K. J., kuriam nustatytos 0,84 promilės, G. M., kuriam nustatytos 1,67 promilės, D. B., kuriam nustatytos 1,11 promilės, ir N. B., kuriam nustatytos 1,6 promilės (4 t., b. l. 6-9).

Alkotesterių kvitų duomenimis, D. B. nustatytos 1,00 promilės, K. J. – 0,84 promilės, G. M. – 1,67 promilės (2 t., b. l. 4, 52, 95).

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, taip pat liudytojų bei specialistės paaiškinimai, duoti teisme, aukščiau išvardintų specialistų išvadų, BIRT ataskaitų žiūryklės, vaizdo bei garso įrašų, jų apžiūros protokolų, kitų rašytinių dokumentų duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Dėl kaltinamųjų, taip pat liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisiamųjų posėdžių metu, pripažinimo įrodymais pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119/2011, 2K-105-699/2016, 2K-245-693/2016), o kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Dėl parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų pripažinimo įrodymais, pažymėtina, kad pagal BPK 192 straipsnio nuostatas, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką; ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Bylos duomenimis, nukentėjusysis V. P. kaltinamųjų atpažinimą atliko pagal pateiktas keturių asmenų nuotraukas 2017 m. kovo 21 d., kadangi kaltinamieji į atpažinimą neatvyko, buvo išvykę į užsienį (tai patvirtina 2017 m. kovo 21 d. tarnybinio pranešimo duomenys; 1 t., b. l. 10). Taigi nėra pagrindo abejoti asmens atpažinimo procedūros metu gautų duomenų patikimumu, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 284 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuostatomis, kurios galiojo 2016 m. liepos 31 d., tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

Svarbu ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2017).

Nors motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sveikatos sutrikdymų padarymas viešoje vietoje savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-628/2018, 2K-384-788/2018).

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji D. B., K. J. ir G. M. pripažįsta, kad 2016 m. liepos 31 d., apie 7.40 val., priešais restoraną „Mc Donald’s“, esantį adresu Seinų g. 3, Vilniuje, t. y. viešojoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje tarp jų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nukentėjusiojo N. B. kilo konfliktas (muštynės). Šio įvykio metu po to, kai nenustatytas asmuo pastūmė ir pargriovė nukentėjusįjį N. B. ant žemės ir nenustatytas asmuo spyrė gulinčiam nukentėjusiajam vieną kartą į nugaros sritį, kaltinamasis D. B. spyrė vieną kartą į galvos sritį ir ranka vieną smūgį sudavė N. B. į nugaros sritį, po ko kaltinamasis G. M. spyrė keturis kartus N. B. į nugaros sritį, o K. J. ranka griebė N. B. už galvos ir stūmė žemyn, šiais savo veiksmais sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tai patvirtina kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų paaiškinimai teisme, taip pat vaizdo įrašo duomenys. Įvykio metu tiek kaltinamieji, tiek ir nukentėjusysis buvo neblaivūs: D. B. nustatytos 1,00 promilės, K. J. – 0,84 promilės, G. M. – 1,67 promilės, N. B. – 1,6 promilės. Tai patvirtina alkotesterio kvitų, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, taip pat nurodytų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo paaiškinimai teisme, kuriuos duodami jie pripažino, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivūs, alkotesterio kvito parodymų neginčijo. Iš esmės ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

Tačiau kaltinamieji ir nukentėjusysis N. B. skirtingai aiškina nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei eigą. Kaltinamųjų teigimu, visų pirma, nukentėjusysis N. B. sukėlė konfliktą „Mc Donald’s“ restorane, kuriame tuo metu buvo likęs tik kaltinamasis G. M., kiti kaltinamieji, užsisakę ir pasiėmę maisto, jau buvo išėję į lauką valgyti. Kaltinamojo G. M. teigimu, restorano viduje nukentėjusysis N. B. vienam iš šio restorano lankytojų (kurio kaltinamasis nepažįsta) kišo sūrį į burną, o kaltinamasis G. M. liepė jam nesikabinėti prie lankytojo, po ko išėjo į lauką pas draugus. Nukentėjusiojo N. B. teigimu, restorano viduje prieš jį eilėje stovėjęs kaltinamasis D. B. kažką rėkė kasininkei, o nukentėjusiajam N. B. liepus jam elgtis ramiau, pastarasis pradėjo aiškinti, kad nesikištų, be to, jis kišenėje turėjo sūrio, todėl juokaudamas pasiūlė kaltinamajam jo atsikasti, tuomet išgirdo jam už nugaros stovėjusio K. J. žodžius „ką tu čia kiši, ko lendi“, po ko kaltinamasis D. B. jį pakvietė į lauką išsiaiškinti, tuomet abu kaltinamieji išėjo pirmi, o nukentėjusysis N. B. išėjo paskui juos po maždaug 5-10 sekundžių ir lauke prasidėjo muštynės. Nukentėjusysis V. P. nurodė, kad iš pradžių jis buvo tualete, o grįžęs pamatė, kad restorano salėje yra kilęs konfliktas tarp jo draugo – nukentėjusiojo N. B. bei kitų asmenų, tarp kurių buvo ir kaltinamieji. Epizodo dėl sūrio jis nematė, prisimena tik tai, kad kaltinamieji G. M. bei K. J. pasakė N. B. pretenzijas dėl rusų kalbos, po ko nukentėjusysis V. P. paprašė administratorės neaptarnauti kaltinamųjų bei juos išprašyti iš restorano, tuomet kaltinamieji išėjo į lauką, o nukentėjusysis N. B. išėjo į lauką parūkyti. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų paaiškinimai dėl šios nagrinėjamo įvykio dalies nebuvo tokie detalūs, vis tik darytina išvada, jog iš esmės tiek kaltinamieji, tiek ir nukentėjusieji tyrimo metu laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir teisme.

Byloje apklausti restorano „Mc Donald’s“ darbuotojai – liudytojai V. Ž., L. B. U. B. ir J. Š. patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu restorano viduje tarp lankytojų kilo žodinis konfliktas, po ko lauke įvyko muštynės, tačiau tik keli liudytojai galėjo detaliau paaiškinti aplinkybes. Liudytojas V. Ž. teisme nurodė, jog jis girdėjo konfliktą, po kurio jau buvo išėję konfliktavę asmenys į lauką, o likęs žmogus (vienas iš nukentėjusiųjų) pasakė, kad eina aiškintis ir išbėgo į lauką, tuo metu liudytojas V. Ž. bendravo su kitu likusiu nukentėjusiuoju, tuomet pamatė prasidėjusias muštynes ir restorane likęs nukentėjusysis taip pat išbėgo į lauką. Liudytoja J. Š. nurodė, kad nukentėjusysis V. P. (liudytoja atpažino buvusį salėje) kabinėjosi prie kitų žmonių ir provokavo juos, tai vyko restorano viduje, matė, kad vėliau sužalotas asmuo stovėjo restorano viduje ir rankoje laikydamas sūrį, visiems mojavo, kilo žodinis konfliktas, jis išėjo į lauką ir įvyko muštynės. Vertinant šiuos paaiškinimus tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad liudytojas V. Ž., nors ir nenurodė konkrečių asmenų ir negalėjo atpažinti konflikte dalyvavusių asmenų, tačiau iš dalies patvirtino, kad nukentėjusysis N. B. išėjo iš restorano į lauką po to, kai kaltinamieji jau buvo išėję iš restorano, o nukentėjusysis V. P. išėjo iš restorano tuomet, kai tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo N. B. jau buvo kilusios muštynės. Teismo vertinimu, liudytoja J. Š., duodama paaiškinimus teisme, galėjo sąžiningai klysti, nurodydama, kad veiksmus epizode su sūriu atliko nukentėjusysis V. P. Bylos duomenimis, šiuos veiksmus atliko nukentėjusysis N. B., kuris pagal šios liudytojos paaiškinimus kabinėjosi prie kitų žmonių ir provokavo juos. Be kita ko, byloje esančių ir kitų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusysis N. B. buvo neblaivus ir elgėsi agresyviai. Tai nurodė ir į įvykio vietą atvykę bei įvykį forminę policijos pareigūnai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, pažymėtina, jog iš esmės byloje apklausti liudytojai galėjo paaiškinti tik aplinkybes, susijusias su žodiniu konfliktu restorano viduje, tuo tarpu liudytojai, kurie matė muštynių pradžią, nebuvo nustatyti. Vaizdo įraše taip pat nesimato įvykių lauke (t. y. išėjus iš restorano) pradžios. Pagal bylos duomenis, vieninteliai asmenys nurodę aplinkybes dėl muštynių pradžios, išėjus iš restorano, yra kaltinamieji ir nukentėjusysis N. B., kurių paaiškinimai iš esmės skiriasi. Kaltinamieji teigia, jog jiems jau esant visiems lauke prie staliukų, nukentėjusysis N. B., išėjęs iš restorano, trenkė kaltinamajam G. M., tuomet sudavė smūgį D. B., po ko kaltinamieji atliko jiems inkriminuotus veiksmus prieš N. B.. Nukentėjusiojo N. B. teigimu, jam išėjus į lauką, kaltinamasis D. B. jam sudavė smūgį į veidą, po ko sekė kiti smūgiai į įvairias kūno vietas, kuriuos sudavė kiti kaltinamieji; jis neneigia, kad šio įvykio metu sudavė smūgį kaltinamajam G. M., be to, kad dėl šio įvykio buvo sužalota D. B. alkūnė. Iš esmės byloje nenustatyta tiksli nukentėjusiojo N. B. išėjimo iš restorano priežastis, taip pat nėra aišku, ar jis buvo iškviestas į lauką ar pats savo noru išėjo. Taip pat, net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą ir papildomai apklausus kaltinamuosius bei nukentėjusiuosius, pareikalavus papildomų duomenų, liko nepašalinti prieštaravimai dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kas iš asmenų pradėjo muštynes ir dėl kokių tiksliai priežasčių.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje neabejotinai įrodyta ir to neneigia patys kaltinamieji, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo atlikti kaltinamiesiems inkriminuoti smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį N. B., tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar kaltinamieji suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, ir ar tai buvo pagrindinis jų veikos aspektas. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog šioje byloje vienareikšmiškai teigti, jog kaltinamieji veikė tyčia, siekdami pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką, pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti ne į aplinkinius asmenis ir viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą, o į asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju N. B. išsiaiškinimą, nepaisant to, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje.

Taigi byloje nenustatytas vienas iš BK 284 straipsnio 1 dalies sudėties požymių – tiesioginė kaltinamųjų tyčia pažeisti viešąją tvarką. Nepaisant to, jų veiksmai, teismo nuomone, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, o apie galimą kaltinamųjų veikos perkvalifikavimą iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamieji buvo informuoti 2018 m. birželio 20 d. teisiamojo posėdžio metu.

Byloje įrodyta, kad D. B., K. J. ir G. M. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio (D. B. nustatytos 1,00 promilės, K. J. – 0,84 promilės, G. M. – 1,67 promilės), 2016 m. liepos 31 d., apie 7.40 val., viešojoje vietoje, priešais restoraną „Mc Donald’s“, esantį adresu Seinų g. 3, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje, po to, kai nenustatytas asmuo pastūmė ir pargriovė nukentėjusįjį N. B. ant žemės, o gulinčiam, nenustatytas asmuo spyrė vieną kartą į nugaros sritį, D. B. tyčia spyrė vieną kartą į galvos sritį ir ranka vieną smūgį sudavė N. B. į nugaros sritį, po ko G. M. tyčia spyrė keturis kartus N. B. į nugaros sritį, o K. J. tyčia ranka griebė N. B. už galvos ir stūmė žemyn, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir šiais savo tyčiniais veiksmais padarydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, tiek iš kaltinamųjų bei nukentėjusiojo N. B., tiek ir iš vaizdo įrašo duomenų, atsižvelgus į bendrai atliktų smūgių skaičių, intensyvumą, pobūdį bei lokalizaciją, darytina išvada, jog kaltinamieji suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius – fizinio skausmo sukėlimą – ir norėjo taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam N. B., t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad kaltinamieji ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tyčia veikė bendrai, įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, o esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-976/2016).

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad išankstinio kaltinamųjų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens susitarimo veikti bendrai ir savo bendrais veiksmais sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam N. B. nebuvo. Tačiau tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad net jei dėl konkrečių veiksmų iš anksto nebuvo susitarta, visi kaltinamieji bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, visi bendrai tęsė savo nusikalstamą veiką, nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas iš jų, todėl visi kaltinamieji (įskaitant ir K. J.) turi atsakyti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagal kilusias pasekmes.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamieji veikė būtinosios ginties sąlygomis ar peržengė būtinosios ginties ribas (BK 28 str.). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad prieš vieną nukentėjusįjį smurtinio pobūdžio veiksmus bendrais veiksmais atliko iš viso net keturi asmenys. Antra, tuo metu, kai buvo atliekami kaltinamųjų veiksmai, nukentėjusysis gulėjo. Trečia, visi kaltinamieji pritarė vienas kito veiksmams, jų nenutraukė ir nesustabdė, priešingai – vienas po kito gulinčiam nukentėjusiajam atliko smurtinio pobūdžio veiksmus į nugaros ir galvos sritis, t. y. gyvybiškai svarbias ir lengvai pažeidžiamas nukentėjusiojo kūno vietas. Dėl nustatytų įvykių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad kaltinamieji, veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, privalėjo atlikti veiksmus prieš nukentėjusįjį, visi kartu gindamiesi nuo pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi. Tai, kad nukentėjusysis galėjo elgtis agresyviai, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti buvus būtinosios ginties situacijai, nes būtinosios ginties institutas yra skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog muštynėse nėra besiginančiųjų, t. y. muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-92/2014, 2K-221-511/2018).

Nors kaltinamieji buvo kaltinami, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos, kuri perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį, įvykdymui įtakos turėjo tai, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, teismas sprendžia, jog byloje tai vienareikšmiškai neįrodyta. Visų pirma, dviem iš kaltinamųjų yra nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis vienam – G. M. – vidutinis, tačiau neženkliai viršijantis minimalią jo ribą. Antra, visi kaltinamieji, akivaizdu, gerai prisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad sulaikyti jie būtų elgęsi neadekvačiai. Trečia, aplinkybė, jog būdami blaivūs, jie būtų pasirinkę kitokį konflikto sprendimo būdą, pagrįsta prielaidomis. Įvertinus visa tai, ši kaltinimo dalis pašalinta.

Be to, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ir nukentėjusiojo V. P. sveikata – jam nustatyti kairio blauzdikaulio diafizės spiralinio ir šeivikaulio proksimalinio galo įstrižiniai lūžiai su poslinkiais, galvos muštinė žaizda. Tai patvirtina nukentėjusiųjų paaiškinimai, specialisto išvados dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, liudytojų (tiek policijos pareigūnų, tiek ir restorano darbuotojų) paaiškinimai, pareigūnų bei greitosios medicinos pagalbos iškvietimo ir įvykio įforminimo dokumentai. Byloje kilo ginčas, kas yra kaltas dėl V. P. sveikatos sutrikdymo. Kaltinamieji teigia, kad jie po įvykio su nukentėjusiuoju N. B. iš karto pasišalino iš įvykio vietos ir veiksmų prieš nukentėjusįjį V. P. neatliko. Teismo vertinimu, ši kaltinamųjų K. J. ir G. M. versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

Visų pirma, pažymėtina, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jiems buvo parodytas vaizdo įrašas, siekiant identifikuoti ieškomus asmenis. Būtent pagal vaizdo įrašo duomenys buvo ieškomi ir sulaikyti kaltinamieji. Nors vaizdo įraše matyti jų veiksmai prieš nukentėjusįjį N. B., tačiau pažymėtina, jog pareigūnai faktiškai kaltinamųjų ieškojo dėl V. P. sužalojimo, kadangi būtent jis įvykio vietoje buvo rastas sužalotas ir jam kviesta greitoji medicinos pagalba. Tai patvirtino į įvykio vietą atvykę ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. R. ir V. A.. Be to, liudytojas D. V. nurodė, kad, atvykus į įvykio vietą, ant plytų gulėjo vyriškis, kuris pasakė, kad jį sumušė 3-4 vaikinai ir pasišalino link Šopeno gatvės sankryžos, nuvažiavus ta kryptimi, netoli nuo restorano „McDonald‘s“, Sodų gatvėje, ties pastato Nr. 7, iš tolo pamatė, kaip sparčiu žingsniu eina išsimėtę trys ar keturi vaikinai, t. y. kaltinamieji; po to prie jų priėjo nukentėjusysis N. B. ir nurodė, kad sulaikyti vaikinai dalyvavo muštynėse prie restorano „McDonald‘s“ ir sumušė jo draugą. Taigi būtent kaltinamieji buvo sulaikyti kaip asmenys, kurių išvaizda bei judėjimo kryptis atitiko vaizdo įraše užfiksuotus smurtaujančius asmenis, iš kurių du kaltinamuosius – K. J. ir G. M., nukentėjusieji nurodė kaip asmenis, kurie smurtavo prieš V. P..

Nukentėjusysis V. P. teisme aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad išėjęs iš restorano, jis pamatė, kad jo draugą – nukentėjusįjį N. B. spardo G. M. ir K. J., kur tuo metu buvo D. B., jis tiksliai nematė; nukentėjusysis V. P. buvo pargriautas ant žemės, krito ant nugaros ir taip susižeidė galvą, būtent G. M. bei K. J. kojomis spardė V. P. į kojų sritį, o kiti (nenustatyti) asmenys jam smūgiavo iš už nugaros, šių asmenų jis nematė. Nors kaltinamųjų gynėjai teigia, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir atpažinti kaltinamuosius teismo posėdžių salėje jam buvo paprasta, kadangi aišku, kad šie asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn, pažymėtina, jog kaltinamasis išskiria konkrečiai du kaltinamuosius, smurtavusius prieš jį, nenurodo, kad visi trys kaltinamieji atliko veiksmus prieš jį; kaltinamojo D. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir neatpažino kaip asmens, smurtavusio prieš jį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis atpažino K. J. kaip asmenį, atlikusį veiksmus prieš jį. Nors nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažinęs kaltinamąjį G. M. nurodė, kad jis įvykio metu buvo su akiniais, koreguojančiais regėjimo, o bylos duomenimis kaltinamasis tokių akinių nenešioja ir įvykio metu buvo akinių, pastebėtina, kad tai nepaneigia pačio atpažinimo fakto. Be kita ko, nukentėjusysis galėjo sąžiningai suklysti dėl akinių dėvėjimo fakto (kad su akiniais buvo būtent G. M.), kadangi nagrinėjamo įvykio metu iš tikrųjų dalyvavo tyrimo metu nenustatytas asmuo su akiniais. Pastebėtina, jog kaltinamieji G. M. bei K. J. yra kaltinami ir byloje nustatyta, jog jie veikė ne dviese, bet kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. M. tiek pirmosios apklausos (2016 m. liepos 31 d.) metu, tiek ir pakartotinai apklausiamas (2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. spalio 17 d.) nurodė, kad po to, kai lauke įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju N. B., į lauką išbėgo dar vienas vyriškis, kuris irgi puolė muštis, o pirmosios apklausos metu teigė, jog šis vyriškis puolė muštis su „mumis“, t. y. kaltinamaisiais. Taip pat ir kaltinamasis K. J., nors teisme teigė, kad V. P. pirmą kartą pamatė teisme, ikiteisminio tyrimo metu, pirmojoje apklausoje (2016 m. liepos 31 d.) nurodė, jog po muštynių su N. B., į lauką išbėgo kitas asmuo (kuriam, kaip suprato, buvo diagnozuotas kojos lūžimas), kuris irgi puolė iš karto muštis, tačiau jam (K. J.) nesudavė nei vieno smūgio. Juolab kad paskutinio teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji prisipažino, jog sulaikyti iš karto po įvykio jie buvo patalpinti į tą pačią sulaikymo kamerą ir visi kartu bendravo dėl įvykusio įvykio bei jį aptarinėjo. Šios aplinkybės bei aukščiau išvardintų įrodymų visuma sudaro pagrindo abejoti kaltinamųjų K. J. ir G. M. paaiškinimų teisme patikimumu bei lemia teismo išvadą, kad jų versija vertintina kritiškai.

Nors pagal specialistės J. B. paaiškinimus teisme, labiausiai tikėtina, kad V. P. sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, tai nepaneigia aukščiau nurodytų teismo išvadų. Visų pirma, pagal specialisto išvadą Nr. G 3031/16(01) nustatyta, kad V. P. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu, be to, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Teisme specialistė paaiškino, kad mažiausiai vienu trauminiu poveikiu atsirado žaizda galvoje ir mažiausiai vienu trauminiu poveikiu buvo padaryti blauzdikaulio lūžiai. Teigi, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne tyčiniais kaltinamųjų, veikusių kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veiksmais, nėra pagrindo. Tokia gynybos versija pagrįsta prielaidomis.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji K. J. ir G. M. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami tyčia, kartu, 2016 m. liepos 31 d., apie 7.50 val., viešojoje vietoje, priešais restoraną „Mc Donald’s“, esantį adresu Seinų g.3, Vilniuje, pargriovė ant žemės į įvykio vietą atbėgusį V. P., po ko G. M. tyčia ne mažiau penkių kartų spyrė V. P. į kojų sritį, o K. J. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ne mažiau penkių kartų spyrė V. P. į kojų sritį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio blauzdikaulio diafizės spiraliniu ir šeivikaulio proksimalinio galo įstrižiniu lūžiais su poslinkiais, galvos muštine žaizda. Tuo tarpu byloje esantys prieštaravimai neturi esminės reikšmės, sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės ir jų veikų kvalifikavimo klausimus.

Šiuo atveju taip pat nustatyta, kad K. J., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nors ir nebuvo iš anksto susitarę ir suplanavę šios nusikalstamos veikos, bet tyčia veikė kartu, pritardami vienas kito veiksmams ir yra bendrai atsakingi už kilusias pasekmes. Nesant galimybės nustatyti, kuris iš kaltinamųjų sudavė galimai vieną smūgį, dėl kurio buvo nustatyti blauzdikaulio lūžiai, kaltinamieji atsako bendrai pagal kilusias pasekmes. Kadangi buvo nustatyti blauzdikaulio lūžiai, galvos sumušimas, teismo nuomone, galimai ant V. P. kūno buvusios hematomos ar kiti sužalojimai, kurie neturėjo įtakos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, tiesiog nebuvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-120-628/2018).

Teismo vertinimu, byloje kyla pagrįsta abejonė dėl šių asmenų chuliganiškų paskatų buvimo. Pagal bylos aplinkybes, smurtinio pobūdžio veiksmai V. P. atžvilgiu buvo atlikti kaip tęsinys įvykusių muštynių su N. B.. Byloje vienareikšmiškai nenustatyta, kad kaltinamieji prieš V. P. veikė tyčia, siekdami pasirodyti prieš aplinkinius ir pademonstruoti savo niekinamą požiūrį į juos ir pan., t. y. iš chuliganiškų paskatų, tai labiau buvo fizinio smurto naudojimas dėl asmeninių priežasčių, t. y. kilusio konflikto. Dėl nurodyto aplinkybė, kad veika prieš V. P. buvo atlikta iš chuliganiškų paskatų šalintina iš kaltinimo, o K. J. ir G. M. veika V. P. atžvilgiu perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą į BK 138 straipsnio 1 dalį. Nors teismas apie tai iš anksto nebuvo pranešęs kaltinamiesiems, šiuo atveju tai nelaikytina teisės į gynybą pažeidimu, kadangi kaltinamieji K. J. ir G. M. iš esmės nepripažino dalyvavę šiame epizode ir atlikę kokius nors veiksmus prieš V. P.. Be to, veika perkvalifikuota į švelnesnę atsakomybę numatančią BK 138 straipsnio dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, veikiant kartu su kitais asmenimis, po kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, kaltinamajam esant neblaiviam, aktyviai dalyvavus nagrinėjamame įvykyje, kurio metu kaltinamasis taip pat patyrė sužalojimų), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau savo kaltę jis iš dalies pripažino, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, iki 2018 m. balandžio 3 d. dirbo, šiuo metu ieško darbo, neteistas, baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad būtų gydęsis psichiatrijos gydymo įstaigose.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vieną švelniausių sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei įpareigojant D. B. per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o pradėjus dirbti, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 31 d., 8.07 val. iki 2016 m. liepos 31 d., 18.22 val. (vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms; BK 66 str., 65 str. 1 d.).

Kaltinamajam D. B. šiuo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, t. y. registruotis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate (Purienų g. 48, Šiauliai) vieną kartą per penkias savaites (trisdešimt penkias dienas), registraciją pradedant nuo 2017 m. sausio 17 d., palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. J., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti du smurtiniai nusikaltimai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam ir nesunkus kito nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti viešoje vietoje, veikiant kartu su kitais asmenimis, po kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, kaltinamajam esant neblaiviam, aktyviai dalyvavus nagrinėjamame įvykyje), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau savo kaltę dėl veiksmų prieš N. B. jis iš dalies pripažino, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abi nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, veikos padarymo metu ir šiuo metu yra neteistas, jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs; nėra duomenų, kad būtų gydęsis psichiatrijos gydymo įstaigose.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vieną švelniausių sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei įpareigojant K. J. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.). Kaltinamajam K. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskirtina taip pat laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant ilgesnį – 1 metų, įpareigojant K. J. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (BK 68 str. 6 d. 2-3 p., 7 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. J. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 31 d., 8.07 val. iki 2016 m. liepos 31 d., 17.39 val. (vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms; BK 66 str., 65 str. 1 d.).

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti du smurtiniai nusikaltimai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam ir nesunkus kito nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti viešoje vietoje, veikiant kartu su kitais asmenimis, po kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, kaltinamajam esant neblaiviam, aktyviai dalyvavus nagrinėjamame įvykyje), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau savo kaltę dėl veiksmų prieš N. B. jis iš dalies pripažino, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abi nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas; nėra duomenų, kad būtų gydęsis psichiatrijos gydymo įstaigose.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vieną švelniausių sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei įpareigojant G. M. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.). Kaltinamajam G. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskirtina taip pat laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant ilgesnį – 1 metų, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (BK 68 str. 6 d. 2-3 p., 7 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 31 d., 8.07 val. iki 2016 m. liepos 31 d., 16.58 val. (vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms; BK 66 str., 65 str. 1 d.).

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, t. y. registruotis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate (Purienų g. 48, Šiauliai) vieną kartą per dvi savaites (keturiolika dienų), registraciją pradedant nuo 2017 m. sausio 17 d., palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nors gynėjas prašė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo N. B. provokuojantį elgesį, teismas sprendžia, kad tokiai išvadai byloje pagrindo nėra (BK 59 str. 1 d. 6 p.), kadangi vien žodinio konflikto kilimas tarp kaltinamųjų bei paminėto nukentėjusiojo nelaikytina provokuojančiu elgesiu, o aplinkybė, dėl ko šis nukentėjusysis išėjo iš restorano į lauką bei kas pradėjo muštynes, minėta, tiksliai nenustatyta. Be to, nukentėjusiojo N. B. veiksmai yra įvertinti, sprendžiant klausimą dėl kaltinamųjų veikos kvalifikacijos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iš visų trijų kaltinamųjų civilinio ieškovo naudai 9 279,59 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šis civilinis ieškinys yra grindžiamas VSDFV biudžetui padaryta žala, atsiradusia išmokėjus V. P. ligos pašalpą (7 195 Eur už laikotarpį 2016 m. rugpjūčio 2 d. – 2017 m. kovo 23 d.) bei netekto darbingumo pensiją (2 084,59 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.). Nustačius, kad dėl V. P. sveikatos sutrikdymo kalti yra kaltinamieji K. J. ir G. M., civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš K. J. bei G. M. solidariai priteisiama civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 9 279,59 Eur turtinė žala.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iš kaltų asmenų civilinio ieškovo naudai 3 015,90 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šis civilinis ieškinys yra grindžiamas civilinio ieškovo išlaidomis, patirtomis, gydant nukentėjusįjį V. P.. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog dėl V. P. sveikatos sutrikdymo kalti yra kaltinamieji K. J. ir G. M., civilinis ieškinys tenkintinas ir iš jų solidariai priteistina civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 3 015,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltų asmenų 1 496,99 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinė žala nukentėjusiajam susidarė dėl jo patirtų 114,29 Eur išlaidų vaistams bei 1 382,70 Eur negautų pajamų dėl netekto darbingumo, kas iš viso sudaro 1 496,99 Eur. Į bylą yra pateikti turtinę žalą patvirtinantys įrodymai bei paskaičiavimai, dėl kurių dydžio ginčo byloje nekilo, o teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais dokumentais. Dėl nurodyto, nustačius, kad dėl V. P. sveikatos sutrikdymo kalti yra kaltinamieji K. J. ir G. M., o ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįsta ir įrodyta, iš kaltinamųjų K. J. bei G. M. solidariai priteistina nukentėjusiojo V. P. naudai 1 496,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad byloje objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiajam V. P. dėl tyčinių kaltinamųjų K. J. bei G. M. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jam nustatytas kairio blauzdikaulio diafizės spiralinio ir šeivikaulio proksimalinio galo įstrižinis lūžis su poslinkiais bei galvos muštine žaizda. Visų pirma, akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis tiek įvykio metu bei iš karto po įvykio, tiek gydymo metu patyrė didelį fizinį skausmą. Po operacijos jis apie tris mėnesius negalėjo judėti, iki šiol yra nedarbingas (netektas darbingumas sudaro net 45 procentus), laukia dar viena papildoma operacija, tęsiama nukentėjusiojo medicininė priežiūra. Akivaizdu, kad nuo nagrinėjamo įvykio, t. y. 2016 m. liepos 31 d., t. y. jau faktiškai dveji metai, nukentėjusiojo gyvenimas yra pasikeitęs, jis negali dirbti, nuolat atliekamos intervencijos, gydymo procedūros, jis negali gyventi įprastinio savo gyvenimo, dėl ko visą šį laiką patiria dvasines kančias bei išgyvenimus. Bylos duomenimis, kaltinamųjų finansinė padėtis yra normali, jie jauno, darbingo amžiaus, dirbantys.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, kurias nukentėjusysis iki šiol patiria, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį ir solidariai priteisti iš kaltinamųjų K. J. ir G. M. nukentėjusiajam V. P. 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Kiti klausimai

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis voke, byloje, paliktinas saugoti byloje (1 t., b. l. 181).

Nors nukentėjusiųjų atstovas teismo prašė priteisti išlaidas, patirtas atstovo paslaugoms apmokėti, į bylą nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl toks prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. B. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o pradėjus dirbti, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 31 d., 8.07 val. iki 2016 m. liepos 31 d., 18.22 val. (vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, t. y. registruotis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate (Purienų g. 48, Šiauliai) vieną kartą per penkias savaites (trisdešimt penkias dienas), registraciją pradedant nuo 2017 m. sausio 17 d., palikti nepakeistą iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Pripažinti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. J. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Pripažinti K. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. J.: bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. J. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 31 d., 8.07 val. iki 2016 m. liepos 31 d., 17.39 val. (vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Pripažinti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Pripažinti G. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M.: bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 31 d., 8.07 val. iki 2016 m. liepos 31 d., 16.58 val. (vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, t. y. registruotis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate (Purienų g. 48, Šiauliai) vieną kartą per dvi savaites (keturiolika dienų), registraciją pradedant nuo 2017 m. sausio 17 d., palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią nuteistiesiems skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir solidariai priteisti iš K. J. bei G. M. civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 9 279,59 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir solidariai priteisti iš K. J. bei G. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 3 015,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį ir priteisti solidariai priteisti iš K. J. bei G. M. nukentėjusiajam V. P. 1 496,99 Eur turtinės žalos ir 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė