Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, nurodžiusi, kad atsakovas visą laiką vengė teikti vaikui išlaikymą, tik kai ieškovė kreipėsi dėl atsakovo paieškos paskelbimo, šis sumokėjo 2007 metais 16500 litų įsiskolinimą, vėliau ( 2013-2014 metais) apie 9000 litų; tačiau liko skolingas 14548 Eur pagal antstolio paskaičiavimus. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingas, dirba suvirintoju, dabar gyvena (duomenys neskebtini), tikslaus adreso ieškovė nežino. Ryšių nepalaiko, nes atsakovas savo iniciatyva nutraukė bendravimą tiek su savo sūnumi, tiek su ieškove. Ieškovės paskaičiavimais, sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį būtina apie 550 Eur, nes berniukas aktyviai sportuoja, žaidžia futbolą,- brangiai kainuoja speciali avalynė, apranga. Iš atsakovo prašo priteisti po 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą, iš Valstybės iš viso gauna 118 Eur išmokų, ieškovės nedarbo išmoka sudaro apie 380 Eur per mėnesį, pasirūpinti nepilnamečiu vaiku padeda ieškovės mama, sesuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra E. G., gim. (duomenys neskebtini), tėvai; 2003 m. liepos 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-4278-23/2003, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) moka J. S. 300 Lt per mėnesį jų vaikui E. G., gimusiam (duomenys neskebtini), pradedant nuo 2003 m. gegužės 28 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 550 Eur suma; ieškovė nedirba, jos nedarbo draudimo išmoka sudaro 380 Eur per mėnesį. E. G. lanko futbolo treniruotes, kurių kaina 15 Eur per mėnesį, futbolo avalynei reikalinga suma 30 Eur per mėnesį, sūnus lanko sporto klubą, kurio kaina 15 Eur per mėnesį, mėnesinis bilietas kainuoja 5,40 Eur; už sūnaus telefono numerį mokama 8,50 Eur per mėnesį, mėnesinė įmoka už telefoną 15 Eur, internetas 9,50 Eur per mėnesį; higienos prekėms ir kirpyklai reikalinga 25 Eur per mėnesį, laisvalaikiui 50 Eur per mėnesį. Sūnaus daliai už gyvenamosios patalpos išlaikymą mokama ne mažiau kaip 50 Eur per mėnesį, sūnaus maitinimui mokykloje išleidžiama apie 60 Eur per mėnesį, namuose apie 200 Eur per mėnesį. Avalynei, drabužiams reikalinga suma 50 Eur per mėnesį, mokyklinėms prekėms reikalinga suma 15 Eur per mėnesį. Iš antstolės L. P. pažymos apie išlaikymo įsiskolinimą matyti, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą 0109/16/03338 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-4278/2003 dėl išlaikymo išieškojimo iš M. G. išieškotojos J. S. naudai. Vykdomosios bylos duomenimis išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. liepos 12 d. sudaro 14 548,17 Eur. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į (duomenys neskebtini), Lietuvoje niekur nedirba.

Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas( CK 3.192 str.1 d., 2d.). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties- sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus daugiau kaip 16 metų, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui laikytinas pagrįstu. Ieškovė teigė, kad per mėnesį vaiko poreikių tenkinimui būtina suma sudaro 550 Eur, jos gaunamos pajamos nesiekia 400 Eur, tačiau prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei pusę išlaikymui būtinos sumos,- po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau, ieškovės teigimu, yra darbingas, sveikas, dirbantis, išlaikymą vaikui teikti galintis asmuo, todėl atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius, įvertinus 2018-10-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.1025 patvirtintą minimalią mėnesinę algą 555 Eur ( su mokesčiais), atitinkančią 430 Eur (neperskaičiavus), ieškovei prašant priteisti iš atsakovo mažiau kaip pusę Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos,- 200 Eur, įvertinus septyniolikmečio vaikino poreikius bei jų tenkinimui reikalingas lėšas, ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo buvo atleista, todėl atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už išlaikymo vaikui padidinimą yra 31 Eur. Ieškovei teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba byloje kainavo 139,75 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, į Valstybės biudžetą šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo į Valstybės biudžetą priteistina ir 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2003 m. liepos 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-4278-23/2003, nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. G., gim. (duomenys neskebtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2019 m. birželio 18 d., iki E. G. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę J. S. paskiriant priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti Valstybei iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 34,58 Eur ( trisdešimt keturi eurai 58 ct) bylinėjimosi išlaidų ( sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti Valstybei iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 139,75 Eur ( vienas šimtas trisdešimt devyni eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ( sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.