Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. A2-172-544/2020

teisėja Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03306-2019-7

2020 m. vasario 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juntė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7505-452/2019 pagal pareiškėjos UAB „Juntė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. 2-4744-739/2007 ir Nr. 2-735-223/2010 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pareiškėja, nesutikdama su priimta nutartimi dėl trūkumų šalinimo, ją apskundė atskiruoju skundu.

5. 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėja pateikė papildymą prie ankstesnio pareiškimo, dėstydama savo nuomonę apie teisėjų teisės ir pareigas, įstatymų neišmanymą, siejamą su jų išsilavinimo įsigijimo laikotarpiu. Nurodė, kad apskundimo terminą praleido dėl pareiškėjos atstovo sveikatos problemų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo jai nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pareiškėjos UAB „Juntė“ atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl galimai padarytų teisėjų klaidų ir darbo trūkumų, dėl kurių nagrinėjant bylas, kuriose prašoma atnaujinti procesą, buvo pažeistos apeliantės teisės ir teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamosios Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes šioje byloje esminė aplinkybė yra ta, ar pareiškėja teismo nutartyse nustatytu terminu ir pagal jose nurodytus nurodymus pašalino teismui teikiamo procesinio dokumento – pareiškimo dėl proceso atnaujinimo – trūkumus.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111, 135 straipsniai).

14. CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, patikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas tikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

15. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu teikiamas dokumentas turi tokias ydas, kurių nepašalinus būtų neįmanoma šios bylos nagrinėjimo procesą organizuoti taip, kad paminėtas ginčas būtų išnagrinėtas kuo greičiau ir teisingai. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu trūkumų šalinimo instituto nuostatos taikomos po procesinio dokumento priėmimo, nustatytu terminu nepašalinus trūkumų ir tik pirmosios instancijos teisme procesinis dokumentas (pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

16. Pažymėtina, jog tiek Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, tiek Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja turi tinkamai suformuluoti savo prašymą: nurodyti, kokioje ar kokiose pirmosios instancijos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose ji siekia proceso atnaujinimo; nors prašyme nurodyta, kad kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. 2-4744-739 ir Nr. 2-735-223/2010, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-735-223/2010 ginčas tarp pareiškėjos ir Panevėžio rajono savivaldybės nebuvo išspręstas, nes neskundžiama 2010 m. balandžio 7 d. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi ginčas buvo perduotas spręsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui; taigi, proceso atnaujinimo klausimo administracinėje byloje skundžiamą nutartį priėmęs teismas negalėtų spręsti, todėl, jei pareiškėja siekia, kad procesas būtų atnaujintas administracinėje byloje, šią savo teisę gali realizuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat akcentuota tai, kad pareiškėja nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo ar pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnyje, atitinkamai nėra nurodyti ir proceso atnaujinimo motyvai. Pagal CPK 368 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis). Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – ne daugiau kaip vieneri. Todėl pareiškėja prašymą atnaujinti procesą turėjo pagrįsti ir šių terminų kontekstu.

17. Įvertinus nutarties 16 punkte nurodytų teismo nutarčių turinį, matyti, kad apeliantės 2019 m. lapkričio 11 d. pateiktame dokumente „Papildymas ir pataisymas prie ankstesnio pareiškimo“ vien tik dėstoma nuomonė apie teisėjų teises, pareigas, nekompetenciją, netinkamą išsilavinimą ir pan. (b. l. 62-67) ir visiškai nepasisakoma bei nepatikslinamos faktinės aplinkybės apie bylą (bylas), kurioje (kuriose) prašoma atnaujinti procesą, nenurodyti proceso atnaujinimo pagrindai pagal CPK 366 straipsnio nuostatas, nepagrįstas termino kreiptis į teismą dėl proceso skaičiavimas. Tai reiškia, kad pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumai pagal teismo nurodymus nustatytu terminu nebuvo pašalinti, o tai, priklausomai nuo bylos stadijos, sudarė teisinį pagrindą pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui arba pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis, 370 straipsnio 1 dalis).

18. Nutarties 16 punkte nurodytose nutartyse teismai apeliantui išsamiai išaiškino, koks turi būti jo procesinis elgesys siekiant atnaujinti procesą pareiškime minimoje civilinėje byloje Nr. 2-735-223/2010, įvertinus tai, kad 2010 m. balandžio 7 d. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi ginčas buvo perduotas spręsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Tai reiškia, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nėra bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kurio procesas pagal CPK 365 straipsnio reikalavimus galėtų būti atnaujintas. CPK 367 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti.

19. Teismo vertinimo dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nekeičia ir apeliantės UAB „Juntė“ atstovo nurodomi argumentai, susiję su jo sveikatos būkle ir amžiumi, nes byloje nenustatyta, kad šios aplinkybės kokiu nors būdu trukdė UAB „Juntė“ teismo nustatytu terminu pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Šioje vietoje pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-663-252/2019 2019 m. spalio 30 d. nutarties 20 punkte išaiškino apeliantei, kad, esant apsunkintam bendrovės interesų atstovavimui, jai siūloma kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo, įskaitant ir kreipimąsi į antrinę teisinės pagalbos tarnybą. Parengus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuris atitiks jo formai ir turiniui CPK keliamus reikalavimus, skundžiamos nutarties priėmimas neužkerta kelio kreiptis į teismą.

20. Apeliantė atskirajame skunde dėsto teiginius, kurie niekaip nesusiję su skundžiamos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, jog apeliantės nuomonė dėl pareiškimo trūkumų buvimo (nebuvimo) ir jų pašalinimo (nepašalinimo) yra kitokia nei padarytos teismo išvados, esant minėtais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais konstatuotiems faktams, nesudaro pagrindo vertinti, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis nustatyti faktai apeliantei yra neprivalomi (CPK 18 straipsnis).

21. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo ir proceso atnaujinimo klausimus, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas tinkamai vertino įrodymus, susijusius su šių klausimu išsprendimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo ribose ir jo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.