- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-430-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01418-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- M. O.
- Ieškovas
- K. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui M. O. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties bendravimo su vaikais dalyje pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. G. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. rugpjūčio 8 d. ieškiniu (CBP-12664) prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8309-314/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. O. (toliau – ir atsakovas) 2023 m. spalio 10 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-122489) iš dalies sutiko su ieškovės siūloma atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, pateikė savo pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos.
3. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (2023-09-07 DOK-107662) nurodė, kad nepilnamečių vaikų interesus atitinka konkrečios bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pakankamai plati, apima vaikų ir tėvo bendravimą švenčių dienomis, atostogų metu, gimtadienio dienomis, savaitgaliais ir kt. Tarnybos skyrius šiuo metu neturi duomenų, kad bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus tėvo bendravimas su vaiku. Galutinę išvadą pateiks teismo posėdžio metu, po visų bylos aplinkybių ištyrimo.
4. Šalys 2023 m. gruodžio 4 d. sudarė taikos sutartį ir pateikė ją tvirtinti teismui rašytinio proceso tvarka. Taikos sutarties 7 punkte susitarė, kad šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys teismas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, kuria šalys susitarė pakeisti 2022 m. lapkričio 14 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8309-314/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkto sąlygas dėl M. O. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. O. ir K. O. tvarkos. Nutraukė civilinę bylą Nr. e2-16318-490/2023. Grąžino ieškovei 75 procentus ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, 81,75 Eur. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, įvertinęs šalių taikos sutarties turinio sąlygas ir civilinėje byloje esančius faktinius duomenis, darė išvadą, kad taikos sutarties sudarymas įstatymui neprieštarauja, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutartį patvirtino.
7. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui neargumentuotai atsisakius mediacijos proceso, ieškovė buvo priversta kreiptis ieškiniu į teismą, dėl to patyrė išlaidas už ieškinio parengimą, suteiktas konsultacijas, atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, taikos sutarties sąlygų parengimą. Įvertinęs taikos sutarties turinį, teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog teisminėje proceso stadijoje pasiektas šalių taikus susitarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo iš esmės yra identiškas ieškinyje pareikštam reikalavimui, t. y. ieškovės materialinis teisinis reikalavimas iš esmės yra patenkintas.
8. Teismas darė išvadą, kad taikus susitarimas dėl ginčo galėjo būti sudarytas dar iki teisminio proceso pradžios arba pasinaudojus išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tačiau būtent dėl atsakovo, šiam nenurodžius ir nepagrindus mediacijos atsisakymo priežasčių, elgesio ieškovės valia buvo inicijuotas teisminis bylos procesas, nulėmęs bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Įvertinus bylos baigties teisinį rezultatą, atsakovo procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo pagrindą, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų našta tenka atsakovui.
9. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 100 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu (2023-12-19 DOK-153736) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį dėl priteistų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1 Teismas pažeidė CPK 94 straipsnio, 93 straipsnio l dalies, CK 1.5 straipsnio taikymą ir aiškinimą, nukrypo nuo formuojamos teisminė praktikos, nutartimi pažeisti atsakovo turtiniai interesai, priimta nutartis nesąžiningai šaliai suteikia didesnį prioritetą, tuo pažeidžiant ir šalių lygiateisiškumo principą.
10.2 Atsakovo interesai teisme buvo atstovaujami netinkamai, todėl vertinant ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo teismui nebuvo pateikti įrodymai atsakovo teisėms apginti, tai - susirašinėjimas su mediatore ir kito mediatoriaus pasirinkimas, siekis su ieškove tartis ir bendradarbiauti iki bylos iškėlimo teisme. Dėl pačios ieškovės kaltės ginčas nebuvo išspręstas taikiai, nepareiškus ieškinio teisme ir kt. Atsakovas su atskiruoju skundu teikia susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad jis niekada nevengė bendradarbiauti, spręsti ginčą taikiai.
10.3 Priešingai, nei teigiama teismo nutartyje, atsakovas teismui nurodė priežastis, dėl ko nesutiko su ieškovės pasirinkta mediatore ir atsisakė pas ją medijuotis. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir įvertinti atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, kad dar ikiteisminiame ginče pati ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir nereagavo į atsakovo pretenzijas, siūlymus ir juos tiesiog ignoravo, dėl ko ji ne mažiau kalta dėl atsiradusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepasiūlė atsakovui pateikti tokius įrodymus.
10.4 Ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes pateikė teismui klaidingą informaciją apie mediacijos procesą. Atsakovas mediacijos neatsisakė, jis nesutiko su ieškovės siūloma mediatore, nes ši paslauga buvo mokama. Atsakovas paaiškino, kad šalys gali kreiptis į kitą mediatorių. Mediatorės pranešimas gautas 2023 m. rugpjūčio 2 d., o 2023 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas pateikė nesutikimą medijuotis pas ieškovės pasirinktą apmokamą mediatorę, pasirinkdamas kitą mediatorę. Sutiko su mediacija. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės sukurtos situacijos ir dėl pačios ieškovės kaltės, jos nepagrįstai priteistos iš atsakovo, nes jau 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui ieškinį, t. y. neieškojo sprendimų būdų taikiai baigti ginčą. Dar 2023 m. liepos 6 d. susirašinėjime su atsakovu sprendžiant galimą bendravimo tvarkos su šalių vaikais nustatymą, ieškovė nurodė, kad ji susiekė su advokate dėl naujo teisminio proceso.
10.5 Ieškovės atstovė advokato padėjėja E. Š. dirba advokatės E. R. kontoros padėjėja, o pasirinkta mediatorė A. S. Kauno apylinkės teisme buvo advokatės E. R. kolegė, kas taip pat galėjo turėti įtakos mediacijos baigčiai. Tai patvirtina, kad atsakovo nesutikimas medijuotis pas mediatorę A. S. traktuojamas neteisingai, iškraipant esmę ir į tai turėjo atsižvelgti mediatorė. Teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovas nemotyvuotai atsisakė mediacijos.
Atsiliepimas
10.6 Atsakovas tinkamai ir laiku kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tinkamai ir laiku įvykdė pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir sutiko ginčą baigti taikiai, dalyvavo procese ir teikė pasiūlymus su kuriais ieškovė sutiko teisme ir taikos sutartis buvo pasirašyta nors ir atsakovą ne visos sąlygos tenkino. Tiek ikiteisminio ginčo metu, tiek teisme, atsakovas nevengė ir nesiekė vilkinti taikaus ginčo sprendimo, todėl teismas netinkamai vertino atsakovo elgesį ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado dėl pačios ieškovės kaltės.
10.7 Nėra pagrindo sutikti su teismo, ieškovės argumentais, jog dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų kaltas tik atsakovas. Priešingai nei yra teigiama nutartyje, byloje nėra duomenų, kad pati ieškovė būtų siekusi dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisą ir su atsakovu susitarti dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Teikiamo susirašinėjimo su ieškove turinys paneigia prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės nurodytas aplinkybes, kurias teismas nepagrįstai įvertino atsakovo nenaudai.
10.8 Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
10.9 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. lapkričio 28 d. pirminę Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-16259 dėl atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos, šių išlaidų suma sudaro 341,13 Eur. Išlaidos valstybei netgi mažesnės 3 kartus nei ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė ieškovei veikiant nesąžiningai procese ir išimtinai jos rizika.
11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (2024-01-02 DOK-548) prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1 Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręstų teismas savo nuožiūra, remdamasis CPK nuostatomis, todėl atsakovo teiginiai, kad šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo yra melagingi.
11.2 Atsakovo teiginiai, kad jis vienintelis siekė ginčą spręsti, yra nelogiški. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų susirašinėjimų, ginčo šalys liepos mėnesį susirašė dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau šalims nepavykus susitarti, atsakovas nesiėmė realių veiksmų. Ieškovė įsivertinusi, jog šalių santykiai konfliktiški ir tarpusavyje nepavyks susitarti, ėmėsi veiksmų, siekiant kuo greičiau išspręsti ginčą. Ieškovė kreipėsi į mediatorių praėjus vienam mėnesiui nuo iškelto klausimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovo priekaištai dėl greitai pateikto ieškinio yra nelogiški, nepagrįsti ir prieštaraujantys vaikų teisėms ir teisėtiems jų interesams. Atsakovas pirmas nesikreipė dėl mediacijos inicijavimo ir nesiėmė jokių kitų veiksmų ginčui išspręsti.
11.3 Ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, nepasinaudojus privalomąja mediacija, tačiau ji siekė ginčą spręsti taikiai, t. y. mediacijos būdu. Ieškovė ne kartą yra patyrusi smurtą iš atsakovo ir jų santykiai yra itin konfliktiški. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada.
11.4 Atsakovo atsisakymas dalyvauti mediacijoje yra nepagrįstas. Mediatorės A. S. siųstame kvietime nurodoma, kad jei M. O. nesutinka apmokėti už mediacijos paslaugas, visas mediacijos išlaidas apmokės K. G.. Vadinasi, atsakovui sutikus dalyvauti mediacijoje, tačiau nesutikus apmokėti mediacijos sąnaudų, mediacija būtų vykusi atsakovui nemokamai. Kita svarbi aplinkybė, kad mediacija gali vykti tiek gyvo susitikimo metu, tiek nuotoliniu būdu. Mediatorės A. S. kvietime nėra nurodyta, kad būtent kitame mieste bus vykdoma mediacija. Nurodytos aplinkybės parodo, kad atsakovas nenorėjo ginčo spręsti mediacijos būdu.
11.5 Atsakovo pasisakymai dėl mediatorės A. S. šališkumo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
Šalies argumentai
11.6 Tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, atsakovas suprato, kad bus priverstas bylinėtis ir teismas vienokį ar kitokį sprendimą priims, galimai, priteis bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, dėl ko, jis kardinaliai pakeitė savo nuomonę, tapo geranoriškas ir sutiko spręsti ginčą taikiai tik teismo posėdžio metu. Toks atsakovo elgesys, negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip tik nesąžiningas, aplaidus, nerūpestingas naudojimasis procesinėmis teisėmis, kuris iš esmės lėmė tai, kad ieškovė buvo priversta gaišti tiek laiko, tiek finansinius kaštus, patirti bylinėjimosi išlaidas inicijuojant teisminį ginčo nagrinėjimo procesą.
11.7 Kaip matyti iš šalių sudarytos taikos sutarties, joje sutarta bendravimo tvarka yra iš esmės tapati ieškovės ieškinyje nurodytai bendravimo tvarkai. Dėl tokios tvarkos pakeitimo, buvo galima susitarti ir mediacijoje. Tačiau, tik dėl išimtinai atsakovo veiksmų, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, kad ginčas būtų nagrinėjamas teisme ir išimtinai tik dėl jo veiksmų, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas.
11.8 Šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręstų teismas savo nuožiūra, remdamasis CPK nuostatomis. Svarbu akcentuoti, kad ginčo šalys sudaro taikos sutartį, tik tokiu atveju, kai susitaria dėl visų taikos sutarties sąlygų, nes jos yra tarpusavyje susijusios. Taikos sutarties dalies negaliojimas reiškia visos sutarties negaliojimą. Atsakovas atskiruoju skundu kelia reikalavimą prieštaraujantį įstatymams, nes teismas negali naikinti dalies taikos sutarties. Atsakovo reikalavimas naikinti taikos sutarties dalį dėl priteistų iš jo bylinėjimosi išlaidų ieškovei prieštarauja įstatymams, atsakovas pats sutiko su tokia taikos sutarties sąlyga.
11.9 Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad šiuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Išsprendus konfliktą taikiai ir pateikus teismui tvirtinti taikos sutartį, šalys nenustoja konkuruoti. Pateikus teismui taikos sutartį tvirtinimui, nesikeičia pats bylos pobūdis. Vadinasi, galioja rungimosi principas. Šis rungimosi principas galioja civiliniame procese visose stadijose ir bylos nagrinėjimo etapuose, nepaisant, jog labiausiai rungimosi principas pasireiškia įrodinėjimo procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
13. Apeliantas prašo pridėti prie bylos mediatorės pranešimą ir atsakymą, susirašinėjimą su ieškove sprendžiant galimą taikaus ginčo sprendimo - bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiais vaikais pakeitimą. Nurodo, kad šie įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti dėl netinkamo atstovavimo, tačiau šias aplinkybes atsakovas atskleidė teisme, duodamas paaiškinimus. Šie įrodymai tiesiogiai susiję su atskirojo skundo argumentais ir skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumu, juos atsakovas teismo prašo priimti. Šių įrodymų pateikimo būtinumas atsirado teismui priėmus nepagrįstą skundžiamą nutartį.
14. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė mediatorės A. S. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą dėl sutikimo vykdyti privalomąją mediaciją. Ieškovė pateiktu įrodymu paaiškina, kad atsakovui sutikus dalyvauti mediacijoje, tačiau nesutikus apmokėti mediacijos sąnaudų, mediacija būtų vykusi atsakovui nemokamai.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Šalių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, todėl teismas juos priima; jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Atsakovo teigimu tiek ikiteisminio ginčo metu, tiek teisme, atsakovas nevengė ir nesiekė vilkinti taikaus ginčo sprendimo, todėl teismas netinkamai vertino atsakovo elgesį ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado dėl pačios ieškovės kaltės. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pati ieškovė būtų siekusi dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisą ir su atsakovu susitarti gražiuoju dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Ieškovė pati sukūrė tokią situaciją, kad jai atsirado bylinėjimosi išlaidos, nes 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui ieškinį, t. y. neieškojo sprendimų būdų taikiai baigti ginčą. Dar 2023 m. liepos 6 d. susirašinėjime su atsakovu sprendžiant galimą bendravimo tvarkos su šalių vaikais nustatymą, ieškovė nurodė, kad ji susiekė su advokate dėl naujo teisminio proceso. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
19. Šalys ginčą išsprendė taikos sutartimi. Taikos sutarties 2 punkte susitarė, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręstų teismas savo nuožiūra, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
20. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. CK 6.263 straipsnis numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2014-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014).
21. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys jau nuo 2023 m. liepos 5 d. bendravo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Atsakovas teigia, buvęs konsultuotis vaikų teisių skyriuje. Susirašinėjimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo taip pat vyko 2023 m. liepos 6, 27, 28 dienomis. Ieškovė, siekdama išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, kreipėsi į mediatorę, kuri 2023 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu atsakovui pasiūlė pateikti sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame laiške mediatorei nurodė, kad atsisako šios mediacijos, motyvuodamas tuo, kad mediacija mokama, tokia paslauga galima pasinaudoti savame mieste, taip pat nurodė, kad prašymą (duomenys neskelbtini) jau pateikė, su mediacijos būtinybe sutinka. Tačiau atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad dėl kito mediatoriaus paskyrimo informavo ar tarėsi su ieškove, taip pat nepateikė įrodymų, kad kaip nurodoma minėtame susirašinėjime, jis 2023 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į kitą mediatorių (duomenys neskelbtini), siekdamas ikiteisminėje stadijoje išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
22. Nors ieškovė 2023 m. liepos 6 d. susirašinėjimo metu nurodė, kad susisiekė su advokate dėl naujo teisminio proceso, tačiau ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo teisme gautas tik 2023 m. rugpjūčio 8 d. Tokie ieškovės veiksmai paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovė pati sukūrė tokią situaciją dėl jai atsiradusių bylinėjimosi išlaidų. Šalims nepavykus išspręsti ginčo abipusio kompromiso būdu, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, kadangi tokiu būdu visų pirma turi būti užtikrinti vaikų interesai, nesiejant jų su tėvų tarpusavio asmeniniais konfliktais ar jų ambicijomis. Apeliantas sutikdamas, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8309-314/2022 patvirtinta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka šalims nėra tinkama, pats neinicijavo šios tvarkos pakeitimo.
23. Atsakovas teigia, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja E. Š. dirba advokatės E. R. kontoroje, o pasirinkta mediatorė A. S. Kauno apylinkės teisme buvo advokatės E. R. kolegė, kas taip pat galėjo turėti įtakos mediacijos baigčiai, atsakovo nesutikimas medijuotis pas mediatorę A. S. traktuojamas neteisingai, iškraipant esmę. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kaip deklaratyvius, niekuo nepagrįstus, todėl dėl jų plačiau nepasisako ir jų nevertina.
24. Apeliantas nurodo, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pateikdama teismui klaidingą informaciją apie mediacijos procesą. Atsakovas mediacijos neatsisakė, jis nesutiko su ieškovės siūloma mediatore, nes ši paslauga buvo mokama, atsakovas paaiškino, kad šalys gali kreiptis į kitą mediatorių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė jos pačios veiksmai.
25. Mediatorės A. S. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pranešime dėl sutikimo vykdyti privalomąją mediaciją nurodoma, kad mediacija yra mokama: mediacijos valandos kaina yra 70 Eur. Šalys mediaciją apmoka lygiomis dalimis, kadangi mediacija remiasi šalių lygiateisiškumo principu. Pranešime nurodyta, kad jei atsakovas sutiktų dalyvauti mediacijoje, bet nesutiktų apmokėti savo dalies, visas mediacijos išlaidas turėtų apmokėti besikreipusi į mediatorių šalis. Iš pranešimo matyti, atsakovui sutikus dalyvauti mediacijoje, tačiau nesutikus apmokėti mediacijos sąnaudų, jas apmokėtų ieškovė, kuri kreipėsi į mediatorių. Tokiu būdu atsakovas išlaidų nebūtų patyręs. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentu, kad mediacija gali vykti tiek gyvo susitikimo metu, tiek nuotoliniu būdu. Mediatorės A. S. kvietime nėra nurodyta, kad būtent kitame mieste bus vykdoma mediacija.
26. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad taikus susitarimas dėl ginčo esmės galėjo būti sudarytas dar iki teisminio proceso pradžios arba pasinaudojus išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tačiau būtent dėl atsakovo elgesio, šiam nenurodžius ir nepagrindus mediacijos atsisakymo priežasčių, ieškovės valia buvo inicijuotas teisminis bylos procesas, nulėmęs bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Taigi, įvertinus bylos baigties teisinį rezultatą, atsakovo procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo pagrindą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų našta tenka atsakovui.
27. Apeliantas nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 28 d. pirminėje Pažymoje dėl atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos nurodyta šių išlaidų suma – 341,13 Eur. Išlaidos valstybei mažesnės 3 kartus, nei ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė ieškovei veikiant nesąžiningai procese ir išimtinai jos rizika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo.
28. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovę atstovavo advokatės padėjėja E. Š. (19 e. b. l.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: ieškinio parengimas – 500 Eur; atstovavimas 2023 m. lapkričio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje, įskaitant pasirengimą bylai – 300 Eur; prašymo patvirtinti takos sutartį, taikos sutarties parengimas – 300 Eur (81-86, 98-100 e. b. l.).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.