Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1862-475/2016 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą skundžia atsakovas V. B., apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui turėtas byloje bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

5.1. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ir daugiabučio pastato negyvenamųjų patalpų (butų) savininkai nėra bendraturčiai, atitinkamai, atsakovui nekyla pareiga sumokėti už šilumos energiją, kuri buvo suvartota daugiabučio pastato bendrojo naudojimo patalpoms (objektams) šildyti.

5.2. Pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja bylos medžiagoje esančių įrodymų visumai. Sprendime nepasisakyta iš esmės dėl visų atsakovo argumentų ir įrodymų, kuriais atsakovas įrodinėjo pastato ir daugiabučio pastato teisinį, funkcinį ir konstrukcinį atskirumą, o esminė išvada, nulėmusi ieškovės pareikšto ieškinio patenkinimą, padaryta remiantis iš esmės vien tik Nekilnojamojo turto registro išrašu. Toks netinkamas ir nevisapusiškas bylos medžiagoje esančių įrodymų vertinimas nulėmė ir tai, jog byloje buvo netinkamai aiškintos bei pritaikytos materialinės teisės normos, o tai atitinkamai nulėmė, jog sprendimu atsakovas įpareigotas sumokėti už daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpų (objektų) šildymą, nesant tokiam įpareigojimui teisinio pagrindo.

5.3. Atsižvelgiant į tai, jog pastatas nėra ir negali būti laikomas daugiabučio pastato patalpa (dalimi), atsakovui, turinčiam visiškai savarankišką statinį (pastatą), nekyla pareiga kartu su kito pastato (statinio) butų ir kitų patalpų savininkais, t. y. daugiabučiame pastate esančių negyvenamųjų patalpų savininkais, apmokėti už tą į daugiabutį pastatą patiektos šilumos dalį, kuri buvo suvartota daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti.

5.4. Sprendime visiškai nepagrįstai nevertinti ir atsakovo triplike nurodyti argumentai, jog bendros inžinerinės sistemos nereiškia pastatų bendrumo ir nėra kliūtis įregistruoti pastatą, kaip savarankišką nekilnojamojo turto objektą. Sprendimo išvada, kad bendros inžinerinės sistemos buvimas lemia atsakovo pareigą apmokėti už kito pastato bendro naudojimo patalpų šildymą, yra teisiškai nepagrįsta, kadangi pastatas ir daugiabutis pastatas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti, kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pastatas ir daugiabutis pastatas yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, gali funkcionuoti ir funkcionuoja savarankiškai.

5.5. Atsakovo vertinimu, priimant sprendimą, nebuvo visiškai įvertinta visa eilė rašytinių įrodymų, kurie yra atsakovo pateikti į bylą ir kurie pagrindė tai, jog ieškovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendime nevertintos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pastato ir daugiabučio pastato atskirumo bei į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtino tai, jog pastatas ir daugiabutis pastatas yra du atskiri ir savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai. Ieškovės ieškinys patenkintas iš esmės remiantis tik vienu vieninteliu Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tai lėmė, kad sprendimas buvo priimtas ne visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus visas aplinkybes, įrodinėtas proceso metu, tačiau remiantis pavieniais įrodymais. Tokios aplinkybės byloja apie tai, kad, priimant sprendimą, buvo iš esmės pažeistas įrodymų įvertinimo visapusiškumo principas, o tai vėlgi sudarė sąlygas priimti nepagrįstą, o tuo pačiu ir neteisėtą sprendimą (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 2/3 pastato, esančio Kaune, Laisvės al. 36, unikalus Nr. 1988-0004-4021.Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo pastato šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, taip kaip tai numato CK4.82 straipsnio 1 dalis. Todėl atsakovas būdamas ginčo pastato 2/3 dalių patalpų savininkas privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK4.83 straipsnio 3 dalis). Taip pat pagal CK4.76 straipsnio nuostatą, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.).Taip pat ir išnagrinėta civilinė bylą dėl skolos priteisimo už suteiktas šildymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). 36, Kaunas iš atsakovės Z. M.

10. Bylos duomenimis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengta centrinio šildymo sistema, tad ieškovė tiekia centralizuotą šilumą iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų pastatui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini) 36. Atsakovas su ieškove nėra atsiskaitęs už laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. tiektą šilumos energiją ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. šilumos sistemų aptarnavimą ir šio ieškinio surašymo dieną yra 3 573,83 Eur, iš kurių 2 265,49 Eur už tiektą šilumos energiją bei 1 308,34 Eur šilumos sistemų aptarnavimą.

11. Atsakovas mano, kad neprivalo mokėti už ieškovės tiekiamas šildymo paslaugas, kadangi nuosavybės teise priklausančios patalpos atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šildomas iš kito energijos šaltinio (elektros energija) ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai užfiksuoti antstolio pagalba. Antstolio Mareko Petrovskio konstatuotų faktinių aplinkybių protokole Nr. 123-16-10 užfiksuota, kad patalpose prie langų yra įrengtos patalpų šildymo ertmės, kuriuose nebuvo radiatorių. Tačiau kaip nustatyta anksčiau pastate yra įrengta pastato šildymo sistema. Šiluma į namą tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo bendrasavininkams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems patalpų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos.

12. Atsakovas teigia, kad negauna ieškovės teikiamų paslaugų, kadangi ginčo patalpos yra atskirtos nuo tuo pačiu adresu registruoto daugiabučio pastato, kuris nepriklauso atsakovui nuosavybės teise, pastatai yra registruoti skirtingu unikaliu numeriu, kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pastatas ir daugiabutis pastatas yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, gali funkcionuoti ir funkcionuoja savarankiškai, tad šildymo paslaugos teikiamos daugiabučio pastatui negali būti atlyginamos atsakovo sąskaita, kuris nuosavybės teise valdo ir naudoja pastatą. Tačiau su atsakovo argumentais sutikti negalima.

13. Minėta, kad šiluma į ginčo pastatą tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Atsakovui priklausančias patalpas su kitomis patalpomis jungia bendra siena. Antstolio Mareko Petrovskio konstatuotų faktinių aplinkybių protokole Nr. 123-16-10 užfiksuota, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose prie langų yra įrengtos patalpų šildymo ertmės, kuriuose nebuvo radiatorių. Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad šios ertmės yra išvestos iš sienos. Todėl ieškovės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai teigia, kad inžinerinės sistemos, reikalingos šilumos energijos tiekimui, eina per visą pastatą, yra prijungtos prie centralizuotos sistemos ir pasiekia atsakovo patalpas. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines, rūsio patalpas. Todėl atsakovo paminėti argumentai dėl pastatų lokalizacijos ir jų registracijos skirtingais unikaliais numeriais nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad namo konstrukcijos yra šildomos bendru vamzdynu, ir, kad dėl teikiamos vamzdynais į patalpas šilumos ieškovė nepatiria šilumos energijos išlaidų dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo.

14. Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Byloje nėra ginčo dėl kiekio suvartotos šilumos, todėl laikoma, kad ieškovė bendraturčiams sunaudotą kiekį energijos pastato šildymui paskirstė teisingai ir teisingai nustatė atsakovui tenkančios sumokėti skolos dalį.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad atsakovas neprivalo sumokėti už šildymo paslaugas, kadangi nėra sudaręs paslaugų tiekimo sutarties. Aplinkybė, kad į pastatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) 36, ieškovė tiekia šilumos energiją nėra nuginčyta, todėl apeliantui atsiranda prievolė mokėti ieškovei už šilumos energiją, kuri tiekiama bendroms patalpoms šildyti (CK 6.2, 4.76 straipsniai). Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal įstatymą (CK 4.83 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 25 straipsnio 1 dalį), šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis apeliantui, kaip turto savininkui, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

16. Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie pastato parduotuvės pastato planą (priedas prie atsiliepimo į ieškinio pareiškimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) 36 atsakovui V. B. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastato-parduotuvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs 2C2p, pažymėjimas plane 2E2p bendras plotas 1 170,50 kv. m., atsakovui tenkanti 2/3 dalis sudaro 780,33 kv. m (plane patalpos pažymėtos 1-1 (430,24 kv. m.), 2-1(430,24 kv. m.), R-1 (250,14 kv. m.), R-2(23,84 kv. m.), R-3 (36,04 kv. m.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės skaičiavimu, kuris patvirtina, kad atsakovui suskaičiuotos išlaidos už šildymo paslaugas atitinka atsakovo asmeninės nuosavybės teise registruota plotą ginčo pastate.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą duomenys apie tuo pačiu adresu registruotą pastatą įstaigą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas1B3p), bendras plotas 1367,59 kv. m. nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo, nes patalpos pastate unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise ir patikėjimo teise registruotos ne atsakovo vardu ir neįtrauktos į ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo už suteiktas paslaugas iš atsakovo. Kaip nustatyta anksčiau byloje nepaneigtas ieškovės argumentas, kad pastatus pavaizduotus plane (2E2p (buvęs 2C2p) ir 1B3p) jungia bendros konstrukcijos (sienos) ir nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad plane pažymėti objektai pastatas ir daugiabutis pastatas turėtų atskiras inžinerines sistemas. Ta aplinkybė, kad atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos turi atskirą įėjimą, stogą nereiškia, kad šios patalpos yra atidalintos kaip atskiras nuosavybės objektas, izoliuotos nuo daugiabučio namo laikančių bei kitų bendrų konstrukcijų ir, kad atsakovų bendroji dalinė nuosavybė bei su ja susijusios pareigos kaip teigia apeliantas tuo pagrindu baigėsi.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

20. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą apeliantui nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.