Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, dalyvaujant atsakovei A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei A. M. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovė apie teismo posėdį informuota teismo šaukimu per EPP (elektroninių paslaugų portalą), o 2016-03-07 teisme gautuose paaiškinimuose dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo ieškovė yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti ieškovui ir/ar jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 36,37-39, dok. reg. Nr.DOK-5101). Ieškinys ir dublikas, kuriuo ieškovė palaiko ieškinyje išdėstytą argumentaciją bei motyvus, grindžiami tuo, kad: ieškovė teikia centralizuotą šilumą daugiabučiam pastatui (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuo 2010-05-25 nuosavybės teise priklausanti 82,81 kv.m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, kurios yra atjungtos nuo centrinio šildymo centralizuotų sistemų ir ieškovas centralizuotos šilumos šioms patalpoms neteikia, tačiau atsakovei, kaip bendrojo naudojimo patalpų savininkei, kyla pareiga su kitais pastato bendrojo naudojimo patalpų savininkais proporcingai asmeninės nuosavybės teise valdomo turto daliai prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, išlaikymo ir kitų mokesčių, įskaitant ir šildymą; atsakovė už šilumos energiją ieškovui 2014-12-18 sumokėjo 579,24 Eur, tačiau laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2015-05-01 susidariusio įsiskolinimo likusios dalies nepadengė, į ieškovo raginimus gera valia sumokėti skolą neragavo, o bendra skola ieškovui už suteiktas paslaugas ieškinio surašymo dieną yra 840,91 Eur; ginčo namo prijungimo prie šildymo iš centralizuotų sistemų faktas yra įregistruotas bei išviešintas viešajame registre bei, ieškovo žiniomis, nėra nuginčytas; atsakovės pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra kildinama tiek įstatymo, tiek ir sutarties pagal šilumos pirkimo - pardavimo sutarties standartines sąlygas pagrindu (b.l.4-8,23-24, dok. reg. Nr.CBP-21941, Nr.DOK-337).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje esančiais rašytinais įrodymais (dok. reg. Nr.CBP-21941, Nr.X-1411) ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad: ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame esanti 82,81 kv.m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, kurių unikalus Nr.4400-0914-1828:1165, nuosavybės teise /įrašas galioja nuo 2010-06-02/ priklauso atsakovei A. M.; pagal ieškovo pateiktas mokesčių apskaičiavimo pažymas sistemų aptarnavimui, šildymui ir vandens pašildymui įmonėms laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2014-12-01, ieškovo atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras (serija KER1) 2011-01-31 Nr.110100002088, 2011-02-28 Nr.110200002080, 2011-03-31 Nr.110300002076, 2011-04-30 Nr.110400002031, 2011-05-31 Nr.110500001114, 2011-06-30 Nr.110600001066, 2011-07-31 Nr.110700001047, 2011-08-31 Nr.110800001050, 2011-09-30 Nr. 110900001074, 2011-10-31 Nr.111000001987, 2011-11-30 Nr.111100002042, 2011-12-31 Nr.111200002034, 2012-01-31 Nr.120100002013, 2012-02-29 Nr.120200002030, 2012-03-31 Nr.120300001996, 2012-04-30 Nr.120400001962, 2012-05-31 Nr.120500001087, 2012-06-30 Nr.120600001083, 2012-07-31 Nr.120700000999, 2012-08-31 Nr.120800001011, 2012-09-30 Nr.120900001052, 2012-10-31 Nr.121000001856, 2012-11-30 Nr.121100001913, 2012-12-31 Nr.121200001923, 2013-01-31 Nr.130100001927, 2013-02-28 Nr.130200001921, 2013-03-31 Nr.130300001916, 2013-04-30 Nr.130400001905, 2013-05-31 Nr.130500002061, 2013-06-30 Nr.130600001945, 2013-07-31 Nr.130700001838, 2013-08-31 Nr.130800001804, 2013-09-30 Nr.130900001768, 2013-10-31 Nr.131000001905, 2013-11-30 Nr.131100001907, 2013-12-31 Nr.131200001929, 2014-01-31 Nr.140100001880, 2014-02-28 Nr.140200001881, 2014-03-31 Nr.140300001866, 2014-04-30 Nr.140400001850, 2015-05-31 Nr.140500001661, 2015-06-30 Nr.140600001631, 2014-07-31 Nr.140700001614, 2014-08-31 Nr.140800001598, 2014-09-30 Nr.140900001582, 2014-10-31 Nr.141000001804, 2014-11-30 Nr.141100001831, 2014-12-31 Nr.141210000139 bei ieškovo paaiškinimus ieškinyje, atsakovės bendra skola ieškovei yra 840,91 Eur; ieškovės pozicija ieškinyje, kad šią skolą už bendrojo naudojimo patalpoms patiektą šilumos energiją atsakovei kyla pareiga sumokėti, kaip daugiabučio namo savininkei (b.l.4-8, 23-24, dok. reg. Nr.CBP-21941); atsakovė su ieškiniu nesutinka, laiko nepagrįstu, savo atsikirtimus iš esmės grįsdama tuo, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, jos ginčo name esančioms patalpoms ieškovas paslaugų niekada neteikė, jos yra šildomos tik elektriniais įrengimais, o jokių bendrų patalpų tame name ji neturi ir jomis neturi galimybės nei naudotis, ieškovo paslaugos teikiamos per prievartą ir skaičiuojamos neaiškiais metodais (b.l.18,19,28,29, dok. reg. Nr.X-21815, Nr.X-1411); ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam pastatui (duomenys neskelbtini), o šiame name esančios atsakovės patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo centralizuotų sistemų, iš esmės nėra.

Kaip matyti, šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo bendraturtės, pareigos ieškovui sumokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymui patiektą energiją. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos, o teismas šio pobūdžio bylose įrodymų nerenka, tik juos vertina (CPK 178, 179 str.).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 p. nustato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 p., sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, pagal to paties aprašo 6 p., iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms daugiabučiame name šildyti tarp šalių yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes ieškovas tiekia šilumos energiją namo (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą - prekybos patalpas, bendroms patalpoms šildyti (CK 1.71 str. 2 d., 6.384 str. 1 d.). Todėl atsakovės argumentai, kad ji su ieškovu nėra sudariusi jokių sutarčių ir jų nesieja jokie teisiniai santykiai, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 177, 178 str.).

Atsakovė byloje iš esmės neginčija aplinkybės, jog ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturė. CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo o proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. (CK 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 7 d.). Minėtos įstatymo normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, t.y. - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog atsakovė, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendraturtė, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Tačiau ši bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jos pačios patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis - ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą atsakovei tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kitas išlaidas neskaičiavimo atsakovei. Tokią galimybę numato CK 4.75 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju toks atsakovės, kaip bendraturtės, susitarimas nei šilumos tiekėjui (ieškovui), nei teismui nėra pateiktas, atsakovė nėra atsidalinusi iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti ją nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų šildymą (CPK 177, 178 str.).

Kaip matyti, atsakovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad pagal 2006-08-28 kadastro duomenis patalpų adresu (duomenys neskelbtini) parašyta vietinis šildymas, o pagal 2006-07-28 Nekilnojamojo turto registro duomenis patalpų (duomenys neskelbtini), šildymas yra iš centralizuotų sistemų (dok.reg.Nr.X1411), taip atsikirtinėdama į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jos patalpos buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo, nes, jos nuomone, pagal šiuos įrodymus visi namo butai buvo prijungti prie miesto šildymo, išskyrus prekybos patalpas, todėl ji nuo centralizuoto šilumos tiekimo nėra atsijungusi, nes prie jos ir nebuvo prisijungusi. Tačiau ši atsakovės įrodinėjama aplinkybė nagrinėjamu atveju ginčo esmei neturi. Tai, kad atsakovė yra teisėtai atsijungusi/ar neprisijungusi jai priklausančios negyvenamosios patalpos – prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo reiškia tik tai, kad ji nevartoja ieškovo tiekiamos šilumos energijos šių patalpų šildymui. Tuo tarpu ginčo, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos per prijungtą centralizuotą šilumos perdavimo tinklą, byloje iš esmės nėra. O kaip minėta pirmiau, atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jai priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, todėl ji yra šilumos, skirtos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, vartotoja ir jai kyla LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. nustatytos pareigos – atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str., kuriame nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Todėl konstatuotina, kad atsakovė privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovei, nepaisant to, jog jai priklausančių patalpų įrenginiai yra teisėtai atjungti/ar net ir nebuvo prijungti prie daugiabučio namo šildymo sistemos. Ieškovė ieškinyje nurodė atsakovei tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus, o iš atsakovei ieškovės adresuoto 2015-05-25 rašto Nr.20-2334 matyti, jog ieškovė atsakovei /pagal jos įgalioto asmens užklausimus/ buvo paaiškinusi, kaip apskaičiuojamas atsakovės patalpoms priskirtas bendrojo naudojimo patalpų šildymo kiekis (dok.reg.Nr.CBP-21941). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų paaiškinimų bei rašytinų įrodymų, atsižvelgiant į tai, kad dalis ginčo namo patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, ieškovė paskirstė mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, priskaičiuodama ir atsakovei tenkančią šių mokesčių dalį pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2 ir 29.2.4 p., patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297). Į bylą ieškovės pateikti mokesčių apskaičiavimo pažymos, atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ieškovo paaiškinimai pilnai atspindi prašomos priteisti skolos susidarymo mechanizmą (dok. reg. Nr.CBP-21941, Nr.DOK-337, Nr.DOK-5101). Tuo tarpu atsakovė, gaudama už patiektą šilumos energiją sąskaitas už ieškinyje nurodytą laikotarpį bei manydama, kad jos yra ginčytinos, nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitose užfiksuoti duomenys neatitiko buvusiai faktinei padėčiai bei, kad ieškovo mokesčių paskirstymas už bendro naudojimo patalpų šildymą, priskaičiuojant ir atsakovei tenkančią šių mokesčių dalį, prieštarauja teisės aktais nustatytai šių mokesčių skaičiavimo tvarkai (CPK 177, 178 str.). Atsakovė, nemokėdama už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovė prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, ji laikoma pažeidusiai prievolę. Taigi, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pirmiau minėta teisinį reglamentavimą, nesant byloje įrodymų apie ieškovės reikalaujamo mokesčio sumokėjimą, laikytina, jog ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai – iš atsakovės ieškovei priteistina 840,91 Eur skola už suteiktas paslaugas.

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.4-8, dok. reg. Nr.CBP-21941). Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra verslininkė ar privatus juridinis asmuo, kaip tai numato CK 6.210 str. 2d., todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2,3d., 6.210 str. 1d.).

Kadangi ieškovės ieškinys dėl pagrindinės skolos priteisimo yra patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 19,00 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur už informacijos paieškas ir peržiūrėjimą viešuose registruose; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 79 str., 80 str. 1d., 1p., 7d., 88 str. 1d. 3,6,9p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355, b.l.2; dok.reg.Nr.CBP-21941).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendž i a:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, 840,91 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų 91 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,00 Eur (devyniolikos eurų) žyminį mokestį, 51,43 Eur (penkiasdešimt vieno euro 43 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 0,87 Eur (87 ct) už informacijos paieškas ir peržiūrėjimą viešuose registruose.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.