Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Tangeta‘‘ ieškinį atsakovei UAB ,,Baltic transline‘‘ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB ,,Baltic transline‘‘priešieškinį ieškovei UAB ,,Tangeta‘‘ dėl prievolių įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.6. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad faktinė situacija buvo teisėta ir ieškovės 2025 m. sausio 20 d. atliktas įskaitymas pripažintas teisingu ir teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 14 d. UAB „Tangeta“ sudarė krovinių pervežimo sutartį su UAB „Baltic Transline“, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir ieškovės sąskaita organizuoti tarptautinį krovinio pervežimą keliais, užtikrinti ieškovės (siuntėjo) atsakovei patikėto krovinio nugabenimą į sutartą paskirties punktą ir krovinio išdavimą turinčiam teisę jį gauti asmeniui (gavėjui), o ieškovė įsipareigojo už krovinio pervežimo organizavimo paslaugas sumokėti atsakovei šalių suderintą užmokestį. Sutartimi taip pat iš anksto buvo sutarta dėl krovinių (cukraus) pakrovimo/iškrovimo sąlygų bei kiekių: nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2024 m. spalio 31 d. turėjo būti pervežta 330 tonų krovinio; nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d. turėjo būti pervežtos 726 tonos krovinio; nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. turėjo būti pervežtos 726 tonos krovinio; nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. turėjo būti pervežtos 1254 tonos krovinio; krovinio maršrutas: (duomenys neskelbtini). Sutartimi buvo sutartas ir užmokestis už atsakovės suteiktas paslaugas - 415,00 Eur už vieną užuolaidinį tentą, t. y. už vieną automobilį, kuris paprastai perveža 24 tonas krovinio, tačiau atsakovė įsipareigojimo neįvykdė, iki 2024 m. lapkričio 28 d. pervežė tik 532 tonas krovinio iš sutartų 3036 tonų. 2025 m. sausio 9 d. ieškovė patikslino reikalavimą ir nurodė atsakovei, kad jos patirta žala yra 14 595 Eur. Atsakovė nesutiko atlyginti žalos ir pareikalavo iš ieškovės apmokėti išrašytas sąskaitas 13 092,2 Eur sumai. Ieškovė pranešė atsakovei, kad 2025 m. sausio 20 d. atsižvelgdama į tai, jog ieškovė yra skolinga atsakovei 13 092,2 Eur, o atsakovė skolinga ieškovei 14 595 Eur, atlieka priešpriešinį prievolių įskaitymą, ir tokiu būdu atsakovė lieka skolinga ieškovei 1 502,8 Eur. Atsakovė reikalaujamos žalos nesumokėjo. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 1 502,8 Eur. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti UAB „Tangeta“ 2025 m. sausio 20 d. raštu „Dėl įskaitymo“ atliktą piniginės prievolės įskaitymą 13 092,20 Eur sumai neteisėtu ir negaliojančiu; priteisti UAB „Baltic Transline“ naudai UAB „Tangeta“ 10 324,7 Eur skolą už suteiktas paslaugas pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. – 2024 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu UAB „Baltic Transline“ išrašytas sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė.

Dėl ginčo

13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Tačiau pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (lot. be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Nukentėjusios sutarties šalies teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniškumo proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. spalio 14 d. UAB „Tangeta“ sudarė krovinių pervežimo sutartį su UAB „Baltic Transline“, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir ieškovės sąskaita organizuoti tarptautinį krovinio pervežimą keliais, užtikrinti ieškovės (siuntėjo) atsakovei patikėto krovinio nugabenimą į sutartą paskirties punktą ir krovinio išdavimą turinčiam teisę jį gauti asmeniui (gavėjui), o ieškovė įsipareigojo už krovinio pervežimo organizavimo paslaugas sumokėti atsakovei šalių suderintą užmokestį. Sutartimi taip pat iš anksto buvo sutarta dėl krovinių (cukraus) pakrovimo/iškrovimo sąlygų bei kiekių: nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2024 m. spalio 31 d. turėjo būti pervežta 330 tonų krovinio; nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d. turėjo būti pervežtos 726 tonos krovinio; nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. turėjo būti pervežtos 726 tonos krovinio; nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. turėjo būti pervežtos 1254 tonos krovinio; krovinio maršrutas: (duomenys neskelbtini) Sutartimi buvo sutartas ir užmokestis už atsakovės suteiktas paslaugas - 415,00 Eur už vieną užuolaidinį tentą, t. y. už vieną automobilį, kuris paprastai perveža 24 tonas krovinio. Tačiau atsakovė Sutartį pažeidė ir iki 2024 m. lapkričio 28 d. pervežė tik 532 tonas krovinio iš sutartų 3036 tonų. Ieškovė iki 2024 m. lapkričio 28 d. ragino atsakovę vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų nevykdė, todėl 2024 m. lapkričio 28 d. atsakovė buvo informuota dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo, taip pat atsakovė buvo informuota apie ieškovės patirtą žalą, kuri sudarė 12 300 Eur. Kadangi žalos suma dar nebuvo visiškai aiški, nes ne visi kroviniai buvo pervežti, ieškovė 2025 m. sausio 9 d. patikslinusi reikalavimą, nurodė, kad jos patirta žala yra – 14 595 Eur.

16. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė privalėjo tęsti krovinių pervežimą pasinaudodama kitų asmenų paslaugomis, tačiau ieškovei nepavyko rasti vežėjų, kurie sutiktų krovinius vežti tokia pat kaina kaip atsakovė, ieškovė turėjo mokėti brangiau už pervežimo paslaugas, ir dėl to ji patyrė 14 595 Eur nuostolius. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog krovinys nebuvo pervežtas ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių, atsakovė iš esmės neginčijo, nesutiko tik su paskaičiuotų nuostolių suma.

17. Apeliantė teigia, kad ieškovės skaičiavimai yra neteisingi ir netikslūs, kadangi juose yra painiojami skirtingi šalių teisinių santykių etapai ir yra nepatikslinta pati patirtos žalos skaičiavimo ir nustatymo metodika. Taip pat nurodo, kad ieškinio prieduose yra pridėtos kitų vežėjų sąskaitos kroviniams vežti, kurios pagal paslaugų suteikimo datą priskiriamos ne tik laikotarpiui iki sutarties nutraukimo, bet ir vėlesnėmis datomis, t. y. pvz. (duomenys neskelbtini) ir t.t. Apeliantės argumentai atmestini.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad su ieškiniu pateiktos sąskaitos ir važtaraščiai, kurie patvirtina, kad šie dokumentai tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų (kitų vežėjų) sudaryti būtent dėl krovinio, kurio nepristatė atsakovė, taigi atsakovė įrodė, kad patyrė nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat pateiktomis sąskaitomis iš kitų vežėjų įrodė, kad vežėjams sumokėjo daugiau, nei už krovinio gabenimą būtų sumokėjusi atsakovei. Ieškovė nurodė, kad pabaigus numatytų krovinių vežimą, buvo nustatyta, kad už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas buvo sumokėta 48 625 Eur, t. y. 14 595 Eur (48 625 – (82*415 = 34 030)=14 595 Eur) daugiau nei buvo susitarta su atsakovės įmone, todėl ieškovei padaryta žala buvo įvertinta 14 595 Eur. Pažymėtina, kad iš teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašo taip pat nustatyta, kad ieškovės atstovas nurodė, kaip paskaičiavo žalos dydį, atsakovės atstovas ieškovės atstovui klausimų neturėjo, su šiuo paskaičiavimu nesutiko, tačiau daugiau klausimų ieškovės atstovui neturėjo ir savo argumentų, paneigiančių ieškovės pateiktus paskaičiavimus, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Nors atsakovės atstovas teigia, kad sąskaitos yra išrašytos ne tik laikotarpiui iki sutarties nutraukimo, bet ir vėlesnėmis datomis, t. y. (duomenys neskelbtini) ir t.t., tačiau nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad krovinys buvo gabenamas ir po sutarties su atsakove nutraukimo, nes, kaip minėta atsakovė iki Sutarties nutraukimo 2024 m. lapkričio 28 d. pervežė tik 532 tonas krovinio iš sutartų 3036 tonų, taigi akivaizdu, kad likusi dalis krovinio buvo pervežta po sutarties nutraukimo, iš važtaraščių matyti, kad gabenamas tas pats cukrus, dėl kuriuo gabenimo ieškovė tarėsi su atsakove.

19. Nors atsakovė nurodo, kad po 2024 m. lapkričio 28 d. ieškovė nutraukė teisinius santykius su atsakove ir raštu išreiškė savo valią, jog nepageidauja, kad atsakovė toliau vykdytų sutartį, tokiu būdu atsakovė niekaip negali būti laikoma teisiškai atsakingu už ieškovės iniciatyva organizuotus krovinių pervežimus ir gabenimus po šios datos, nes tai prieštarautų CK 6.189 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir 2024 m. spalio 14 d. krovinių pervežimo organizavimo sutarties 7.9 punktui, tačiau nagrinėjamu atveju Sutarties 7.9. punktas netaikytinas, nes ieškovė sutartį nutraukė ne tam, kad atšauktų suplanuotus pervežti krovinius, o dėl to, kad atsakovė nevežė krovinių, kuriuos buvo įsipareigojusi pervežti.

20. Nors apeliantė teigia, kad civilinėje byloje kartu su atsakovės 2025 m. vasario 28 d. atsiliepimu į ieškinį, buvo teiktas jo 4 priedas, t. y. ieškovės teiktų sąskaitų analizė ir suvestinė, iš kurios matyti, kad realiai kol dar 2024 m. spalio 14 d. krovinių pervežimo sutartis buvo galiojanti, ieškovė toms krovinių siuntoms, kurių nepervežė atsakovė, samdėsi kitus vežėjus ne pagal 600 Eur pervežimo įkainį už užuolaidinį tentą, bet pagal įkainius, kurie siekė nuo 450 iki 500 Eur (maksimaliai), tačiau iš atsakovės pateiktos sąskaitų suvestinės matyti, kad joje nurodytos ne visos byloje esančios ieškovės sąskaitos, be to, sąskaitose nurodytos sumos be PVM.

21. Apeliantė teigia, kad atsakovei nebuvo pateikti jokie mokėjimų dokumentai, kurie patvirtintų, kad ieškovės teismui ir atsakovei pateiktos krovinių vežėjų sąskaitos iš viso realiai buvo apmokėtos, t. y. kad atsakovė realiai bei objektyviai patyrė papildomas išlaidas, o kartu ir nuostolius, tik numatyti ieškovės hipotetiniai nuostoliai, pagal neapmokėtas sąskaitas, kurios, akivaizdu, dar gali būti tikslinamos. Apeliantės argumentai atmestini.

22. Pažymėtina, kad sąskaita yra oficialus finansinis dokumentas, patvirtinantis prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą tarp pardavėjo ir pirkėjo. Tai ne tik prašymas sumokėti, bet ir teisinis įrodymas apie sandorį, kuriame nurodomos visos detalės, tokios kaip pardavėjo ir pirkėjo duomenys, prekių pavadinimai, kiekis, kainos, PVM tarifas ir bendra mokėtina suma, taigi nors ieškovė ir nepateikė duomenų, kad šias sąskaitas apmokėjo, tačiau akivaizdu, kad sąskaitose nurodyta suma bet kuriuo atveju turės būti sumokėta vežėjams.

23. Apeliantė teigia, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti vienašalį prievolių įskaitymą 13 092,2 Eur sumai, ji turėjo teisėtą reikalavimo teisę tik 6970 Eur įskaitymui. Atsakovės skola ieškovui šioje ginčo teisinėje situacijoje neatsiranda ir ne atsakovė yra skolinga ieškovei. Apeliantės argumentai atmestini.

25. Kaip byloje nustatyta, ieškovė pateikė atsakovei žalą patvirtinančius dokumentus ir pareikalavo nuostolius atlyginti iki 2025 m. sausio 15 d., tačiau atsakovė nuostolių neatlygino, todėl ieškovė 2025 m. sausio 20 d., atsižvelgiant į tai, atsakovei yra skolinga 13 092,2 Eur, o atsakovė jai skolinga 14 595 Eur, pranešė atsakovei, kad atlieka priešpriešinį prievolių įskaitymą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas reikalauja turėti galiojančią, o ne priverstinai vykdytiną reikalavimo teisę. Ieškovei įskaičius nurodytas sumas, atsakovė liko skolinga ieškovei 1 502,8 Eur, kuri pagrįstai priteista ieškovei iš atsakovės.

Dėl kitų argumentų

26. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendimo motyvams.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

29. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1149,50 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos 1149,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų sumažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB ,,Tangeta‘‘ iš atsakovės UAB ,,Baltic transline‘‘ 1149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.