- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- eI3-376-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01414-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P., ŽŪB "AUGA Žadžiūnai"
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2021 m. vasario 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys R. P. ir ŽŪB “AUGA Žadžiūnai” (buvęs pavadinimas – restruktūrizuojama žemės ūkio bendrovė „Agrowill Žadžiūnai“), dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:
1) Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2D-10038 „DĖL JŪSŲ PANEŠIMO“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) dalį dėl kombainų garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priestate sumontuotų 14 vnt. naujų laikančiųjų konstrukcijų, priestato pailgintos sienos ir prie priestato įrengtos betoninės aikštelės nepripažinimo savavališka statyba;
2) Panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2D-10038 „Dėl Jūsų pranešimo“ dalį dėl atsisakymo tikrinti pareiškėjo V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą apie savavališką statybą dalyse dėl pareiškėjo prašymų patikrinti: „1) Ar arkinis garažas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo; 2) Ar kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo; 3) Ar kombainų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) abu priestatai yra pastatyti, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo.“
3) Įpareigoti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą apie savavališką statybą dalyse dėl kombainų garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), priestate sumontuotų 14 vnt. naujų laikančiųjų konstrukcijų, priestato pailgintos sienos ir prie priestato įrengtos betoninės aikštelės pripažinimo savavališka statyba, taip pat pareiškėjo V. P. prašymu patikrinti: „1) Ar arkinis garažas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo; 2) Ar kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo; 3) Ar kombainų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) abu priestatai yra pastatyti, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo.“
3) Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, jog Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Inspekcijos Šiaulių skyrius pažeidė asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras, neatliko išsamaus pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo nagrinėjimo bei patikrinimo. Tokiu būdu Inspekcija pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą viešąjį administravimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus bei iš esmės nevykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų savo pareigų.
Skunde pareiškėjas teigia, kad prieš ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ (toliau – ir Bendrovė) atliekant savavališkus statybos veiksmus, priestate buvo 2 vnt. laikančiųjų konstrukcijų, o po 2014 metais atliktų statybos veiksmų laikančiųjų konstrukcijų iš viso yra net 16 vnt. Tačiau Inspekcija skundžiamame sprendime visiškai neanalizavo naujų laikančiųjų konstrukcijų, kurios atsirado priestato viduje per vidurį. Pagal 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų bylą priestato viduje per vidurį kolonų nebuvo, o po 2014 metų ne tik buvo paaukštintos esančios, bet ir atsirado naujų kolonų. Akcentuoja, jog naujos laikančiosios konstrukcijos per vidurį priestato taip pat yra skirtos laikyti priestato stogą, kuris tapo aukštesnis po 2014 metais atliktų darbų. Nurodo, kad pareiškėjui neaišku, kurios laikančiosios konstrukcijos pagal Inspekciją yra naujai sumontuotos, o kurios ne. Taip pat pareiškėjui neaišku, kodėl tuo pačiu metu atlikti statybos veiksmai nėra priskiriami vienai ir tai pačiai statybos rūšiai – rekonstrukcijai, kodėl Inspekcija daro išvadą, kad naujų laikančiųjų kolonų sumontavimas nekeitė priestato aukščio, jeigu yra konstatuota, kad priestato aukštis pakito. Pareiškėjo teigimu, ne vienu įsiteisėjusiu teismo sprendimu Inspekcija buvo įpareigota savo sprendimus priimti ne prielaidomis, o faktais, tačiau ir šiuo atveju Inspekcijos išvada, kad laikančiosios konstrukcijos (kolonos) buvo paaukštintos prie esamų kolonų pritvirtinus paaukštinimus, o ne kad laikančiosios kolonos buvo naujai įrengtos, yra pagrįsta tik prielaidomis. Dėl netinkamo ir formalaus Inspekcijos darbo, tik dalis savavališkos statybos padarinių bus pašalinta, tačiau ne visi padariniai.
Pareiškėjas pažymi, kad pagal 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų bylą priestato ilgis yra nurodytas 15,00 m, o patikrinimo metu nustatytas ilgis yra 15,15 m, tačiau Inspekcija skundžiamame sprendime dėl priestato ilgio pokyčių nepasisako ir apskritai šios faktinės aplinkybės (dėl kurios nėra ginčo) niekaip neanalizuoja.
Pareiškėjo teigimu, betono aikštelė yra ne savarankiškas statinys, o iki šiol išlikusios priestato iš drožlių plokščių betono grindys. Pareiškėjas įsitikinęs, kad aikštelė, kaip priestatėlio grindys, atsirado tos pačios ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” atliktos savavališkos rekonstrukcijos metu, todėl taip pat turėtų būti pašalinama kaip savavališkos rekonstrukcijos padarinys.
Nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu apie savavališką statybą kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, informavo apie neteisėtus ir savavališkus ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ pareiškėjui ir R. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype atliktus statybos veiksmus, taip pat pranešime iškėlė ginčo statinių teisėtumo aspektus. Tačiau Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 2D-10038 „Dėl jūsų pranešimo“ atsisakė tirti arkinio garažo-dirbtuvių bei kombainų garažo su priestatais statybos teisėtumo klausimus. Mano, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavusi informaciją apie galbūt savavališką statybą, pagal savo kompetenciją turėjo patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, bei kitų teisės aktų nustatytu būdu.
Pabrėžia, kad pati Inspekcija savo 2020 m. liepos 24 d. sprendime Nr. 2D-10038 „Dėl Jūsų pranešimo“ pripažino, jog neturi jokių duomenų apie arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo statybai parengtus statinio projektus, išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir jų statybos užbaigimo aktus, todėl mano, kad arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo statybos nėra teisėtos, o Inspekcija nepagrįstai ilgą laiką vengia ne vien tik tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą apie savavališką statybą, bet ir konstatuoti statybų neteisėtumą bei atlikti iš to išplaukiančias Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytas savo pareigas. Pareiškėjo tvirtinimu, Inspekcijai tiesiogiai iš įstatymo kyla pareiga surašyti savavališkos statybos aktą, nustačius, jog statyba atlikta be statybos dokumentų. Tačiau Inspekcija deklaratyviai ir formaliai 2020 m. liepos 24 d. sprendime Nr. 2D-10038 „Dėl Jūsų pranešimo“ nurodė, kad „Inspekcijai neturint duomenų apie garažo-dirbtuvių ir pastato statybai parengtus statinio projektus, išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir jų statybos užbaigimo aktus, Vakarų departamentas negali atlikti šių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo veiksmų“. Mano, jog toks Inspekcijos sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir yra tik formalus atsisakymas vykdyti įstatymines pareigas.
Pareiškėjas daro išvadą, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2D-10038 „Dėl Jūsų pranešimo“ dalis dėl atsisakymo tikrinti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą apie savavališką statybą dalyse dėl pareiškėjo prašymų patikrinti arkinio garažo - dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kombainų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kombainų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejų priestatų statybos teisėtumą patvirtina, jog Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas tinkamai nevykdė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų pareigų.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad pareiškėjas skunde nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų teisėtas pagrindas skundžiamo akto panaikinimui. Pareiškėjas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, ginčija tik tų aplinkybių vertinimą. Teigia, kad pareiškėjas savo pranešime iškėlė klausimus dėl kombainų garažo priestato savavališkos rekonstrukcijos bei dėl arkinio garažo – dirbtuvių ir kombainų garažo (įskaitant priestatus) savavališkos statybos. Atsakovės nuomone, į pareiškėjo pranešime keliamus klausimus buvo atsakyta skundžiamu Inspekcijos 2020 m. liepos 24 d. raštu, pareiškėjui buvo pateiktas išsamus, motyvuotas, teisiškai pagrįstas atsakymas, teisės aktų nustatyta tvarka atlikus išsamų tyrimą ir laikantis nustatytų procedūrų. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjas pranešime neišreiškė prašymo atskirai atlikti specialaus tyrimo dėl kombaino garažų pastato laikančiųjų konstrukcijų skaičiaus. Nagrinėjant skundą buvo vertinamas visas atliktas statybų mastas (kaip ir prašoma pranešime), todėl atsakyme pareiškėjui detalizuoti, kurios laikančiosios konstrukcijos buvo sumontuotos, o kurios – ne, Inspekcija neprivalėjo, nes pareiškėjas to neprašė. Nurodo, kad buvo sumontuotos naujos laikančiosios konstrukcijos, kurios laiko visą stogo konstrukciją ir dėl šių naujų konstrukcijų įrengimo padidėjo pastato dalies – priestato aukštis apie 0,60 m. Tokių naujų konstrukcijų įrengimas sąlygojo statinio išorės matmenų pokytį. Kokie nors statinio gabaritų pokyčiai dėl kolonų atnaujinimo nebuvo fiksuoti. Nors, pareiškėjo įsitikinimu, aikštelė, kaip priestato grindys atsirado kaip ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atliktos savavališkos rekonstrukcijos padarinys, tačiau jokių objektyvių duomenų nei patikrinimo metu, nei teismui pareiškėjas nepateikė, patikrinimo metu šalia savavališkai paaukštinto priestato priblokuotų pastatų nebuvo rasta ir fiksuota. Pastato išorinės sienos nėra laikančiosios konstrukcijos, todėl, atsakovės teigimu, pastato ilgio padidėjimas dėl nelaikančiųjų konstrukcijų pakeitimo negali būti vertinamas kaip statinio rekonstrukcija, nes tokie darbai priskiriami paprastojo remonto darbams. Nurodo, kad žemės sklypas, kuriame yra priestatas, nepatenka į teritorijas, nurodytas Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte, priestato fasadų apdailos ir stogo dangos keitimo darbams, įrengiant naują profiliuotos skardos dangą (pastato išvaizdos keitimui vykdant paprastojo remonto darbus), statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Akcentuoja, kad dėl šių priežasčių nebuvo teisinio pagrindo pastato ilgio padidėjimą, atlikus paprastojo remonto darbus, vertinti kaip savavališką statybą ir dėl to surašyti savavališkos statybos aktą. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, atsakovė nurodė, kad pagal 2015 m. balandžio 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis arkinis garažas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra teisiškai įregistruoti ir nurodyta, kad jų įregistravimo pagrindas 1993 m. birželio 1 d. priėmimo perdavimo aktas. Arkinio garažo – dirbtuvių statyba pradėta ir baigta 1991 metais, o kombainų garažo statyba pradėta ir baigta 1990 metais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcija, vykdydama TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalyje jai priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas negali imtis Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių registravimo duomenų teisėtumo tikrinimo. Inspekcijai neturint duomenų apie garažo–dirbtuvių ir pastato statybai parengtus statinio projektus, išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir jų statybos užbaigimo aktus, Inspekcija negali atlikti šių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo veiksmų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” atsiliepime su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad atsakovės sprendimo dalis dėl Bendrovės kombainų garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestate sumontuotų 14 vnt. naujų laikančiųjų konstrukcijų nepripažinimo savavališka statyba turėtų būti panaikinta bei nurodo, kad tik medinių kolonų paaukštinimų apimtyje Bendrovė atliko savavališkos statybos darbus. Kitos kolonos, jei jos buvo įrengtos statybos metu, patenka po kapitalinio remonto sąvoka. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pastato kapitalinio remonto darbams atlikti, pakeičiant pastato laikančiąsias konstrukcijas, įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Bendrovė pritaria atsakovės atsiliepime išsakytiems argumentams dėl priestato ilgio skirtumo nevertinimo savavališka statyba. Nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą priestato fasadų apdailos ir stogo dangos keitimo darbams, įrengiant naują profiliuotos skardos dangą statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Teigia, kad pagal faktinę situaciją ant aikštelės šiuo metu jokių statinių nėra, todėl atsakovė pagrįstai vadovavosi statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas 3 lentelės 4.1 eilute, nepriskirdama aikštelės statiniams ir atitinkamai nespręsdama klausimo dėl aikštelės teisėtumo, nepriklausomai nuo to, kad galbūt praeityje aikštelė buvo kito statinio (degalinės iš drožlių plokščių) grindys. Su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovė privalėjo konstatuoti, jog neegzistuoja jokie dokumentai, patvirtinantys statinių teisėtumo faktą, ir taikyti atitinkamus padarinius, o ne atsisakyti tirti arkinio garažo – dirbtuvių bei kombainų garažo su priestatais statybos teisėtumo klausimus, Bendrovė nesutinka, nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. 91/15992 duomenis arkinio garažo-dirbtuvių statyba baigta 1991 m., o kombainų garažo – 1990 m. Nėra jokios informacijos, kad laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2005 m. Bendrovė būtų vykdžiusi kokius nors statybos darbus. Taip pat nėra jokios informacijos, kad statybos darbai būtų atlikti laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2014 m. Teigia, kad Bendrovės užsakymu atliktas kadastrinių matavimų bylos sudarymas ir ginčo statinių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nėra statybos darbai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. su pareiškėjo skundo reikalavimais sutinka. Nurodo, kad Inspekcija savo sprendime tuo pačiu metu 2014 m. gegužės mėnesį atliktus kombainų garažo priestato savavališkus statybos darbus išskirstė į tris skirtingas statybos rūšis - į rekonstrukciją (neva tik galinės sienos paaukštinimą), į kapitalinį remontą (neva naujai įrengtos kolonos nesusijusios su priestato išorės matmenų pokyčiais) ir į paprastąjį remontą (neva fasado ir stogo dangos pakeitimas nėra sudėtinė priestato perstatymo dalis). R. P. nesutinka su tokiu 2014 m. savavališkai atliktų statybos darbų visumos dirbtiniu išskaidymu į skirtingas statybos rūšis ir mano, kad visi 2014 m. gegužės mėnesį savavališkai atlikti statybos darbai kvalifikuotini kaip rekonstrukcija, trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ įpareigotinas pašalinti visus savavališkos statybos padarinius, o ne vien tik priestato padidintą aukštį ties šiaurės rytų fasadine siena. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nesuvokiama ir nesuprantama, kuo remiantis Inspekcija sprendime tuos pačius vienu metu atliktus savavališkos statybos darbus išskirstė į atskiras statybos rūšis. Mano, kad Inspekcija privalėjo atsižvelgti ir vertinti visų 2014 m. gegužės mėn. įvykdytų darbų pobūdį ir tikslą - į tai, kad visuma vykdytų darbų buvo siekiama kombainų garažo priestatą rekonstruoti. R. P. įsitikinimu, Inspekcija netyrė ir nevertino kombainų garažo priestato stogo konstrukcijos pasikeitimo, t. y. šlaito pasikeitimų, kurie yra akivaizdžiai matyti, be kita ko, turint omenyje, kad pati Inspekcija pripažino, jog šiaurės rytų fasado siena buvo paaukštinta net 0,6 m., kas neabejotinai turėjo įtakos ir priestato stogo šlaito pokyčiams. Mano, kad inspekcija ne tik, kad neturėjo teisinio pagrindo dirbtinai išskaidyti tuo pačiu metu atliktų statybos darbų į skirtingas statybos rūšis, bet ir netinkamai bei nekvalifikuotai atliktus išorės laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo darbus kvalifikavo kaip paprastąjį remontą. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, sprendimas naikintinas ne vien dėl neteisėto statybos darbų išskirstymo į skirtingas statybos rūšis, tačiau ir dėl to, kad sprendime liko nepašalinta visa eilė prieštaravimų, sprendimas paremtas ne faktais, o prielaidomis. Pažymi, kad Inspekcija nagrinėdama pranešimą ketvirtą kartą, atliko du patikrinimus vietoje, t. y. 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. liepos 10 d. ir nei vieno iš šių patikrinimų metu neleido pareiškėjui dalyvauti kombainų garažo priestato patikrinime. Pabrėžia, kad pareiškėjui nebuvo sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais (kas buvo tikrinama priestato viduje), o kaip matyti iš Ginčijamo sprendimo, jame nėra nurodyta, kiek konkrečiai naujų laikančiųjų konstrukcijų (kolonų) buvo įrengta 2014 m. savavališkų statybos darbų metu. Suinteresuoto asmens nuomone, sprendime liko visiškai neįvertinti kombainų garažo priestato ilgio pasikeitimai po 2014 m. gegužės mėn. atliktų savavališkų statybos darbų. Teigia, kad Ginčijamas sprendimas buvo parengtas tik formaliai, jame nurodyta išvada, kad tik šiaurės rytinė siena buvo paaukštinta, o visi kiti atlikti statybos darbai nėra rekonstrukcija, buvo padaryta neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų visoms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti. Teigia, kad Inspekcija skundžiamu sprendimu ir vėl netyrė ir neišnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalies, nors jau ne kartą teismų buvo įpareigota tai atlikti. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, Inspekcija šioje akivaizdžioje situacijoje tikrai neturi tikrinti Statinių registravimo duomenų teisėtumo, bet Inspekcija neabejotinai privalo konstatuoti Statiniu savavališką statyba ex officio. Nurodo, kad Inspekcija akivaizdžiai jau daugiau nei šešis metus vengia pripažinti ir užfiksuoti faktą, kad kombainų garažas ir arkinis garažas - dirbtuvės yra savavališka statyba, atlikta be statybos leidimo, statinių projektų ir statybos užbaigimo aktų. Inspekcija neatsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešime dėl savavališkos statybos keliamus klausimus, todėl sprendimas buvo parengtas formaliai. Daro išvadą, kad Inspekcija neatliko įstatymais nustatytų veiksmų pareiškėjo pranešimo faktų ir aplinkybių ištyrimui, tokiu būdu neatliko ir faktų bei aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimo, todėl buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas, 1 straipsnio, 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros 2020 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2D-10038-(19.2) „Dėl jūsų pranešimo” teisėtumo bei pagrįstumo; taip pat atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. „Pranešimą apie savavališką statybą”.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad pareiškėjas su sutuoktine yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendraturčiai: 217/1720 šio žemės sklypo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei, o 1503/1720 žemės sklypo dalis – pareiškėjui. Byloje nustatyta, jog ginčo žemės sklype stovi pastatas – grūdų sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis pareiškėjui bei jo sutuoktinei, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis pareiškėjui, taip pat ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” nuosavybės teise priklausantys du pastatai – arkinis garažas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas registre 1999 m. gegužės 28 d. apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu, žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę Gudelių ŽŪB ir Žadžiūnų ŽŪB (dabartinei ŽŪB „AUGA Žadžiūnai”) naudotis 4,10 ha ploto žemės plotu po ūkiniais pastatais.
Pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių. Pranešime nurodė apie RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai” 2014 m. gegužės 16, 17, 19 dienomis atliktus kombainų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priestato (toliau - ir priestatas) statybos darbus, galimai patenkančius į savavališkos statybos (rekonstrukcijos) sąvoką. Taip pat pareiškėjas prašė ištirti ir nustatyti savavališkos statybos faktą, atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimą ir kitus būtinus su tuo susijusius veiksmus. Be to, pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu prašė ištirti, ar ginčo pastatai apskritai yra pastatyti teisėtai, t. y. ar yra statybą leidžiantys dokumentai, projektinė medžiaga, statybos užbaigimo dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, jog Inspekcijos Šiaulių skyrius 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą išnagrinėjo ir pateikė pareiškėjui 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-9947-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą”. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2292-621/2014, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-9947-(19.2) ir įpareigoti Inspekcijos Šiaulių skyrių iš naujo išnagrinėti 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą, 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1243-556/2015 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. spendimą panaikino ir įpareigojo Inspekcijos Šiaulių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą.
Pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ir 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 2D-6219-(19.2) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-17-320/2017 nusprendė atmesti pareiškėjo skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
LVAT 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-284-502/2019, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-17-320/2017, nusprendė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė administracinėje byloje Nr. eI3-1019-342/2020 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 2D-6219-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą” panaikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą „Pranešimą apie savavališką statybą”.
LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3857-520/2020, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1019-342/2020, nutarė atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. S-1836(3.39E), Inspekcijai pateikė informaciją apie patikrinimo rezultatus bei taikytas priemones.
2020 m. liepos 24 d. Inspekcija raštu Nr. 2D-10038 pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimu, jį ginčija teisme.
Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2D-10038 „Dėl Jūsų pranešimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas privalo nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo dalį pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Statybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. TPSVPĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima inter alia statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje statyba apibrėžta kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Tai reiškia, kad Inspekcija, vykdydama valstybinę statybos priežiūrą dėl jai priskirtos kompetencijos, veiksmus gali atlikti tik neišeidama už statybos apibrėžties ribų. Tik šiose ribose ji gali įgyvendinti Priežiūros įstatymo 23 straipsnyje Inspekcijai suteiktas teises. Taip pat tik šiose ribose, laikydamasi Priežiūros įstatymo 24 bei 25 straipsnių reikalavimų, Inspekcija gali nagrinėti asmenų teikiamus prašymus ir skundus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, 2014 m. sausio 8 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-5 (Inspekcijos viršininko 2020 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 1V-40 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šios Taisyklės yra pagrindas vadovautis tiriant asmenų skundus ir prašymus.
Statybos įstatymo 49 straipsnyje nurodyti statinių naudojimo priežiūros viešojo administravimo subjektai ir jos vykdymo tvarka, t. y. jau pastatytų statinių, kurių statybos darbai ir statyba užbaigta, naudojimo priežiūros tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcijai nesuteikta teisė vykdyti tokią priežiūrą. Skunde nurodytų statinių priežiūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, vykdo Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” nuosavybės teise priklausantys du pastatai – arkinis garažas – dirbtuvės ir kombainų garažas, savininkas; t. y. pareiškėjo žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” naudotis 4,10 ha ploto žemės plotu po ūkiniais pastatais. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės aktų nuostatas, nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo 2021 m. sausio 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju, kaip ginčo žemės sklypo, ant kurio stovi ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” nuosavybės teise priklausantys statiniai, savininkas, turi suinteresuotumą jo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo, susijusio su galima savavališka statyba ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tinkamu išnagrinėjimu.
2014 m. gegužės 26 d. pranešime pareiškėjas kėlė klausimus dėl kombainų garažo priestato savavališkos rekonstrukcijos bei dėl arkinio garažo – dirbtuvių ir kombainų garažo (įskaitant priestatus) savavališkos statybos. Pranešime pareiškėjas nurodė, kad jis 2014 m. gegužės 16 d. pastebėjo, jog buvo pradėti kombainų garažo priestato rekonstrukcijos darbai, išbetonuotos priestato grindys, nuardytas garažo priestato stogas, paaukštintos sienos bei padidintas priestato tūris. Į priestatą buvo įkelta metalinė cisterna. Taip pat teigė, kad darbai vyko 2014 m. gegužės 16, 17, 19 dienomis. Pareiškėjo, kaip žemės sklypo savininko, sutikimas šiems darbams nebuvo gautas. Nurodė, kad atliekant statybos darbus nebuvo laikytasi darbo saugumo reikalavimų. Taip pat nurodė, kad įmontuojant cisterną, galimai pastate įrengta degalinė, tuo taip pat pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Prašė ištirti ir nustatyti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) faktą, atlikti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimą ir kitus būtinus su tuo susijusius veiksmus bei tinkamai nubausti už įstatymų pažeidimą atsakingus asmenis. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jam kilo pagrįstų abejonių dėl arkinio garažo – dirbtuvių ir kombainų garažo statybos teisėtumo bei legalumo ir kad jie pastatyti be statybą leidžiančių ir statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų. Prašė patikrinti ar arkinis garažas – dirbtuvės, kombainų garažas, kombainų garažo abu priestatai yra pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, projektinę medžiagą ir pan.), statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudotis dokumentus, o taip pat patikrinti, ar šie dokumentai išduoti laikantis teisinio reglamentavimo. Pareiškėjas taip pat prašė patikrinti, ar šie statiniai yra tinkami naudoti, ar statinių būklė nekelia pavojaus kitiems asmenims ar statinių naudotojai vykdo teisės aktuose nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei saugos reikalavimus.
Į šiuos pareiškėjo pranešime keliamus klausimus buvo atsakyta 2020 m. liepos 24 d. Ginčijamu sprendimu. Minėtame sprendime konstatuota, jog atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. liepos 10 d. patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes vietoje ir surinktą dokumentaciją, buvo surašytas 2020 m. liepos 16 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-30-200716-00037, kurio pagrindu, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, statytojai surašytas 2020 m. liepos 16 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-200716-00027, 2020 m. liepos 17 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200717-00026 bei 2020 m. liepos 17 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200717-00027 iki 2021 m. sausio 17 d. Pagal pateiktą informaciją, kad, atliekant statybos darbus, nebuvo laikytasi darbo saugumo reikalavimų, Inspekcija 2014 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-9947-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą“ pareiškėją informavo, kad skundo dalis dėl galimų pažeidimų atliekant statybos darbus be specialių apsaugos priemonių ir darbo su asbestu nuostatų galimų pažeidimų buvo persiųsta nagrinėti pagal kompetenciją Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių skyriui (2014 m. birželio 5 d. raštas Nr. 2D-8852). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad įmontuojant cisterną, galimai pastate įrengta degalinė, tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo ištirtos. Skundžiamame rašte nurodyta, kad 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. liepos 10 d. patikrinimų metu vizualiai apžiūrėjus priestatą, degalinės, kuro užpylimo įrenginių nerasta. Šių patikrinimų metu nustatyta, kad buvusioje deglinės vietoje, prie priestato įrengta betoninė apie 7 m² ploto, apie 8 cm storio aikštelė (toliau – ir aikštelė). Nustatyti duomenys įrašyti akte Nr. FAK-1378. Pažymėtina, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 4.1 eilutę aikštelė, kurios plotas mažesnis nei 10 m², nepriskiriama statiniams, todėl prie priestato įrengtai betoninei apie 7 m² ploto aikštelei Statybos įstatymo nuostatos nėra taikomos. Tai reiškia, pareiškėjui Inspekcija pateikė motyvuotą bei teisiškai pagrįstą atsakymą. Pareiškėjo prašymas patikrinti, ar šie statiniai yra tinkami naudoti, ar statinių būklė nekelia pavojaus kitiems asmenims, ar statinių naudotojai vykdo teisės aktuose nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei saugos reikalavimus, Inspekcijos 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. 2D-9953 buvo perduotas nagrinėti Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, prašant apie tyrimo rezultatus informuoti pareiškėją. 2020 m. rugpjūčio 11 d. gautas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. S-1836(3.39E), kuriame pateikta informacija apie patikrinimo rezultatus bei taikytas priemones. Pareiškėjui pranešime prašant patikrinti, ar arkinis garažas – dirbtuvės, kombainų garažas, kombainų garažo abu priestatai yra pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, projektinę medžiagą ir pan.), statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudotis dokumentus, o taip pat patikrinti, ar šie dokumentai išduoti laikantis teisinio reglamentavimo, buvo atliktas tyrimas, prašant statytojo pateikti visas su pranešime nurodytais statiniais susijusias kadastrinių matavimų bylas bei statybos vykdymo dokumentus: statybos projektus, statybos leidimus, statybos užbaigimo dokumentus ir kt. Be to, aplinkybės vertintos ir 2020 m. gegužės 27 d. patikrinimo metu ir buvo nustatyta, kad teisiškai įregistruotame garaže – dirbtuvėse, po 2005 m. sausio 5 d. kadastrinių matavimų byloje (bylos Nr. 11227) fiksuotos situacijos, naujai atliktų statybos darbų nebuvo užfiksuota. Patikrinimo metu statytojas atsakovei pateikė 1993 m. birželio 1 d. Pajaus grąžinimo aktą bei nurodė, kad kitų dokumentų, susijusių su garažo dirbtuvių ir pastato statyba neturi. Šie duomenys užfiksuoti akte Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcija taip pat nurodė, kad privalo laikytis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamame rašte Inspekcija pažymėjo, kad sprendimą įregistruoti garažo dirbtuvių ir pastato statybą Nekilnojamo turto registre priėmė Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas – VĮ Registrų centras. Akcentuotina, kad Inspekcija, vykdydama Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje jai priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas negali imtis Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių registravimo duomenų teisėtumo tikrinimo. Inspekcijai neturint duomenų apie garažo-dirbtuvių ir pastato statybai parengtus statinio projektus, išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir jų statybos užbaigimo aktus, Inspekcija negali atlikti šių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo veiksmų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta atlikus išsamų tyrimą, pateikiant motyvus bei nurodant teisinį pagrindą.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad nesutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2D-10038 „Dėl Jūsų pranešimo“ dalimi dėl kombainų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), priestate sumontuotų 14 vnt. naujų laikančiųjų konstrukcijų, priestato pailgintos sienos ir prie priestato įrengtos betoninės aikštelės nepripažinimo savavališka statyba. Teigia, kad iš 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų byloje Nr. 91/15992 esančio priestato brėžinio matyti, jog kaip priestato laikantysis karkasas pažymėtos tik 2 kolonos, o jau 2015 m. liepos 23 d. kadastro duomenų byloje iš viso nurodoma 16 priestato laikančiųjų konstrukcijų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovės sprendimo dalis dėl kombainų garažo, priestate sumontuotų 14 vienetų naujų laikančiųjų konstrukcijų nepripažinimo savavališka statyba turėtų būti panaikinta. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6. p. numatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Reglamento 10 punkte numatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Pareiškėjas kartu su pranešimu pateikė ir fotonuotraukas. Šiose fotonuotraukose užfiksuota, kokia situacija buvo iki statybos darbų pradžios ir atlikus statybos darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose Nr. 3, 5, 6, 7, 8 matyti ardymo darbų pradžia, t. y. atsivėręs vaizdas tik nuardžius stogą. Šiose fotonuotraukose matyti, kad statinyje iki rekonstrukcijos darbų pradžios jau yra daugiau nei pareiškėjo nurodomos dvi kolonos. Taip pat svarbu pažymėti, kad Inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistai, 2016 m. balandžio 21 d. apžiūrėję kombainų garažo priestatą iš vidaus, naujai įrengtų laikančiųjų konstrukcijų (medinio sienų karkaso ir stogo dangą laikančių gegnių) nenustatė. Svarbu ir tai, kad savavališka statyba, jos mastas gali būti fiksuojama tik pagal patikrinimo metu nustatytus esamus faktinius duomenis. Patikrinimo išvados negali būti grindžiamos patikrinimo metu nefiksuotais, nenustatytais duomenimis.
Pareiškėjas skunde teigia, kad tik naujų laikančiųjų kolonų sumontavimas galėjo įtakoti pastato aukščio pokytį, tačiau savavališkos statybos akte nurodyta, kad „prie medinių kolonų, priblokuotų prie pastato šiaurės rytų fasadinės sienos, įrengė medinius kolonų paaukštinimus, ant kurių sumontavo naują medinę siją ir gegnes, tuo padidindama pastato dalies – priestato aukštį apie 0,6 m“. 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų byloje Nr. 91/15992 esančiame priestato brėžinyje kaip priestato laikantysis karkasas pažymėtos tik 2 kolonos. Tačiau pažymėtina, kad konstrukciniu požiūriu tai būtų neįmanoma, nes priestato išorines sienas sudarantys lakštai, kad laikytųsi ir būtų pastato dalimi, turėjo būti prie ko nors pritvirtinti, jokių kitų atramų jiems tvirtinti nėra ir nebuvo, priešingu atveju jie būtų paprasčiausiai nukritę. Be to, tik dvi atramos nebūtų galėję išlaikyti ir stogo konstrukcijos (priestato ilgis – 15 metrų). 2016 m. balandžio 21 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikančiosios kolonos yra nenaujos. Todėl labiausiai tikėtina, kad kadastrinių matavimų byloje nebuvo sužymėtos visos buvusios kolonos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad priestato ilgis yra 15 metrų, darytina išvada, kad stogo bei sienų konstrukcijos fiziškai nebūtų galėjusios išsilaikyti tik ant dviejų laikančiųjų konstrukcijų, todėl visos 16 laikančiųjų konstrukcijų turėjo būti įrengtos jau 2005 m. kadastrinių duomenų fiksavimo metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvo sumontuotos naujos laikančiosios konstrukcijos: mediniai kolonų paaukštinimai, nauja medinė sija, kurie laiko visą stogo konstrukciją ir būtent dėl šių naujų konstrukcijų įrengimo padidėjo pastato dalies – priestato aukštis apie 0,60 m. Laikantieji konstrukcijų elementai perima visas pastato svorio apkrovas, įskaitant atmosferinius poveikius. Mediniai kolonų paaukštinimai, sija laiko ne tik pastato stogo, bet ir išorės atmosferinių poveikių apkrovas, todėl yra laikančioji konstrukcija. Tokių naujų konstrukcijų įrengimas sąlygojo statinio išorės matmenų pokytį. Kad būtų fiksuoti kokie nors statinio gabaritų pokyčiai dėl kolonų atnaujinimo – tokių aplinkybių tyrimo ir surinktos medžiagos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Atsakovė 2020 m. liepos 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SA-30-200716-00027 nustatė, kad kombainų garažo priestato aukštis padidėjo ne dėl to, kad galimai buvo pristatytos papildomos kolonos. Priestato aukštis padidėjo, nes Bendrovė prie medinių kolonų, priblokuotų prie pastato šiaurės rytų fasadinės sienos, įrengė medinius kolonų paaukštinimus, ant kurių sumontavo naujas medinę siją ir gegnes, tuo padidindama pastato dalies - priestato aukštį apie 0,6 m. Vadinasi, tik medinių kolonų paaukštinimų apimtyje Bendrovė atliko savavališkos statybos darbus. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą pastato kapitalinio remonto darbams atlikti, pakeičiant pastato laikančiąsias konstrukcijas, įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Reiškia, priestato laikančių konstrukcijų – kolonų, papildomai galimai sumontuotų priestate ir kurios nebuvo užfiksuotos 2005 m. sausio 5 d. kadastrinių matavimų byloje, įrengimui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, nes galimas minėtų kolonų įrengimas negalėjo sąlygoti priestato išorės matmenų pokyčio. Net jei kolonos buvo įrengtos 2014 m., o ne 2005 m., tai niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių, nes kolonų atsiradimui jokio suderinimo su pareiškėju ir statybą leidžiančio dokumento nereikia. Papildomos kolonos nesąlygojo priestato išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. padidinimo ar sumažinimo. Kaip jau minėta, priestato išorės matmenų padidinimą sąlygojo prie medinių kolonų, priblokuotų prie pastato šiaurės rytų fasadinės sienos, įrengti mediniai paaukštinimai.
Pareiškėjas atsakovės sprendimo panaikinimo pagrindu laiko ir aplinkybę, kad atsakovė nepasisakė dėl priestato ilgio pokyčių ir apskritai šios faktinės aplinkybės (dėl kurios nėra ginčo) niekaip neanalizuoja, kadangi 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų bylą priestato ilgis yra nurodytas 15,00 m, o patikrinimo metu nustatytas ilgis yra 15,15 m. bei tai nevertina kaip savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2016 m. balandžio 21 d. antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 37-16-03, kuriuo remiasi ir pareiškėjas, nurodyta kad, pagal A. L. atliktus matavimus, priestato ilgis – 15,11 m (dėl neaiškių priežasčių antstolė, nors ir nurodė protokole, kad Inspekcijos atstovai atliko matavimus, tačiau jų matavimų rezultatų nefiksavo). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad šiuo atveju Inspekcijos atstovų fiksuotas apytikris priestato ilgis, nurodant reikšmę „apie 15,15 m“. Be to, iš pareiškėjo kartu su pranešimu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pastato laikančiųjų konstrukcijų – kraštinių kolonų vieta nebuvo keista, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo atliekami pastato rekonstravimo darbai dėl neva padidėjusio pastato ilgio, keičiant laikančiąsias konstrukcijas. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ teiginiu, kad nežymiai padidėjusį pastato ilgį lėmė pakeista išorinių sienų medžiaga. Pastato išorinės sienos nėra laikančiosios konstrukcijos, nes medžiaga, iš kurios suformuotos sienos, neturi tokių fizinių savybių. Remiantis STR 1.01.08:2002 12.4. p. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams, todėl priestato ilgio padidėjimas dėl nelaikančiųjų konstrukcijų pakeitimo negali būti vertinamas kaip statinio rekonstrukcija. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą priestato fasadų apdailos ir stogo dangos keitimo darbams, įrengiant naują profiliuotos skardos dangą statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Pagal Reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 79.2. punktą neesminiais nukrypimais nuo statinio projekto sprendinių yra priskiriami nukrypimai iki 0,2 m. Kadangi priestatas pailgėjo apie 0,15 m, tai toks pailgėjimas nesudarė pagrindo pripažinti savavališkos statybos. Reglamento STR 1.01.08:2002 12.4 papunkčio nuostatose įtvirtinta, kad fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto dabartinės redakcijos nuostatose įtvirtinta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame yra priestatas, nepatenka į teritorijas, nurodytas anksčiau minėto statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl priestato fasadų apdailos ir stogo dangos keitimo darbams, įrengiant naują profiliuotos skardos dangą (pastato išvaizdos keitimui vykdant paprastojo remonto darbus), statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo pastato ilgio padidėjimą, atlikus paprastojo remonto darbus, vertinti kaip savavališką statybą ir dėl to surašyti savavališkos statybos aktą.
Pareiškėjas taip pat skunde nesutinka su Inspekcijos teiginiu, jog betono aikštelė yra savarankiškas statinys ir nurodo, kad betono aikštelė yra ne savarankiškas statinys, o iki šiol išlikusios priestato iš drožlių plokščių betono grindys. Pareiškėjo teigimu, priestato iš drožlių plokščių buvimo faktą patvirtina 2016 m. balandžio 21 d. antstolės R. A. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 37-16-03. Tačiau šiame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo fiksuota, kad drožlių plokščių priestato grindys būtų betoninės ir užimtų akivaizdžiai didesnį plotą nei pats priestatas. Nors pareiškėjas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog aikštelė, kaip priestato grindys atsirado kaip ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atliktos savavališkos rekonstrukcijos padarinys, tačiau jokių objektyvių duomenų nei patikrinimo metu, nei teismui nepateikė. Be to, būtina pažymėti, kad patikrinimo metu šalia savavališkai paaukštinto priestato priblokuotų pastatų nebuvo rasta ir fiksuota. Kadangi nustatyta, kad pagal faktinę situaciją ant aikštelės šiuo metu jokių statinių nėra, todėl atsakovė pagrįstai vadovavosi statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas 3 lentelės 4.1 eilute nepriskirdama aikštelės statiniams ir atitinkamai nespręsdama klausimo dėl aikštelės teisėtumo, nepriklausomai nuo to, kad galbūt anksčiau aikštelė buvo kito statinio grindys.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, remiantis jam priskirta diskrecijos teise, privalėjo konstatuoti, kad neegzistuoja jokie dokumentai, patvirtinantys statinių teisėtumo faktą, ir taikyti atitinkamus padarinius, o ne atsisakyti tirti arkinio garažo – dirbtuvių kombainų garažo su priestatais statybos teisėtumo klausimus, remdamasis tuo, kad sprendimą įregistruoti garažo - dirbtuvių ir pastato statybą Nekilnojamojo turto registre priėmė Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas - VĮ Registrų centras. Nustatyta, kad pagal 2015 m. balandžio 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis arkinis garažas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra teisiškai įregistruoti ir nurodyta, kad jų įregistravimo pagrindas 1993 m. birželio 1 d. priėmimo perdavimo aktas. Arkinio garažo – dirbtuvių statyba pradėta ir baigta 1991 metais, o kombainų garažo statyba pradėta ir baigta 1990 metais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 1991 metų iki 2005 metų, taip pat nuo 2005 metų iki 2014 metų Bendrovė būtų vykdžiusi kokius nors statybos darbus. Atsakovė nurodo, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui priklauso nuo 1999 m. rugpjūčio 3 d. Kaip jau minėta, arkinio garažo – dirbtuvių statyba pradėta ir baigta 1991 metais, o kombainų garažo statyba pradėta ir baigta 1990 metais, t. y. iki pareiškėjui įsigyjant sklypą, ant kurio stovi šie pastatai. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis 4,10 ha žemės plotu po ūkiniais pastatais. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimais Nr. 31-9619, Nr. 31-9616, Nr. 31-9617, Nr. 31-9620, Nr. 31-9618 atkuriant nuosavybės teises buvusio savininko V. P. įpėdiniams, būtent dėl pranešime nurodytų statinių buvo nustatytas kitas servitutas (tarnaujantis daiktas), o prieš priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 1999 m. balandžio 27 d. buvo pasirašytas susitarimas tarp pretendentų ir servituto teisės naudotojų – tuometinių Gudelių ŽŪB ir Žadžiūnų ŽŪB. Pasirašant susitarimą nebuvo keliamos abejonės dėl statinių teisėtumo. Prievolės iš šio susitarimo bei nustatyto servituto perėjo dabartiniams žemės sklypo savininkams.
TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, jog statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Tai reiškia, kad diskrecijos teisė nustatyti savavališkos statybos faktą suteikta inspekcijos pareigūnui, kuris tai ir atlieka. Skundžiamame sprendime atsakovė paaiškina, kad inspekcijai neturint duomenų apie garažo - dirbtuvių ir pastato statybai parengtus statinio projektus, išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir jų statybos užbaigimo aktus, inspekcija negali atlikti šių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo veiksmų. Taigi, sprendime nurodyta priežastis, kodėl inspekcija statinius atsisako pripažinti savavališka statyba. Pabrėžtina, kad įstatymas teisę priimti šį sprendimą suteikia būtent inspekcijos pareigūnui. Pažymėtina ir tai, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį Inspekcija neturi teisės nagrinėti skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Minėta nuostata atsirado 2016 m. liepos 14 d. įsigaliojus 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3, 9, 10, 11, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymui Nr. XII-2577. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas). Aplinkybė, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2014 m. nereiškia, kad priimdamas individualų administracinį aktą atsakovė privalo vadovautis pareiškimo metu galiojusiais teisės aktai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Inspekcija vykdo TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalyje jai priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Tačiau ji negali imtis Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių registravimo duomenų teisėtumo tikrinimo. Kadangi Inspekcija neturi duomenų apie garažo - dirbtuvių ir pastato statybai parengtus statinio projektus, išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir jų statybos užbaigimo aktus, ji negali atlikti šių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose neįtvirtinta prezumpcija, jog nesant duomenų apie pastato statybai parengtus statinio projektus, išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir jų statybos užbaigimo aktus, inspekcija privalo konstatuoti savavališkos statybos faktą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Inspekcija Ginčijamame sprendime tuo pačiu metu 2014 m. gegužės mėnesį atliktus kombainų garažo priestato savavališkus statybos darbus išskirstė į tris skirtingas statybos rūšis - į rekonstrukciją (neva tik galinės sienos paaukštinimą), į kapitalinį remontą (neva naujai įrengtos kolonos nesusijusios su priestato išorės matmenų pokyčiais) ir į paprastąjį remontą (neva fasado ir stogo dangos pakeitimas nėra sudėtinė priestato perstatymo dalis). R. P. nesutinka su tokiu 2014 m. savavališkai atliktų statybos darbų visumos dirbtiniu išskaidymu į skirtingas statybos rūšis ir mano, kad visi 2014 m. gegužės mėnesį savavališkai atlikti statybos darbai kvalifikuotini kaip rekonstrukcija, o suinteresuotas asmuo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ įpareigotinas pašalinti visus savavališkos statybos padarinius, o ne vien tik priestato padidintą aukštį ties šiaurės rytų fasadine siena. Pažymi, kad pagal 2014 m. galiojusią Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakciją, rekonstrukcija buvo laikomi tokie statybos darbai, kurie pagal savo pobūdį priklauso statinio kapitalinio ar paprastojo remonto darbams, jei jie atliekami statinio rekonstravimo metu. Šie R. P. argumentai atmestini. Pirminės STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakcijos, patvirtintos 2002 m. gruodžio 5 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 622, 9.15 p. buvo numatyta, kad į rekonstrukciją įeina ir tie statybos darbai, kurie pagal savo pobūdį priklauso statinio kapitalinio ar paprastojo remonto darbams, jei jie atliekami statinio rekonstravimo metu. Tačiau 2009 m. gruodžio 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-816 minėtas punktas buvo pakeistas taip, jog paprastojo remonto darbai, jeigu jie atliekami statinio rekonstravimo metu, nebelaikomi statinio rekonstrukcija. 2010 m. rugsėjo 27 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-824 9.15 p. panaikintas, o pati statinio rekonstrukcijos sąvoka susieta tik su esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymu tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Taigi, byloje nagrinėjamų Bendrovės 2014 m. atliktų statybos darbų metu galiojęs STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ vienu metu atliktų paprastojo remonto, kapitalinio remonto ir statinio rekonstrukcijos darbų nebekvalifikavo kaip nedalomos visumos visus šiuos darbus priskirdamas statinio rekonstrukcijai. Iš to seka, kad jei statinio rekonstrukcija pripažįstama savavališka, tai savaime nereiškia, kad ir paprastojo bei kapitalinio remonto darbai, atlikti statinio rekonstrukcijos metu, pripažįstami savavališkai atliktais. Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ argumentu, kad toks teisinis reguliavimas yra nuoseklus ir logiškas, kadangi neprotinga įpareigoti statytoją šalinti rekonstrukcijos metu atliktus paprastojo ir kapitalinio remonto darbus, jei, įvykdžius tokį reikalavimą, tuos pačius paprastojo ir kapitalinio remonto darbus vėl galima atlikti iš naujo be statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėjas siekia, kad atsakovė priverstų Bendrovę išardyti kolonas, nuimti stogo dangą, sumažinti galinės sienos pakėlimą (pastebėtina, kad šį atsakovės nurodymą Bendrovė įvykdė). Net jei atsakovė priimtų privalomąjį nurodymą Bendrovės atžvilgiu pašalinti paprastojo ir kapitalinio remonto statybos padarinius, tai Bendrovė, įvykdžiusi nurodymą, be jokio statybą leidžiančio statybos dokumento ir suderinimo su pareiškėju vėl iš naujo galėtų pristatyti priestato viduje kolonų ir pakeisti stogo dangą.
Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime nurodo, kad Inspekcija neužtikrino objektyvaus patikrinimo vietoje, teigia, kad Inspekcija, nagrinėdama pranešimą ketvirtą kartą atliko du patikrinimus vietoje: 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. liepos 10 d. ir nei vieno iš šių patikrinimų metu neleido pareiškėjui dalyvauti kombainų garažo priestato patikrinime. Inspekcijos darbuotoja tiek 2020 m. gegužės 28 d. patikrinimo vietoje metu, tiek 2020 m. liepos 10 d. patikrinimo vietoje metu buvo užsidariusi kombainų garažo priestate kartu su ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atstovais ir pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens, negalėjo stebėti vykstančio patikrinimo. Išanalizavus duomenis apie Inspekcijos Šiaulių skyriaus atlikto pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. „Pranešimo apie savavališką statybą“ nagrinėjimo procedūrą, konstatuotina, kad procedūra atlikta nepažeidžiant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, viešojo administravimo įstatymo ir Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo reikalavimų. TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į visas statybvietes ir jose statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta tokios inspekcijos teisės gynimo tvarka. VAĮ 30 straipsnio 1dalyje numatyta, kad suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Statybos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo, kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus. Nagrinėjamo ginčo kontekste, vertinant anksčiau paminėtą Statybos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Bendrovė turėjo pareigą užtikrinti netrukdomą patekimą į tikrinamas patalpas tik Inspekcijos pareigūnams, o vadovaujantis TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, teisė netrukdomai patekti į tikrinamas patalpas taip pat suteikta tik Inspekcijos pareigūnams. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija dėl to, kad Inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnai neturėjo teisės ir pareigos reikalauti, kad statinių savininkai (statytojai), šiems prieštaraujant, įsileistų į tikrinamas patalpas pareiškėjo atstovus, kadangi tokia statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos teisė ar pareiga nenumatyta nei pareiškėjo cituojamose Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo 36 punkto, VAĮ 30 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 10 dalies nuostatose, nei kituose aptartuose teisės aktuose. VAĮ, priešingai nei TPSVPĮ, nenumato suinteresuoto asmens teisės patekti į statinio vidų. Teisės aktai taip pat nenumato atsakovės ar pareiškėjo teisės reikalauti Bendrovės įleisti pareiškėjo atstovę į priestatą. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi, kol įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nėra numatytas suinteresuotų asmenų patekimas į kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius tikrinant faktinius duomenis vietoje, tol negalima teigti, kad pareiškėjo atstovė turėjo teisę įeiti į priestatą ir kad jai nepatekus į priestatą atliktas patikrinimas buvo šališkas. Atsiliepime teigiama, jog nebuvo užtikrintas objektyvus patikrinimas vietoje, tačiau nenurodyta, ką konkrečiai būtų pakeitęs pareiškėjo atstovės dalyvavimas inspekcijai tikrinant faktinius duomenis priestato viduje.
ABTĮ 91 straipsnis reglamentuoja skundžiamo akto panaikinimo pagrindus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiamo 2020 m. liepos 24 d. atsakymo dalis turėtų būti panaikinta bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tuo tarpu Inspekcijos nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir teisės aktų nuostatos pagrindžia, jog Inspekcija skundžiamą sprendimą priėmė patikrinusi visas faktines aplinkybes bei duomenis, juos pagrindė teisės aktų normomis, nepažeisdama pagrindinių procedūrų, taip pat nurodė skundžiamo sprendimo apskundimo tvarką.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-5 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu“ (LVAT 2009-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-377/2009; LVAT 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-836/2008).
Skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suprantamas Ginčijamo sprendimo turinys. Tai, kad pareiškėjo netenkina Ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti pagrindai jam panaikinti.
Be to, pareiškėjas patikslintu skundu prašo įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo V. P. 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą apie savavališką statybą dalyse dėl kombainų garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), priestate sumontuotų 14 vnt. naujų laikančiųjų konstrukcijų, priestato pailgintos sienos ir prie priestato įrengtos betoninės aikštelės pripažinimo savavališka statyba, taip pat pareiškėjo V. P. prašymu patikrinti: „1) Ar arkinis garažas - dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo; 2) Ar kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo; 3) Ar kombainų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) abu priestatai yra pastatyti, turint (a) statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują statinį, (b) projektinę medžiagą ir pan.), (c) statybos užbaigimo aktą ir pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. Jei taip, ar šie dokumentai yra teisėtai išduoti, laikantis teisinio reglamentavimo.“. Šie pareiškėjo reikalavimai laikytini išvestiniais skundo reikalavimais iš pagrindinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą. Teismui konstatavus skundžiamo sprendimo teisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo išvestiniai skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011), todėl teismas dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo priėmimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisi jam iš atsakovės 3085,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims žemės ūkio bendrovei „AUGA Žadžiūnai” ir R. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.