- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- eI3-1019-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01342-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos isnpekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. P., ŽŪB "AUGA Žadžiūnai"
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
2020 m. sausio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims žemės ūkio bendrovei „AUGA Žadžiūnai”, R. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijos, atsakovės) Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Šiaulių skyrius) 2016-05-04 sprendimą Nr. 2D-6219-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2014-05-26 „Pranešimą apie savavališką statybą” (toliau – ir 2014-05-26 pranešimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Inspekcijos Šiaulių skyrius pažeidė asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras, neatliko išsamaus 2014-05-26 pranešimo nagrinėjimo bei patikrinimo, pakartotinai atsisakė tirti šio pranešimo antros dalies 1 ir 2 klausimus. Tokiu būdu Inspekcijos Šiaulių skyrius pažeidė pareiškėjo teisę ir į tinkamą viešąjį administravimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, nesilaikė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių bei iš esmės nevykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų savo pareigų. Poziciją, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius pažeidė asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras, argumentuoja Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 8 punkte ir VAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais, nurodydamas, kad 2014-05-26 pranešimą buvo paskirtas išnagrinėti Inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistas, nors jo 2015-08-17 ir 2015-09-03 sprendimai, surašyti nagrinėjant minėtą pranešimą, buvo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016-04-06 sprendimu dėl šiurkščių procedūros pažeidimų ir Apraše nustatytų veiksmų viseto neatlikimo. Minėtą poziciją taip pat grindžia Aprašo 36 punktu ir VAĮ 30 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, kad Inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnai vadovavosi išimtinai RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai” (dabartinis pavadinimas – ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” (toliau – ir ŽŪB „AUGA Žadžiūnai”, Bendrovė) atstovo kategorišku atsisakymu įleisti ir pareiškėjui neleido patekti į tikrinamo kombainų garažo priestato vidų.
Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis specialistas apie planuojamą patikrinimą vietoje pareiškėją ir jo sutuoktinę informavo raštu. Pažymi, jog gavęs šį pranešimą, pareiškėjas dar iki planuojamo patikrinimo dienos galėjo kreiptis į Inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėją ir, nurodydamas motyvus, prašyti nušalinti specialistą nuo administracinės procedūros, tuo tarpu pagrindo, numatyto VAĮ, nušalinti minėtą pareigūną ar jam nusišalinti, nebuvo. Akcentuoja, kad patikrinime dalyvavo ir Inspekcijos Šiaulių skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas. Teigia, kad negalėjo daryti įtakos statinių savininko sprendimui neįsileisti kitų asmenų, be Inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnų, į tikrintinus objektus, nes jokie teisės aktai nesuteikia Inspekcijai kompetencijos privačių statinių savininkus priversti tai padaryti. Mano, kad pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad po 2014 m. atliktų darbų atsirado 14 naujų laikančių konstrukcijų. Argumentuoja, jog nors 2005-01-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buvo matyti, kad priestato laikantysis karkasas yra tik dvi kolonos, tačiau konstrukciniu požiūriu tai būtų neįmanoma, nes priestato išorines sienas sudarantys lakštai, kad laikytųsi ir būtų pastato dalimi, turėjo būti prie ko nors pritvirtinti, jokių kitų atramų jiems tvirtinti nėra ir nebuvo, priešingu atveju jie būtų paprasčiausiai nukritę, be to, tik dvi atramos nebūtų galėję išlaikyti ir stogo konstrukcijos (priestato ilgis – 15 metrų). Pažymi, kad 2016-04-21 atlikto patikrinimo metu buvo matyti, kad laikančiosios kolonos yra nenaujos. Todėl labiausiai tikėtina, kad tų metų kadastrinių matavimų byloje nebuvo sužymėtos visos buvusios kolonos. Pareiškėjo argumentą, jog ginčijamame sprendime negalėjo būti remiamasi statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas” 31.2 papunkčiu, laiko nepagrįstu, ir šią savo poziciją motyvuoja aplinkybe, kad priestato darbai atliekant patikrinimus, buvo baigti, taip pat TPSVPĮ 25 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 50.3 punkte įtvirtintomis nuostatomis. Pareiškėjo argumentą, jog tam, kad būtų galima taikyti minėto reglamento nuostatas, nuokrypiai turi būti matuojami nuo statinio projekto sprendinių, taip pat laiko nepagrįstu, kadangi tokiems priestato darbams, kurie buvo atlikti, nebūtinas statinio projektas ir neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Tvirtina, jog teigti, kad buvo atliktas kombainų garažo rekonstravimas, nėra pagrindo, nes priestato matmenys prieš remontą ir po jo skiriasi nežymiai (leistinose ribose). Nurodo Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 6 priedo 1 punktą. Mano, kad pareiškėjo teiginys, kad po atliktų statybos veiksmų, priestato paskirtis buvo pakeista iš sandėliavimo į degalinės paskirtį, prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, kuriuose nurodyta, kad pastato – kombainų garažo paskirtis yra garažų. Be to, priestatas yra pagrindinio daikto- kombainų garažo priklausinys, tarnaujantis pagrindiniam daiktui. O nesikeičiant pagrindinio daikto paskirčiai, nesikeičia ir priklausinio paskirtis. Daro išvadą, kad pareiškėjas ir jo įgaliotas asmuo be jokio pagrindo Bendrovės atliktus darbus įvardijo kaip savavališkus. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, pažymi, kad dar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-01 sprendime buvo konstatuota, jog pareiškėjui nuo 2008 metų buvo žinoma apie šių pastatų teisinę registraciją, teisinės registracijos duomenys nustatyta tvarka yra nenuginčyti ir teisėti, todėl ginčo statinių statyba negali būti laikoma neteisėta. Nurodo TPSVPĮ 25 str. 8 dalį, bei pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad ginčo statiniai pastatyti 1990-1991 metais, todėl tirti šių statinių statybos teisėtumo faktą nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčo pastatai buvo pradėti ir baigti statyti 1990 ir 1991 metais, o Žadžiūnų ŽŪB įgyti bendrovėms pasidalijant turtą po kolūkio privatizavimo 1993-06-01 priėmimo – perdavimo aktu už pajus iš Gudelių ŽŪB. Daro išvadą, kad bendrovė faktiškai nėra šių pastatų statytoja ir, 1993-06-01 iš kito juridinio asmens perėmusi baigtos statybos bei faktiškai naudojamą nekilnojamąjį turtą, neturi pareigos turėti šių pastatų statybą leidžiančius dokumentus, nes turi šių pastatų įsigijimo teisėtumą įrodančius dokumentus, kurių pagrindu, vadovaujantis Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8 punktu, buvo atlikta šių pastatų teisinė registracija viešajame registre. Mano, kad pareiškėjas ginčo pastatų statybos bei registracijos teisėtumo klausimą kelia nepagrįstai, nes administracinėje byloje Nr. I-4017-643/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija pareiškėjo skundą dėl minėtų pastatų teisinės registracijos panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, suėjus tokio skundo padavimo senaties terminui, sprendimo pareiškėjas neapskundė. Teigia, kad, atliekant darbus kombainų garaže, nebuvo keičiamos laikančiosios konstrukcijos ar įrenginėjamos naujos, buvo pakeista stogo danga ir fasadas, t. y. buvo atlikti tik pastato paprastojo remonto darbai, siekiant statinį palaikyti tvarkingą. Mano, kad dėl pakitusios fasado ir stogo dangos ar pastato apšiltinimo atitinkamai keliais centimetrais pakitus bendram pastato aukščiui ar sienų ilgiui, tai negali būti laikoma rekonstrukcijos darbais. Argumentuoja, kad tik dėl laikančiųjų pastato konstrukcijų perstatymo pakitęs pastato aukštis, ilgis ir plotis bei atsiradusios kokybiškai naujos pastato savybės gali būti laikomos rekonstrukcijos požymiais. Remdamasis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai”, nurodo, kad pastato paprastajam remontui jokie statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi. Mano, jog pareiškėjas kartu su tikrinančiais pareigūnais lankytis privačioje nuosavybėje be pastato savininko sutikimo negali, o pastato savininko teisę neįsileisti kitų asmenų garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis. Mano, kad į bylą pateiktas 2016-04-21 faktinių aplinkybių protokolas Nr. 37-16-03 iš esmės yra niekinis, nes jis nesusijęs su ginčijamu sprendimu, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčijama ne pastato apžiūros procedūra, be to, pastato matavimai atlikti netiksliai, nekompetentingų asmenų, iš protokolo turinio negalima daryti išvadų, kad buvo atlikta kombainų garažų rekonstrukcija. Teigia, jog suremontavo kombainų garažo priestatą, pakeisdama sienų medžiagą (asbestą pakeitė plieniniais lakštais) bei stogo dangą, nuo to pastatas tik šiek tiek tapo aukštesnis, o pagal Inspekcijos atliktus matavimus - tik 11 cm ilgesnis. Mano, kad tai nežymūs pakitimai leistinų normų ribose. Tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kaip atlikti darbai pažeidžia jo teises. Mano, kad pareiškėjas nuolat kelia priešpriešą tarp šalių, bet kokia kaina ir visais įmanomais metodais, įskaitant nuolatinių nepagrįstų skundų teikimą teismams, siekia apsunkinti Bendrovės kasdienę veiklą, siekia, kad Bendrovė pasišalintų iš jam priklausančio žemės sklypo. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad kombainų garažo priestato priestatėlyje veikė degalinė, kad buvo išduodamas kuras. Pažymi, kad jokių inžinerinių konstrukcijų tarp kolonėlės ir priestate esančios talpyklos nebuvo įrengta, be to, šiuo metu priestatėlis yra nugriautas, pati kuro kolonėlė iš teritorijos pašalinta. Teigia, kad pareiškėjas žemės sklypus įsigijo, kai pastatai jau buvo pastatyti, šių pastatų naudojimui buvo nustatytas servitutas, jo skundas dėl ginčo pastatų teisinės registracijos panaikinimo teismo sprendimu buvo atmestas, todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas vėl kelia klausimą dėl ginčo pastatų statybos teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir Inspekcija, atsakovė) Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (minėta, toliau – ir Šiaulių skyrius) 2016-05-04 sprendimo Nr. 2D-6219-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo; taip pat atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-05-26 „Pranešimą apie savavališką statybą” (minėta, toliau – ir 2014-05-26 pranešimas).
Teisėjų kolegija iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatė, kad pareiškėjas su sutuoktine yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendraturčiai: 217/1720 šio žemės sklypo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei, o 1503/1720 žemės sklypo dalis – pareiškėjui. Nustatyta, jog ginčo žemės sklype stovi pastatas – grūdų sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis pareiškėjui bei jo sutuoktinei, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis pareiškėjui, taip pat ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” nuosavybės teise priklausantys du pastatai – arkinis garažas - dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kombainų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas registre 1999-05-28 apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu, žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę Gudelių ŽŪB ir Žadžiūnų ŽŪB (dabartinei ŽŪB „Auga Žadžiūnai”) naudotis 4,10 ha ploto žemės plotu po ūkiniais pastatais.
Pareiškėjas 2014-05-26 pranešimu kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių. Aptariamame pranešime nurodyta apie RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai” 2014 m. gegužės 16, 17, 19 dienomis atliktus kombainų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priestato (toliau - ir priestatas) statybos darbus, galimai patenkančius į savavališkos statybos (rekonstrukcijos) sąvoką; prašyta ištirti ir nustatyti savavališkos statybos faktą, atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimą ir kitus būtinus su tuo susijusius veiksmus. Pareiškėjas 2014-05-26 pranešimu taip pat prašė ištirti, ar ginčo pastatai apskritai yra pastatyti teisėtai, t. y. ar yra statybą leidžiantys dokumentai, projektinė medžiaga, statybos užbaigimo dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, jog Inspekcijos Šiaulių skyrius 2014-05-26 pranešimą išnagrinėjo ir pateikė pareiškėjui 2014-06-23 sprendimą Nr. 2D-9947-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą”. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2292-621/2014, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014-06-23 sprendimą Nr. 2D-9947-(19.2) ir įpareigoti Inspekcijos Šiaulių skyrių iš naujo išnagrinėti 2014-05-26 pranešimą, 2014-11-10 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT) 2015-07-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1243-556/2015 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-11-10 spendimą panaikino ir įpareigojo Inspekcijos Šiaulių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-05-26 pranešimą.
Inspekcijos Šiaulių skyrius iš naujo išnagrinėjo 2014-05-26 pranešimą, priimdamas 2015-08-17 sprendimą Nr. 2D-12118-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą” ir 2015-09-03 sprendimą Nr. 2D-13114-(19.2) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-02 sprendimo vykdymo ir dokumentų kopijų pateikimo”. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-80-289/2016, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti minėtus 2015-08-17 bei 2015-09-03 sprendimus bei įpareigoti Inspekcijos Šiaulių skyrių iš naujo išnagrinėti 2014-05-26 pranešimą, 2016-04-06 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.
Inspekcijos Šiaulių skyrius pareiškėjo 2014-05-26 pranešimą išnagrinėjo iš naujo ir priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2016-05-04 sprendimą Nr. 2D-6219-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą”. Susipažinus su ginčijamu sprendimu, matyti, kad jis buvo priimtas po to, kai Inspekcijos Šiaulių skyrius gavo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016-04-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-80-289/2016, kuriuo buvo panaikinti Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015-08-17 ir 2015-09-03 sprendimai, bei įpareigojo Inspekcijos Šiaulių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-05-26 pranešimą apie savavališką statybą. Ginčijamame sprendime konstatuota, jog Inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistai patikrino pranešime išdėstytas aplinkybes ir surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktus (kontrolinius klausimynus) Nr. SPA-673-(19.2) ir Nr. SPA-684-(19.2). Taip pat tai, kad 2016-04-21 tikrinimo metu, apžiūrėjus kombainų garažo priestatą iš vidaus naujai įrengtų laikančių konstrukcijų (medinio sienų karkaso ir stogo dangą laikančių gegnių) nenustatyta. Kombainų garažo priestato sienos iš išorės apkaltos profiliuotos skardos lakštais, stogo danga įrengta iš profiliuotos skardos lakštų. Atlikus priestato preliminarius matavimus iš išorės užfiksuoti sekantys matmenys: ilgis apie 15,11 m, plotis apie 6,01 m, priekinės dalies aukštis apie 2.70 m. Aukštis priestato viduje, prie pagrindinio statinio sienos, nuo grindų iki skardinės stogo dangos apie 4,42 m. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu ir teigia, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Inspekcijos Šiaulių skyrius pažeidė asmenų skundų nagrinėjimo ir patikrinimo tvarkos procedūras, neatliko išsamaus 2014-05-26 pranešimo nagrinėjimo bei patikrinimo, pakartotinai atsisakė tirti šio pranešimo antros dalies 1 ir 2 klausimus.
Dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01, toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą (Statybos įstatymo 2 str. 92 p.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais, statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kapitalinio remonto projektas rengiamas ypatingo ir neypatingo statinio kapitaliniam remontui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” (2016-03-11 redakcija) 6 priedo 1 punkte nurodyta, kad rašytinis pritarimas kapitalinio remonto projektui privalomas, be kita ko, atliekant kultūros paveldo statinio kapitalinį remontą (1.1. p.); atliekant ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (1.3. p.), o pagal 8 punkto nuostatas, rašytinis pritarimas pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui privalomas visais atvejais. Jeigu šiame priede nurodytas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atitinkamo statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu (10 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 33.3 punktas numato, kad rašytiniai žemės sklypo savininko sutikimai (susitarimai) privalomi, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra atliekama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) nustatyta tvarka. TPSVPĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01) numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus (8 str. 2 d.).
Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo
Teisėjų kolegija iš nagrinėjamos administracinės bylos duomenų nustatė, kad, atlikdami faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistai užpildė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko patvirtintos formos Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktus (Kontrolinius klausimynus Nr. SPA-673-(19.2) ir SPA-684-(19.2), parengė situacijos schemą (su priestato matavimo duomenimis), surašė ginčijamą sprendimą. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad kombainų garažo priestato aukštis, atlikus preliminarius matavimus priestato viduje prie pagrindinio statinio sienos nuo grindų iki skardinės stogo dangos, yra apie 4,42 m, priekinės dalies aukštis, matuojant iš išorės, apie 2,70 m, plotis apie – 6,01 m ir ilgis – apie 15,11 m, ir sprendė, kad kombainų garažo priestato plotis ir ilgis yra nepakitę. Atsakovės 2016-04-21 patikrinimo metu užfiksuoti priestato parametrų matavimo duomenys (Kontrolinio klausimyno priedas) iš esmės atitinka pareiškėjo iniciatyva patikrinime dalyvavusios ir jo eigą fiksavusios antstolės R. A. 2016-04-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 37-16-03 užfiksuotus priestato išorės matmenis, bei 2014-06-03 vykusio patikrinimo metu užfiksuotus duomenis (priestato ilgis - 15,09 m, galinės sienos aukštis 4,53 m, priekinės sienos aukštis - 2,72 m). Antstolės R. A. 2016-04-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog kombainų garažo priestato dešinės pusės galinės sienos aukštis – 4,52 m; dešinės pusės priekinės sienos aukštis – 2,71 m, kairės pusės galinės sienos aukštis – 4,32 m; dešinės pusės priekinės sienos aukštis – 2,71 m, priestato ilgis iš priekio – 15,11 m.
Be kita ko, pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos medžiagoje yra matininko M. A. 2015-07-23 atliktų priestato kadastrinių matavimų duomenys, iš kurių matyti, kad po 2014 m. atliktų remonto darbų priestato aukštis H viduje prie pagrindinio (kombainų garažo) pastato sienos nurodomas 4,45 m, priestato ilgis – 15,00 m. Pagal kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 91/15992 2005-01-05 užfiksuotus kadastro duomenimis kombainų garažo priestato (plane žymimo kaip „1g1ž“) aukštis yra 4,30 m, ilgis yra 15,0 m.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė konstatavo, kad buvo atliktas kombainų garažo priestato kapitalinis remontas. Šią išvadą atsakovė padarė palyginusi 2015-07-23 nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą su 2005-01-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kita vertus, ginčijamame sprendime nėra įvertinti, nagrinėjant pareiškėjo 2014-05-26 pareiškimą, Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2016-04-21 patikrinimo metu užfiksuoti duomenys bei anksčiau minėtame 2016-04-21 faktinių aplinkybių protokole Nr. 37-16-03 antstolio užfiksuotos aplinkybės. Ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kodėl nebuvo remtasis duomenimis, kurie iš esmės buvo iš naujo renkami, siekiant išspręsti byloje keliamą ginčą. Teismas 2019-11-21 nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ginču. Atsakovė nei ginčijamame sprendime, nei pateiktuose teismui paaiškinimuose neargumentavo bei nepagrindė pozicijos, kodėl, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi 2015-07-23 nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, o ne pačios Inspekcijos 2016-04-21 patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie iš esmės atitinka pareiškėjo pateiktame antstolės R. A. 2016-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytus duomenis. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš ginčijamo sprendimo turinio nėra aišku, kodėl atsakovė, atlikusi patikrinimą vietoje, darydama tam tikras išvadas nesivadovavo savo nustatytais duomenimis.
Pareiškėjas skunde taip pat kelia abejones dėl 14 naujų laikančiųjų konstrukcijų atsiradimo fakto, kas leistų ŽŪB „AUGA Žadžiūnai” atliktus statybos darbus vertinti kaip statinio rekonstrukcijos darbus. Iš 2005-01-05 kadastro duomenų byloje Nr. 91/15992 esančio priestato brėžinio matyti, jog kaip priestato laikantysis karkasas pažymėtos tik 2 kolonos, o jau 2015-07-23 kadastro duomenų byloje iš viso nurodoma 16 priestato laikančiųjų konstrukcijų. Nustatyta, kad Inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistai, 2016-04-21 apžiūrėję kombainų garažo priestatą iš vidaus, naujai įrengtų laikančiųjų konstrukcijų (medinio sienų karkaso ir stogo dangą laikančių gegnių) nenustatė. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog 2016-04-21 apžiūros metu buvo matyti, jog įrengtos laikančiosios konstrukcijos nebuvo naujos. Taip pat nurodo, kad konstrukciniu požiūriu 2 laikančiosios konstrukcijos būtų neįmanomos, nes priestato išorines sienas sudarantys lakštai, kad laikytųsi ir būtų pastato dalimi, turėjo būti prie ko nors pritvirtinti, jokių kitų atramų jiems tvirtinti nėra ir nebuvo, priešingu atveju jie būtų paprasčiausiai nukritę, be to, tik dvi atramos nebūtų galėję išlaikyti ir stogo konstrukcijos (priestato ilgis – 15 metrų). Atsakovė pažymi, kad labiausiai tikėtina, jog tų metų kadastrinių matavimų byloje nebuvo sužymėtos visos buvusios kolonos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, privalo savo sprendime motyvuoti, kuo vadovaujantis priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė ginčijamame sprendime iš esmės vadovaujasi prielaidomis, kad 2005 metų kadastrinių matavimų byloje nebuvo sužymėtos visos buvusios kolonos, tačiau į bylą neteikia korektiškų duomenų, kurie šią prielaidą galėtų pagrįsti. Viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti priimamas vadovaujantis faktais ir pagrįstomis išvadomis, o ne prielaidomis ar prieštaringais vertinimais. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsakydama dėl jame pareiškėjo iškeltų pranešimų, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįsdama ne tik konkrečiomis teisės normomis, bet ir objektyviais duomenimis (faktais). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais), atsakovė adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo bei neįrodė ginčijamame sprendime padarytos išvados, kad ginčo atveju buvo atliktas kombainų garažo priestato kapitalinis remontas, kuriam nereikalingas žemės sklypo savininko sutikimas.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog dėl pareiškėjo pranešimo apie arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo (įskaitant priestatus) savavališką statybą atsakovė informuoja, kad pranešime keliamų klausimų dėl statinių statybos teisėtumo nagrinėjimas nutraukiamas, vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 448.7 punktu, kuriame nustatyta, jog skundų ir pranešimų dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento ar jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius, nagrinėjimas nutraukiamas, jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau nei prieš 10 metų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-07-02 sprendime administracinėje byloje Nr. A-1243-556/2015 pasisakė dėl senaties taikymo, nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. keltus klausimus (atsakovas remdamasis senaties terminu atsisakė vertinti pareiškėjo keliamus klausimus dėl arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo statybos teisėtumo). Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, pareiškėjo keliamus klausimus turėjo išnagrinėti ir į juos atsakyti, o ne spręsti senaties taikymo klausimą, kai jis, LVAT 2015-07-02 sprendimu iš esmės jau buvo išspręstas. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje LVAT 2019-11-14 nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad ginčas vis dar vyksta dėl pareiškėjo 2014-05-26 pranešimo, kuris dėl atsakovės kaltės nepagrįstai ilgą laiką tinkamai neišnagrinėtas, todėl vėlesnės normos, leidžiančios atsakovei nenagrinėti klausimų dėl suėjusio termino, netaikytinos.
Žemesnės instancijos teismas
Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovės atsisakymas vertinti klausimus dėl arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo statybos teisėtumo, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, pripažintinas nepagrįstu ir nesuderinamu su VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas pažeidimas yra pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą.
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas ir atsakovės priimto ginčijamo sprendimo turinį, matyti, kad atsakovė neatliko išsamaus pareiškėjo 2014-05-26 pranešimo apie savavališką statybą nagrinėjimo, ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2014-05-26 pranešimą apie savavališką statybą.
Dėl atstovavimo išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju, priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, t. y. tenkinus pareiškėjo skundą, savo išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti pareiškėjas.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).
Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Pareiškėjas 2020-01-07 prašymu prašo priteisti iš atsakovės patirtas 1 149,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Iš 2019-11-28 PVM sąskaitos – faktūros Serija ADV Nr. 0001949 matyti, jog pareiškėjas prašo atlyginti susipažinimo su byla, jos analizės, rašytinių paaiškinimų surašymo išlaidas, iš viso 1149,50 Eur.
Pagal bylos duomenis rašytinius paaiškinimus surašė pareiškėjo atstovė advokato padėjėja R. V. Iš pateiktų įrodymų spręstina, jog už nurodytus veiksmus pareiškėjas sumokėjo prašyme nurodytus 1 149,50 Eur.
Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio Rekomendacijų 5 punktas).
Kadangi procesiniai veiksmai (2019-12-12 rašytinių paaiškinimų surašymas) buvo atliekami 2019 m. IV ketvirtyje, pagrindu imami 2019 m. II ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1289,0 Eur, todėl maksimali priteistina suma už rašytinių paaiškinimų surašymą yra 412,48 Eur (1289,0 * 0,4 * 0,8).
Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – rašytiniai paaiškinimai – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 1 149,50 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl mažintinas iki 412,48 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju susipažinimas su byla, jos analizės yra sudėtinė paaiškinimų parengimo dalis, todėl papildomai už šiuos veiksmus išlaidos nepriteistinos.
Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visa apimtimi, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Spręsdama dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus ir daro išvadą, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl mažintina iki 412,48 Eur.
Iš pateikto 2016-06-07 vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 28,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistinas 28,00 Eur žyminio mokesčio dydis.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės priteisia 440,48 Eur (412,48 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą + 28,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą ir jo patikslinimą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims žemės ūkio bendrovei „AUGA Žadžiūnai”, R.P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-05-04 sprendimą Nr. 2D-6219-(19.2) „Dėl pranešimo apie savavališką statybą” panaikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. P. 2014-05-26 pranešimą „Pranešimą apie savavališką statybą”.
Pareiškėjui V. P.iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteisti 440,48 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt eurų ir 48 euro centai) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.