- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- I-4017-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06871-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rūta Miliuvienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Advokatai
- Evelina Jukonė
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjo V. P. atstovei Lorenai Paškūnaitei ir trečiojo suinteresuoto asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atstovei advokato padėjėjai Evelinai Jukonei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 111–116), prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir atsakovas arba centrinis registratorius) 2013 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 274 (toliau – ir sprendimas), atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo (toliau – ir Šiaulių filialas) 2005 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjo 2013 m. spalio 9 d. skundą dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimo.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė priimti jo 2013 m. spalio 9 d. skundą dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimo, kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2013 m. rugsėjo 11 d. ir nepraleisdamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino, 2013 m. spalio 9 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir atsakovo nustatytu vieno mėnesio termino skaičiavimo pradžios momentu.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nuo 1999 m. rugpjūčio 3 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), k. v., registro Nr. 91/15992 (toliau – ir žemės sklypas). Pareiškėjui įsigyjant žemės sklypą, jame faktiškai buvo pastatyti keli statiniai, tačiau minėto žemės sklypo registro įraše Nr. 91/15992 nebuvo įregistruoti suinteresuotam asmeniui RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ priklausantys pastatai – arkinis garažas-dirbtuvės (unikalus Nr. 4400-0499-9711) ir kombainų garažas (unikalus Nr. 4400-0499-9777) (toliau – abu kartu vadinami pastatais). VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2005 m. vasario 21 d. suinteresuoto asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ prašymu atliko teisinę pastatų registraciją. Pareiškėjas pažymi, kad jam, neturinčiam teisinio išsilavinimo ir vadovaujantis vidutiniškai protingo asmens kriterijumi, nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu galėjo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įregistruoti pastatus be jokių tam būtinų dokumentų, t.y. jis nežinojo, jog VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis jo teises. Tik 2013 m. rugsėjo 11 d., jam susipažįstant su archyvinės bylos Nr. 91/11227 duomenimis, pastebėjo, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2005 m. vasario 21 d. sprendimą įregistruoti pastatus priėmė tik 2005 m. vasario 9 d. prašymo ir 1993 m. birželio 1 d. pajaus priėmimo - perdavimo akto pagrindu, t. y. absoliučiai be jokių kitų dokumentų, kurie buvo privalomi pastatų teisinei registracijai (statybos leidimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kt.). Pasak pareiškėjo, būtent 2013 m. rugsėjo 11 d. jis faktiškai sužinojo ne apie VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimą, bet apie šio sprendimo neteisėtumą ir pareiškėjo teisių pažeidimą. Sužinojęs apie pastatų teisinės registracijos neteisėtumą (2013-09-11), pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų. Todėl, siekdamas apginti savo pažeistas teises, nepraleisdamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino, inicijavo teisinį ginčą ir VĮ Registrų centrui pateikė 2013 m. spalio 9 d. skundą dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimo.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tik formaliai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad iki pat 2013 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo teisių pažeidimą. VĮ Registrų centras skundžiamu sprendimu taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad ne pastatų teisinė registracija, bet būtent jos neteisėtumas pažeidžia pareiškėjo teises. Pareiškėjo nuomone, atsakovui nepagrįstai skaičiuojant vieno mėnesio terminą skundui paduoti nuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimo, bet ne nuo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą, pareiškėjui yra užkertamas kelias į pažeistų teisių gynybą. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad jis praleido formaliai nuo 2005 m. vasario 21 d. skaičiuojamą vieno mėnesio terminą ir prašo teismo atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patikslintą skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (b. l. 16–17, 128–130) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
VĮ Registrų centras nurodo, kad svarbu yra nustatyti, kada faktiškai pareiškėjui tapo žinoma apie VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą. Nes, nors Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais (pvz., kai sprendimas priimamas kito asmens atžvilgiu), skundo padavimo terminas skaičiuojamas ne nuo sprendimo priėmimo dienos, o nuo sužinojimo apie jį dienos.
Atsakovas pažymi, kad pats pareiškėjas nurodo, jog 2011 m. lapkričio 24 d. Šiaulių filialas informavo jį, kokiais teisės aktais vadovaujantis, kokiam asmeniui ir kokių dokumentų pagrindu įregistruoti pastatai. Taigi, pareiškėjas pripažįsta, jog apie teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą jam žinoma nuo 2011 m. lapkričio 24 d. Tačiau, atsakovo nuomone, pareiškėjui terminas skundui paduoti skaičiuotinas ne nuo 2011 m. lapkričio 24 d., o nuo 2008 m. sausio 18. Atsakovas paaiškina, kad V. P. ir R. P. 2008 m. sausio 10 d. mainų sutartimi Nr. 441 ir 2008 m. sausio 10 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 444 įgijo nuosavybės teisę į 217/1720 žemės sklypo, kuriame stovi RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ priklausantys pastatai (reg. Nr. 91/15992). Nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį pareiškėjui įregistruota 2008 m. sausio 16 d., vykdant 2008 m. sausio 14 d. prašymą Nr. z-824633, o 2008 m. sausio 17 d. buvo išduotas registro išrašas Nr. 91/15992. Taigi, pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 17 d. buvo žinoma apie RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ priklausančių statinių įregistravimą, todėl, atsakovo nuomone, termino pradžia skundui dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo sprendimo apskundimo prasidėjo 2008 m. sausio 18 d. ir baigėsi 2008 m. vasario 18 d. Pareiškėjo skundas ir prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą VĮ Registrų centre gautas 2013 m. spalio 14 d., t. y. praėjus 5 metams ir 7 mėnesiams nuo faktiško sužinojimo apie 2005 m. vasario 21 d. sprendimą dienos.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, termino atnaujinimas yra centrinio registratoriaus teisė, o ne pareiga. Centrinio registratoriaus diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečias aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į centrinį registratorių dėl prašymo atnaujinti terminą tenkinimo, nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymo nustatyta tvarka paduoti skundo dėl teritorinio registratoriaus 2005 m. vasario 21 d. priimto sprendimo. Iš skundo motyvų darytina išvada, jog pareiškėjas ginčija patį statinių įregistravimo faktą, teigdamas, jog jis yra neteisėtas ir pažeidžia jo teises, ir nurodydamas, kad pareiškėjui trūksta teisinių žinių, todėl jam tik 2013 m. rugsėjo 11 d. tapo žinoma, kad statiniai įregistruoti be teisinio pagrindo. VĮ Registrų centro nuomone, pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvi ir priklausė tik nuo paties pareiškėjo valios.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepimuose į skundą (b. l. 77–79,134–136) nurodo kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog bendrovei nuosavybės teise priklauso pastatas – arkinis garažas-dirbtuvės, unikalus numeris 4400-0499-9711 ir pastatas-kombainų garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. P..
Bendrovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismui bei VĮ Registrų centrui pateikė klaidingą informaciją dėl faktinių aplinkybių ir nuslėpė bylai reikšmingas aplinkybes. Paaiškino, kad 2013 m. spalio 9 d. pareiškėjo skunde atsakovui nurodyta, kad V. P. įsigyjant žemės sklypą, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banke nebuvo jokių duomenų apie žemės sklype esančius pastatus ir/ar jų teisinę registraciją. Tuo tarpu dar 1999 m. rugpjūčio 3 d. tvirtinant Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas įsigijo žemės sklypo dalį, yra nurodyta žemės sklypo naudojimo apribojimai: servitutai - teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį, naudotis žeme po ūkiniais pastatais. Servituto galiojimo sąlygų aprašymas: kitiems asmenims leisti naudotis 4,10 ha po ūkiniais pastatais. Servituto teisės naudotojai: Gudelių ir Žadžiūnų ŽŪB. Bendrovė pažymėjo, kad jau nuo 1999 m. birželio 21 d. Registrų centro duomenų bazėje yra įregistruotos daiktinės teisės – servitutas, o taip pat ir jo turinys, analogiškas nurodytajam pirkimo-pardavimo sutartyje. Vadinasi, jau nuo 1999 m. pareiškėjas žinojo ne tik apie žemės sklype esančius pastatus, bet ir tai, kad jie priklauso Bendrovei. RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tiek Bendrovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, tiek žemės sklypas, tiek ir pareiškėjui V. P. nuosavybės teise priklausantys pastatai yra viename registro įraše.
Bendrovė taip pat nurodo, jog teritorinio registratoriaus sprendimas dėl pastatų registravimo buvo priimtas 2005 m. vasario 21 d., tuo tarpu pareiškėjas 2008 m. sausio 10 d. mainų sutarties pagrindu įsigijo likusią žemės sklypo dalį, o po to savo nuosavybės teises registravo VĮ Registrų centre. Atsižvelgiant į tai, kad buvo mainoma nekilnojamojo daikto dalis, sandoris buvo tvirtinamas notaro. Vadinasi notarui buvo pateikti visi mainomos žemės sklypo dalies nuosavybės dokumentai, iš VĮ Registrų centro buvo užsakyta pažyma sandoriui. LR įstatymai įtvirtina turto įgijėjo pareigą susipažinti su įgyjamo turto būkle bei nuosavybės dokumentais. Todėl, RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuomone, pareiškėjas būdamas atidus ir sąžiningas, jau 2008 m. sausio 10 d. tvirtinant mainų sutartį turėjo visas galimybes susipažinti su žemės sklypo nuosavybės dokumentais, tame tarpe ir su VĮ Registrų centro išduodamu nuosavybės pažymėjimu, išrašu ar pažyma sandoriui. Bet kuriame VĮ Registrų centro išduotame dokumente buvo duomenys ne tik apie mainomą žemės sklypą, bet ir apie Bendrovei nuosavybės teise priklausančius ir nuo 2005 m. vasario 21 d. VĮ Registrų centro registruotus pastatus bei jų įsigijimo pagrindą – 1993 m. birželio 1 d. pajaus priėmimo-perdavimo aktą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas savo teisę, įtvirtintą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje, galėjo tinkamai realizuoti bent jau nuo 2008 m. sausio 10 d. kai mainų sutarties pagrindu įgijo žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad jis savo skunde nenurodo jokių svarbių priežasčių, kodėl į teismą nesikreipė laikantis įstatymo nustatytų terminų, taip pat nepateikė jokių svarbių įrodymų, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuomone, pareiškėjas nesielgė rūpestingai ir atidžiai ir todėl praleido Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad:
2013 m. spalio 9 d. pareiškėjas V. P. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą (b. l. 21–25).
2013 m. spalio 17 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. skundą, sprendimu Nr. 274 atmetė pareiškėjo 2013 m. spalio 9 d. prašymą atnaujinti skundo dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. spalio 9 d. skundą (b. l. 5–6).
Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 274 teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamu sprendimu atmesdamas pareiškėjo 2013 m. spalio 9 d. prašymą atnaujinti skundo dėl Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo padavimo terminą ir atsisakydamas priimti V. P. 2013 m. spalio 9 d. skundą atsakovas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nors pareiškėjas, teikdamas 2013 m. spalio 9 d. skundą atsakovui (b.l. 21-25), pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Šiaulių filialo sprendimo padavimo, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad, pareiškėjo vertinimu, jis, kreipdamasis į centrinį registratorių, nepraleido Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino. 2013 m. spalio 9 d. skunde pareiškėjas nurodo, kad jis skundą paduoda nepraleisdamas vieno mėnesio termino nuo tos dienos, kurią sužinojo apie neteisingą įrašą nekilnojamojo turto registre. Taigi pats pareiškėjas skundo padavimo terminą siejo su sužinojimu apie įrašą nekilnojamojo turto registre.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje surinkti duomenys: VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2011 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (8.4.3.)G-1343 (b.l. 55), 1999 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 56-57), pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (b.l. 58-59), 2008 m. sausio 10 d. mainų sutartis (b.l. 60-62), priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 63), V. P. 2008 m. sausio 14 d. prašymas VĮ Registrų centro Šiaulių filialui (b.l. 64), 2008 m. sausio 16 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre ir išrašas iš dokumentų atidavimo 2008 m. sausio 17 d. protokolo (b.l. 64, 65) visiškai patvirtina ginčijamame sprendime atsakovo padarytą išvadą, kad pareiškėjui apie pastatų registravimą buvo žinoma vėliausiai nuo 2011 m. lapkričio 24 d., todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kreipdamasis į centrinį registratorių praleido Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Teismui pareiškėjas nepateikė jokių naujų objektyvių duomenų, kurie leistų skundo centriniam registratoriui padavimo termino pradžią skaičiuoti kitaip. Dar daugiau, sutiktina su atsakovo atsiliepime į skundą (b.l. 16-17) išdėstyta pozicija, kad skundo padavimo terminą galima būtų skaičiuoti ir nuo 2008 m. sausio 18 d., t.y. nuo to laiko, kada pareiškėjui buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame jau buvo įrašas apie ginčo pastatų įregistravimą 1993 m. birželio 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu (b.l. 65, 66).
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad skundo padavimo centriniam registratoriui padavimo termino pradžią jis skaičiuoja ne nuo sužinojimo apie įrašą, o apie sužinojimą apie Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo neteisėtumą ir tokio sprendimo sąlygotą jo (pareiškėjo) teisių pažeidimą. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad tik 2013 m. rugsėjo 11 d. jis sužinojo, kad pastatai įregistruoti tik 2005 m. vasario 9 d. prašymo ir 1993 m. birželio 1 d. pajaus priėmimo-perdavimo akto pagrindu, tačiau šį pareiškėjo argumentą paneigia į bylą pateiktas Šiaulių filialo 2011 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (8.4.3.)G-1343 (b.l. 55), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad būtent tik šie du dokumentai, t.y. prašymas ir pajaus grąžinimo aktas, buvo pagrindu įregistruoti ginčo pastatų nuosavybės teises. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 11 d. tapo žinomos kokios nors naujos aplinkybės apie įregistravimo teisėtumą ar neteisėtumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentas, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. jam tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis – pareiškėjas nenurodo, nei kokios jo teisės, nei kokiu būdu buvo pažeistos įregistruojant ginčo pastatų nuosavybės teises RŽŪB „Agrowill Žaždiūnai“ vardu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 9 d. skundu kreipdamasis į centrinį registratorių dėl Šiaulių filialo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimo praleido Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.
Tuo pačiu ginčijamu sprendimu atsakovas atmetė ir pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta centinio registratoriaus teisė atnaujinti skundo padavimo terminą pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Paminėtos teisės akto nuostatos analizė leidžia sutikti su atsakovo argumentu, kad spręsti, kokias priežastis laikyti svarbiomis, įstatymo leidėjas paliko centrinio registratoriaus diskrecijai. Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą atsakovas motyvavo tuo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui kreiptis į centrinį registratorių per įstatymo nustatytą terminą. Tiek skunde teismui, tiek skunde atsakovui (b.l. 21-25) pareiškėjas svarbiomis priežastimis, dėl kurių jis laiku nesikreipė į centrinį registratorių, nurodė specialių teisinių žinių neturėjimą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teisinis reglamentavimas nenumato pareigos fiziniam asmeniui, neturinčiam specialaus išsilavinimo, būti aktyviam ir tikrinti registro tvarkytojo atliekamų veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, jei tam nėra objektyvių abejonių ar duomenų.
Visiškai sutiktina su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos priežastys laikytinos subjektyviomis, priklausančiomis tik nuo paties pareiškėjo valios.
Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo įstatymai sieja tam tikrus teisinius padarinius. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vieno mėnesio skundo dėl teritorinio registratoriaus sprendimų padavimo terminas. Tokiu būdu įstatymo leidėjo valia įtvirtintas laiko tarpas, sudarantis realią galimybę asmeniui apginti pažeistas teises, o tuo pačiu užtikrinantis teisinių santykių stabilumą ir skatinantis asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimą. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus tam tikriems veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sprendžiant, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, vertintina, ar asmens nurodytos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Nustačius reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas apie jo žemės sklype stovinčius pastatus, kurie RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ buvo perduoti dar 1993 m. birželio 1 d., ir kurių egzistavimas galimai galėtų pažeisti jo, kaip žemės sklypo savininko teises, realiai žinojo jau 1999 m. rugpjūčio 3 d. įsigydamas žemės sklypą, o apie ginčo pastatų teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre sužinojo vėliausia 2008 m. sausio 17 d., kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad teisinių žinių stoka jam sukliudė laiku pasirūpinti jo tariamai pažeistų teisių gynimu. Tai, jog pareiškėjas tik 2013 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į specialių žinių turintį asmenį laikytina pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu ir jo laisva valia pasirinktu elgesio modeliu, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai pareiškėjo argumentus laikė subjektyvaus pobūdžio, kurie negalėjo būti vertinami svarbiomis įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis.
Teismo vertinimu, ginčijamas atsakovo 2013 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 274 (b.l. 5-6) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės normomis. Be to, teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalies bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.