Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ukrainoje registruotos uždarosios akcinės bendrovės „ATONMASH“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Nr. 245/2024, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „BIOKAITRA“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 metų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 metų Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

7. Be to, tiek teismui gavus ieškinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, kad, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali būti paneigiamos 1958 metų Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

8. 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią priimtas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo priimtas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

9. Kaip minėta, 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-18-516/2021).

10. Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo apie vykstantį procesą žinojo. Prašomame pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendime nurodyta, kad pranešimas apie arbitražo proceso pradžią bei ieškinys su priedais suinteresuotam asmeniui buvo įteikti tinkamai elektroniniu paštu biokaitra.lt@gmail.com ir registruotos buveinės adresu. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, todėl teisėjų kolegija 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

11. 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

12. 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

13. Arbitražo byloje, kurioje priimtą sprendimą pareiškėja prašo pripažinti ir vykdyti, nagrinėto ginčo objektas – skolos priteisimas, kylantis iš tarp šalių sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Be to, Sutartimi šalys susitarė visus ginčus perduoti spręsti Tarptautiniam komercinio arbitražo teismui prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų pagal jo reglamentus ir galiojančius Ukrainos įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas arbitražo byloje kilęs tarp privačių asmenų, abejonių dėl tokio ginčo arbitruotinumo nėra (KAĮ 12 straipsnis, Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punktas).

14. Vertindama 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė.

15. Nenustačiusi Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Nr. 245/2024 yra pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Nr. 245/2024, kuriuo pareiškėjai Ukrainoje registruotai uždarajai akcinei bendrovei „ATONMASH“ (juridinio asmens kodas 43267706) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BIOKAITRA“ (juridinio asmens kodas 302482922) priteista 41 820,66 Eur skola, 9 409,65 Eur netesybos, 773,40 Eur palūkanos ir 3 031,45 Eur arbitražo išlaidos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.