Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

3. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus išnagrinėto ir nagrinėjamo ieškinių tapatumą.

4. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios šalys, kurios buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje.

5. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.

6. Pažymėtina, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieškinio dalyko identiškumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant dėl tapataus ieškinio pagrindo turi būti vertinama, ar ieškinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

7. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2008 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-717-125/2008 pagal ieškovės VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)„Lodena“, Palangos miesto savivaldybė. Šioje byloje ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 730 000 Lt žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini), kainą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį privatizavimo programoje nustatytomis sąlygomis. Klaipėdos apygardos teismas ieškinį tenkino – iš atsakovo I. P. ieškovei VĮ Valstybės turto fondui priteisė 730 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o į valstybės pajamas priteisė 11 339 Lt bylinėjimosi išlaidų; pripažino, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės VĮ Valstybės turto fondo, įmonės kodas 110073154, buveinė Vilniaus g. 16, Vilniuje, ir atsakovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Duomenys neskelbtini, yra galiojanti, o I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-60/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kurią atsakovas I. P. yra pripažintas žemės sklypo Duomenys neskelbtini, savininku, panaikino. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas „nepagrįstai atsakovą I. P. pripažino žemės sklypo savininku. Pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuosavybės teisę į privatizuojamą objektą – ilgalaikį materialų turtą pirkėjas įgyja nuo jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Kadangi I. P. įvykusio sandorio atitinkamai neįregistravo, žemės sklypas neregistruotas jo vardu. Todėl I. P. pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus nuosavybės teisės neįgijo“.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.

10. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ir civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, ir nagrinėjamojoje byloje šalys yra tapačios, t. y. konstatuotina, jog egzistuoja viena iš ieškinių tapatumą apibrėžiančių sąlygų.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir tapatus ieškinių faktinis pagrindas bei dalykas.

12. Šioje byloje ieškovas prašo pripažinti, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovės VĮ Turto banko ir atsakovo I. P. yra galiojanti; ir I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas.

13. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 pripažino, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo –pardavimo sutartis tarp ieškovės VĮ Valstybės turto fondo ir atsakovo I. P. yra galiojanti ir I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-60/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kurią atsakovas I. P. yra pripažintas žemės sklypo Duomenys neskelbtini, savininku, panaikino. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas. Tai yra, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 yra pripažinta, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini je, kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės VĮ Valstybės turto fondo ir atsakovo I. P., yra galiojanti.

14. Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad I. P. įvykusio sandorio neįformino Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, todėl žemės sklypas jo vardu yra neįregistruotas ir I. P. pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus nuosavybės teisės neįgijo. Todėl klausimas dėl šioje civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo pripažinti, kad I. P. yra šio žemės sklypo savininkas, taip pat yra išspręstas.

15. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių viseto pagrindu civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

16. I. P. pasiūlytina kreiptis į VĮ Registrų centrą nuosavybės teisei į žemės sklypą įregistruoti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

civilinę bylą Nr. e2-799-265/2019 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.