Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylos tapatumą nusakančių elementų

17. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus išnagrinėto ir nagrinėjamo ieškinių tapatumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs ieškinių tapatumo aiškinimo taisykles. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios šalys, kurios buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieškinio dalyko identiškumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant dėl tapataus ieškinio pagrindo turi būti vertinama, ar ieškinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje. Svarbu ir tai, kad reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad net ir skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė padaręs išvadą, kad ieškovo (apelianto) reikalavimai jau yra teisme išnagrinėti ir dėl jų yra jau priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, kuris buvo iš dalies panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-60/2010, o ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutartimi su šia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias su žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymu ir jam iškelta bankroto byla. Ginčo dėl to, kad reikalavimai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo ir šio sklypo nuosavybės teisių įgijimo / priklausomybės buvo nagrinėjami tarp tų pačių šalių VĮ Valstybės turto fondo (teisių ir pareigų perėmėjas VĮ Turto bankas) ir apelianto I. P., nekyla, todėl teismo išvada dėl šalių tapatumo yra nepaneigta. Tokiu atveju dėl šio elemento, kaip vieno iš ieškinio/reikalavimų tapatumą apibrėžiančių sąlygų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl ieškinio dalyko tapatumo

19. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko (o taip pat ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro prielaidas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

20. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 VĮ Valstybės turto fondas buvo pareiškęs ieškinį, kuriame prašė priteisti iš I. P. 730 000 Lt žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei įpareigoti I. P. sudaryti su VĮ Valstybės turto fondu šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį privatizavimo programoje nustatytomis sąlygomis. Reikalavimą VĮ Valstybės turto fondas kildino iš Palangos miesto savivaldybės 2006-09-28 surengto viešojo aukciono, kurio metu buvo privatizuojami savivaldybei priklausantys statiniai ir VĮ Valstybės turto fondui priklausantis 0,2144 ha ploto žemės sklypas. Pagal Palangos miesto savivaldybės Turto privatizavimo komisijos patvirtintą šio objekto privatizavimo programą, kuriai 2006-09-01 pritarė Privatizavimo komisija, viešą aukcioną laimėjęs I. P. valstybei priklausantį žemės sklypą turėjo įsigyti nuosavybėn pagal atskirą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudaromą su VĮ Valstybės turto fondu, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė ir nesudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties bei nesumokėjo 730 000 Lt žemės sklypo kainos.

21. Klaipėdos apygardos teismas 2008-12-12 sprendimu nusprendė VĮ Valstybės turto fondo ieškinį patenkinti iš dalies, iš I. P. VĮ Valstybės turto fondui priteisti 730 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo 2008-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis tarp VĮ Valstybės turto fondo ir I. P. yra galiojanti bei I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas.

22. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-60/2010 Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-12 sprendimo dalį, kuria I. P. yra pripažintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, panaikino, kitas sprendimo dalis paliko nepakeistomis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. P. pripažino žemės sklypo savininku, kadangi pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatą, nuosavybės teisę į privatizuojamą objektą – ilgalaikį materialų turtą pirkėjas įgyja nuo jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Kadangi I. P. įvykusio sandorio neįformino, žemės sklypas jo vardu nėra įregistruotas, todėl I. P. Privatizavimo įstatymo nuostatų pagrindu nuosavybės teisės neįgijo.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011 Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-27 nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, nustatytų aplinkybių pagrindu konstatavę, kad ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris yra įvykęs, o sutarties sudarymas – tik šio sandorio įforminimas, pagrįstai sprendė, kad tokia sutartis šalims yra galiojanti ir pareikštų VĮ Valstybės turto fondo reikalavimų ribų neperžengė.

24. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantas prašo pripažinti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis tarp VĮ Turto banko ir I. P. yra galiojanti bei kad I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas.

25. Įvertinus jau išnagrinėtoje byloje teismo konstatuotų juridinių faktų reikšmę bei turinį ir šioje byloje pareikštus reikalavimus, darytina išvada, kad apelianto tikslai šioje byloje yra tapatūs jau išnagrinėtoje byloje išspręstų juridinių klausimų konstatavimui. Tiek pirmiau išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje aiškiai ir nedviprasmiškai išspręstas VĮ Turto banko ir I. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo klausimas bei šio žemės sklypo nuosavybės priklausomybės apeliantui klausimas. Iš esmės apeliantas pareikštu ieškiniu siekia paneigti įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais išspręstus klausimus. Kitaip tariant, apeliantas siekia pakartotinio tų pačių aplinkybių ir juridinių faktų įvertinimo ir iš esmės siekia jau įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų revizavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje (įskaitant ir kasacinės instancijos teisme) padarytų teismų išvadų revizavimo.

26. Ir nors išnagrinėtoje byloje I. P. nekėlė savarankiškų reikalavimų, tačiau tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2010-09-27 nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-07 nutartyje nenustatė ieškinio ribų peržengimo konstatuojant jau minėtus juridinius faktus. Todėl vien aplinkybė, kad pats I. P. pirmą kartą tokius reikalavimus reiškia savarankiškai nereiškia, kad nėra įrodinėjamos tos pačios aplinkybės dėl ginčo pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo ir nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą įgijimo. Tuo akivaizdžiai leidžia įsitikinti tiek jau instancine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos turinys, tiek ir šios bylos medžiaga. O aplinkybė, kad apeliantas šiuo metu yra bankrutuojantis asmuo, neteikia pagrindo spręsti, jog gali skirtis materialinis teisinis rezultatas, kurio jis pageidautų.

27. Pažymėtina, kad reikalavimas iš naujo įvertinti (pervertinti) teismų kitose bylose nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu padaryti kitokias išvadas nėra savitikslis, juo vis tiek siekiama tokio paties rezultato. Apeliantas siekia teismo pripažinimo, kad tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti, nors šis faktas jau yra patvirtintas, bei kad jis yra ginčo žemės sklypo savininkas, nors šis faktas jau yra įvertintas ir nepatvirtintas. Tokiu atveju konstatuotina, kad nagrinėjimo objektas abejose bylose yra vienodas, o to pakanka ieškinio dalyko tapatumui identifikuoti.

28. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai bei išnagrinėtoje byloje nustatytų juridinių faktų nustatymas yra tapatūs, taigi ši CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo sąlyga yra nustatyta.

Dėl ieškinio pagrindo tapatumo

29. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai nevertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir išnagrinėtos bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir dėl ieškinio faktinio pagrindo tapatumo.

31. Abejose civilinėse bylose ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su Palangos miesto savivaldybės 2006-09-28 surengtu aukcionu, abejose bylose pirkimo – pardavimo sandorio galiojimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalies nuostata, reglamentuojančia galimybę sandorio šaliai pripažinti sandorį galiojančiu, atitinkamai reikalavimas pripažinti ieškovą ginčo žemės sklypo savininku šioje byloje pareikštame ieškinyje iš viso nėra įrodinėjamas. Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštame ieškinyje kaip neva naujas aplinkybes, keičiančias status quo (esama padėtis), apeliantas nurodo jam iškeltos bankroto bylos aplinkybes, atskirajame skunde teigiant, pirmosios instancijos teismo neįvertintomis. Tačiau tokios faktinės aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių, susijusių su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo bei nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą pripažinimo. Kaip jau minėta, keliant reikalavimus dėl tokio paties dalyko, tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo teismų pasisakyta, naujas vertinimas kitoje byloje ir kitokių išvadų dėl jų padarymas nėra galimas. Tokiu atveju vien aplinkybė, kad apeliantui yra iškelta bankroto byla, joje yra patvirtintas atsakovės kaip apelianto kreditorės finansinis reikalavimas dėl įsiskolinimo už ginčo žemės sklypą ir šis žemės sklypas nėra jam priklausantis nuosavybės teise ir įtrauktas į apeliantui priklausančio turto sąrašą, nereiškia naujo ieškinio faktinio pagrindo suformulavimo. Todėl aplinkybė, kad apeliantui iškelta bankroto byla nesudaro pagrindo spręsti, kad reikalavimai pareikšti nauju pagrindu ir apeliantas įgyja teisę kreiptis į teismą.

32. CPK 279 straipsnio 4 dalis kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip nustatytas draudimas šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams, įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, iš naujo pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus (pripažintus arba priešingai, nepripažintus) faktus bei teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Tokia pati yra ir fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia įsitikinti, kad ieškovas (apeliantas) naujai pateiktu ieškiniu iš esmės įrodinėja jau nustatytus juridinius faktus, tik siekia kitokio jų teisinio įvertinimo. Pažymėtina, kad toks apelianto tikslas yra teisiškai ydingas, nes, kaip jau minėta, siekiama iš naujo įvertinti jau įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus ar paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią, kas pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.) ir draudimą kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai ginčas dėl materialinio teisinio santykio, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimą, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodytam asmeniui dalyvaujant byloje, laikytina, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

Dėl bylos baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai buvo konstatuotas ieškinio tapatumas (dėl šalių, dalyko ir pagrindo) ir civilinė byla nutraukta. Ieškinio pateikimas, kai jo šalys, dalykas bei pagrindas yra tapatus jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išnagrinėtam ieškiniui, neatitinka nurodyto teismo sprendimo res judicata teisinės galios principo, t. y. kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant naują civilinę bylą.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.