Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Baudž. byla Nr. 1A-399-593-2014

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-56-1-00329-2013-3)

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui, nuteistojo J. R. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-05-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-09-26 nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, BK 65 str. 1 d. 1 p. arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo ir iš dalies pridedant, paskirta galutinė bausmė - 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Tenkintas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteista solidariai iš nuteistųjų J. R.. R. S., E. M. ir T. M. 6120 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, 500 Lt advokato išlaidų. Tenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir priteista solidariai iš nuteistųjų J. R., E. M., R. S. ir T. M. 86,78 Lt nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidų. Tenkintas VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš J. R., E. M., R. S. ir T. M. 115.97 Lt.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir E. M.. R. S.. T. M., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad kartu su E. M.. T. M.. R. S., 2013-05-26, apie 21.00 val. gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vienybės g. 70. Vilkaviškis, t. y. viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, matant kitiems asmenims, be jokios dingsties, niekindami elementarias moralės ir elgesio normas t. y. iš chuliganiškų paskatų, R. S. prikibus prie A. P. ir papurškus jam į akis stipriai veikiančių dujų, veikdami bendrai sudavė ne mažiau

kaip dvylika smūgių rankomis ir kojomis A. P. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. P. padarė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei suplėšė A. P. 50 litų vertės marškinius ir sugadino 70 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 1600. tokiu būdu padarė A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis J. R. apeliaciniu skundu prašo už kiekvieną iš jo padarytų nusikaltinų pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. paskirti švelnesnes bausmės rūšis nei terminuotą laisvės atėmimą bei paskirti atitinkamą subendrintą bausmę motyvuodamas tuo, kad jam paskirtos per griežtos bausmės, nes jos individualizuotos netinkamai. Tačiau su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais ir juos pagrindžiančiais motyvais sutikti negalima.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra apysunkis, o kitas nesunkus. Šiuos nusikaltimus jis įvykdė būdamas teistas ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. J. R. anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baustas už teisės pažeidimus, padarytus transporte ir pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Todėl, įvertinęs tai, jog R. R. yra recidyvistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. prasme, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. už kiekvieną iš J. R. padarytų nusikalstamų veikų teisingai parinko bausmės rūšis - laisvės atėmimą.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo nusikaltus. Tačiau iš J. R. parodymų matyti, kad jis pripažino sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį, tačiau neigė nusikalstamų veikų padarymą

bendrininkų grupėje, kas parodo, jog nuteistojo prisipažinimas yra daugiau formalus bet ne nuoširdus, kas yra būtina sąlyga norint pripažinti šią aplinkybę kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Pažymėtina ir tai, kad J. R. padarytų nusikaltimų kvalifikacijai neturi jokios reikšmės, kad jis, sudavęs nekentėjusiajam, pasitraukė iš įvykio vietos, todėl apylinkės teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, jog bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo priėjo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011) ir pagrįstai pripažino J. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikė bendrininkų grupėje. Tuo pagrindu nuteistojo skundo motyvai, kad jo vaidmuo buvo antraeilis ir neturėjo jokios reikšmės dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, nes vienu jo spyriu į kojų sritį nebuvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, o jis neturėjo sumanymo padaryti nukentėjusiajam kokį nors sveikatos sutrikdymą, nes jo tyčia apėmė tik fizinio skausmo sukėlimą, atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir tai, kad J. R. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis kartu su kitu kaltininku R. S. atlygino dalį žalos VSDFV Marijampolės skyriui, nuteistajam už kiekvieną iš jo padarytų nusikaltimų apylinkės teismas nustatė teisingus ir ne per griežtus laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra mažesni nei tokių nusikaltimų sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Be to, šias bausmes apylinkės teismas subendrino apėmimo būdu, todėl nuteistajam paskirta teisinga ir ne per griežta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, t. y. J. R. tinkamai taikytos įstatyme numatytos bausmių skyrimo nuostatos, todėl paskirtos bausmės (subendrinta bausmė) individualizuotos tinkamai.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė visų nuteistųjų parodymus, jog nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą savo provokuojančiu elgesiu, taip teismas be pagrindo šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo išsakytą sudrausminimą dėl automobilio, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip menkavertę dingstį nusikalstamiems J. R. ir jo bendrininkų veiksmams. Be to, liudytoja V. K. parodė, jog matė, kaip pirmas R. S. pastūmė nukentėjusįjį. nukentėjusysis buvo mušamas, o parkritęs spardomas. Pažymima ir tai, kad nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko keturi gerokai už jį jaunesni asmenys, o nukentėjusiojo išsakytas sudrausminimas negali būti vertinamas kaip jo provokuojantis elgesys. Aplinkybė, kad nukentėjusysis A. P. pirmas sudavė T. M., paneigta nukentėjusiojo parodymais. kuriuos patvirtino abejonių teismui nekeliantys liudytojų V. K. ir L. L. parodymai. Įvertinus paminėtas aplinkybes nuteistojo skundo motyvai, kad teismas nenustatė dėl kokių nuteistojo aktyvių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taip pat teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. nuostatų, reikšmingų individualizuojant bausmę, kuo buvo pažeista apelianto teisė į teisingą ir nešališką teismą, yra atmetami kaip nepagrįsti. Tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, nepakanka išvadai, kad bausmės tikslai būtų pasiekti už kiekvieną nusikaltimą paskyrus jam švelnesnės rūšies bausmes nei laisvės atėmimas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas (t. 3, 12 b. L), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. R., išlaidas iki 2014-06-09 sudaro 90 litų dydžio advokato užmokestis. 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais - apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje,

kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Si nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.