Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukros G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo T. G. išlaikymą nepilnametei dukrai G. G. už laikotarpį nuo 2011-12-14 iki 2014-12-14, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2014-12-15 iki vaiko pilnametystės, turtu, t. y. priteisiant ½ dalį atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 60000,00 Lt.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu T. G. susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra G. G. Su atsakovu santuokos nėra nutraukę, tačiau 2011 m. rugsėjo mėnesį atsakovas išėjo gyventi atskirai, nuo to laiko kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Nuo to laiko atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, ar jie išsiskyrę ar ne, kartu jie gyvena ar atskirai. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, turi atsižvelgti į tai, kad šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, nebloginti savo turtinės padėties. Remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektualia ir tvirta asmenybe. Vaiko teisių apsaugos konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos CK 3.155, 3.165 straipsniai reglamentuoja, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, taip pat atkreipia dėmesį į tai, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos (1000,00 Lt) dydžio išlaikymas. Tačiau išlaikymas priteisiamas ir didesnis, jei jis reikalingas vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovės pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro apie 2000 Lt, kitų pajamų ar nekilnojamojo turto neturi. Su dukra gyvena iš jos gaunamo atlyginimo atsakovo vardu registruotame dviejų kambarių bute, atsakovas prie buto išlaikymo, jo gerinimo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio visiškai neprisideda. Ji studijuoja Mykolo Romerio universitete, mokslas mokamas, susimokėti įmokoms už studijas yra gavusi valstybės paskolą. Dukters priežiūra, sveikata, jos auklėjimu, ugdymu ir išlaikymu rūpinasi viena, tam atiduoda visą savo laisvą laiką, jėgas ir energiją. Šiuo metu dukrai G. G. yra 16 metų, dukters poreikiai didėja, o norint ją užauginti pilnaverčiu žmogumi ir tvirta asmenybe, kad ji gautų tinkamą išsilavinimą, jai reikia skirti daug dėmesio ir finansinių išteklių. Dukra mokosi Š. D. gimnazijoje, mokymosi programos sunkios, todėl, siekiant geresnių rezultatų, tenka samdyti korepetitorius. Baigusi 12 klasių, dukra planuoja studijuoti Anglijoje, todėl papildomai mokosi anglų kalbos. Anglų kalbos kursai per mėnesį kainuoja 100 Lt, vasaros metu dukra lanko anglų kalbos stovyklą, ji kainuoja 230 Lt, 280 Lt. Dukters mokymuisi perkamos kanceliarinės priemonės, uniforma, sportinė apranga, kasmet renkami pinigai klasės fondui, įvairiems renginiams, šventėms - per mokslo metus tai sudaro daugiau nei 200 Lt. Atostogų metu dukra vyksta į ekskursijas - šiais metais po egzaminų organizuojama ekskursija į Vokietiją, jos kaina 700 Lt. Dukra jau 13 metų lanko dainavimo studiją "Svirplys" - už ją per mėnesį moka 60 Lt. Su šia studija dukra vyksta į konkursus, startinius mokesčius apmoka tėvai (startiniai mokesčiai priklausomai nuo konkurso 20-100 Lt), taip pat kasmet yra perkami sceniniai rūbai, jų kaina 200-300 Lt. Dukra turi sveikatos problemų - ji dažnai serga peršalimo ligomis, skrandžio, skydliaukės sutrikimais, todėl tenka lankytis pas gydytojus, vežti konsultacijoms pas specialistus į Kauno klinikas. Dukrai būna paskiriami gana brangūs vaistai, iš jų dažniausiai yra kompensuojami tik antibiotikai, taip pat reikalingi ir vitaminai. Dėl dukrai nustatytų sveikatos problemų, kad būtų išvengta sunkesnių sveikatos sutrikimų, jai reikalingas tinkamas maitinimas, sveika ir pilnavertė mityba: biologiniu požiūriu vertinga mėsa, vaisiai ir daržovės, kokybiški pieno produktai, todėl vaiko mitybai taip pat atskirai skiria lėšų. Taip pat dėl sveikatos būklės dukrai būtina sportuoti, ji sporto klube lanko aerobikos treniruotes, jos per mėnesį kainuoja 100 Lt. Taip pat dukrai nustatytas regėjimo sutrikimas - ji nešioja akinius. Už akinių rėmelius sumokėjo 200 Lt, kas 6 mėnesius tenka lankytis pas akių gydytojus, tenka keisti akinių stiklus, kurie kainuoja iki 150 Lt. Taip pat į ieškinio sumą yra įskaičiuotos išlaidos rūbams, batams, higienos priemonėms, laisvalaikio reikmėms (filmai, spektakliai, koncertai, kirpykla ir kt.), 1/2 mokesčių dalis (telefonas, elektra, internetas, televizija, šildymas, vanduo, dujos, komunaliniai daugiabučio namo patarnavimai, šiukšlių išvežimas - visa suma per mėnesį sudaro apie 600-700 Lt, todėl 1/2 dalis sudaro 300-350 Lt). Nors rūbus, batus dažniausiai stengiasi pirkti su nuolaidomis, išlaidos jiems gaunasi pakankamai ženklios. Taip pat dukra jau yra paauglė, todėl jai yra reikalingos ir kosmetikos priemonės. Taigi, paskaičiuota suma vaiko išlaikymui apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, ugdymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Bendrai sudėjus, dukters poreikiams patenkinti per mėnesį skiria apie 1200 litų. Nors visų išlaidas patvirtinančių dokumentų nerinko ir jų neturi, tai neduoda pagrindo teigti, jog jos nurodyta skiriama vaiko išlaikymui suma neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, jos nurodyta suma yra minimali įmanoma apskaičiuoti, nes labai dažnai atsiranda neplanuotų ir nenumatytų vaiko poreikiams patenkinti išlaidų, kurias kasdieninėje rutinoje yra sunku apskaičiuoti. Pagal pateiktą išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, paskaičiavimą, atsakovui tektų ne mažiau 600,00 Lt šių išlaidų dalis. Atsakovas, priminus jam apie dukters išlaikymą, nuolat atvirai šaiposi, kad ji negali tikėtis iš jo jokio išlaikymo vaikui, nes jis yra bedarbis, dėl patirtos kojos traumos metus laiko negalėjo dirbti, šiuo metu jam yra skirtas neįgalumas, jis gauna pašalpą, jo gaunamos pajamos yra labai mažos, kad prie vaiko išlaikymo prisideda jo teta, dukters krikšto mama. Pažymi, jog pagal išgales jai padeda ir jos mama, tačiau nei atsakovo tetos, nei jos mamos teikiama pagalba neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką, kad jo gaunamos mažos pajamos (invalidumo pašalpa) nėra esminis kriterijus, nulemiantis nepilnamečiui vaikui priteisiamo atsakovui tenkančios dalies išlaikymo dydžio. Būtina pažymėti, kad atsakovas turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - butą, esanti (duomenys neskelbtini), ten, atsakovui išėjus, gyvena ji su dukra, ji viena rūpinasi minėto buto išlaikymu, jo gerinimu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, gauna minimalias pajamas, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovas yra nedarbingas tik šiuo metu, tačiau iki traumos (iki 2013 m. liepos mėnesio), jis nedėjo pastangų susirasti darbą ir vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką. Be to, atsakovas yra dirbęs juvelyru A. J. gintaro dirbinių įmonėje, todėl turi visas galimybes ieškotis tokio darbo, kurio atlikimui patirta trauma įtakos neturi. Paminėtina ir tai, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovas turi savo vardu įregistruotą butą, todėl vaikui skirtina išlaikymo suma gali būti nukreipta į atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistina 600,00 Lt mėnesio suma nuo bylos iškėlimo teisme iki G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Kadangi atsakovas neteikia dukrai jokio išlaikymo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, o išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl prašo priteisti už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 14 d. iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 21600,00 Lt (600 litų padauginus iš 36 mėnesių). Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose yra numatyti būdai, kaip teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio neteikia dukrai išlaikymo ir be atsakovo pagalbos užtikrina kasdieninius vaiko poreikius, mokėjo mokesčius už butą, pagal galimybes jį gerino, todėl išlaikymo skola, taip pat išlaikymas nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės turi būti priteisiami natūra, t. y. priteisiant dukrai ½ dalį atsakovui, priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Buto rinkos vertė yra 60000,00 Lt ir ši suma nurodoma turto deklaracijoje. Mano, kad tokia išlaikymo forma užtikrins vaiko teisę į būstą, saugias ir stabilias jo gyvenimo sąlygas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui šiuo metu nustatytas nedarbingumas, jis gauna neįgalumo pašalpą, ir jų santykiai su atsakovu nėra draugiški. Tokiu būdu iš atsakovo yra priteistinas išlaikymo įsiskolinimas: už laikotarpį nuo 2011-12-14 iki 2014-12-14 skaičiuojant 600 Lt per mėnesį - 21600,00 Lt; už laikotarpį nuo 2014-12-15 iki dukters pilnametystės, t. y. iki 2016-01-29, skaičiuojant 600 Lt per mėnesį - 8100,00 Lt. Iš viso dukters išlaikymo iki jos pilnametystės suma susidaro 29700,00 Lt (1 t. 1-4 b. l.).

Ieškovė R. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais bei aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad buto išlaikymas kainuoja apie 600-700 Lt, tačiau jokių įrodymų dėl šio skaičiavimo nepateikė. Dėl rūbų ir batų pirkimo, ieškovė net nesiteikė nurodyti, kad prie šių pirkinių visada prisideda jo teta, o ir prie ieškovės mokslų baigimo, taip pat ženkliai prisidėjo jo teta. Ieškovė teigia, kad paauglei dukrai reikalinga kosmetika, tačiau jo atžvilgiu eina kalba apie elementarų išgyvenimą, tai gal dukra, šiame periode, galėtų apsieiti be kosmetikos. Ieškovės teiginys, kad bendrai sudėjus, dukters poreikiams patenkinti per mėnesį ji skiria apie 1200 litų yra melagingas, kadangi ji net neįskaičiuoja jo artimųjų - motinos ir tetos pagalbos, todėl ieškovės teiginys, kad jam tenkanti išlaidų dalis - ne mažiau 600,00 Lt yra nereali ir iš anksto planuojama atimti iš jo butą. Ieškovė nurodo, kad jo gaunamos mažos pajamos (invalidumo pašalpa) nėra esminis kriterijus, nulemiantis nepilnamečiui vaikui priteisiamo atsakovui tenkančios dalies išlaikymo dydžio, tačiau būtent į šį kriterijų prašo teismo atsižvelgti, galbūt ateityje, pagerėjus jo sveikatai, galės teikti dukrai didesnį išlaikymo dydį, tačiau šiuo metu, kaip nurodė aukščiau, gauna tik 92,67 EU (320 Lt) ir disponuoja tik šia suma ir dukros išlaikymui, ir gyvenamajai patalpai išlaikyti, ir maistui. Be to, jis ieško darbo, kuris atitiktų jo sveikatos stovį šiuo metu, tačiau net sveiki žmonės sunkiai įsidarbina, o tai, kad kažkada yra dirbęs juvelyru A. J. gintaro dirbinių įmonėje, visiškai nereiškia, kad jam yra galimybė susirasti tokį pat darbą, taigi, išieškoma išlaikymo suma turėtų būti mažinama bent iki 300 Lt (86,88 EU). Dėl ieškovės paskaičiavimų. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, t. y. 211600 Lt (6255, 79 EU), tačiau, kaip nurodė aukščiau, jis dar buvo grįžęs ir jie su ieškove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, be to, dukrą išlaikyti padėjo jo motina ir teta (1 t. 58-59 b. l.).

Papildomame pareiškime atsakovas nurodė, kad gavus ieškovės pateiktus papildomus dokumentus apie turėtas išlaidas išlaikant dukrą, paaiškina, kad ieškovė pateikė paskolos sutartį apie jos išsilavinimui gautą paskolą, tačiau ieškinys pateiktas dėl jų dukros, o ne ieškovės išlaikymo, be to, jo teta Lionė Musteikienė bent keletą kartų tokio dydžio, kaip nurodyta paskolos sutartyje, sumas mokėdavo ieškovei, būtent apmokėti išlaidas mokymo įstaigoje, todėl teismas šiuos dokumentus privalėtų vertinti kritiškai. Ieškovė pateikė ir keletą kvitų apie rūbų pirkimą, tačiau jie taip pat negali būti įrodymas apie ieškovės turėtas išlaidas jų dukrai, kadangi šie pirkiniai galėjo būti skirti ir pačiai ieškovei. Dėl ieškovės pateiktos pažymos apie jų dukros G. G. lankymo Šiaulių m. vaikų dainavimo studiją "Svirplys", jau paaiškino, kad ieškovė niekada už šias studijas nemokėjo, visada už šias studijas sumokėdavo jo teta Lionė Musteikienė. Dėl mokesčių už butą, kuriame gyvena ieškovė ir jų dukra, ieškovė R. G., paėmė buto raktus ir jo į butą nebeįleido, todėl savaime suprantama, kad ieškovė mokėjo šio buto išlaikymo išlaidas. Ieškovė savo ieškinyje net nenurodė, kad pagal 2011 m. sausio 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 06811180500 14-58 jų šeimai buvo suteikta paskola 1 262,89 EUR, kurią privalo išmokėti iki 2016 m. sausio 11 d. ir pagal kurią visas įmokas atlieka jis (2 t. 1 b. l.).

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnametės G. G. gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jai priteisimo (1 t. 65-66 b. l.) matyti, kad skyrius susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais, nurodo, kad pagal LR CK 3.1 7 4 str. 2 dalį ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo grindžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Šiai dienai atsakovo nuomonė dėl ieškovės prašymo nustatyti dukters G. G. gyvenamąją vietą su vaiko motina R. G. skyriui nėra žinoma. T. G. taip pat nėra pareiškęs prašymo dėl vaiko gyvenamosios nustatymo su juo. Tačiau iš pridėtų dokumentų matyti, jog nuo pat gimimo G. augo su abiem tėvais, o nuo 2011 m. rugsėjo mėn. tik su mama. Šiuo metu mergaitė gyvena savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kur jai sudarytos sąlygos vystytis ir augti, turi savo kambarį, įprastą, gerai pažįstamą saugią aplinką, lanko Š. D. gimnaziją. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, skyrius dėl šio ieškinio reikalavimo teikia galutinę išvadą, ir sutinka, kad nepilnametės G. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina ieškove R. G.. Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Skyrius mano, jog ieškovės prašomas išlaikymas priteisti turtu, t. y. priteisiant 1/2 dalį atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nepažeis nepilnametės G. G. interesų. Atsižvelgiant į nepilnametės G. G. teises ir teisėtus interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, į tai, jog skyriui nėra žinoma atsakovo T. G. nuomonė dėl pareikštų prašymų, skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 str. 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.