Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kojora“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kojora“ skundą dėl antstolio Z. Z. veiksmų, suinteresuotas asmuo Vardo Fishing Ltd.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis 2022 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėja skolą sumokėjo jau po to, kada antstolis priėmė išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti, kadangi išieškotoja pareiškėjos sumokėtą skolą į savo sąskaitą gavo tik 2022 m. rugsėjo 15 d., taip pat atsižvelgiant į tai, kad skola sumokėta po raginimo sumokėti skolą, iš skolininko taip pat išieškotinos būtinosios vykdymo išlaidos. Pažymi, jog skolininkas sumokėjo skolą per raginimo įvykdyti sprendimą terminą, todėl atlygis antstoliui nėra išieškomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

8. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, pažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teigia, kad šiuo atveju vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti išieškotojai jau sumokėjus skolą ir tai yra pagrindas vykdomosios bylos nutraukimui. Nurodo, kad skola buvo apmokėta 2022 m. rugsėjo 8 d., o antstolio raginimas buvo įteiktas tik 2022 m. rugsėjo 13 d.. Teigia, kad išieškotojai elgiasi nesąžiningai ir žinodami jog skola yra sumokėta, pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo klausimą tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

10. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

11. Pagal CPK 651 straipsnį, dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti esamų kliūčių ar priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriam priimti yra kliūtys, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma, arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). CPK 651 straipsnio 2 dalis numato, kokias aplinkybes vykdomojo dokumento priėmimo metu turi patikrinti antstolis, šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis.

12. Nagrinėjamu atveju antstolio Z. Z. kontoroje 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo gautas išieškotojos prašymas priimti vykdomąjį dokumentą ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Išieškotoja pateikė antstoliui vykdyti 2022 m. birželio 30 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-368-613/2021, kurio pagrindu išieškotojai 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Kaip matyti antstolis tos pačios dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.) patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju antstolio veiksmų neteisėtumą lemia tai, kad jau priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti jis jau buvo įvykdytas, tačiau kaip matyti išieškotojos atstovas jau ir priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti 2022 m. rugsėjo 13 d. antstoliui nurodė, kad skolos apmokėjimo iš apeliantės išieškotoja nėra gavusi. Šiuo atveju tik vėliau, tai yra 2022 m. rugsėjo 19 d. apeliantė teikė antstoliui informaciją apie 2022 m. rugsėjo 8 d. atliktą pavedimą su prašymu panaikinti priimtus patvarkymus, kuris antstolio nebuvo patenkintas. Pažymėtina tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog skola faktiškai buvo sumokėta ne 2022 m. rugsėjo 8 d.. atlikus bankinį pavedimo veiksmą, o šioms lėšoms 2022 m. rugsėjo 15 d. patekus į išieškotojos banko sąskaitą. Aplinkybę, jog ieškotoja pinigines lėšas gavo ne 2022 m. rugsėjo 8 d., o 2022 m. rugsėjo 15 d. patvirtina ir vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai.

13. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes (nutarties 11-12 punktai), apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus, nepažeisdamas CPK 651 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad, nesant akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, antstolis turi ne teisę, o pareigą, gavęs jam pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, jį priimti, užvesti vykdomąją bylą ir pradėti vykdymo veiksmus.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, kurioje konstatavo: „Atsižvelgdama į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).“ Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis neturėjo atlikti papildomų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar vykdomajame dokumente nurodytą sumą apeliantė jau yra sumokėjusi išieškotojai. Be to, pati išieškotoja, pradėjus vykdymo veiksmus 2022 m. rugsėjo 13 d. antstoliui patvirtino, kad vykdomasis dokumentas dar nėra įvykdytas. Pažymėtina, kad apeliantė nurodo, kad išieškotoja buvo nesąžininga, kadangi vykdomąjį dokumentą pateikė vykdymui jau sumokėjus pinigines lėšas, tačiau kaip matyti pinigines lėšas išieškotoja gavo ne 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, o vėliau, tai yra 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju vykdomasis dokumentas buvo pateiktas jį faktiškai įvykdžius ir ar jis buvo antstolio priimtas vykdyti tinkamai neatsižvelgiant į CPK 651 straipsnio reikalavimus.

15. Kita vertus, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarties 12 punktas), kurio pagrindu ir buvo išduotas vykdomasis raštas apeliantė turėjo pakankamą laiko tarpą jį įvykdyti iki pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo (skolininkas), dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju apeliantė sprendimą pradėjo vykdyti tik pradėjus vykdymo veiksmus, pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis).

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė teismo sprendimą įvykdė po vykdomosios bylos užvedimo. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad antstolio prašomų išieškoti iš skolininkės vykdymo išlaidų teisėtumui reikšmės turi ta aplinkybė, kad neigiamų padarinių skolininkei už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą atsiranda po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti (Sprendimų vykdymų instrukcijos 89 punktas). Taigi antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, apeliantė įgijo pareigą atlyginti vykdomojo dokumento vykdymo išlaidas. Aplinkybė, kad priverstinio vykdymo proceso metu apeliantė pati atsiskaitė su išieškotoja ir galbūt siekė tai padaryti iki priverstinio vykdymo proceso pradžios, nėra pagrindas pripažinti, kad apeliantė tinkamai ir laiku atsiskaitė su išieškotoja, nes faktiškai apeliantė skolą sumokėjo jau priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, o tai atitinkamai sukelia neigiamus padarinius pačiai apeliantei – pareigą atlyginti antstolio vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis vykdomosios bylos duomenimis, papildomai pažymi, kad būtent šias išlaidas antstolis patyrė, vykdydamas CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą ir byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad antstolis nepagrįstai pradėjo priverstinį vykdymą byloje ir dėl to susidarė vykdymo išlaidos.

17. Atsižvelgiant į tai, nutariama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo tinkamai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

18. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.