Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 10 d. 3.40 val. iki 2017 m. vasario 10 d. 16.09 val. (viena para);

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu R. S. paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL (489,58 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 10 d. 3.40 val. iki 2017 m. vasario 10 d. 16.09 val. (viena para). Bauda išieškota 2017 m. lapkričio 28 d.;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta galutinė 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri pakeista Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, bausmes visiškai sudedant, ir nustatyta galutinė 51 MGL (1 920,66 eurų) dydžio bauda;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta sumažinta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir subendrinta galutine nesumokėta 51 MGL (1 920,66 eurų) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 51 MGL (1 920,66 eurų) dydžio bauda. 2021 m. gegužės 27 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2023 m. sausio 8 d. apie 11.10 val., viešoje vietoje, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė nukentėjusiojo G. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės bagažinės stiklą, ko pasėkoje G. P. išlipus iš minėto automobilio, sugniaužęs kumščius mosikavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2023 m. sausio 8 d. apie 11 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam apsipirkus parduotuvėje „Maxima“, einant parduotuvės aikštele namo, nulipus nuo šaligatvio į važiuojamąją dalį, tai yra išvažiavimą iš parduotuvės į pagrindinę gatvę, jam nežinomas asmuo, vairuodamas automobilį, priekiniu automobilio ratu pervažiavo dešinės kojos didįjį pirštą, dėl ko jis susinervinęs impulsyviai išdaužė minėto automobilio lango stiklą. Tuo metu jis kairėje rankoje nešėsi parduotuvės pirkinių krepšį, gali būti, kad nešėsi ir butelį, butelis galbūt buvo krepšyje. Minėtas automobilis važiavo jam iš kairės pusės. Stiklą išdaužė vieną kartą trenkdamas su dešinės rankos kumščiu. Tuo metu buvo su pirštinėmis. Išdaužė stiklą, esantį tarp keleivio lango ir bagažinės, dešinėje automobilio pusėje. Tuo metu, kai automobilis užvažiavo jam ant kojos piršto, būtent šis stiklas buvo prieš jį. Jam išdaužus stiklą, susiginčijo su minėto automobilio vairuotoju, kuris išlipęs iš automobilio su rankomis jį laikė, o jis prašė jo nelaikyti ir patraukti nuo jo rankas. Buvo susinervinęs, todėl gali būti, kad kalbėjo pakeltu tonu. Jis savo rankomis atstūmė automobilio vairuotoją, kad jo nelaikytų. Automobilio vairuotojas jam sakė palaukti policijos, bet jis nuėjo namo, vairuotojui pasakė, kur jį gali rasti. Įvykio metu aikštelėje buvo daugiau žmonių. Tuo metu kai automobilio vairuotojas bandė jį laikyti, buvo sustojusi jo kaimynė, klausė kas čia vyksta. Jam atsakius, ji liepė laukti policijos. Apsaugos darbuotojas nebuvo atėjęs. Jis jautė tik momentinį skausmą, todėl nei į medikus, nei į policiją nesikreipė. Galbūt kažkiek šlubčiojo iš karto po įvykio, bet tai greitai praėjo. Galbūt jo piršto nepervažiavo, o tik kliudė su padanga. Įvykio vietoje pėsčiųjų perėjos nėra, jis matė atvažiuojantį automobilį, tačiau galvojo, kad automobilio vairuotojas jį pamatęs sustabdys, todėl ėjo į važiuojamąją dalį. Gali būti, kad įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius ir spjaudėsi. Aplinkiniai įvykio metu matė, kad jis elgiasi nepadoriai ir agresyviai, jie galėjo būti pasipiktinę ir išsigandę dėl tokios situacijos.

Pripažįsta, kad išdaužė automobilio stiklą, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį bei padarydamas žalą, sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau nesutinka su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad automobilio stiklą išdaužė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio metu jis buvo blaivus, alkoholį vartojo 2023 m. sausio 7 d. vakare, baigė vartoti truputį po vidurnakčio, išgėrė 0,5 l butelį degtinės. Nemano, kad įvykio metu dar buvo neblaivus, jautėsi blaivus. Po įvykio grįžęs namo dėl patirto streso maždaug per 20 min. išgėrė 0,7 l butelį degtinės 40 proc. stiprumo. Nežino ar būtų pasielgęs taip pat, jei būtų buvęs neblaivus. Nežino ar būtų elgęsis kitaip, jei nebūtų vakare vartojęs alkoholio. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo (2 t., b. l. 10–13).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintos nukentėjusiojo G. P. apklausos, užfiksuotos 2023 m. sausio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nustatyta, kad nukentėjusysis G. P. parodė, jog 2023 m. sausio 8 d. apie 11.10 val. jis vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš prekybos centro „Maxima“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės, kai tuo metu jam nepažįstamas asmuo eidamas ranka kliudė jo vairuojamo automobilio dešinės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlį, taip pat po to išdaužė automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės stiklą. Jam išlipus iš automobilio, aplink esant kitiems asmenims, kurie matė įvykį, tuo metu asmuo jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Tokiais savo veiksmais sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką bei iš įvykio vietos pasišalino. Su minėtu asmeniu jis nekonfliktavo, dėl kokių priežasčių jis apgadino jo automobilį, nežino. Jis išėjęs iš prekybos centro „Maxima“ matė, jog minėtas vyriškis išėjęs iš prekybos centro „Maxima“ perėjo gatvę, link kitoje kelio pusėje esančios kebabinės. Vėliau, apie 11.10 val. anksčiau minėtas vyras ėjo pro jo vairuojamo automobilio dešinį šoną, bei galimai ranka kliudė galinio vaizdo veidrodėlį, kurį užlenkė. Po šių asmens veiksmų jis išgirdo du smūgius į automobilio stiklą, po ko buvo girdimas dūžtančio stiklo bei byrančių šukių garsas. Nedelsdamas išlipo iš savo automobilio, siekdamas išsiaiškinti kas nutiko. Prie automobilio stovėjo prieš tai minėtas vyras, kuris iškart pradėjo šaukti „žiūrėk kur važiuoji, tu man per koją pervažiavai“, nors vyras vizualiai nebuvo sužalotas, nejuto ir nematė, kad jis jį būtų kliudęs automobiliu, tačiau vis vien jam nurodė, kad iškvies policiją bei medikus, nurodė jų laukti vietoje. Tada vyras pradėjo elgtis agresyviai, mosavo rankomis, sugniaužęs kumščius. Jis, siekdamas apsisaugoti nuo smūgių, vyrą suėmė už krūtinės, laikydamas savo rankas ištiestas, kad jis negalėtų priartėti ir jam suduoti. Matydamas, kad šalia sustojo automobilis, jis jo vairuotojos paprašė, kad iškviestų policiją. Po ko šis automobilis nuvažiavo tolyn. Vykstant konfliktui, negali tiksliai prisiminti kada, tačiau asmuo, kuris jį puolė, nepamena kurios rankos kumščiu, vieną kartą jam sudavė į veidą. Pastebėjęs, kad aplink esantys praeiviai skirstosi, bei esant poreikiui nebus daugiau liudininkų, užpuoliką jis paleido bei savo mobiliojo ryšio telefonu jį nufotografavo įvykio vietoje, kad vėliau būtų jį galima atpažinti. Iki atvykstant policijos pareigūnams, užpuolikas atsitraukė ir nuėjo tolyn, pro parduotuvės „Maxima“ kiemą, link gyvenamųjų namų. Jis liko įvykio vietoje laukti atvykstančios pagalbos. Įvykio metu jam padaryta turtinė žala, tai yra išmuštas vairuojamo automobilio stiklas, kurio vertės šiuo metu nežino, patikslins tyrimo eigoje. Įvykio metu sužalotas nebuvo, medikų pagalba nėra reikalinga. Įvykio metu patyrė stresą bei juto nepasitenkinimą, kad nežinomas asmuo dėl neaiškių priežasčių sugadino jo turtą bei jį užpuolė. Prie savo apklausos pageidauja pateikti dvi skaitmenines foto nuotraukas, kuriose užfiksuotas įtariamasis (1 t., b. l. 13–14).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo G. P. papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. P. parodė, jog savo pirminius parodymus prisimena, nori juos papildyti, nes aprimus emocijoms, prisimena daugiau detalių. Įvykio dieną, t. y. 2023 m. sausio 8 d., apie 11.10 val., važiuodamas iš prekybos centro „Maxima“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės, ties išvažiavimu į pagrindinę gatvę, vos vos riedėdamas, buvo nusisukęs į kairę pusę, norėdamas įsitikinti, kad nėra kliūties iš kairės pusės, nes jam reikėjo sukti į dešinę, kai išgirdo garsą, tuomet atsisukęs į dešinę pusę, pamatė, kad nepažįstamas asmuo ranka kliudė dešinės pusės veidrodėlį, jį užlenkdamas ir išgirdo smūgį į automobilį, po to sekė ir antras smūgis, po ko išdužo jo nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinis dešinės pusės bagažinės stiklas, kurio vertė 28,93 eurai. Jis iškart išlipo iš automobilio, aplink buvo pašalinių asmenų, kurie matė įvykį, tačiau į jį niekas nesikišo, galbūt dėl to, kad buvo išsigandę. Jam išlipus, matė, kad nepažįstamas vyras rankoje laikė butelį, kuriuo, tikėtina, ir išdaužė minėtą stiklą, o kitoje rankoje laikė maišelį. Asmuo vizualiai atrodė neblaivus, juto alkoholio kvapą, buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo ant jo šaukti, kad pervažiavo šiam koją, todėl pasiūlė kviesti policiją ir greitąją, tačiau asmuo pradėjo šalintis, todėl jis šį rankomis sugriebė už striukės tik tuo tikslu, kad jį sulaikytų, bet ne jį sužalotų. Tuo momentu privažiavo automobilis, kurio vairuotojos paprašė, kad iškviestų policiją, matė, kad ši skambina ir po skambučio išvažiavo. Kol asmenį laikė, šis jį keikė necenzūriniais žodžiais, jį spjaudė, sugniaužęs kumščius rankomis mosikavosi, kelis kartus kliudydamas jo veidą, tačiau dėl to jokių sužalojimų nepatyrė, fizinio skausmo taip pat. Todėl pažymi, kad pirmos apklausos metu minėta aplinkybė, kad šis vieną kartą kumščiu jam trenkė į veidą klaidinga, galbūt pareigūnas, pildydamas jo pareiškimą, ne taip suprato jo pasakojimą arba pats dėl susijaudinimo ne taip išreiškė mintį. Matydamas, kad asmuo tampa agresyvesnis ir nenorėdamas būti sužalotu, ar su pastaruoju stumdytis, jį paleido ir šį nufotografavo, kad turėtų asmens nuotrauką, jei šis pabėgtų, kas ir atsitiko. Jis minėto asmens reikalavo, kad jis liktų įvykio vietoje iki policijos pareigūnų pasirodymo, tačiau asmuo nuėjo savais keliais, kas daro išvadą, kad kojos jam tikrai nepervažiavo. Pažymi, kad pagrindiniu keliu važiavęs vyras specialiai užsuko į automobilio stovėjimo aikštelę matydamas jį ir nepažįstamą asmenį susikibusius, automobilio vairuotojas sakė: „baikit, baikit“, jam pasakė, kas nutiko, kad iškviesta policija, tuomet minėtas automobilio vairuotojas jam pasakė, kad toliau laikytų vyrą, nes jis pabėgs ir išvažiavo. Po įvykio kreipėsi į įmonę, kuri pakeitė jam išdaužtą stiklą, su keitimo darbais kainavo 100 eurų. Taip pat teko išsinuomoti pakaitinį automobilį, kas jam kainavo dar 100 eurų. Prie apklausos pateikia civilinį ieškinį. Pažymi, kad įvykio metu jokių kitų pašalinių daiktų pas asmenį nematė, jokiais daiktais jam grasinta nebuvo (1 t., b. l. 50–53).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo J. B. apklausos protokolo nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, kad jis dirba UAB „Ekskomisarų biuras“, jo pareigos yra apsaugos darbuotojas. Jis dirba kaip apsaugos darbuotojas parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 8 d. apie 11 val. į minėtą parduotuvę, kurioje jis dirba apsaugos darbuotoju, atėjo vaikinas vardu R. Jis jam iš karto pasirodė neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. Šis asmuo yra ne kartą apsivogęs minimoje parduotuvėje, todėl jis atsimena jo vardą. Tikslesnių jo duomenų jis neatsimena. Jis buvo apsirengęs tamsios spalvos viršutiniais drabužiais, tamsiai mėlynos spalvos džinsais, juodais batais. Jis yra tamsių plaukų spalvos, aukštesnio ūgio, kokio tiksliai įvardinti negali, vidutinio kūno sudėjimo. Minimam asmeniui išėjus iš parduotuvės, apie 11.10 val., jis netrukus pastebėjo, kad parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje minimas asmuo vardu R. konfliktuoja su kitu jam nepažįstamu asmeniu. Viskas vyko prie išvažiavimo iš parduotuvės stovėjimo aikštelės. Konfliktas vyko prie baltos spalvos automobilio „Volkswagen Passat“, kurio valstybinių numerių nematė. Konflikto metu asmenys stumdėsi viešoje vietoje, parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Ar kažkas kažkam trenkė, jis tiksliai nematė. Kuris iš asmenų pirmas pradėjo konfliktą, kuris asmuo kurį pirmą pastūmė, nematė. Taip pat ką asmenys kalbėjo, jis negirdėjo, kadangi įvyki matė būdamas prie įėjimo į parduotuvę. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ir kitų asmenų, kurie matė šį įvykį, tačiau jis jų nepažįsta. Kiek tiksliai asmenų matė konfliktą, jis nežino, tačiau asmenų buvo ne mažiau kaip trys. Kaip atrodė kitas asmuo, su kuriuo konfliktavo R., jis neatsimena, kadangi pamačius konfliktą patyrė stresą ir detalių neįsidėmėjo. Dėl šio įvykio jis asmeniškai nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi, tačiau patyrė stresą, kadangi matė konfliktą tarp asmenų, kurio metu jie vienas kitą stumdė viešoje vietoje. Ar įvykio metu buvo apgadintas apklausoje minimas automobilis „Volkswagen Passat“, jis nežino, to nematė. Prisiminus daugiau detalių jas galės pateikti tyrimo eigoje. Vieta, kurioje vyko konfliktas, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Šios vietos parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros nestebi (1 t., b. l. 64–68).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos O. B. apklausos protokolo nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. B. parodė, kad 2023 m. sausio 8 d. apie 11 val. važiavo automobiliu iš savo gyvenamosios vietos, adresas kuris nurodytas jos asmens duomenų pažymoje, į prekybos centrą „Norfa“, kuomet važiuojant prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ties išvažiavimu į pagrindinį kelią, jai teko sustoti iš galo kitam automobiliui, kiek pamena, tai buvo baltos spalvos „Volkswagen Passat“, valstybinių numerių tikrai neįsidėmėjo, kurio vairuotojas, kurį matė pirmą kartą, buvo susikibęs su jai žinomu asmeniu, t. y. R., kurio daugiau asmens duomenų nežino, bet šis gyvena greta jos namų. Kaip suprato iš vaizdo, nepažįstamas asmuo bandė laikyti R., kuris vizualiai atrodė neblaivus (tą pastebi aiškiai, nes dirba medicinos srityje ir iškart supranta, kai asmuo yra neblaivus), kad šis niekur nedingtų, šie tarpusavyje stumdėsi, todėl ji, išlipusi iš savo vairuojamo automobilio, nesuprasdama kas tiksliai vyksta, kam tiksliai reikalinga pagalba, paklausė, ar šiems reikalinga pagalba, tuomet nepažįstamas vyras paprašė jos iškviesti policijos pareigūnus, nurodydamas, kad jos pažįstamas R. jam išdaužė automobilio langą. Ji iškart skambino bendruoju pagalbos telefonu, tą matė ir nepažįstamas asmuo, ir pranešė apie įvykį ir iškart išvažiavo, suprasdama, kad jos pagalba nėra reikalinga, nes tikrai būdama moterimi vyrų nesutramdytų, juolab, kad R. pažįsta ir nesinorėjo kištis. Šis matytas įvykis ją sutrikdė, susijaudino, juto nerimą, buvo labai nejauku. Negali atsakyti, ar dar kažkas matė įvykį, nes buvo susikoncentravusi į nepažįstamą vyrą ir į R. Pažymi, kad pačio veiksmo, kai R. išdaužė nepažįstamam vyrui automobilio stiklą, nematė, taip pat nematė, jokių suduotų smūgių, matė tik kai šie stumdėsi (1 t., b. l. 71–74).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos R. K. 2023 m. sausio 8 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2023 m. sausio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2023 m. sausio 8 d. 11.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. S., būdamas neblaivus, kuriam nustatytas 1,60 prom. neblaivumas, viešoje vietoje, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, šviesiu paros metu, eidamas ranka tyčia trenkė į automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį tuo metu vairavo minimo automobilio savininkas G. P., į galinį dešinės pusės stiklą ir jį išdaužė, ko pasėkoje G. P. išlipus iš minėto automobilio, tarp G. P. ir R. S. kilo konfliktas, kurio metu R. S. rankos kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį G. P. į veido sritį. Tokiais savo veiksmais R. S. sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. G. P. padaryta turtinė žala, kurią jis vertina 155 eurais. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. 2023 m. sausio 8 d. 12.10 val. R. S. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę iki 48 val. (1 t., b. l. 4–11).

Iš 2023 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), ir jos prieigos. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo Kauno pusės, dešinėje pusėje matoma parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelė. Ties įvažiavimu į minėtą aikštelę, kairėje pusėje, pagal apžiūrą atliekančio policijos pareigūno judėjimo kryptį, matomas baltos spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovi pastatytas priekine dalimi į pagrindinę gatvę. Dešinėje transporto priemonės pusėje, ties galiniu nevarstomu stiklu, į bagažinės skyrių, matoma juodos spalvos stiklų tamsinimo plėvelė, su įvairiomis stiklų šukėmis. Nuo minėtos vietos yra paimama stiklo šukių bei gabalas plėvelės, kurie yra supakuojami į popierinį voką. Ties apžiūrėta vieta, ant žemės matoma stiklo šukių, kurios įspaustos į ant kelio esantį sniegą. Minėti objektai yra paimami ir supakuojami į popierinį voką. Įvykio vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje) yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos priešinga įvykio vietai kryptimi ir įvykio nefiksavo. Daugiau tyrimui galinčių būti reikšmingomis aplinkybių nerasta. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 25–32).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. B. 2023 m. sausio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2023 m. sausio 8 d. vyr. patruliui L. B. patruliuojant žymėtu specialiais policijos skiriamaisiais ženklais tarnybiniu automobiliu „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukiniu „1712“ kartu su Kauno apskrities Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus specialistu R. B. apie 11.12 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie išvažiavimo iš prekybos centro „Maxima“, mušasi du vyrai, vienas išdaužė automobilio stiklą, šalinasi. Atvykus nurodytu adresu vietoje buvę kolegos nurodė įtariamojo požymius, aprangą ir kuria kryptimi pasišalino. Apžiūrint teritoriją, ties (duomenys neskelbtini) namu buvo pastebėtas požymius atitinkantis pilietis, kuris įėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir užėjo už namo, matė, kad kažką numetė ant žemės. Priėjus prie jo pilietis elgėsi agresyviai, nevykdė reikalavimo išeiti iš už namo kampo, apžiūrėjus aplinką, kur jis buvo užėjęs, ant žemės prie namo pastebėjo puspilnį alkoholio butelį „Bajorų premium“, 40 proc., tūrio 0,5 l talpos, ir šalia jo gulintį juodos spalvos virtuvinį peilį. Akivaizdžiai matėsi kad pilietis yra neblaivus, svirduliavo į šonus, kalbėjo nerišliai, vėliau su juo bendraujant, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi pilietis buvo agresyvus jis buvo įspėtas, kad jei nenusiramins ir nevykdys jų reikalavimų, jo atžvilgiu, jį sulaikant, bus panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės. Buvo ištraukta ir parengta naudoti teleskopinė lazda, kuri buvo panaudota kaip psichologinė prievarta. Pilietis reikalavimus įvykdė, nusiramino ir atsistojo prie namo sienos kaip buvo reikalauta, piliečiui buvo atlikta dalinė apžiūra, kadangi jis buvo agresyvus ir neprognozuojamas, jį sulaikius ir sodinant į tarnybinį automobilį, laikino sulaikymo patalpą, jam buvo uždėtos specialioji priemonė – antrankiai. Pasodintas į tarnybinį automobilį, pilietis prisistatė R. S. vardu. Automobilyje pilietis elgėsi agresyviai, kojomis spardė sulaikymo patalpos sienas, duris, kurių neapgadino, šūkavo: „kokie jūs pareigūnai, jūs mentai, duchai, asilai, lopai, pidarastai, pydarai jibani, supisti mentai“. Patikrinti vietoje girtumo nepavyko, kadangi savo veiksmais stengėsi išvengti patikrinimo, apžiojo alkotesterio vamzdelį, tačiau nepūtė, vis priartėdamas staiga nusukinėjo galvą į šoną. Asmuo sulaikytas apie 12.10 val., filmuota vaizdo registratoriumi „BodyCam“ Nr. BOFIEC6089BS, automobiline vaizdo kamera „Volkswagen Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34).

Iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų žurnalo išrašo nustatyta, kad 2023 m. sausio 8 d. 13.09 val. R. S. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0252, patikros sertifikato Nr. 1753678, nustatytas 1,60 prom. girtumas (1 t., b. l. 35–36).

Iš 2023 m. sausio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog vyr. patrulis L. B. savanoriškai pateikė juodos spalvos peilį su plastikine rankena, 1 vnt., ir alkoholio butelį „Bajorų Premium“, 0,5 l talpos, 1 vnt. (1 t., b. l. 75–77).

Iš 2023 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas juodos spalvos peilis su plastikine rankena, kurio geležtės ilgis 20,5, rankenos ilgis 12 cm, ir stiklinis „Bajorų Premium“ degtinės butelis, 0,5 l talpos, 40 proc. stiprumo, kuriame nuo dugno 14 cm matyti skaidrus skystis (1 t., b. l. 78–83).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje teritorijoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, t. y. prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys. Be to, veika padaryta kitų asmenų – liudytojų J. B. ir O. B. akivaizdoje, kurie nedelsiant sureagavo į neteisėtus kaltinamojo veiksmus, patyrė stresą, kvietė policijos pareigūnus.

Kaltinamajame akte R. S. inkriminuojami viešosios tvarkos pažeidimo būdai – įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai.

Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai – nukentėjusiojo G. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio dešinės pusės bagažinės stiklo išdaužimas, taip padarant turtinę žalą, mosikavimas sugniaužtais kumščiais prieš nukentėjusįjį, keikimasis necenzūriniais žodžiais ir spjaudymasis buvo įžūlus elgesys. Teismas vertina, kad kaltinamasis savo pasirinktu elgesio modeliu ir agresyviais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismų praktikoje vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2010, 2K-160-967/2019). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta pirmiau, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis išdaužė nukentėjusiojo G. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės bagažinės stiklą, taip padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą. Taigi kaltinamasis nesikėsino į turtą, turintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, o vien tai, kad buvo išdaužtas nukentėjusiojo automobilio langas, negali būti laikomi tokio masto veiksmais, jog juos būtų galima pripažinti vandališkais. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai – šalintinas iš kaltinimo. Pažymėtina, kad vieno iš viešosios tvarkos pažeidimo būdų – vandališkų veiksmų – pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos veikos juridinei kvalifikacijai, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl leistinas.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad R. S. 2023 m. sausio 8 d. apie 11.10 val., viešoje vietoje, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė nukentėjusiojo G. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės bagažinės stiklą, ko pasėkoje G. P. išlipus iš minėto automobilio, sugniaužęs kumščius mosikavosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam R. S. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – materiali nusikaltimo sudėtis, veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, siekiant sugadinti turtą, sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį; į nusikalstama veika padarytą žalą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – teistas (1 t., b. l. 93–97), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 101), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą penkerių metu laikotarpiu dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 102), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d., diagnozė F19.5 (1 t., b. l. 103–105), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-53/2023 kaltinamajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 110), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. S. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, nesumokėjęs teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, be to, tik neseniai pradėjo dirbti, todėl kaltinamajam neskirtina baudos bausmė. Kadangi kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, teismas vertina, kad trumpalaikio ar terminuoto laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcinga padarytam nusikaltimui ir veikos pavojingumui, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam R. S. skirtina nežymiai mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoje jos kaltinamasis įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. P. padarytą turtinę žalą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė ir įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį R. S. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. P. padarytą turtinę žalą.

Nusikalstamą veiką R. S. padarė neįvykdęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, jam paskirta sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas (viena para).

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 13 MGL (489,58 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para, kas prilyginama 2 MGL baudai (75,32 eurai (2 x 37,66 eurai)). Taigi, R. S. turėjo sumokėto 11 MGL (414,26 eurų) baudą. Per teismo nustatytą terminą R. S. nesumokėjus paskirtos baudos, 2017 m. rugsėjo 7 d. išduotas vykdomasis raštas dėl R. S. paskirtos baudos išieškojimo. Bauda išieškota 2017 m. lapkričio 28 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta sumažinta galutinė 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bauda subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuria Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista kita bausme, paskirta ir nesumokėta baudos dalimi (11 MGL (414,26 eurų)), bausmes visiškai sudedant, ir nustatyta galutinė 51 MGL (1 920,66 eurų) dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio bauda buvo subendrinta su 2017 m. lapkričio 28 d. sumokėta bauda, paminėtam teismo baudžiamajam įsiteisėjus ir per teismo nustatytą terminą R. S. nesumokėjus paskirtos baudos, 2019 m. balandžio 15 d. išduotas vykdomasis raštas dėl R. S. paskirtos 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudos išieškojimo.

Nepaisant to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pripažintas kaltu pagal 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 51 MGL (1 920,66 eurų) dydžio bauda, nors kaip jau paminėta, R. S. baudą sumokėjo dar 2017 m. lapkričio 28 d., todėl paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su 40 MGL (1 506,40 eurų) nesumokėta bauda.

2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir per teismo nustatytą terminą R. S. nesumokėjus paskirtos baudos, 2022 m. sausio 20 d. išduotas vykdomasis raštas dėl R. S. paskirtos 51 MGL (1 920,66 eurų) baudos išieškojimo bei atšauktas anksčiau išduotas vykdomasis raštas dėl 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudos išieškojimo. Baudos išieškojimą vykdo antstolė J. Ž..

Kaip matyti, R. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuria Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 13 MGL (489,58 eurų) dydžio bauda, per klaidą buvo subendrinta su vėlesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais. Minėta 13 MGL (489,58 eurų) dydžio bauda, į ją įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą, pagal teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą iš R. S. buvo išieškota 2017 m. lapkričio 28 d.

Teisme 2023 m. gegužės 22 d. iš antstolės J. Ž. gauta informacija, kad pagal 2022 m. sausio 20 d. teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e1-3423-288/2020 iš R. S. išieškoti 75,20 eurai. Taigi įvertinus tai, kad iš R. S. jau yra išieškota per klaidą subendrinta 489,58 eurų suma bei 75,20 eurai pagal 2022 m. sausio 20 d. vykdomąjį dokumentą, matyti, kad likusi nesumokėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalis yra 1 431,20 eurai (1 506,40 eurai – 75,20 eurai).

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia nesumokėta baudos dalimi – 1 431,20 eurais ir R. S. skirtina galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį R. S. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. P. padarytą turtinę žalą bei 1 431,20 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro 20 centų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 8 d. 12.10 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 11.50 val. (1 t., b. l. 135–139, 142–144), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54–57). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog turtinę žalą sudaro patirtos 100 eurų išlaidos dėl automobilio lango stiklo ir jo pakeitimo, taip pat kito automobilio nuoma nuo 2023 m. sausio 8 d. iki 2023 m. sausio 13 d., kuri kainavo 100 eurų. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl įvykio jautė didelį stresą ir pažeminimą, blogos emocijos neapleidžia iki šiol.

Dėl nukentėjusiojo G. P. nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, pagrįsta objektyviais duomenimis, nėra nepagrįstai per didelė, dėl neteisėtų kaltinamojo R. S. veiksmų nukentėjusysis G. P. patyrė žalą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neabejotina, kad nukentėjusysis G. P. dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, įvykio metu jautė stresą ir pažeminimą. Vis dėlto, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiojo naudai priteistas patirtos turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajam nebuvo padaryta sužalojimų, laikino darbingumo nukentėjusysis nebuvo netekęs, nukentėjusysis į medikus dėl sveikatos sužalojimo ir psichologinės pagalbos nesikreipė, liekamųjų pasekmių sukelta nebuvo, veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo. Be to vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, yra darbingo amžiaus ir dirbantis, gaunantis pajamas bei į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Aukštesnės instancijos teismų formuojamoje teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 iki 300 eurų (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-844/2023, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-397/2021).

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P. priteistinas 200 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams) ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 145–148), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

stiklo šukės, stiklo šukės su tamsinimo plėvele, alkoholio butelis „Bajorų Premium“ degtinė, 0,5 l talpos, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 84–85), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

juodos spalvos peilis su plastikine rankena, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 86–87), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. P. padarytą 200 (dviejų šimtų) eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. P. padarytą 200 (dviejų šimtų) eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusia nesumokėta baudos dalimi – 1 431,20 euru (vienu tūkstančiu keturiais šimtais trisdešimt vienu euru 20 centų) ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant R. S. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. P. padarytą 200 (dviejų šimtų) eurų turtinę žalą bei 1 431,20 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro 20 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 8 d. 12.10 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 11.50 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. S., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. naudai priteisti 200 (du šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turėjusios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

stiklo šukes, stiklo šukes su tamsinimo plėvele, alkoholio butelį „Bajorų Premium“ degtinė, 0,5 l talpos, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

juodos spalvos peilį su plastikine rankena, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. S..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.