Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Z. ir jo gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo Ž. Z. nukentėjusiosios naudai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. M. naudai iš nuteistojo Ž. Z. priteista 1 200 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo Ž. Z. 285,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. Z. nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 13.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), prieigose, daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: viešai ir garsiai iškeikė nukentėjusiąją R. M. įžeidžiamo pobūdžio necenzūriniais žodžiais, rodė jai nepadorius gestus, po ko metė į nuvažiuojantį R. M. vairuojamą automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maisto likučius ir skysčio pilną butelį „Sprite“, taip išdauždamas minėto automobilio vairuotojo durelių stiklą, 305,79 eurų vertės, o tokiu savo elgesiu šokiruodamas aplinkinius, ko pasėkoje į įvykio vietą buvo kviečiama policija, be to padarydamas nukentėjusiajai R. M. turtinę žalą – 320,20 eurų, įvardytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 6 d. PVM sąskaitoje – faktūroje serija AGS Nr. 3674.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo Ž. Z. ir jo gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

10. Nuosprendyje apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo, nurodė, kad Ž. Z. savo kaltės nors ir nepripažino, nurodydamas, kad įvykio vietoje nebuvo, nukentėjusiosios nematė, automobilio stiklo nesudaužė, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais bei apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais: nukentėjusiosios R. M., byloje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat kitais rašytiniais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusioji R. M. duodama parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis, jai paraginus patraukti automobilį ir leisti pravažiuoti, sėdėdamas automobilio „Mercedes Benz“ keleivio vietoje ir atsidaręs durų langą, metė į jos automobilį maisto likučius, rodė necenzūrinius gestus, keikėsi, o galiausiai metė į jos automobilio durų langą plastikinį butelį, kuris atsitrenkęs į langą, jį sudaužė. Po tokių jo veiksmų ji nedelsdama pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu, tai pamatęs, kaltinamasis išlipo iš automobilio ir praeidamas pro jos automobilio priekinę dalį, toliau rodė nepadorius gestus, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamąjį ji matė iš arti, todėl jį atpažino tiek ikiteisminio tyrimo metu atlikto atpažinimo pagal asmens nuotrauką metu, tiek atpažino jį teismuose (pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos). Kaltinamojo veiksmai ją išgąsdino, ji patyrė šoką, pergyvenimus, taip pat ir dėl automobilyje sėdinčio mažamečio sūnaus. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo atlikta nukentėjusiosios R. M. apklausa, kuri aiškiai nurodė asmenį išdaužusį jos automobilio langą, t. y. Ž. Z.. Nukentėjusioji nuteistąjį atpažino iš bendrų veido bruožų, akių, šviesių, trumpai kirptų plaukų, įvykio metu jį matė iš labai mažo atstumo, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, maždaug 4/5 žingsnių atstumu. Nurodė, kad įvykio metu Ž. Z. buvo apsirengęs pilkos – mėlynos spalvų dryžuotu megztuku, ilgomis rankovėmis. Be to, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajai buvo parodyta ir apeliaciniame skunde minimo galimai kaltininko L. P. nuotrauka. Apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. M. nurodė, kad šis asmuo, esantis foto nuotraukoje (L. P.) nedalyvavo įvykyje ir jis neišdaužė automobilio lango, o tai padarė teismo posėdžių salėje sėdintis Ž. Z..

13. Šie nukentėjusiosios R. M. ir liudytojos S. A. bei policijos pareigūno L. M. parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad įvykio metu buvo ne Ž. Z., o L. P.. Skunde nurodyta aplinkybė, kad neva tiek Ž. Z., tiek L. P. yra panašaus kūno sudėjimo, tačiau L. P., kuris ir padarė nusikalstamą veiką, yra šviesių, trumpų plaukų, o apeliantas Ž. Z. plikas, todėl apeliantų įsitikinimu, pagal R. M. apibūdinimą būtent atitinka L. P. bruožus ir išvaizdą, o ne Ž. Z., yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią apeliantų poziciją vertina kaip gynybinio pobūdžio, kadangi ji nėra patvirtinta jokiais duomenimis bei įrodymais, priešingai, nukentėjusioji tiksliai ir aiškiai nurodė įvykyje dalyvavusį ir žalą jai padariusį asmenį, t. y. Ž. Z., o netikėti nukentėjusiosios tokiais parodymais ir laikyti juos melagingais, nei apylinkės teismas, nei aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

14. Aplinkybes, kad būtent nusikaltimo padarymo vietoje buvo ne L. P., o nuteistasis Ž. Z. patvirtina ir 2021 m. sausio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. B. tarnybinis pranešimas dėl Ž. Z. telefono numerio išklotinės analizės, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta Ž. Z. naudojamo mobiliojo ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė. Iš atliktos analizės nustatyta, kad Ž. Z. naudojamo mobiliojo ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini) pagrindiniai sujunginiai yra fiksuojami Klaipėdos apskrityje, tai yra Klaipėdos rajone, Šilutėje, Kretingoje ir Palangoje bei yra reguliarių suveikimų Kauno mieste. Neginčytinai nustatyta, kad būtent Ž. Z. Kauno mieste buvo įvykio dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d. Detalizuojant buvimo vietas Kaune, nustatyta, kad asmuo daugiausiai laiko praleidžia adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tai reiškia, kad grįžęs į Kauną, Ž. Z. didesnę laiko dalį būna ne pas mamą namuose, bet pas savo seserį K. Z., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Be to, iš analizės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. 21.11 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 12.35 val., fiksuoti asmens sujunginiai prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Vėliau sujunginiai prie bazių buvo fiksuoti šiais adresais: (duomenys neskelbtini), Kaune; (duomenys neskelbtini), Kaune; (duomenys neskelbtini), Kaune; (duomenys neskelbtini), Kaune; (duomenys neskelbtini), Kaune; (duomenys neskelbtini), Kaune; (duomenys neskelbtini), Kaune. Ž. Z. išeinantis praleistas skambutis seseriai K. Z. fiksuotas 16 val. 01 min. Iki to laiko bendravimų tarpusavyje nėra (2 t., b. l. 104-106). Nustatyta, kad Ž. Z. buvimo vietos buvo aplink nusikaltimo padarymo vietą, nutolusios per labai mažą atstumą, o tai, kad nuteistojo Ž. Z. namų adresas yra netoli nutolęs nuo nusikaltimo padarymo vietos, tai dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Patvirtinančių šią aplinkybę įrodymų, kad jis tuo metu buvo namuose, o ne prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, nėra nustatyta, priešingai, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent Ž. Z. buvo įvykio vietoje.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž. Z. įvykio dieną su seserimi K. Z. su automobiliu „Mercedes Benz“ niekur nevažiavo ir net nebuvo susitikę, tačiau tokį apeliacinio skundo argumentą paneigia 2022 m. sausio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybinis pranešimas dėl skambučių išklotinių analizės, kuriame užfiksuota, kad liudytojos K. Z. ir nuteistojo Ž. Z. naudojamų telefono numerių skambučių išklotinių analize nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., 13.46 val. liudytojos K. Z. naudojamas mobiliojo ryšio abonento numeris (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo Ž. Z. naudojamas abonento numeris (duomenys neskelbtini), jungėsi prie tos pačios bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (2 t., b. l. 107-109). Todėl šie apeliacinio skundo argumentai, jog neva nuteistasis nebuvo susitikęs su K. Z. įvykio dieną, jog jis nieko nežinojo apie padarytą nusikalstamą veiką, laikomi nepagrįstais bei gynybinio pobūdžio, yra atmestini.

16. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė liudytojų A. Z., K. Z., E. P. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kurie, anot apeliantų, patvirtina Ž. Z. nekaltumą. Apeliantų įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino jų kaip teisingų ir pagrįstų parodymų. Tai, kad K. Z. keitė parodymus duodama juos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, įrodo, kad buvo įbauginta tikrojo kaltininko L. P.. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė pateiktų garso įrašu, kuriame įrašytas pokalbis tarp A. Z. ir E. P., kuris anot apeliantų, patvirtina, kad E. P. viską žino apie įvykdytą nusikalstamą veiką.

17. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu papildomoms apklausoms buvo iškviestos liudytojos A. Z., K. Z. ir E. P.. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi visus baudžiamosios bylos duomenis, duotus liudytojų parodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais, juos pagrįstai vertino kritiškai, todėl aukščiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ginčo dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl to, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo liudytoja K. Z. nekyla. Esminis momentas, kurį apeliantai ginčija, kad įvykio metu buvo ne Ž. Z., o L. P., ką, anot apeliantų patvirtina K. Z. duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu.

18. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialiosios liudytojos statusą turėjusi K. Z. nurodė visai kitokias įvykio aplinkybes, negu kad teisminio nagrinėjimo metu, t. y., kad įvykio dieną prie jos automobilio priėjo nepažįstamas vyras ir jos paprašė už papildomą užmokestį (5 Eur) jį pavežti, ji to vyro anksčiau nebuvo mačiusi, jo nepažinojo ir būtent jis sukonfliktavo su nukentėjusiąja R. M.. Vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje, atliekant jos apklausą pirmosios instancijos teisme, liudytoja K. Z. savo parodymus pakeitė iš esmės, nurodydama, kad nusikalstamą veiką padarė L. P., o ikiteisminio tyrimo metu davė klaidingus parodymus, nes buvo įbauginta tikrojo kaltininko. Tačiau tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tokius liudytojos K. Z. parodymus vertina kritiškai. Visų pirmą pažymėtina, kad liudytojos parodymai nebuvo nuoseklūs, jie keitėsi. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog šalia jos įvykio metu sėdėjo L. P., o ikiteisminio tyrimo metu ji to nenurodė, nes bijojo L. P.. Teismo vertinimu, šiems duomenims pagrįsti nėra jokių objektyvių įrodymų. Aplinkybės, kad K. Z. bijojo L. P. yra paneigtos byloje surinkta medžiaga, kadangi ji pati nurodė, kad ji su L. P. išsiskyrė/nutrūko jos santykiai dėl kitos merginos, K. Z. ne kartą siekė susigrąžinti L. P., tačiau jei ji būtų bijojusi L. P., ji nebūtų siekusi susigrąžinti jo. Liudytoja – L. P. mama E. P. teisme parodė, jog jos sūnus kelis metus gyveno kartu su K. Z., vėliau jie išsiskyrė, o K. Z. vis siekė jį susigrąžinti, jai skambino, prašė pagalbos, todėl jai nėra suprantami liudytojos K. Z. pasisakymai, kad ji bijojo sūnaus. Nors jos sūnus šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje kitoje valstybėje, tačiau prieš Šv. Velykas jis jai skambino ir jie kalbėjosi apie įvykį, tačiau sūnus paneigė, kad dalyvavo įvykyje ir nurodė, kad K. Z. jam kerštauja, šias aplinkybes liudytoja nurodė pirmosios instancijos teisme, atliekant papildomą jos apklausą. Taip pat E. P. nurodė, kad ji apie įvykį žino tik tiek, kiek jai papasakojo Ž. Z. artimieji (motina ir sesė). Tiek K. Z., tiek jos mama A. Z. jai ne kartą skambino, darė spaudimą, bandė įtikinti, kad jos sūnus padarė žalą ir ji turi žalą atlyginti, tačiau ji atlygintų tik tuo atveju, jei jos sūnus būtų padaręs žalą. Iš pateikto garso įrašo, matyti, kad A. Z. skambino E. P., bandė įtikinti, jog būtent jos sūnus padarė žalą, teisino savo sūnų Ž. Z., nors akivaizdžiai žinojo, kad būtent jos sūnus ir buvo įvykio metu. Taigi, teismas ir liudytojos A. Z. parodymus pagrįstai vertino kritiškai, tik kaip siekį padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su tokia apylinkės teismo pozicija sutinka ir aukštesnės instancijos teisėjų kolegija, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta šią išvadą paneigiančių argumentų ar motyvų. Teismas pažymėjo ir tai, jog vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. 11.19 val. K. Z. važiavo vienu automobiliu su L. P., tačiau jis niekaip nepatvirtina, kad L. P. buvo automobilyje 13.50 val. ir padarė kaltinime nurodytus veiksmus.

19. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį Ž. Z. atžvilgiu nepagrįstai nesivadovavo liudytojų A. Z., K. Z. parodymais, padarytu telefoninio pokalbio garso įrašu, kurie patvirtina Ž. Z. kaltės nebuvimą, teisėjų kolegija neturi tam teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija nurodo, kad apylinkės teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nurodė bei detaliai motyvavo, kodėl tiek A. Z., tiek K. Z. parodymus vertino kritiškai. Pažymėtina, kad minėtos liudytojos yra galimai suinteresuotos bylos baigtimi, priimant išteisinamąjį nuosprendį Ž. Z. atžvilgiu, kadangi nuteistasis yra A. Z. sūnus ir K. Z. brolis ir tokius parodymus jos davė bandydamos padėti tikrajam kaltininkui Ž. Z. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, apeliacinės instancijos proceso metu buvo tenkintas gynybos prašymas ir papildomai apklausta I. P., tačiau liudytoja jokių esminių bei reikšmingų aplinkybių, turėjusių reikšmę nagrinėjamu klausimu, nenurodė. Apeliacinės instancijos metu gynybos pateiktos foto nuotraukos bei garso įrašas taip pat nepaneigia byloje nustatytų faktinių bei objektyviai nustatytų aplinkybių, kurios niekaip nepatvirtina L. P. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

20. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu ir jų nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Darytina išvada, kad visos įvykio aplinkybės buvo pilnai ištirtos pirmosios instancijos teisme, pakartotinai ištirtos apeliacinės instancijos teisme ir aukštesnysis teismas daryti priešingos išvados, nei kad padarė apylinkės teismas, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi nenustatyta, kad apylinkės teismas bylos duomenis būtų vertinęs tendencingai, ar kad skundžiamas nuosprendis būtų nepagrįstas. Byloje teisingai nustatyta bei įrodymais patvirtinta, kad būtent Ž. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o vien tai, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti ne nuteistojo naudai, nesudaro pagrindo manyti, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ar netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Priešingai, baudžiamosios bylos duomenys įrodo, kad baudžiamojo proceso metu buvo išnaudoti visi ikiteisminio tyrimo instrumentai, siekiant patikimai nustatyti įvykio situaciją, atkurti ją, nustatyti faktines reikšmingas tyrimui aplinkybes ir jas įrodyti, t. y. asmenų apklausos, liudytojų apklausos, asmenų atpažinimas iš nuotraukų, parodymų patikrinimai vietoje, taip pat asmenys buvo kviesti į akistatą. Todėl teigti, kad įrodymai buvo vertinti tendencingai, nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai susieti į vientisą loginę seką, pašalinus esančius prieštaravimus, atskleistos visos nusikalstamos veikos aplinkybės, dėl ko Ž. Z. pagrįstai pripažintas kaltu.

21. Be kita ko, kad Ž. Z. atliko nusikalstamus veiksmus ir kuo jie pasireiškė, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina nukentėjusiosios R. M. parodymai, o taip pat viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus stebėjusios ir mačiusios liudytojos S. A. parodymai, kurios atpažino viešąją tvarką ir rimtį sutrikdžiusį asmenį, t. y. būtent Ž. Z., o ne L. P., kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusiosios R. M. ir liudytojos S. A. parodymais, kurie, kaip pagrįstai ir teisingai nurodė apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitą papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti Ž. Z. ar turėtų asmeninių pykčių su juo, būtų buvę pažįstami iki įvykio.

22. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai ir argumentai dėl nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingi ir paremti baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma.

23. Nors apeliantai kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai apeliantą Ž. Z. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tuo tarpu, pagrindo abejoti nei nukentėjusiosios R. M., nei liudytojos S. A., parodymų teisingumu, teismas nenustatė. Pažymėtina, jog tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį įrodymus vertino selektyviai, fragmentiškai ir vienpusiškai, pirmenybę teikiant kaltinimo palankiems įrodymams, kurie suformuoti prielaidų pagrindu, nepatikrino jų patikimumo, rėmėsi prieštaringais, aiškiai neteisingais parodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. Z. nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnį, jis nuteistas pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti priimtą nuosprendį.

24. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas Ž. Z. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

25. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo Ž. Z. ir jo gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Dėl civilinių ieškinių

26. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai patenkino civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios civilinius ieškinius, kadangi Ž. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, todėl ir civiliniai ieškiniai yra priteisti nepagrįstai.

27. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantai ir nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu iš nuteistojo Ž. Z. priteistais nukentėjusiosios R. M. naudai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1200 Eur atstovavimo išlaidoms padengti bei civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 285,20 Eur dydžio civiliniais ieškiniais, kadangi jis, t. y. Ž. Z., nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Ž. Z. kaltės padarius nusikalstamą veiką yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo yra priteisti esant teisiniam pagrindui. Vertindamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis bei civilinei ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos žalos dydis už nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, nustatytas teisingai. Mažinti nustatytos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

29. Analizuojant nukentėjusiosios R. M. civilinio ieškinio turinį matyti, kad juo buvo prašoma iš Ž. Z. nukentėjusiosios naudai priteisti ir 1200 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šis prašymas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo patenkintas visiškai, kam iš esmės pritaria ir Ž. Z. bei jo gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Eugenijumi Kveraga (3 t., b. l. 100), kuris viso baudžiamojo proceso metu teikė teisines konsultacijas nukentėjusiajai R. M. ir jos sutuoktiniui liudytojui M. M.. Šios išlaidos, remiantis į bylą pateiktomis išrašytomis sąskaitomis (4 t., b. l. 101-112) sudarė 1200 Eur. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiosios atstovo veiksmus, suteikiant teisinę pagalbą tiek jai, tiek liudytojui M. M., konstatuotina, kad nukentėjusiosios R. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

Dėl advokato išlaidų atlyginimo

30. Ž. Z. apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitą (4 t., b. l. 50). Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad Ž. Z. advokatui Aliui Galminui už advokato paslaugas sumokėjo 3000 Eur. Nuteistasis šias išlaido prašo priteisti, tačiau teisėjų kolegija, atmesdama apeliantų apeliacinį skundą nurodo, kad BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą ir palieka galioti nepakeistą apylinkės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl priteisti nuteistajam jo patirtas išlaidas už teisines paslaugas nėra jokio teisinio pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad nėra pateikta jokių patvirtinančių dokumentų apie tai, kokios tikslios ir konkrečios teisinės paslaugos buvo suteiktos Ž. Z..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. Z. ir jo gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Ž. Z. jo patirtų išlaidų už gynėjo advokato suteiktas teisines paslaugas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.