Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kongera“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skalderus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-394-460/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skalderus“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“ 2017 m. spalio 23 d. Statybos rangos sutarties Nr. KON/S53/2017

Dėl UAB „Kongera” ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 4 d. papildomo susitarimo

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Esminės faktinės bylos aplinkybės

36. UAB „Kongera“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 28 d. pasirašė Ventos upės slėnio sutvarkymo, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną, rangos darbų sutartį Nr. MS-109. Sutartis buvo sudaryta po to, kai Mažeikių rajono savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) pripažino supaprastinto atviro konkurso laimėtoja ieškovę UAB „Kongera“. Pagal rangos sutarties 9.7 punktą savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti ieškovei sumą, nurodytą ieškovės pateiktuose dokumentuose per 30 dienų nuo ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo.

39. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. spalio 8 d. UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“ sudarė 15 reikalavimo perleidimo sutarčių, kuriomis UAB „Kongera“ perleido savo turimas teises į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, kylančias iš rangos sutarties ją dalimis įvykdžius įmonės UAB „Skalderus“ pajėgumais.

40. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-906-460/2018 iškėlė restruktūrizavimo bylą įmonei UAB „Kongera“. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „Kongera“ restruktūrizavimo bylą nutraukė, kadangi UAB „Kongera“ teismui nustatytais terminais nepateikė restruktūrizavimo plano. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-457-241/2019 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo įmonei UAB „Kongera“ paliko nepakeistą.

41. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1340-524/2019 įmonei UAB „Kongera“ buvo iškelta bankroto byla.

42. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. kovo 10 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2- 512-524/2020 patvirtino 1 318 827,70 Eur dydžio kreditorių reikalavimus.

Dėl apeliacijos ribų

43. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2017 m. gruodžio 4 d. sudarytą papildomą susitarimą ir UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“ sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis, taip pat sprendimo dalies, kuria UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“ 2017 m. spalio 23 d. Statybos rangos (subrangos) sutartis pripažinta negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniais skundais skundžiamas visa apimtimi.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

44. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės su skundu teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių šiuos įrodymus pateikti anksčiau, apeliantė skunde nenurodo, be to, nėra pagrindo manyti, kad ieškovės naujai pateikiamu įrodymu siekiamos įrodyti aplinkybės tapo aktualios tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl konstatuotina, kad naujų įrodymų priėmimas šioje proceso stadijoje neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

47. 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovė UAB „Skalderus“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl naujų juridinių faktų, galinčių turėti įtakos ginčo išsprendimui. Paaiškinimuose atsakovė nurodė 2021 m. balandžio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-141- 838/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-715-618/2021 reikšmę nagrinėjamoje byloje.

48. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

49. Nagrinėjamu atveju rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujų motyvų, todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

50. 2021 m. lapkričio 17 d. gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai. Nors ieškovė nurodo, kad teikia rašytinius paaiškinimus pagal CPK 42 straipsnį, tačiau iš papildomų paaiškinimų turinio matyti, kad ieškovė teikia nesutikimo su atsakovių atsiliepimuose į jos apeliacinį skundą nurodytais argumentais motyvus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nėra numatyta galimybė teikti atsikirtimus į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Apeliacinės instancijos teismas tokį ieškovės procesinį dokumentą vertina kaip apeliaciniame skunde jau išdėstytos ieškovės pozicijos papildymą, kuris pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, kaip minėta aukščiau, nėra leidžiamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti ir ieškovės rašytinius paaiškinimus.

Dėl UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“ 2017 m. spalio 23 d. Statybos rangos (subrangos) sutarties pripažinimo negaliojančia

51. UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“ 2017 m. spalio 23 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. KON/S53/2017 (subrangos sutartis), kuria šalys susitarė, kad UAB „Skalderus“ atliks visus rangos darbus, kuriuos pagal rangos sutartį Mažeikių rajono savivaldybės administracijai įsipareigojo atlikti UAB „Kongera“, t. y. UAB „Kongera“ rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti pasitelkė subrangovę UAB „Skalderus“.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 26 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-148-450/2019 (pirmosios instancijos bylos Nr. e2-830-460/2018) tarp UAB „Kongera“ ir UAB „AG projektas“, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „AG projektas“ teisės nutraukti 2017 m. birželio 22 d. subrangos sutartį su UAB „Kongera“ dėl tų pačių subrangos darbų atlikimo objekte „Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymas“, kuriuos ginčijamos subrangos sutarties pagrindu vėliau atliko UAB „Skalderus“. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad „ieškovės ir atsakovės sudaryta rangos sutartis – tai pirkimo sutarties pagrindu sudaryta subrangos sutartis, kuria atsakovė (toje byloje atsakove buvo UAB „Kongera“ – teismo pastaba), nesilaikydama pirkimo sutarties 10.7 punkte nustatytos tvarkos, pakeitė anksčiau pasirinktą subrangovę į ieškovę. Rangos sutarties 2.2 punkte užsakovė (atsakovė) neatšaukiamai pareiškė ir patvirtino, kad šios sutarties sudarymas ir vykdymas neprieštarauja ir / ar nepažeidžia jokio susitarimo ar sutarties, kurios šalimi yra atsakovė, neprieštarauja ir / ar nepažeidžia atsakovei taikomų įstatymų nuostatų, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudarydama rangos sutartį su ieškove, atsakovė neatsižvelgė į imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir nepaisė savo įsipareigojimų Mažeikių rajono savivaldybės administracijai. Tokiu būdu atsakovė faktiškai pažeidė minėtą rangos sutartyje nurodytą garantiją ir šis pažeidimas yra esminis, darantis šalių sudarytą rangos sutartį niekine – ieškovė, nebūdama subrangove pirkimo sutarties prasme, negali vykdyti darbų, kuriuos numatyta pavesti vykdyti subrangovui pagal pirkimo sutartį.“

53. Kadangi šioje byloje nagrinėjamos subrangos sutarties turinys, įskaitant subrangos sutarties 2.2 punktą, sutapo su cituojamoje byloje sudarytos subrangos sutarties turiniu ir jos 2.2 punktu, kurio pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas visą subrangos sutartį vertino niekine, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą bei neprieštaringumą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pateiktu išaiškinimu šioje byloje. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais ir kitais konstituciniais principais neatskiriamai susijusia nuostata, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teismo išaiškinimus dėl visiškai analogiško turinio sutarties teisėtumo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamą UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“ 2017 m. spalio 23 d. Statybos rangos sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

55. Kitokio ginčijamos sutarties vertinimo negali lemti ir ta atsakovės UAB ,,Skalderus“ apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad byloje Nr. e2A-148-450/2019 buvo nagrinėjamas ne sandorio (subrangos sutarties) negaliojimo, o jos nutraukimo teisėtumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių klausimas. Nors nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. e2A-148-450/2019 ginčo dalykas nėra tapatus, sudarytų sutarčių turinys, jų sudarymo faktinės aplinkybės buvo analogiškos (sutartį su UAB ,,Skalderus“, kaip ir su „AG projektas“, ieškovė UAB ,,Kongera“ sudarė nesilaikydama rangos sutarties 10.7 punkte nustatytos subrangovų pakeitimo tvarkos, abiejų sutarčių atveju 2.2 punkte išdėstyti užsakovės pareiškimai, garantijos ir patvirtinimai yra visiškai tapatūs), todėl jeigu viena sutartis dėl jos ydingumo teismo buvo vertinama kaip niekinis sandoris, kita to paties subjekto analogiškomis aplinkybėmis sudaryta tapataus turinio sutartis negali būti vertinama kitaip vien dėl to, kad ginčas dėl sutarties teisme yra kilęs kitais aspektais.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga sprendžiant dėl sandorio negaliojimo ir ta aplinkybė, kad ieškovė nesilaikė pirkimo sutartyje numatytos subrangovo pakeitimo tvarkos, nors neabejotinai tokią tvarką žinojo (ieškovė buvo pasikreipusi į perkančiąją organizaciją, prašydama jos pritarimo dėl kito subrangovo pakeitimo, tą patvirtina 2017 m. gruodžio 14 d. Mažeikių savivaldybės administracijos raštas Nr. R8-2.38-5223), tačiau nepaisant to, subrangos sutartyje vis tiek patvirtino, jog minėtos sutarties sudarymas ir vykdymas neprieštarauja ir / ar nepažeidžia jokio susitarimo ar sutarties, kurių šalimi yra ieškovė, neprieštarauja ir / ar nepažeidžia ieškovės atžvilgiu taikomų įstatymo nuostatų. Taigi, būtent ieškovės neteisėti veiksmai ir lėmė subrangos sutarties prieštaravimą imperatyvioms VPĮ normoms ir jos negaliojimą.

57. Nustačius, kad subrangos sutartis iš esmės yra niekinė, kiti atsakovės UAB „Skalderus“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija žinojo, kad UAB „Skalderus“ atliko dalį Ventos upės slėnio sutvarkymo darbų, jog teismas nepagrįstai subrangos sutarties pažeidimo faktą siejo su sandorio negaliojimu ir kt., nepaneigia fakto, jog ieškovės padarytas rangos sutarties pažeidimas yra esminis – ieškovė nepaisė savo įsipareigojimų Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir pasitelkė subrangovę, kuri nebuvo subrangove pirkimo sutarties prasme ir negalėjo vykdyti darbų, kuriuos numatyta pavesti vykdyti subrangovui pagal pirkimo sutartį, todėl teismas plačiau nevertina šių aplinkybių ir dėl jų nepasisako.

Dėl restitucijos (ne)taikymo

58. Pirmosios instancijos teismas subrangos sutarties atveju restitucijos netaikė, nes restitucijos taikymas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų UAB „Skalderus“ teisių bei pareigų apimtį / padėtį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nemotyvavo ir nenurodė, kaip ieškovės padėtis iš esmės pagerėtų, o UAB „Skalderus“ pablogėtų. Teismui taikant restituciją ir priteisiant pinigines lėšas iš UAB „Skalderus“ ieškovei, šios lėšos, apeliantės įsitikinimu, būtų naudojamos ne ieškovės interesais, o ieškovės kreditorių interesais, todėl ieškovės padėtis iš esmės nepagerėtų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl restitucijos yra suformuota ir aiški. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į status quo ante (iki pažeidimo buvusią padėtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali priešintis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006).

60. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Skalderus“, pasirašydama statybos subrangos sutartį, nedalyvavo pačiame viešajame pirkime, ji nebuvo viešojo pirkimo sutarties šalimi, jokių įsipareigojimų Mažeikių rajono savivaldybės administracijai nebuvo prisiėmusi, todėl ji, kaip subrangos sutarties šalis, viešojo pirkimo sutarties nepažeidė. Ieškovė, priešingai, kaip jau minėta aukščiau, nesilaikydama savo įsipareigojimų Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pasitelkė subrangovę, kuri nebuvo subrangove pirkimo sutarties prasme, ir tokiu būdu pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas. Būtent ieškovės padarytas VPĮ ir rangos sutarties nuostatų pažeidimas lėmė subrangos sutarties negaliojimą.

61. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Skalderus“ darbus objekte atliko, Mažeikių rajono savivaldybės administracija darbus priėmė ir nereiškė jokių pretenzijų. Taigi, darbai yra atlikti, perduoti užsakovei ir jų grąžinimas atsakovei UAB ,,Skalderus“ jokia forma nėra įmanomas. Tai reiškia, kad atsakovė UAB ,,Skalderus“ negali būti sugrąžinta į tokią padėtį, kurioje ji buvo prieš ieškovės padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju taikius ieškovės prašomą restituciją susidarytų situacija, kai statybos rangos darbus atlikusi ir jokių sutarčių su ginčo šalimis nepažeidusi atsakovė UAB „Skalderus“ turėtų grąžinti savivaldybei iš jos gautą apmokėjimą už atliktus darbus arba šią sumą sumokėti ieškovei, o ieškovė, kuri pati darbų neatliko, jiems atlikti nėra patyrusi jokių sąnaudų, atitinkamai įtrauktų atsakovę į savo kreditorių sąrašą. Taigi, taikius ieškovės prašomą restitucijos būdą, atsakovės UAB „Skalderus“ padėtis, lyginant ją su bankrutavusios įmonės (ieškovės) padėtimi, nepagrįstai ir nesąžiningai pasunkėtų, nes atsakovė UAB „Skalderus“ turėtų grąžinti už jos pačios atliktus ir perduotus darbus gautą atlyginimą, o vietoj to įgytų teisę ieškovės bankroto byloje pateikti kreditorinį reikalavimą ir tik pasibaigus bankroto procesui būtų aišku, kokia apimtimi tenkintini jos, kaip kreditorės, reikalavimai. Darbų neatlikusi ieškovė nepagrįstai praturtėtų, nes neatlikusi darbų, gautų atlyginimą už jų atlikimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas taikyti byloje restituciją, nes ji pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, dėl tokio restitucijos taikymo būdo sandorio šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje – pažeidimą padariusi šalis gauna iš šio pažeidimo naudą, kai tuo tarpu pažeidimo nepadariusi šalis praranda tai, ką turėjo teisę gauti tuo atveju, jeigu kaltoji šalis pažeidimo nebūtų padariusi.

62. Aptariamoje situacijoje teisiškai nereikšmingas BUAB ,,Kongera“ argumentas, esą restitucijos atveju pagerėtų ne ieškovės, bet jos kreditorių padėtis, kadangi įmonei įgijus bankrutuojančios statusą, įmonės interesai sutampa su jos kreditorių interesais. Tačiau bankrutuojančios įmonės statusas pats savaime nereiškia, kad sprendžiant restitucijos taikymo ar jos būdo parinkimo klausimą teismas neturi vertinti pačios bankrutuojančios įmonės veiksmų teisėtumo, lėmusio sandorio negaliojimą ir jų įtakos restitucijos būdui ar sprendimui jos netaikyti.

Dėl UAB „Kongera“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 4 d. papildomo susitarimo

63. UAB „Kongera“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 4 d. sudarė papildomą susitarimą prie rangos sutarties, juo susitarimo šalys, vadovaudamosi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, susitarė rangos sutartį papildyti susitarimu, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijai suteikiama teisė pagal rangos sutartį įmonei UAB „Kongera“ mokėtinas sumas mokėti ne UAB „Kongera“, o įmonės UAB „Kongera“ nurodytam trečiajam asmeniui, su kuriuo UAB „Kongera“ sudaro reikalavimo perleidimo arba faktoringo sutartį.

64. Pasak ieškovės, papildomu susitarimu šalys iš esmės susitarė, kad netikrinant subrangovo kvalifikacijos, darbus objekte vietoje rangos sutartyje nurodytų subrangovų atliks UAB „Skalderus“. Su šiais ieškovės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad papildomame susitarime nėra keičiamos jokios nuostatos, susijusios su rangos darbų atlikimu, papildomas susitarimas buvo sudarytas siekiant susitarti tik dėl kitokios nei 2017 m. balandžio 28 d. Ventos upės sutvarkymo, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną, rangos darbų sutartyje numatytos apmokėjimo tvarkos. Jokios kitos minėtos sutarties nuostatos nebuvo keičiamos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas sutarties pakeitimas nėra esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, nes šiuo pakeitimu nėra sukuriama situacija, kuriai esant pirkime būtų galimybė dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kitus, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymas; pirkimo apimtis šiuo susitarimu visai nekeičiama; ekonominė sutarties pusiausvyra nepasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai; nekeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Pažymėtina, kad UAB „Skalderus“ papildomame susitarime jokiu aspektu nebuvo minima, papildomu susitarimu nebuvo sutarta, kad vietoje sutartyje nurodytų subrangovų darbus atliks UAB „Skalderus“ bei kad šiuo susitarimus UAB „Skalderus“ suteiktas leidimas atlikti subrangovo funkcijas be kvalifikacijos tikrinimo procedūros. Taigi, jokios imperatyvios įstatymo nuostatos sudarant šį susitarimą nebuvo pažeistos. UAB „Skalderus“ apskritai jokių pareigų nei pagal 2017 m. balandžio 28 d. rangos sutartį, nei pagal papildomą susitarimą neturėjo ir šio susitarimo pagrindu jų neįgijo.

65. Nors ieškovė skunde nurodo, kad atsakovės žinojo, kad UAB „Skalderus“ neturi teisės atlikti subrangos darbų objekte, todėl sudarant papildomą susitarimą ir reikalavimo perleidimo sutartis, taip pat sudarant subrangos sutartį vienintelis tikslas buvo, kad savivaldybė piniginės lėšas už UAB „Skalderus“ faktiškai atliekamus darbus objekte sumokėtų tiesiogiai UAB „Skalderus“ ir tik nedidelę dalį lėšų pervestų ieškovei, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas įrodymais. Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieš sudarydama subrangos sutartį su UAB ,,Skalderus“ supažindino ją su visomis rangos sutarties sąlygomis (tame tarpe ir tomis, kurios reglamentuoja subrangovo pakeitimo procedūrą, rangovui bei subrangovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir kt.). Vien ta aplinkybė, kad UAB ,,Skalderus“ žinojo atliktinų darbų apimtis, savaime nereiškia, kad ji tiek sudarydama subrangos sutartį, tiek ją vykdydama, žinojo (turėjo žinoti), kad tokios teisės pagal ieškovės su savivaldybe sudarytą sutartį neturi. Savo ruožtu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad savivaldybė dar prieš pasirašant papildomą susitarimą (rangos sutarties pakeitimą) buvo informuota apie sudarytą subrangos sutartį. Labiau tikėtina, kad ši aplinkybė paaiškėjo vėliau, kai buvo perduodami faktiškai UAB ,,Skalderus“ atlikti darbai, nors UAB ,,Kongera“ ir toliau neigė, kad darbus atlieka rangos sutartyje nenurodytas subrangovas.

66. Ginčijamas papildomas susitarimas pakeitė rangos sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, kai vietoje mokėjimo rangovei (ieškovei) buvo susitarta dėl galimybės mokėjimą atlikti ir kitam rangovės nurodytam subjektui, su kuriuo pastaroji yra sudariusi reikalavimo perleidimo ar faktoringo sutartį, tačiau toks susitarimas dėl mokėjimų savaime nėra neteisėtas ar neįprastas sutarčių vykdymo praktikoje. Kaip teisingai pažymi savivaldybė, tokio susitarimo pagrindu ji ieškovei pagal sutartį mokėtinas sumas galėjo nukreipti bet kuriam subjektui (nebūtinai subrangovui, jis galėtų būti net nesusijęs su rangos sutarties vykdymu), kurį nurodytų ieškovė ir kuris su pastarąja būtų sudaręs susitarime įvardintas sutartis (reikalavimo perleidimo arba faktoringo).

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi atsiskaitymo už darbus tvarka ieškovės interesų nepažeidė, nes ieškovė gavo viską, kas jai priklausė: jeigu darbus faktiškai būtų atlikusi pati ieškovė, ji už tai būtų gavusi atlygį. Tačiau ieškovė pati darbų neatliko, todėl ji negali ir negalėjo tikėtis gauti užmokestį už darbus, kuriuos atliko kitas subjektas, taip pat neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsiskaityti su realiai darbus atlikusia atsakove jai nereikės, todėl sumokėta atlyginimo už UAB „Skalderus“ atliktus darbus suma negali būti laikoma ieškovės negautomis pajamomis ar kitokiu turtiniu netekimu.

68. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė ir savivaldybė turėjo teisę sudaryti viešojo pirkimo sutarties pakeitimus, šie pakeitimai nebuvo esminiai, nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio susitarimo nepripažino negaliojančiu.

Dėl laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. spalio 8 d. tarp UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“ sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių (ne)teisėtumo

69. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Kongera“ ir UAB „Skalderus“, sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias UAB „Kongera“ pagal rangos sutartį gautinos pajamos, t. y. 328 156,19 Eur nebuvo pervestos į UAB „Kongera“ sąskaitą tuo metu, kai įmonė, teikdama pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo deklaravo, kad turi laikinų finansinių sunkumų, pažeidė kreditorių interesus, todėl reikalavimo perleidimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis. Ieškovės nuomone, yra tenkinamos visos actio Pauliana taikymo sąlygos (CK 6.66 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

70. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo ji neturėjo jokių sąnaudų. Pasak ieškovės, teismas nepaaiškino, kaip galima nepatirti jokių sąnaudų įmonei vykdant veiklą, t. y. darbuotojams, kurie vykdo darbo funkcijas, mokant darbo užmokestį, patiriant patalpų nuomos ar išlaikymo sąnaudas ir kt. Todėl argumentas, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas nepažeidė kreditorių teisių, nes ieškovė dėl jų sudarymo nepatyrė jokių sąnaudų, yra atmestinas.

71. Su šiuo ieškovės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos duomenimis, ieškovė neatliko rangos darbų objekte (Ventos upės slėnio sutvarkymas), todėl pagrįsta ir logiška pirmosios instancijos teismo išvada, kad neatlikdama darbų, ieškovė nepatiria ir sąnaudų tiems darbams atlikti. Ieškovė neįrodinėjo priešingų aplinkybių, t. y. kad ji patyrė sąnaudas dėl rangos sutarties įgyvendinimo ir jeigu patyrė – kokio dydžio (CPK 178 straipsnis). Tai, kad ieškovė turėjo sąnaudų vykdydama kitą ūkinę komercinę veiklą, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga. Už visus minėtos sutarties pagrindu įmonės UAB „Skalderus“ atliktus darbus atlygį iš savivaldybės administracijos gavo darbus atlikusi įmonė UAB „Skalderus“. Ieškovė pati pateikė duomenis, kad vykdydama Ventos upės slėnio sutvarkymo, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną, iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos gavo virš 228 000 Eur. Dalies šių pajamų gavimas yra nulemtas būtent tos aplinkybės, kad atsakovė UAB Skalderus“ įvykdė ginčijamą statybos subrangos sutartį ir atliko darbus, tuo pačiu ieškovė gavo sutartą atlyginimo dalį, nors faktiškai jokių darbų nevykdė. Taigi, nors realiai ieškovė jokių statybos rangos darbų neatliko, už suteiktas paslaugas gavo atlygį, kurį galėjo panaudoti įmonės veiklos išlaidoms padengti arba atsiskaityti su kreditoriais.

72. Nors ieškovė ir teigia, kad buvo pažeisti kreditorių interesai, nes reikalavimo perleidimo sutartimis didžioji dalis rangos sutarties pagrindu gautinų lėšų ieškovei nebuvo pervestos ir taip ieškovė neteisėtai suteikė prioritetą vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažino galimybę kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, tačiau pažymėtina tai, kad UAB „Kongera“ pagal rangos sutartį gautinos pajamos, t. y. 328 156,19 Eur, faktiškai buvo atsakovės UAB „Skalderus“ užmokestis už jos atliktus rangos darbus, kurių ieškovė nebūtų gavusi, jeigu rangos darbai nebūtų atlikti.

74. Atkreiptinas dėmesys, kad Mažeikių rajono savivaldybė nebuvo sudariusi jokio susitarimo, pagal kurį už atliktus darbus atsiskaitoma tiesiogiai su subrangove (žr. nutarties 64-66 punktus), taip pat savivaldybė nebuvo sudariusi jokių reikalavimo perleidimo sutarčių, o tik vykdė papildomo susitarimo sąlygą atlikti mokėjimą ieškovės nurodytam asmeniui, su kuriuo yra sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Jeigu nebūtų susitarimo, kad savivaldybė už atliktus darbus ieškovei mokėtinas sumas mokės ieškovės nurodytam asmeniui, su kuriuo yra sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys, arba toks susitarimas būtų nevykdomas, taip pat, jeigu nebūtų buvę sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys, UAB „Skalderus“ turėjo teisę sutartį nutraukti (subrangos sutarties 11.4.1 punktas), mokėtinas už atliktus statybos rangos darbus sumas prisiteisti ir išieškoti iš ieškovės bei kreiptis dėl nuostolių priteisimo, o ieškovė tokiu atveju nebūtų gavusi genrangos mokesčio (subrangos sutarties 5.2 punktas). Aplinkybę, kad sutarties nutraukimas ieškovei būtų buvęs finansiškai nuostolingas, patvirtina ir bylinėjimosi su UAB „AG projektas“ istorija (minėta civilinė byla Nr. e2A-148-450/2019 (pirmosios instancijos bylos Nr. e2-830-460/2018)). Taigi, kreditorių interesai būtų pažeisti neatsiskaičius su atsakove UAB „Skalderus“, nes tokiu atveju UAB „Skalderus“ nevykdant statybos subrangos sutarties, atitinkamai pati ieškovė rangos sutarties prasme būtų laikoma netinkamai vykdančia sutartinius įsipareigojimus savivaldybei, kuri savo ruožtu taip pat turėtų teisę nutraukti sutartį (Rangos sutarties 12.3 punktas) ir kreiptis dėl delspinigių priteisimo (Rangos sutarties 6.3 punktas) bei nuostolių atlyginimo. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas). Šiuo atveju ieškovė siekė atsiskaityti su darbus atlikusia įmone ir išvengti galimų neigiamų sutarčių nevykdymo pasekmių, toliau tęsti veiklą, todėl tokį ieškovės elgesį galima vertinti kaip privalėjimą sudaryti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis ir kaip elgesį, kuris ne pažeidžia kreditorių interesus, bet priešingai – juos atitinka. Finansinių nuostolių dėl sutarčių pažeidimo išvengimas ir atlyginimo už rangos sutarties įvykdymą gavimas šioje situacijoje negali būti vertinamas kaip kreditorių teisių pažeidimas.

75. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

77. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui minėtą nutartį palikus nepakeistą, civilinės bylos Nr. e2-1203-881/2021) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pripažino UAB „Kongera“ bankrotą tyčiniu ir padarė išvadą, kad „BUAB „Kongera“ 2018 m. pabaigoje buvo nemoki pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį. BUAB „Kongera“ finansinė padėtis 2017 m. nuosekliai blogėjo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, vėliau – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi – ir bankroto byla. Nors akivaizdu, kad BUAB „Kongera“ nemokumui reikšmingą įtaką turėjo 434 542,28 Eur skola kreditorei UAB „RNDV Group“, atsiradusi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. spalio 31 d. nutartimis patvirtintų taikos sutarčių pagrindu, tačiau įmonės nemokumą taip pat lėmė ir nuo 2017 m. susidariusios skolos kreditoriams“. Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad BUAB „Kongera“ nemokumą lėmė nuo 2017 m. susiklosčiusios aplinkybės ir įmonės vadovų atlikti veiksmai.

78. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, nekonstatavo, kad UAB „Kongera“ jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu būtų buvusi nemoki, kaip tvirtina ieškovė, todėl nėra pagrindo sutikti, kad teismo sprendimas ieškovei iškelti restruktūrizavimo bylą buvo klaidingas dėl neva pateiktų neteisingų duomenų apie įmonės turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, o vėliausia reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta anksčiau, negu nutartyje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuotas įmonės nemokumo momentas, todėl teismas ieškovės argumentus dėl jos nemokumo laiko deklaratyviais.

79. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad vėlesnės nei 2018 m. balandžio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos kaip įsipareigojimų tąsa už UAB „Skalderus“ atliekamus / atliktus darbus, nes nuo 2018 m. balandžio 12 d. veiksmai, susiję su įmonės išlaidomis, privalo būti derinami su paskirtuoju restruktūrizavimo administratoriumi, tačiau ieškovė šių veiksmų nederino.

80. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nurodoma, kad ieškovė, nestabdydama veiklos tęsia įvairius projektus, vykdo sutartinius įsipareigojimus užsakovams. Reikalavimo perleidimo sutartimis ir buvo įformintas ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, t. y. ieškovė, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartis, siekė atsiskaityti su Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo darbus atlikusia UAB „Skalderus“, taip pat gauti ir jai priklausančią dalį užmokesčio. Taigi, reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymu buvo siekiama tęsti 2017 m. balandžio 28 d. Pirkimo sutartį tarp ieškovės ir savivaldybės, 2017 m. spalio 23 d. subrangos sutartį tarp ieškovės ir UAB „Skalderus“ bei vykdyti 2017 m. gruodžio 4 d. papildomą susitarimą tarp ieškovės ir savivaldybės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi, ieškovė nebuvo nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, todėl toks atsiskaitymo būdas (reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas) negali būti pripažintas netinkamu. Vien tai, kad pati ieškovė padarė procedūrinį pažeidimą ir su restruktūrizavimo administratoriumi nederino veiksmų, kuriais buvo atsiskaitoma šiuo konkrečiu atveju su darbus atlikusia UAB „Skalderus“, negali sukelti minėtam realiai darbus atlikusiam rangovui neigiamų pasekmių, nes jis neturėjo pareigos derinti apmokėjimo tvarkos su restruktūrizavimo administratoriumi.

81. Ieškovė skunde nesutinka ir su tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 5 d. nutartyse, priimtose laikotarpiu po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo nustatytas leidimas atlikti mokėjimus įmonės komercinei veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad minėtomis nutartimis teismas, remdamasis tuo metu aktualiomis ĮRĮ normomis (7 straipsnio 2 dalis) leido ieškovei mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Taigi, ieškovė turėjo teisę mokėti einamuosius mokėjimus, reikalingus ūkinei komercinei veiklai vykdyti, todėl galėjo atsiskaityti už atliktus darbus su atsakove UAB „Skalderus“.

82. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių interesus.

83. Ieškovės skundo argumentai apie nesąžiningumo prezumpcijos nustatytos, CK 6.67 straipsnio 4 punkte egzistavimą, taip pat teisiškai nepagrįsti. Priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos šiuo atveju nėra, nes UAB ,,Skalderus“ neįsipareigojo darbus atlikti neatlygintinai: ji įsipareigojo atlikti tam tikros vertės darbus, o UAB ,,Kongera“ įsipareigojo, kad už šiuos darbus bus sumokėta sutartyje nurodyta darbų kaina. Būtent toks susitarimas ir atitinka rangos sutarties esmę bei priešpriešinius rangos sutarties šalių įsipareigojimus, todėl argumentas, kad atsakovė UAB ,,Skalderus“ įsipareigojo atlikti didelės vertės darbus, nieko už tai negaudama, yra nepagrįstas ir deklaratyvus.

84. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų visoms actio Pauliana taikymo sąlygoms pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nesant faktinių duomenų actio Pauliana sąlygai dėl kreditorių teisių pažeidimo konstatuoti, kiti apeliantės argumentai dėl ginčo sandorių negaliojimo netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

85. Atsakovė UAB „Skalderus“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė yra praleidusi terminą reikalavimui dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pateikti (VPĮ 102 straipsnio 3 dalis). Aktualu tai, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su bylos procesiniais dokumentais matyti, kad reikalavimas dėl ieškinio senaties termino taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas. Taigi atsakovė UAB „Skalderus“ nepagrįstai kelia reikalavimą (dėl ieškinio senaties termino taikymo), kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingų šalių nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus pateikimą priteisti neprašė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.