Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-342-254/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
2S-342-254/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04770-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
B. L.
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank“, V. L.
Civilinė byla Nr. 2S-342-254/2016;proceso Nr. 2-69-3-04770-2015-6;
procesinio dokumento kategorijos: 3.4.2.6; 3.3.2.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9348-151/2015 pagal pareiškėjos B. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: „Swedbank“, AB, V. L., antstoliai S. U. ir V. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Skolvalda“ ir nustatė administratorei keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens (pareiškėjos) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. 2015-08-10 nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos kreditoriaus „Swedbank“, AB 15 974,27 Eur finansinis reikalavimas.

Vienas iš bankroto bylos nutraukimo pagrindų – mokumo atkūrimo plano nepateikimas teismui per nustatytą terminą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-11-03 nutartimi pareiškėjos bankroto bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą, taigi bankrutuojantis asmuo – pareiškėja turėjo paruošti mokumo atkūrimo plano projektą iki 2015-09-08 ir šį planą pateikti bankroto administratorei. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Plano projektas tvirtinti teismui turėjo būti pateiktas iki 2015-10-26, tačiau pateiktas tvirtinti nebuvo, taip pat nebuvo pateiktas prašymas pratęsti terminą pateikti teismui plano projektą, todėl teismas bankroto bylą nutraukė (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo 2015-11-03 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės –patvirtinti patikslintą bankroto plano projektą šiais argumentais:

1. Apeliantė 2015-09-01 parengė bankroto plano projektą, kurį bankroto administratorei išsiuntė 2015-09-02 registruotu laišku. Apeliantei 2015-09-28 buvo įteikta 2015-09-21 administratoriaus išvada, kurioje yra nurodyta, kad bankroto plano projektas neatitinka FABĮ nuostatų bei keliamų reikalavimų. Apeliantė 2015-10-11 pakoregavo bankroto plano projektą pagal bankroto administratorės išvadose nurodytus reikalavimus ir 2015-10-12 registruotu laišku patikslintą bankroto plano projektas išsiuntė administratorei. FABĮ 8 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių (toliau - išvada) ir ją pateikia fiziniam asmeniui; likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Administratorė neatliko nė vieno iš aukščiau nurodyto, įstatyme nustatyto veiksmo. Kadangi iki šiol apeliantė nėra gavusi jokių dokumentų iš bankroto administratorės, ji nežino ar kreditorių susirinkimas pritaria ar nepritaria bankroto plano projektui. Apeliantė neturėjo galimybės atsižvelgti į kreditorių pastabas dėl plano ir pateikti kreditoriams tvirtinti jų interesų nepažeidžiantį planą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2015-05-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 yra nurodęs, kad, asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau šiuo konkrečiu atveju bankroto bylos nutraukimą suponavo ne apeliantės neveikimas, bet būtent bankroto administratorės neveikimas sukėlė bankrutuojančiam asmeniui neigiamas pasekmes. Remiantis FABĮ 8 straipsnio nuostatomis tiek bankroto plano projekto pateikimas, tiek termino bankroto plano projekto pateikimo pratęsimas yra išimtinai bankroto administratoriaus prerogatyva ir tik jis gali atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, tačiau kaip patvirtina pateikiami prie atskirojo skundo dokumentai, jis tinkamai jam pavestų pareigų neatliko, tai yra FABĮ nustatyta tvarka nesušaukė kreditorių susirinkimo, nepateikė išvados, nepateikė patikslinto bankroto plano projekto Kauno apylinkės teismui tvirtinti.

2. Teismas turi teisę patvirtinti pateiktą patikslintą bankroto plano projektą, nes pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti 2015-11-03 nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė vykdė visus įstatymo ir teismo nurodytus reikalavimus. Per nustatytą terminą sumokėjo administratorei 400 Eur, taip pat nepraleidusi įstatyme nustatyto termino nusiuntė administratoriui nemokumo planą, ir, ištaisiusi administratoriaus nurodytus trūkumus, patikslintą planą. Administratorė dėl nežinomų priežasčių nepateikė jo teismui.

Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teismui nustatytu laiku nepateikus tvirtinti mokumo atkūrimo plano, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji atliko visas bankrutuojančiam asmeniui FABĮ nustatytas pareigas dėl mokumo atkūrimo plano parengimo ir projekto pateikimo administratoriui ir kreditoriams svarstymui, tačiau jis nebuvo pateiktas teismui tvirtinti dėl administratorės kaltės. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas turėjo patvirtinti jos pateiktą patikslintą planą, bet ne nutraukti bankroto bylą.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje išvardinti reikalavimai planui ir įtvirtinta, kad plane turi būti nurodyta: 1) priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų; 2) lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą; 3) numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu; 4) numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos; 5) kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos); 6) kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos; 7) bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas; 8) sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas; 9) sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas; 10) kreditorių sąrašas; 11) kreditorių pagalba, nurodyta šio įstatymo 24 straipsnio 4 punkte; 12) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas; 13) nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto, būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas.

FABĮ 8 straipsnyje įtvirtinta plano tvirtinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atstatymo plano projektą.

Kauno apylinkės teismo 2015-08-10 nutartimi buvo patvirtinti apeliantės kreditorinis reikalavimas (t. 2, b. l. 59). Ši nutartis įsiteisėjo 2015-08-21 (įskaitytinai). Taigi, aptariamu atveju apeliantė mokumo atstatymo plano projektą turėjo parengti ir administratorei pateikti iki 2015-09-07 įskaitytinai (CPK 75 straipsnio 4 dalis) (klaidingai teismo nutartyje nurodoma iki 2015-09-08). Apeliantė, nepažeisdama įstatyme numatyto termino, 2015-09-01 parengė plano projektą, kurį bankroto administratorei išsiuntė 2015-09-02 registruotu laišku (t. 2, b. l. 114-115).

FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių (toliau – išvada) ir ją pateikia fiziniam asmeniui. Administratorė 2015-09-21 parengė išvadą (t. 2, b. l. 101-104), kurioje nurodoma, kad bankroto plano projektas neatitinka FABĮ nuostatų bei jame keliamų reikalavimų. Apeliantei administratorės išvada buvo įteikta 2015-09-21 (t. 2, b. l. 101-104).

FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad bankroto administratorius, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką.

Administratorė 2015-09-22 parengė pranešimą apie pirmąjį apeliantės kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui ir kitų klausimų. Iš teismui po skundžiamos teismo nutarties priėmimo 2015-12-07 pateikto 2015-10-05 įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti (b. l. 119-122), kad 3 darbotvarkės klausimu nutarta nepatvirtinti pateikto mokumo atkūrimo plano, pasiūlyti apeliantei patikslinti šį planą pagal administratorės ir kreditorių pastabas; nustatytas 15 dienų terminas patikslintam planui pateikti (t. y. iki 2015-10-20). Kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui dėl to, kad jis neatitiko FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl plano projektas turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (LAT 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Konstatuota, kad apeliantės patikslintame plane turėtų būti: nurodytas numatomas parduoti turtas (3 punktas); kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (pvz.: tikėtina, kad apeliantė gali užsiimti individualia veikla ir mokyti asmenis groti pianinu ar teikti chorinio dirigavimo pamokas) (4 punktas); nurodytos kiekvieną mėnesį apeliantės būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (apeliantė visas gaunamas pajamas nurodė panaudosianti išimtinai tik sau, tačiau turi būti numatyta iš jų suma kiekvieną mėnesį mokėtina kreditoriams, kuri turi sutapti su 12 punktu) (6 punktas); numatyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas (7 punktas); kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas (12 punktas).

Apeliantė 2015-10-11 pakoregavo mokumo atkūrimo plano projektą ir jį 2015-10-12 išsiuntė administratorei (t. 2, b. l. 98-100), kuris administratorei buvo įteiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė patikslintame plane ir vėl nenumatė bankroto administravimo išlaidų sumos ir jos pagrindimo (7 punktas), nurodydama, kad pakankamos 400 Eur lėšos, skirtos iki plano patvirtinimo, o po plano patvirtinimo administravimo išlaidų ji negalinti numatyti.

Pažymėtina, kad po šio patikslinto plano išsiuntimo administratorei, apie tolimesnę jo svarstymo eigą byloje duomenų nepateikta. Pirmasis plano projektas, administratorės išvada, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų, pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas (nustatęs terminą pateikti patikslintą plano projektą) ir patikslintas plano projektas, teisme gauti tik su atskiruoju skundu. Byloje nėra duomenų, kad administratorė organizavo pakartotinį plano svarstymą kreditorių susirinkime, jo taip pat tiesiogiai teismui tvirtinti nepateikė, kaip ir atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Apeliantės teigimu, būtent administratorė yra kalta dėl susiklosčiusios situacijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apeliantės argumentai neatitinka FABĮ nuostatų.

Pažymėtina, kad viena fizinio asmens teisių bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 17 straipsnio 1 punktas), o viena pareigų ‑ pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus (FABĮ 16 straipsnio 3 punktas). Plane turi būti nurodoma ne tik įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos ir pan., tačiau ir administravimo išlaidos. Tačiau, kaip jau minėta, apeliantė bankroto administravimo išlaidų patikslintame plane ir vėl nenumatė. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Apeliantė, ne tik kad nepasinaudojo FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise prašyti teismo pratęsti terminą planui pateikti, tačiau taip pat nepasinaudojo teise apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimų (FABĮ 17 straipsnio 8 punktas), įskaitant sprendimo dėl pritarimo ar nepritarimo plano projektui (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis) (LAT 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Kita vertus, bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti kitus šio įstatymo nustatytus veiksmus (ĮBĮ 16 straipsnio 14 punktas), įskaitant pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras (ĮBĮ 16 straipsnio 13 punktas), įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų, ir, prireikus, kreiptis dėl bankroto administratoriaus pakeitimo. Jei bankroto administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, pažeidžia fizinio asmens teises ar teisėtus interesus, fizinio asmens turi teisė kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo įtvirtinta FABĮ 17 straipsnio 7 punkte. Nevykdant šių pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-547-280/2014; LAT 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

FABĮ įtvirtintos teismo teisė ir pareiga patvirtinti nemokumo planą. Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje sureguliuota teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (LAT 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Konstatuotina, kad aptariamu atveju teismui priėmus skundžiamą nutartį, jam bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas nebuvo pateiktas, todėl apeliantės argumentas dėl teismo pareigos jį patvirtinti neįvykdymo, yra nepagrįstas. Kita vertus, pakartotinai atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad prie atskirojo skundo pateiktas planas yra ne vientisas dokumentas, nes jis neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų mokumo atkūrimo plano turiniui. Jame iš esmės tik nurodomi apeliantės pasvarstymai ir nesutikimo argumentai su administratorės išvada ir kreditorių pastabomis. Neatmetama galimybė, kad dėl tokio patikslinto procesinio dokumento turinio jis galėjo būti nevertinamas kaip patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas. Taip pat FABĮ nėra išlygų, kuriomis būtų reglamentuota galimybė mokumo atkūrimo plane nenumatyti administratorei skirtinų administravimo išlaidų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tačiau šių išlaidų dydis, remiantis FABĮ 22 straipsnio 4 dalimi, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą.

Apeliantė savo atskirojo skundo argumentus grindžia LAT 2015-05-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, išdėstytais FABĮ 8 straipsnio 3 dalies išaiškinimais, kuriais šiuo atveju nėra pagrindo remtis, nes bylų ratio decidendi skiriasi. Šioje LAT nutartyje buvo konstatuota, kad FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje sureguliuota teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Nagrinėjamu atveju apeliantės patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas net nebuvo svarstytas kreditorių susirinkime, o teismas jį gavo tik su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminės praktikos apie bylos nutraukimą, jei plano projektas nebuvo pateiktas tvirtinti teismui, dar nėra. Šiuo atveju buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis), todėl teismas neturi teisės tvirtinti plano (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

FABĮ 10 straipsnyje išvardinti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Vienas šių pagrindų – mokumo atstatymo plano nepateikimas teismui nustatytu terminu (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą (t. 2, b. l. 26-29), nutartis įsiteisėjo 2015-06-26. Taigi planas teismui turėjo būti pateiktas iki 2015-10-26 įskaitytinai (klaidingai teismo nutartyje nurodoma iki 2015-10-27), bet planas nebuvo pateiktas. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis). Tačiau teismas prašymo pratęsti terminą plano projektui pateikti negavo. O pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį, tokį prašymą galėjo pateikti ir apeliantė. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyti terminai jau yra pasibaigę ir tokio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-547-280/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Dalė Burdulienė