Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) B. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės B. M. ieškinį atsakovui P. V. dėl nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei statybos inspekcijos pažymos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. M. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama: 1) panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą B. M. į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia nuo jos išdavimo momento, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 12 d., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą pažymą Nr. ACUB2-00-241220-04818 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau – ir Pažyma); 3) pripažinti negaliojančia matininko A. R. 2022 m. birželio 20 d. sudarytą kadastrinę bylą; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus antstolės L. Pužienės kontoroje; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės B. M. ieškinį atsakovui P. V. dėl nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei statybos inspekcijos pažymos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

3. Teismas nurodė, kad, nors ieškinys reiškiamas atsakovui P. V., tačiau, teismo vertinimu, atsakove kilusiame ginče turėtų būti skundžiamą Pažymą išdavusi institucija –Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašoma panaikinti Pažyma laikytina individualaus pobūdžio administraciniu aktu (administraciniu sprendimu), todėl ji turėtų būti skundžiama (ginčijama) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis.

5. Teismas pažymėjo, kad skundai dėl administracinio pobūdžio aktų gali būti teikiami ikiteismine tvarka tiesiogiai institucijai, kuri priėmė ginčijamą aktą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad inspekcijos administracijos padalinių teritorijų planavimo valstybinės priežiūros pareigūnų, statybos valstybinės priežiūros pareigūnų, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnų administraciniai sprendimai, priimti teritorijų planavimo, statybos ar žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityse, gali būti skundžiami tų padalinių vadovams, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba teismui.

6. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ieškinio reikalavimas yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes ieškinys dėl ginčijamos pažymos (administracinio akto) turėtų būti teikiamas administraciniam teismui, kadangi ginčas kilo tarp ieškovės ir skundžiamą Pažymą priėmusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (ABTĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7. Teismas nurodė, kad reikalavimas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą šiuo atveju laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2024 m. gruodžio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą pažymą Nr. ACUB2-00-241220-04818 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Taip pat nurodė, kad viešuosiuose registruose įrašai naikinami registro valdytojo arba kompetentingo teismo sprendimo pagrindu. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą – ieškovės vardu yra įregistruota minėtos pažymos pagrindu. Todėl, jeigu administracinis teismas panaikintų ginčijamą pažymą, toks teismo sprendimas savaime sudarytų pagrindą naikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą.

8. Teismas vertino, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti negaliojančia 2024 m. gruodžio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą pažymą Nr. ACUB2-00-241220-04818 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės abejonių dėl 2022 m. birželio 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurios pagrindu, buvo išduota ginčijama Pažyma, nurodė, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ginčijamas ir tokio reikalavimo patenkinimas pats savaime jokių materialiųjų ieškovės teisių nesukurtų, nepakeistų ir nepanaikintų, nes nėra pareikštas reikalavimas dėl ieškovės teisių gynimo, kuris būtų nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.

9. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, jog aukščiau nurodytas pagrindinis ieškinio reikalavimas (dėl Pažymos pripažinimo negaliojančia) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, taip pat ir išvestiniai ieškovės reikalavimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, kadangi jie savaime nesukels jokių teisinių materialinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) B. M. pateikė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11826-1180/2025 ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas turėjo priimti ieškinį, kadangi šioje byloje pateiktam ieškiniui egzistuoja precedentas. Toks pat ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo ir analogiško įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, pateiktas prieš tą patį atsakovą, buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-42-904/2021. Minėtoje byloje buvo prašoma pripažinti negaliojančiais Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V. išduotą statybos leidimą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išduotą pažymą, kurios pagrindu buvo įregistruotas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas). Pažymi, kad nurodytas ieškinys buvo teismo priimtas, todėl ir šis ieškinys turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

10.2. Specialioji teisėjų kolegija, išnagrinėjusi klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje Nr. T- 52/2019, nurodė, kad į administracinį teismą kreipiamasi tuomet, kai statyba dar nėra pradėta, o teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė nurodo, kad iš nagrinėjamai bylai pateiktų ieškinio priedų matyti, kad namas yra pastatytas ir statyba buvo pradėta. Pažymi, kad precedentu taip pat gali būti civilinė byla Nr. e2A-253-273/2019, kurioje buvo sprendžiamas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos sprendimo, priimto byloje, kurioje buvo prašoma panaikinti statybos leidimą ir Inspekcijos išduotą pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

10.3. Būtent P. V., o ne Inspekcija yra atsakovas nagrinėjamoje byloje. Nurodo, kad už duomenų Inspekcijai pateikimą yra atsakingas P. V., nes jis nepateikė Inspekcijai galiojančio statybą leidžiančio dokumento, naujo statinio projekto, galiojančios kadastrinės bylos, realią situaciją atspindinčio statybos eksperto akto. Teigia, kad minėtais veiksmais atsakovas suklaidino Inspekciją, dėl ko Pažyma turi būti pripažinta negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį dėl nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, Inspekcijos pažymos ir kadastrinės bylos pripažinimo negaliojančiomis atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – ieškovės 2019 m. balandžio 9 d. ieškinio kopiją, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5200-904/2019, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-42-904/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-455-889/2021.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikti įrodymai – ieškinys ir teismų sprendimai – yra teismui prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti kaip perteklinius.

Dėl nustatytų aplinkybių

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikšdama tokius teisinius reikalavimus: 1) panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą B. M. į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1169-6354, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia nuo jos išdavimo momento, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 12 d., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą pažymą Nr. ACUB2-00-241220-04818 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau – ir Pažyma); 3) pripažinti negaliojančia matininko A. R. 2022 m. birželio 20 d. sudarytą kadastrinę bylą; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus antstolės L. Pužienės kontoroje; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, t. y. nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (dėl pagrindinio reikalavimo – pripažinti Pažymą negaliojančia) ir nesukeliantį materialinių teisinių pasekmių (dėl likusių reikalavimų). Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti Pažymą (individualaus pobūdžio administracinį aktą) negaliojančia turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Ši pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama tuo, kad ginčas kilo tarp ieškovės ir Pažymą priėmusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Teismas konstatavo, kad: i) pagrindinis ieškinio reikalavimas – pripažinti Pažymą negaliojančia; ii) reikalavimas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo (pripažinti Pažymą negaliojančia); iii) nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą – ieškovės vardu yra įregistruota Pažymos pagrindu; iv) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ginčijamas ir tokio reikalavimo patenkinimas pats savaime jokių materialiųjų ieškovės teisių nesukurtų, nepakeistų ir nepanaikintų, nes nėra pareikštas reikalavimas dėl ieškovės teisių gynimo, kuris būtų nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.

19. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pagrindas jos ieškinį atsisakyti priimti. Nurodo, kad teismas turėjo priimti ieškinį, kadangi toks pat ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo ir analogiško įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, pateiktas prieš tą patį atsakovą, buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-42-904/2021. Teigia, kad Specialioji teisėjų kolegija, išnagrinėjusi klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje Nr. T-52/2019, nurodė, kad į administracinį teismą kreipiamasi tuomet, kai statyba dar nėra pradėta, o šiuo atveju namas pastatytas ir statyba buvo pradėta. Taip pat nurodo, kad P. V., o ne Inspekcija yra atsakovas nagrinėjamoje byloje, nes būtent P. V. nepateikė Inspekcijai tinkamų dokumentų ir taip ją suklaidino.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

20. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Taigi, gavęs ieškinį ir spręsdamas jo priimtinumo klausimą, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, t. y. nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir nesukeliantis materialinių teisinių pasekmių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio teismingumą bendrosios kompetencijos teismui grindžia tuo, kad ieškinys su analogiško pobūdžio reikalavimais, t. y. dėl nuosavybės teisės gynimo ir įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, pateiktas prieš tą patį atsakovą, taip pat dėl statybos leidimo ir Inspekcijos pažymos pripažinimo negaliojančiais, bendrosios kompetencijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-42-904/2021. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ieškovės nurodomoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-42-904/2021 pagrindiniu ieškinio reikalavimu buvo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimą Nr. LSNS-34-160412-00047, kurio pripažinimas negaliojančiu savaime lemtų ir Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių negaliojimą, kadangi ginčyta pažyma buvo išduota statybos leidimo, kuris buvo ginčo dalyku ieškovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-42-904/2021, pagrindu. Be to, ieškovė toje pačioje civilinėje byloje taip pat reiškė reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 85 proc.) adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčas buvo kilęs dėl daiktinės teisės, todėl byloje kartu su šiuo reikalavimu (dėl nuosavybės teisių ieškovei pripažinimo į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą) pareikštas reikalavimas panaikinti įrašą Nekilnojamo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą atsakovo P. V. vardu nebuvo savarankišku reikalavimu ir buvo tik išvestiniu reikalavimu iš nuosavybės teisės į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą pripažinimo ieškovei. Tuo tarpu nagrinėjamame ieškinyje ginčo dėl nuosavybės teisės nėra, t. y. ieškovė neginčija savo nuosavybės teisių į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, tačiau ginčija Inspekcijos pažymos, kaip dokumento, kurio pagrindu nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą įregistruota ieškovės vardu, pagrįstumą ir teisėtumą: ieškovės teigimu, minėta pažyma išduota neteisėtai, negaliojančių dokumentų pagrindu, t. y. Inspekcijai tinkamai nepatikrinus kadastro duomenų, neįvertinus fakto, kad nėra galiojančio statybos leidimo. Pažymėtina, kad ieškovė pareikštame ieškinyje nėra suformulavusi jokių reikalavimų dėl konkretaus statybos leidimo ginčijimo. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomoje civilinėje byloje nagrinėti reikalavimai ir šiame ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra analogiški, taip pat skiriasi ir reiškiamų reikalavimų faktinis pagrindas, todėl ieškovės nurodoma civiline byla nėra pagrindo remtis sprendžiant šio ieškinio teismingumo klausimą.

23. Kaip minėta, iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ieškovės vardu įregistruotas 2024 m. gruodžio 20 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-241220-04818 pagrindu.

24. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu B. M. dėl kreditoriaus interesų gynimo ir prašydamas pripažinti teisę atlikti veiksmus, kurį išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-509-867/2023 pripažino P. V. teisę įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), B. M. vardu ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, t. y. esant būtinumui, atlikti statinio kadastrinius matavimus leidžiant patekti į pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui ir jo pasirinktam matininkui; kadastro duomenų bylą pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai ir/ar suderinimui; pateikti prašymus ir kitus reikalingus dokumentus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių gavimui; esant nukrypimams nuo statinio projekto, atitinkamai koreguoti UAB „Laitila Architects“ 2007 m. parengtą techninį statybos projektą; esant būtinumui gauti statybos leidimą; pateikti prašymus ir visus statinio bei daiktinių teisų į jį įregistravimui reikalingus dokumentus VĮ „Registrų centrui“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statinio ir daiktinių teisių į jį įregistravimo B. M. vardu.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis ir šio ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti Pažymą negaliojančia. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad būtent P. V. yra atsakingas dėl to, kad pateikė netinkamus dokumentus ir taip suklaidino Inspekciją, visgi konkretaus ginčo teismingumą apsprendžia ginčo pagrindas ir dalykas, o ne asmuo, kurį ieškovas nusprendžia nurodyti atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė atsakovu pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus nurodo P. V., tačiau jokių konkrečių reikalavimų jam nėra suformulavusi. Pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija Pažymą, kurios pagrindu įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors ieškinys reiškiamas atsakovui P. V., tačiau atsakove reiškiant reikalavimą dėl Pažymos nuginčijimo turėtų būti skundžiamą pažymą išdavusi institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina, kad nors atsakovui P. V. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu pripažino teisę atlikti visus su gyvenamojo namo įregistravimu ieškovės vardu susijusius veiksmus, tačiau būtent Inspekcija priėmė sprendimą išduoti ginčijamą Pažymą, t. y. būtent Inspekcija vertino jai pateiktų dokumentų teisingumą ir pakankamumą pažymos išdavimui, todėl ieškovei laikant, kad Pažyma išduota nesant pakankamo/ teisėto pagrindo, Pažymą išdavusiai institucijai netinkamai įvertinus jai pateiktus dokumentus, ieškovė iš esmės ginčija šios Pažymos teisėtumą ir pagrįstumą, todėl šis reikalavimas yra nukreiptas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nors ieškovė jos ir nenurodė atsakove. Atsižvelgiant į nustatytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pažymos ginčijimą pripažino pagrindiniu ieškinio reikalavimu ir įvertinęs tai, jog Pažymą (individualaus pobūdžio administracinį aktą) parengė ir išdavė valstybinis administracinis subjektas, pagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl ginčijamos Pažymos teismingas administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. Nors ieškovė ieškinio teismingumą bendrosios kompetencijos teismui taip pat grindė specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Nr. T-52/2019, kurioje konstatuota, kad į administracinį teismą kreipiamasi tuomet, kai statyba dar nėra pradėta, o teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas, pažymėjo, kad šiuo atveju namo statyba pradėta, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytoje nutartyje sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą pagrindiniu ieškinio reikalavimu laikytas reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo, kiti ieškinio reikalavimai vertinti išvestiniais, o šio ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas – pripažinti Pažymą negaliojančia, tuo tarpu dėl statybos leidimo ginčijimo jokių reikalavimų nėra keliama. Atsižvelgiant į nustatytą, nurodyta specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui nutartis vertinant šio ieškinio teismingumą nėra aktuali ir netaikytina, nes šio ieškinio ir teismingumo kolegijos nagrinėtos bylos ieškinio dalykai (reikalavimai) yra skirtingi.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą ieškovės vardu šiuo atveju nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, bet laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti Pažymą, kurios pagrindu įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statyti gyvenamąjį namą), negaliojančia. Taigi, administraciniam teismui panaikinus ginčijamą Pažymą, toks teismo sprendimas būtų pagrindas panaikinti įrašą apie nuosavybės teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

28. Pažymėtina, kad daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su nekilnojamuoju daiktu, registracijos atlikimo funkcija yra priskirtina ne atsakovui, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris registraciją atlieka teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinęs visus registracijai reikalingus duomenis, todėl teismine tvarka ginčijant teisinės registracijos pagrindu esantį dokumentą, nagrinėjamu atveju – Inspekcijos pažymą, nereikia reikšti papildomo reikalavimo dėl šios registracijos panaikinimo, nes tuo atveju, jei priimtas teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, jis privalo būti įregistruotas viešame registre ir tokiu atveju nereikia reikšti jokio savarankiško reikalavimo daiktinėms teisėms ar su daiktinėmis teisėmis susijusiems juridiniams faktams įregistruoti, nes pakeitimai viešo registro duomenyse Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.254 straipsnio 7 punkto pagrindu tokiu atveju yra padaromi privalomai. Tai yra ieškovei išaiškintina, kad teisinė registracija atliekama, keičiama ar naikinama daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą patvirtinančių dokumentų pagrindu, todėl šis klausimas (dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą ieškovės vardu panaikinimo), ieškovei neginčijant registro tvarkytojo veiksmų teisėtumo, teismine tvarka nespręstinas, atitinkamai toks reikalavimas laikytinas negarinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui priskirtų funkcijų dėl registro duomenų pakeitimo atlikimas yra sureguliuotas įstatymo.

29. Ieškovė ieškinyje taip pat kelia abejones dėl 2022 m. birželio 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kuria, be kita ko, remiantis buvo išduota ieškovės ginčijama Pažyma, sudarymo teisėtumo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad kadastrinė byla yra suklastota ir iš esmės dėl to prašo kadastrinę bylą pripažinti negaliojančia, tačiau tokios aplinkybės (duomenų klastojimas) nėra nustatinėjamos civilinio proceso tvarka, todėl ieškovei turint duomenų, jog kadastrinės bylos duomenys suklastoti, ji turėtų kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas. Atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog reikalavimas dėl kadastrinės bylos pripažinimo negaliojančia pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pagrįstai jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės B. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.