Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-107-548/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-20
Bylos Nr.: e2-107-548/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-02054-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ričardas Juodis
Pareiškėjas: V. G., J. G.
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius
Advokatai: Gintarui Šteinui

Kategorijos

3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

Civilinė byla Nr. e2-107-548/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-02054-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.; (S) 3.4.4.; 3.4.4.2.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,

dalyvaujant pareiškėjams V. G., J. G., jų atstovui advokato padėjėjui Gintarui Šteinui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovui Gediminui Brejeriui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai V. G. ir J. G. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, prašydami: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų V. G. ir J. G. tėvas P. G. sumokėjo 15,23 Lt (4,41 Eur) valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1596 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisė į fermą, esančią (duomenys neskelbtini), pareiškėjų V. G. ir J. G. motinos O. G. buvo įgyta pagal sandorį, t. y. gavus orderį (važtaraštį) už turėtą žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) (duomenys neskelbtini) pajų.

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. G. ir J. G. savo pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nurodė, kad po jų tėvo, bei jų motinos O. G. vyro, P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties 1999-12-22 Kaišiadorių 1-ojo notarų biuro notarė R. Ališauskienė išdavė jiems paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą. Šiais liudijimais abu paveldėjo savo mirusio tėvo turtą – po ½ dalį. O. G. atsisakė savo sutuoktinio P. G. palikimo. (duomenys neskelbtini) O. G. mirė. Apie jos turimą kokį nors turtą jos mirties dienai nebuvo žinoma. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius Kaišiadorių rajono 3-ajam notarų biurui 2014-12-01 pateikė Pažymą dėl įmokėtų vienkartinių įmokų Nr. 6SD-(14.6.33.)-4221, kurioje be kita ko nurodyta, kad P. G. 1992-08-08 sumokėjo 15,23 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1596 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. Tai reiškia, kad be nekilnojamojo turto, kurį jau paveldėjo, pareiškėjai dar įgyja teisę ir į sumokėtą 15,23 Lt (4,41 Eur) valstybės vienkartinę įmoką už 0,1596 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. Ši įmoka buvo sumokėta P. G. santuokos su O. G. metu. Po P. G. mirties, užvedus paveldėjimo bylą, nebuvo jokių duomenų apie pastarojo santuokos metu sumokėtą įmoką. Iškart po fakto apie įmoką atsiradimo, kai buvo sužinota apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prie Žemės ūkio ministerijos pažymą, jie skubiai ėmėsi atitinkamų aktyvių veiksmų, kad būtų kuo efektyviau įgyvendintos jų, kaip įpėdinių teisės. Šis juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėti minėtas sumokėtas vienkartines įmokas, taip pat įgyti teisę į minėto žemės sklypo įsigijimą.

Sužinojus apie P. G. Įmoką, pradėjus domėtis tų laikų situacija, paaiškėjo, kad O. G. dirbo ŽŪB(duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buvo šios bendrovės pajininkė. Remiantis kelių artimų jai žmonių parodymais, 1997 m. ji už savo pajų pagal orderį (važtaraštį) yra gavusi fermą, esančią adresu(duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjų, faktas, kad kitas toje bendrovėje dirbęs asmuo yra už bendrovės pajus gavęs arklį, rodo, kad bendrovėje egzistavo tokia praktika suteikti tam tikrą turtą už pajus. Pareiškėjai vykdė aktyvius veiksmus dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo – O. G. nuosavybės teisės į fermą patvirtinimui. Orderis (važtaraštis) pas O. G. įpėdinius iki šių dienų nėra išlikęs, o duomenų apie bendrovę taip pat nebėra. Fermos buvimo vieta yra žinoma, tačiau ji nėra įregistruota kaip nekilnojamojo turto objektas, nes žemės sklypas, ant kurio stovi ferma, yra nesuformuotas. Kitu būdu (nei kreipiantis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo) gauti dokumentų, patvirtinančių, kad O. G. yra už pajų gavusi fermą, nebėra galimybės. Bendrovė jau ilgą laiką – apytiksliai nuo 1997 m. pabaigos – nebeegzistuoja. Tai reiškia, kad jokių su tuo susijusių dokumentų gauti nėra galimybių, juo labiau, kad jie tokius bandymus dar ir aktyviai inicijavo savo jėgomis. Šis juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėti minėta nekilnojamąjį turto objektą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. teismo posėdžio metu pareiškime nurodytus reikalavimus palaikė ir nurodė, kad jo motina O. G. dirbo(duomenys neskelbtini) kolūkyje, vėliau ŽŪB(duomenys neskelbtini) iki pensijinio amžiaus, tiksliau pasakyti negali, nepamena. Žino, kad kaimynui už pajus davė traktorių, o jo motinai, kadangi šiferio reikėjo, skyrė fermą. Kiek bendrovėje buvo narių nežino, bet kiti bendrovės nariai irgi fermas gavo. Neatsimena kelintais metais motina gavo fermą. Nuo fermos buvo šiferis nuimtas namo statyboms. Išvalyta ten buvo viskas, kai gavo tą pajų. Jie tik stogą nukėlė savo namų statybai kaime. Fermoje nieko nedarė, nes valstybinės įstaigos neleido, trukdė naudotis pajaus dalimi. Neturi jokių rašytinių įrodymų, kad būtų kreipęsi į kokias nors valstybines įstaigas, kad jiems būtų leista naudotis pajaus dalimi. Pastatą išardė, kadangi jis jau buvo išgriautas, vamzdynas išvogtas. Turtu tinkamai nesirūpino dėl atstumo, jis dirba Kaišiadoryse, o brolis Vilniuje gyvena. Mama mirė (duomenys neskelbtini) m. būdama 86 ar 88 metų. Mama pajų turėjo apie 20 metų. Nežino, kodėl per tiek laiko niekas nieko ten nedarė. Prie fermos priežiūros brolis daugiau prisidėjo. Jo šeima ir brolio šeima dabar išpjovė fermoje medžius. 20 metų netvarkė fermos, nes dokumentų neturėjo. Kada kaimynas verslininkas norėjo fermą iš jų pirkti, tada ir pradėjo ja rūpintis, kitu atveju, matyt. būtų taip ir stovėjusi. Mama fermą gavo, kuomet bendrovė visą turtą išpardavinėjo ir pagal tą pajų kas priklausė išmokėti, skyrė motinai fermą. Skyrimas buvo užfiksuotas buhalterijos dokumentuose, turėjo mama dokumentus, bet kur padėjo, nežino. Brolis kreipėsi į archyvus, bet nebuvo atrasta.

Pareiškėjas J. G. teismo posėdžio metu pareiškime nurodytus reikalavimus palaikė ir nurodė, kad motina su tėvu visą gyvenimą dirbo kolūkyje, pradžioje tai buvo (duomenys neskelbtini) kolūkis, o paskui (duomenys neskelbtini) kolūkis. Paskelbus nepriklausomybę kolūkyje įsikūrė bendrovė. Bankrutavus bendrovei visi dalinosi pajus – kolūkio turtą. Motina gavo fermą, nes jai reikėjo šiferio, tai jai pasiūlė visą fermą pasiimti. Kadangi ferma buvo prastos būklės, todėl jai vienai ji ir atiteko, o geresni pastatai buvo dalinami keliolikai žmonių. Tėvui ir motinai mirus, panoro susitvarkyti viską, iki tol motina sakė, kad ten viskas tvarkoje. Pradėję ieškoti, jokių dokumentų nerado. Mama bendrovėje dirbo iki 1997 m. ir fermą gavo už pajų apie 1997 m., pajaus dydžio nežino. Šiferį nuo fermos nuėmė jis, jo brolis, praėjus apie mėnesį nuo fermos gavimo. Tėvas mirė(duomenys neskelbtini) m., ferma buvo gauta prie gyvo tėvo, nors tiksliai irgi neprisimena. Tėvas taip pat dirbo bendrovėje statybininku, ar tėvas gavo pajų, nežino. Taip pat nežino tiksliai, ar pajų gavo motina, ar tėvai bendrai. Motina sakė, kad viskas gerai, pats dokumentų dėl pajaus nėra matęs. Kokią algą mama ir tėvas gaudavo už darbą bendrovėje nežino, mano, kad jų atlyginimai turėjos skirtis. Nežino, kuris iš jų gaudavo didesnį atlyginimą. Kartais prie fermos patvarkydavo šiukšles, bet daugiau nieko ir nedarė. Nuo 1997 m. dokumentų dėl fermos netvarkė, nes motina sakė, kad ji pati tvarkysis dokumentus dėl fermos. Mama mirė būdama apie 86 metų. 16 metų nieko nedarė dėl fermos, nes galvojo, kad viskas gerai, o jos ir nereikėjo. Rašytinių įrodymų, kad motina už pajų gavo tą fermą, neturi. Mama gyveno viena kaime, jie lankydavo per išeigines. Toje vietoje, šalia fermos, dar yra kiti pastatai – tvartas sugriuvęs, sandėliai, kurie iš išorės atrodo aptvarkyti, medžiais neapaugę. Tuos kitus pastatus gavo kiti asmenys. Pastatų kvadratūrą skiriasi, kiek žmonių yra įgiję tuos kitus pastatus – nežino. Motina testamento nepaliko. Po motinos mirties dokumentų apie fermą nerado.

Pareiškėjų V. G. ir J. G. atstovas advokato padėjėjas Gintaras Šteinas pareiškime nurodytus reikalavimus palaikė, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktorius ir buhalterė, kuri išrašinėjo tuos orderius jau mirę. Rašytinių įrodymų šiam faktui šiai dienai neturi, tik liudytojų parodymus. O. G. ŽŪB(duomenys neskelbtini) dirbo iki bendrovės veikslo pabaigos 1998 m. 1997 m. už pajus buvo dalinamas turtas, kadangi, kaip sakė pareiškėjai ir liudytojai, už įsiskolinimus už darbo užmokestį buvo dalinamas turtas. Koks įsiskolinimas buvo pareiškėjų motinai nežino. Atitikmuo buvo ferma. O. G. mirė(duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 1997 m. iki 2013 m. niekas nesiėmė veiksmų dėl fermos paveldėjimo, kadangi O. G. buvo senyvo amžiaus, be teisinio išsilavinimo ir greičiausiai nežinojo kokių veiksmų imtis. Per tą laikotarpį su fermos pastatu jokių teisinių dalykų neatliko, fiziškai per 16 metų buvo nuimta dalis stogo. Imtis veiksmų paskatino 2014-12-01 gauta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pažyma apie pareiškėjo tėvo sumokėtą įmoką, tada buvo pradėta domėtis fermos gavimo faktu. Tai sužinojo pareiškėjai iš kaimo gyventojų, kad buvo gaunama už pajus turtas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius savo atsiliepime į pareiškimą, pasisakydama dėl nuosavybės teisės į fermą fakto nustatymo, nurodė, kad pareiškėjai įrodinėdami O. G. nuosavybės teises į fermą, remiasi tik hipotetiniais lyginimais ir liudytojo J. S. parodymais, jokių kitų svarbių įrodymų, patvirtinančių, jog už bendrovės pajus O. G. buvo gavusi fermą nepateikė, todėl šis reikalavimas, suinteresuoto asmens nuomone, turėtų būti netenkinamas. Dėl įmokos fakto nustatymo neprieštaravo.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovas Gediminas Brejeris teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko iš dalies, palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad su įmokos paveldėjimo faktu sutinka. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad ferma priklauso O. G.. Rašytinių duomenų nėra, tik žmonių pasakojimai. Kadangi, atsižvelgiant į pateiktas fermos nuotraukas, matyti, jog tai tik statinio liekanos, o remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 – sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas. Žemės sklypai formuojami tik prie esančių ir faktiškai naudojamų pastatų. Šio fakto nustatymas gali sukelti pareiškėjams ir priešingas aplinkybes, todėl nemano, kad šis juridinis faktas turėtų būti nustatytas. Nustačius faktą, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai vyktų prie fermos, atliktų tyrimą ir nustačius, kad ten tik griuvėsiai, žemės sklypo neformuotų. Pareiškėjai neturėtų teisės nei to sklypo nei nuomotis, nei jį išsipirkti, be to gali būti įpareigoti nugriauti likusį pastatą ir patys tą sklypą suformuoti, tai gali būti finansiškai nuostolinga. Dėl žemės sklypo formavimo pasisakyti negali, nes tam turi būti nurodyta tiksli pastato paskirtis ir jis turėtų būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Dėl šio fakto nustatymo prieštarauja. Nežino, ar kur galėjo išlikti rašytiniai įrodymai apie fermą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. S. parodė, kad dirbo kolūkio brigadoje kartu su O. G. darbininkėmis. Kuomet kolūkis iširo, pagal pajus, ką uždirbo, jiems leido imti, ką nori. Tada kiekvienam, pagal popierius, kiek uždirbta, išdalino pajus. Ji pasiėmė arklį, o O. G. labai norėjo šiferio, tai jai pasakė, kad gali pasiimti visą tvartą, tai ji ir paėmė. Ji pati dar sandėlį sau pasiėmė, nes ten dirbo ir jos sūnus, ir vyras. Kada atsirado ŽŪB(duomenys neskelbtini) nepamena. Galėjo būti ji likviduota 1997 m. O. G. ir jos atlyginimai buvo vienodi. Pajai jos ir O. G. buvo vienodi. Ji pati už pajus gavo arklį ir sandėlį, kurį pasidalino daug žmonių, kuris maždaug buvo vienodo dydžio su ferma. Sandėlį gavo ji, jos sūnus, vyras ir gal dar kokie 3 žmonės. Ferma buvo normalaus stovio. O. G. paėmė nuo jos šiferio. Ji tą fermą gavo tam, kad nusiimti dalį šiferio stogo. Nuo 1997 m. iki O. G. mirties ferma stovėjo ir tiek, niekas ja nesinaudojo. Nežino kokį pajų turėjo O. G.. Ferma yra (duomenys neskelbtini). Kiti pajininkai yra gavę mašiną, traktorių, tokius dalykus. Visi pajininkai gavo kažkokį daiktą. Nežino kiek pajininkų buvo bendrovėje.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuota tinkamai (b. l. 112, 147).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, tik kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2012; kt.). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p.).

Pareiškėjai V. G. ir J. G. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas P. G. sumokėjo 15,23 Lt (4,41 Eur) valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1596 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. Nurodė, kad šis juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėti minėtas sumokėtas vienkartines įmokas, taip pat įgyti teisę į minėto žemės sklypo įsigijimą.

Į bylą pateiktų gimimo liudijimų (b. l. 95) pagrindu, aišku, kad pareiškėjai J. G. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra O. G. ir P. G. sūnūs. Iš byloje esančių paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą, registro Nr. 1-7779 ir 1-7781 (b. l. 14-15, 16-17) matyti, kad pareiškėjai J. G. ir V. G. paveldėjo po ½ savo tėvo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), turtą. 2014-12-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 18-21) patvirtina, kad pareiškėjai J. G. ir V. G. nuosavybės teise turi po ½ nekilnojamojo turto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), t. y. pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pasatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių įregistravimo pagrindas 1999-12-22 paveldėjimo teisės liudijimai, registro Nr. 1-7779 ir 1-7781. Tačiau iš 2014-12-01 Pažymos dėl įmokėtų vienkartinių įmokų Nr. 6SD-(14.6.33.)-4221 (b. l. 22) matyti, kad P. G. 1992-08-08 sumokėjo 15,23 Lt, t. y. 4,41 Eur valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1596 ha namų valdos žemės sklypą, esatį (duomenys neskelbtini) r. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjai po tėvo P. G. mirties paveldėjo jam priklausiusį turtą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius tik 2014-12-01 Kaišiadorių rajono 3-ajam notaro biurui pateikė pažymą dėl P. G. įmokėtos vienkartinės įmokos, į paveldėjimo liudijimą nebuvo įtrauktos valstybės vienkartinės išmokos. Kadangi P. G. mirė(duomenys neskelbtini), t. y. iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, klausimas dėl palikimo priėmimo, turi būti sprendžiamas, taikant palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. CK normas. Pagal 1964 m. CK 587 str. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad pareiškėjai J. G. ir V. G. priėmė savo tėvo P. G. palikimą vienu iš 1964 m. CK numatytų būdų, t. y. padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kurio pagrindu pareiškėjams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą (registro Nr. 1-7779 ir 1-7781). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl palikimo byloje nėra, bei tai, kad kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės paveldėti minėtas sumokėtas vienkartines įmokas ir taip pat įgyti teisę į žemės sklypo įsigijimą, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų J. G. ir V. G. tėvas P. G. sumokėjo 15,23 Lt (4,41 Eur) valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1596 ha namų valdos žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) r.

Taip pat pareiškėjai J. G. ir V. G. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisė į fermą, esančią(duomenys neskelbtini), pareiškėjų V. G. ir J. G. motinos O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo įgyta pagal sandorį, t. y. gavus orderį (važtaraštį) už turėtą ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajų. Šis juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėti minėtą nekilnojamąjį turto objektą.

CK 4.47 str. numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir pagal sandorius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti fermos, esančios(duomenys neskelbtini), įgijimo faktą pagal gautą orderį (važtaraštį) už pajų. Iš esmės pareiškėjai siekia nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą (CPK 444 str. 2 d. 5 p.), kuris yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareiškėjas, tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybes teise faktas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-669/2013).

Kaip matyti iš byloje esančio 2016-04-06 notaro Andriaus Bučinsko rašto Nr. 26 (b. l. 128) bei 2016-04-06 VĮ „Centrinė Hipotekos įstaiga“ testamentų registro išrašo Nr. B34-1608(16) (b. l. 129) po O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013-07-07 paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, testamentų nėra. Pareiškėjų teigimu, jų motina O. G. dirbo ŽŪB(duomenys neskelbtini) ir buvo šios bendrovės pajininkė, todėl 1997 m. ji už savo pajų pagal orderį (važtaraštį) yra gavusi fermą, esančią adresu(duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) egzistavo tokia praktika suteikti tam tikrą turtą už pajus. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad informacijos apie tai, kad Kaišiadorių r., ŽŪB(duomenys neskelbtini) pajininkė O. G. už savo pajų buvo gavusi fermą, esančią(duomenys neskelbtini) k. nėra, kadangi pagal 2009-03-20 naikinti atrinktų likviduotų įmonių bylų (dokumentų) aktą Nr. V6-7 visi šios bendrovės trumpo saugojimo dokumentai, kurie buvo perduoti iki 2007 m., buvo sunaikinti (2015-06-10 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos raštas Dėl informacijos pateikimo Nr. (3.13-V8)-3-1395, b. l. 33). Todėl, kaip nurodo pareiškėjai, jie ir kreipėsi į teismą dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokiu būdu šio juridinio fakto nustatyti neįmanoma. Į bylą pateiktas 1997-09-10 Kauno apskrities viršininko administracijos Įsakymas Nr. 04-2727 (b. l. 120) nurodo, kad buvo nuspręsta teisiškai registruoti nuosavybės teise(duomenys neskelbtini), ŽŪB(duomenys neskelbtini) vardu: paukščių fermą, katilinę, 2 vandens bokštus. VĮ “Registrų centro“ Kauno filialo pateiktais 2015-06-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (b. l. 34-47) aišku, kad Kaišiadorių r. ŽŪB(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės buvo įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad: kiti inžineriniai statiniai-vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ŽŪB(duomenys neskelbtini) priklausė nuo1997-09-15 iki 1997-10-27 (b. l. 35-36); pastatas-gręžinio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (artezinis gręžinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ŽŪB(duomenys neskelbtini) priklausė nuo1997-09-15 iki 1997-10-27 (b. l. 37-39); pastatas-paukščių ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kanal. šulinys (4 vnt.), rezervuaras (2 vnt.)) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ŽŪB(duomenys neskelbtini) priklausė nuo 1997-09-15 iki 1997-10-27 (b. l. 40-42); kiti inžineriniai statiniai-vandens bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (artezinis gręžinys) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ŽŪB(duomenys neskelbtini) priklausė nuo 1997-09-15 iki 1997-10-27 (b. l. 43-45); pastatas-kultūros namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr(duomenys neskelbtini) ŽŪB(duomenys neskelbtini) priklausė nuo 1995-05-15 iki 1995-11-30 (b. l. 46-47). Nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1997-10-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo S. P. įmonė(duomenys neskelbtini), o nekilnojamojo daikto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ŽŪB(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės išregistravimo pagrindas 1995-10-11 Apskrities valdytojo įsakymas. Iš pateikto 1997-09-10 Kauno apskrities viršininko administracijos Įsakymo Nr. 04-2727 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų aišku, kad ferma, kurios priklausymą O. G. pagal pajų nurodo pareiškėjai, nėra įtraukta į nekilnojamojo turto registrą. Be to, nors, fermos vieta pareiškėjams yra žinoma, ką patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 23-28, 69-70, 130-142, 151-156,157) ji nėra įregistruota ir suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas, žemės sklypas, ant kurio stovi ferma taip pat yra nesuformuotas, tai patvirtina byloje esantis 2016-04-21 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 6ŽN-76-(14.6.73) (b. l. 148-150), kuriame nurodyta, jog ferma stovi ant valstybinės žemės adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., jos savininkas ir naudotojas yra nenustatytas. Be to, yra išlikusios tik fermos liekanos, o ne visas pastatas. Iš Kauno apskrities archyvo pateiktų 1974-12-25, 1986-02-19 ir 1987-12-24 užbaigtos statybos objektų priėmimo eksploatacijon valstybės priėmimo komisijos aktų (b. l. 48-63) informacijos apie aptarinėjamą fermą nėra, nes dokumentuose nurodomų pastatytų ir valstybinės komisijos apžiūrėtų pastatų – 350 vietų veršidės, 250 vietų veršidės ir 300 vietų vištidės tiksli buvimo vieta, išskyrus (duomenys neskelbtini) kolūkį, nėra žinoma. Vienintelis rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kad ŽŪB(duomenys neskelbtini) egzistavo praktika suteikti tam tikrą turtą už pajus, į bylą pateiktas 1997-07-04 ŽŪB(duomenys neskelbtini) važtaraštis Nr. 217143 (b. l. 71-72), iš kurio matyti, kad S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. nenurodytas, už pajus perka arklį Nr. 86 už 2000, P. G. suma 1072,86, o J. S. suma 927,14. Duomenis apie už pajus gautą arklį dar 2015-04-02 teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-325-753/2014 (prijungtoje prie šios civilinė bylos) patvirtino liudytoju apklaustas J. S. (civilinė byla Nr. e2-325-753/2014, b. l. 49-50). Faktą, kad ŽŪ(duomenys neskelbtini) iširus už pajus buvo atsiskaitoma leidus pasiimti nekilnojamąjį bendrovės turtą patvirtino ir byloje liudytoja apklausta O. S., kuri taip pat tvirtino, kad O. G. ŽŪB(duomenys neskelbtini) dirbo.

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal E. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009).

Nagrinėjamu atveju pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių su O. G., taigi ir su byloje įrodinėjamu faktu, susijusių rašytinių duomenų. Fermos gavimas pagal pajų faktiškai įrodinėjamas tik liudytojų J. S. ir O. S. parodymais. Vienintelis rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kad ŽŪB(duomenys neskelbtini) egzistavo praktika suteikti tam tikrą turtą už pajus, į bylą pateiktas 1997-07-04 ŽŪB(duomenys neskelbtini) važtaraštis Nr. 217143 (b. l. 71-72), tačiau jis ne tik nepatvirtina aplinkybės, kad būtent O. G. už pajų gavo fermą, bet nepatvirtina ir to, kad O. G. ŽŪB (duomenys neskelbtini) dirbo. Įrodymų pakankamumo prasme liudytojų parodymų vertinimą lemia gautų duomenų subjektyvus pobūdis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sandorio sudarymo aplinkybės konstatavimas remiantis tik liudytojų parodymais, nesant rašytinių įrodymų, neatitiktų nei ad hoc, nei sandorio sudarymo metu galiojusių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-232/2008). Tik liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, fermos gavimo faktui konstatuoti nepakanka. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi pačių pareiškėjų parodymų apie tai, kada jie sužinojo apie O. G. nuosavybės teisę į fermą pagal pajų (savo pareiškime pareiškėjai nurodė, kad apie O. G. fermos pagal pajų gavimo faktą jos mirties dieną nebuvo žinoma; teismo posėdyje pareiškėjai nurodė, kad O. G. gavus fermą 1997 m., nuo jos abu pareiškėjai nuėmė šiferį ir kt.) pajaus gavimo aplinkybes (pareiškėjas J. G. teismo posėdyje teigė, kad tiksliai nežino ar pajų gavo motina, ar tėvai bendrai), paaiškinimai, dėl kokių priežasčių net 16 metų nesiaiškino ir nesiėmė tvarkyti fermos nuosavybės klausimo (pareiškėjas V. G. teigė, kad fermoje nieko nedarė, nes valstybinės įstaigos neleido, trukdė naudotis pajaus dalimi; pareiškėjas J. G. nurodė, kad nuo 1997 m. dokumentų dėl fermos netvarkė, nes motina sakė, kad ji pati tvarkys dokumentus dėl fermos; o pareiškėjų atstovas advokatas Gintaras Šteinas paaiškino, kad per laikotarpį nuo 1997 m. iki 2013 m. niekas nesiėmė veiksmų dėl fermos paveldėjimo, kadangi O. G. buvo senyvo amžiaus, be teisinio išsilavinimo ir greičiausiai nežinojo kokių veiksmų imtis), nenuoseklumas, nekonkretumas, prieštaringumas menkina jų įrodomąją galią ir sudaro pagrindą abejoti parodymų teisingumu bei tikrumu. Be to, pažymėtina, kad iš pateikto 1997-07-04 ŽŪB(duomenys neskelbtini) važtaraščio Nr. 217143 (b. l. 71-72) galima daryti prielaidą, kad P. G., kuris nurodomas kartu su J. S. kaip arklio Nr. 86 gavėjas, yra pareiškėjų tėvas, kadangi ŽŪB(duomenys neskelbtini) taip pat dirbo, ką patvirtino pareiškėjas J. G., bet nurodė, kad apie tėvo gautą pajų, nežino.

Svarbu nagrinėjamu atveju pažymėti ir tai, kad nors, fermos vieta ir yra žinoma, ką patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos bei aktas, ji nėra įregistruota ir suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas, žemės sklypas, ant kurio stovi ferma yra nesuformuotas. CK 4.253 str. 1 d. nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad ferma, dėl kurios pateiktas pareiškimas būtų suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Šilingės poilsio namai pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-669/2013).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad juridinę reikšmę turintis faktas neįrodytas: sistemiškai įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų ir pačių pareiškėjų parodymus, darytina išvada, kad O. G. nuosavybės teisės į fermą, esančios(duomenys neskelbtini) k., pagal sandorį, t. y. gavus orderį (važtaraštį) už turėtą ŽŪB(duomenys neskelbtini) pajų neįgijo, todėl pareiškimas dalyje dėl šio juridinio fakto netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 265-270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), sumokėjo 15,23 Lt (4,41 Eur) valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1596 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r.

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis