Šiaulių apylinkės teismo nutartis, II-149-899/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-04
Bylos Nr.: II-149-899/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00083-2024-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Bronius Vinciūnas
Pažeidėjas: A. B.

Kategorijos

8.19.1Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (ANK 144 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-149-899/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00083-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.19.1; 21.10.4; 21.11.3 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant R. L.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B., jo atstovei advokatei D. M.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės D. M. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024-03-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė E. V. 2023-07-19 A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad A. B., būdamas A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą, 2023-05-30 (duomenys neskelbtini), eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemonę, ant kurios skleidė išorinę reklamą, neturėdamas suteikto ir galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2023-07-30 įsakymu Nr. 4-670, 4 punkto reikalavimus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. R. 2023-09-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį 220 Eur bauda.

Nesutikdama su minėtu 2023-09-07 nutarimu, A. B. atstovė advokatė D. M. šį nutarimą apskundė Šiaulių apylinkės teismui, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023-09-07 nutarimą ir paskirtą baudą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-26 nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovės skundas netenkintas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023-09-07 nutarimas paliktas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismo 2023-12-13 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-26 nutartis panaikinta ir priimta nauja nutartis – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023-09-07 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė I. B. 2024-01-25 A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2023-05-30 15.21 val. (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus specialistai patikrinimo aktu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad išorinė vaizdinė reklama skleidžiama neturint Šiaulių m. savivaldybės administracijos išduoto leidimo išorinei reklamai skleisti. Ant pastato sienos, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuojamas objektas su užrašu „Parduodame, nuomojame prekybines, gamybines, sandėliavimo, patalpas šiame pastate. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Reklamos sampratą ir jos galimus pateikimo būdus reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo. Atsižvelgiant į Reklamos įstatyme pateiktą išorinės reklamos sampratą bei jos pateikimo būdus, objektas su užrašu „Parduodame, nuomojame prekybines, gamybines, sandėliavimo, patalpas šiame pastate, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ atitinka iškabos ir išorinės reklamos požymius, t. y. jis yra ant pastato sienos, ne patalpoje, joje nurodytas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas bei teikiamų paslaugų pavadinimas. Iš esančios iškabos fotofiksacijos, esančios patikrinimo akte reg. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad užrašas „(duomenys neskelbtini)“ bendrame iškabos plote užima didžiausią vietą, parašytas didžiausiu ir išsiskiriančiu šriftu. Tiek siūlomos paslaugos („parduodame, nuomojame prekybines, gamybines, sandėliavimo patalpas“), tiek kontaktinių duomenų (telefono numerių, bei paties el. pašto (duomenys neskelbtini) žodžiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „lt“) yra pateikti akivaizdžiai mažesniu šriftu, siekiant atkreipti dėmesį būtent į įmonės pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“. Abu iškaboje nurodyti telefono numeriai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) viešai prieinamoje informacijoje pateikiami kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontaktiniai telefono numeriai. Taip pat, iš viešai skelbiamos informacijos apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad įmonės veikla susijusi išskirtinai su nekilnojamojo turto pardavimu, nuoma. Todėl darytina išvada, jog visa iškaboje pateikta informacija (tiek teikiamų paslaugų pobūdis, tiek kontaktiniai duomenys) yra susijusi ir siejama su išskirtinai įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir jos tiesiogine veikla. VĮ Registrų centro duomenimis, įmonės A. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vadovas - A. B.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 str. 5 d., individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, pagal bendrą taisyklę atsako už savo veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. A. B., būdamas A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, privalėjo imtis visų būtinų aktyvių veiksmų dėl galimo išorinės reklamos įrengimo pažeidimo panaikinimo. Kadangi iškaba pakabinta ir naudojama A. B. užimant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ir būnant atsakingu už teisės aktams neprieštaraujančią įmonės veiklą, todėl būtent A. B. yra atsakingas už tai, kad eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemonę, atitinkančią išorinės reklamos požymius, neturėdamas suteikto ir galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo, taip pažeisdamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą (draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo). Tokiais veiksmais A. B. nesilaikė Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670, 4 punkte numatytų reikalavimų. Nurodyta, kad šiuo protokolu įpareigojama per 20 darbo dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos teikti paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą atsakingam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyriui. Negavus leidimo - nedelsiant nutraukti išorinės reklamos naudojimą (turi būti nukabinta reklama, išardyta specialioji išorinės reklamos pateikimo priemonė ir sutvarkyta aplinka). Administraciniu nurodymu siūlomą 70 eurų baudą sumokėti nurodoma iki 2024-02-24 ir išaiškinta, kad neįvykdžius administracinio nurodymo iki nurodytos datos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data nurodyta 2024-03-20.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024-03-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur bauda.

2024-04-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos persiųstas A. B. atstovės advokatės D. M. 2024-04-04 skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde atkreiptas dėmesys, kad dėl neva to paties pažeidimo jau buvo priimtas institucijos nutarimas, kurį galiausiai Šiaulių apygardos teismas 2023-12-13 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-114-309/2023 panaikino, nurodydamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Taip pat Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad iš procesinių dokumentų visiškai neaišku, kokiu būdu A. B. skleidė reklamą, t. y., kas sudaro šios reklamos turinį, ir ar tai yra reklama. Nors bylos medžiagoje yra 2023-04-06 faktinių duomenų patikrinimo akto „Dėl išorinės reklamos kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini)“ priedo išrašas su fotonuotrauka, prie kurios parašyta: „(duomenys neskelbtini), A. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bei 2023 m. patikrinimo akto „Dėl išorinės reklamos kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini)“ priedas su fotonuotrauka, prie kurios parašyta: „(duomenys neskelbtini), A. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galiojančio leidimo neturi“, šios fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios - iš jų neaišku, ar iškabos tikrai pakabintos ant pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (nuotraukose pastato numerio nesimato), taip pat neaišku, kada šios iškabos fotografuotos. Šį prieštaravimą būtina pašalinti, nes A. B. atstovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad iškaboje nereklamuojama įmonė „(duomenys neskelbtini)“, be to, iškaba pakabinta ant pastato sienos, kuriame yra A. B. (kaip fiziniam asmeniui, o ne įmonei „(duomenys neskelbtini)“) nuosavybės teise priklausančios patalpos, t. y. iškaboje nurodoma informacija apie parduodamas ir nuomojamas patalpas būtent tame konkrečiame pastate. Apylinkės teismo posėdžio metu A. B. atstovės buvo nurodyta, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra nesuprantamas, nes jame nurodyta, kad A. B. baudžiamas kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, tačiau reklamoje ši įmonė nereklamuojama, nuotraukoje matyti, kad jokių įmonės kontaktų nėra, yra nurodyti asmeniniai A. B. kontaktai - jo telefono numeris, jo elektroninio pašto adresas. Atkreiptas dėmesys, kad institucija, surašiusi naują (skundžiamą) nutarimą, iš esmės nieko nepakeitė, aiškiai matyti nukopijuotas jau prieš tai apskųsto ir Šiaulių apygardos teismo panaikinto nutarimo tekstas, todėl akivaizdu, kad institucija piktnaudžiauja savo teisėmis visiškai nepagrįstai ir ignoruodama teismo sprendimą, pakartotinai rašydama nutarimą ir bausdama pareiškėją. Paminėta, kad iš nutarimo vėlgi nėra aišku, ar A. B. baudžiamas kaip fizinis asmuo (nes nurodyti jo, kaip fizinio asmens kontaktai), ar baudžiamas kaip „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Nutarimo pabaigoje minima, kad „kadangi iškaba pakabinta ir naudojama A. B. užimant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ir būnant atsakingam už teisės aktams neprieštaraujančią įmonės veiklą, todėl būtent A. B. yra atsakingas už tai, kad eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemonę, tačiau vėlgi, kaip jau minėta Šiaulių apygardos nutartyje, nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra nesuprantamas, nes jame nurodyta, kad A. B. baudžiamas kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, tačiau reklamoje ši įmonė nereklamuojama. Paminėta ir tai, kad šiuo atveju institucija pareiškėjui nepateikė jokių pažeidimo fotonuotraukų, nenurodė termino galimiems trūkumams pašalinti ar pan., tiesiog 2024-01-16 elektroniniu paštu buvo gautas šaukimas 2024-01-25 atvykti į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, o 2024-01-26 elektroniniu paštu buvo gautas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 70 eurų baudą. Pareiškėjui baudos nesumokėjus, 2024-03-20 buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tokiu būdu buvo pažeista teismų formuojama praktika. Nors pareiškėjui iki galo nėra aiškūs kaltinimai, tačiau dėl to, kas paminėta skundžiamame nutarime, pareiškėjas išdėsto savo poziciją. Nutarime cituojamas Reklamos įstatymo 12 straipsnis, tačiau nepagrįstai nėra nurodoma to paties straipsnio 2 dalis. Atkreiptas dėmesys, kad, užrašas yra ant pastato, priklausančio pareiškėjo šeimai, sienos, todėl pažeidimo nėra. Užraše „Parduodame, nuomojame prekybines, gamybines, sandėliavimo, patalpas šiame pastate“ nurodyta „šiame pastate“. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kad reklamos leidimas nereikalingas, jei pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla, todėl vėlgi pažeidimo nėra. Institucija nenurodė nė vieno teisės akto ir nė vieno reikalavimo, kurį pažeidė pareiškėjas, pasirinkdamas užrašo teksto šriftą. Nėra pateikta jokių duomenų, kad būtent vienokiu ar kitokiu šriftu, spalvomis ar dydžiu turi būti sudėliota iškaba, kuri atitiktų Reklamos įstatymo reikalavimus, ir kuriuos pareiškėjas būtų pažeidęs. Įstatyme jokių konkrečių reikalavimų iškabos/reklamos šriftui nėra. Todėl akivaizdu, kad vėlgi nėra ir pažeidimo. Kaip nurodo ir pati institucija nutarime, VĮ Registrų centro duomenimis, įmonės A. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra A. B.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualinį įmonių įstatymo 7 str. 5 d. individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą. Paminėta ir tai, kad pagal Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. A. B. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas. Natūralu, kad asmuo gali naudotis vienu telefonu ir savo asmeniniams tikslams, ir įmonės veiklai vykdyti, ir nėra jokio reikalavimo ar įpareigojimo įmonės savininkui ir/ar vadovui naudotis atskirais telefono numeriais. Vien tai, kad paties A. B. ir jo įmonės telefono numeriai sutampa, nereiškia, kad tokiu būdu yra reklamuojama būtent įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tokie institucijos pareiškimai, neva tai yra pažeidimai, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, todėl vėlgi akivaizdu, kad nėra ir jokio pažeidimo. Skundu prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti bei priteisti pareiškėjo patirtas teisinės pagalbos išlaidas už šio skundo rengimą.

Atsiliepimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius su pareiškėjo A. B. skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, jog atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2023-12-13 nutarties 6 punktą, kad „Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies“ ir į nutartyje nustatytas aplinkybes, dėl ko nutarimą priėmusios institucijos protokolas ir nutarimas yra neaiškūs, nutarimą priėmusi institucija pakartotinai surašė protokolą ir eigoje priėmė skundžiamą nutarimą. 2023-05-30 nutarimą priėmusi institucija atliko patikrinimą bei surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išorinės reklamos kontrolės“, kuriame nustatyta, kad išorinė reklama skleidžiama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atkreiptas dėmesys, kad išorinė reklama buvo pakeista ir vietoje (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini). Pradėjus teiseną pagal ANK 144 straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo siunčiamas šaukimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše bei Administracinių nusižengimų registre (toliau - ANR) sistemoje nurodomu el. paštu (duomenys neskelbtini). Institucija, reaguodama į pareiškėjo skunde nurodytą teiginį, kad institucija pareiškėjui nepateikė jokių pažeidimo fotonuotraukų, nenurodė termino galimiems trūkumams pašalinti ir pan., tiesiog 2024-01-16 elektroniniu paštu buvo gautas šaukimas 2024-01-25 atvykti į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, o 2024-01-26 elektroniniu paštu buvo gautas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 70 Eur baudą, nurodo, jog vadovaujantis ANK nuostatomis nėra numatytas privalomas siuntimas raštų su nurodomu terminu trūkumams pašalinti ar fotonuotraukų siuntimas atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo siunčiamas šaukimas, o pareiškėjui neatvykus, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Pareiškėjui buvo surašytas 2024-01-25 administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu ir išsiųstas pareiškėjui, nurodant, kad šiuo protokolu įpareigojama per 20 darbo dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos teikti paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą atsakingam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyriui. Negavus leidimo - nedelsiant nutraukti išorinės reklamos naudojimą (turi būti nukabinta reklama, išardyta specialioji išorinės reklamos pateikimo priemonė ir sutvarkyta aplinka). Taip pat, vadovaujantis ANK 144 straipsnio 1 dalimi, asmeniui siūloma iki 2024-02-24 sumokėti 70 Eur dydžio baudą, o iki nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, administracinio nusižengimo protokolas bus išsiunčiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka bei iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus siūlomos baudos, vadovaujantis ANK 616 straipsniu administracinio nusižengimo byla, bus nagrinėjama 2024-03-20 10.00 val. Pareiškėjui informacija apie užfiksuotą administracinį nusižengimą buvo siųsta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). kuris, kaip jau buvo paminėta, oficialus susirašinėjimui skirtas A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas yra nurodytas Administracinių nusižengimų registre. Pasibaigus mokėjimo terminui ir patikrinus ANR sistemą, nebuvo matoma informacija apie pareiškėjui paskirtos baudos sumokėjimą, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė E. R., pareiškėjui nedalyvaujant, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini). Nutarimu pripažino pareiškėją įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y., A. B., būdamas A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą, eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemonę atitinkančią išorinės reklamos požymius, neturėdamas suteikto ir galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, taip pat Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670, 4 punktą. Pareiškėjui skirta 220 eurų bauda. Pareiškėjui nutarimas buvo išsiųstas tuo pačiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio l¹ dalimi, iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugu teikimo vietos pastato sienos, langu ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išorinė reklama - reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma: 1) reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės; 2) iškaboje pateikiama informacija). To paties straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Nutarimą priėmusi institucija mano, kad protokolas yra aiškus ir turėtų būti pareiškėjui suprantamas. Protokole aiškiai nurodoma, kad pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taip pat yra nurodoma, kokiais pagrindais ir teisės aktais. Pažymima, kad fotonuotraukoje užfiksuota informacija, kuri skatina nuomotis prekybines, gamybines, sandėliavimo patalpas. Remiantis visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateiktais pardavimo ir nuomos sąvokų apibrėžimais, pardavimas ir nuoma - tai veikla, už kurią yra gaunamas tam tikras sutartas atlygis, todėl pareiškėjo iškaboje skleidžiama informacija atitinka reklamos sąvoką. Fiksuotoje nuotraukoje yra skleidžiama A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinė informacija, t. y. įmonės telefono numeriai (informacija iš (duomenys neskelbtini) ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje nurodytas telefono Nr.). Taip pat VĮ Registrų centro nurodytoje informacijoje apie juridinį asmenį vienas iš iškaboje skleidžiamų telefono numerių yra įregistruotas kaip juridinio asmens kontaktinis mobilusis telefonas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad A. B. baustas už analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, byloje Nr. ROIK(duomenys neskelbtini), kurioje procesiniai dokumentai buvo siunčiami tuo pačiu ANR nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini). Atkreiptas dėmesys, kad minėtoje byloje administracinis nurodymas įvykdytas laiku, todėl laikytina, jog analogiškoje byloje pareiškėjas neneigė ir neginčijo, jog iškaba yra reklama ir sutikdamas su administraciniu pažeidimu, laiku įvykdė administracinį nurodymą. Atkreiptas dėmesys ir dėl pareiškėjo skunde išdėstytos pozicijos, kurioje vadovaujasi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nutarimą priėmusiai institucijai nesuprantama tokia pareiškėjo pozicija, nes Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje aiškiai reglamentuota, kas yra išorinė reklama. Reklamos įstatyme reklaminės veiklos subjektu apibrėžiamas reklamos davėjas, reklamos paslaugų teikėjas. Iš pridedamos prie bylos medžiagos akivaizdu, kad reklamos pobūdis yra parduoti, nuomoti prekybines, gamybines, sandėliavimo patalpas bei skleidžiamos reklamos turinys akivaizdžiai atitinka A. B. įmonės pavadinimą. Nutarimą priėmusi institucija tiek protokole, tiek nutarime aiškiai nurodė, kokiomis aplinkybėmis, teisės aktais vadovaujantis padarytas administracinis nusižengimas. Nutarimą priėmusi institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. ANK numato pareigą nutarimą priėmusiai institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo, kuriam procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Vadovaujantis ANK, visi su byla susiję procesiniai dokumentai yra siunčiami asmeniui elektroninio pašto adresu, kuris yra gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. ANR sistemoje yra nurodytas (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas, į kurį ir buvo išsiųsti šaukimai, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, bei nutarimas. Institucijos vertinimu, nusižengimo padarymo faktas yra visiškai įrodytas, skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą, skiriant administracinę nuobaudą buvo laikytasi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Atsiliepimu į skundą prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, jog esminis dalykas yra tai, kad šios patalpos ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturi nieko bendro, nes šios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso jam, kaip fiziniam asmeniui, o ta iškaba kabo ant šių patalpų išorės sienų. Iškaboje parašyta, kad jis nuomoja šias patalpas šiame pastate, ir nurodyti jo telefono numeriai, kuriais jis naudojasi, taip pat ir jo elektroninis paštas. Iškaba atsirado, kai įsigijo šias patalpas kažkur prieš porą metų. Jos turinys pasikeitė po pirmo patikrinimo, nes jam pasakė, kad jis reklamuoja įmonės svetainę, ir tuomet pakeitė kontaktinę informaciją, bet vis tiek viskas tęsėsi. Negalėtų tiksliai prisiminti, su kuriuo asmeniu iš savivaldybės bendravo. Jam negalėjo konkrečiai paaiškinti, kur čia yra reklama, tiesiog norėjo nubausti, nors klausė, ką jam daryti, kad tai neatrodytų kaip reklama. Todėl kreipėsi į teismą, kad galėtų išsiaiškinti ir sužinoti, ką daryti, kad nebūtų baudžiamas asmuo. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra apie 25 kvadratinius metrus, tai yra viena patalpa. Iki patikrinimo šios patalpos buvo išnuomotos, sutartis sudaryta tarp jo, kaip fizinio asmens, ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Iškabos tikslas buvo tas, kad žmonės jau buvo pasiruošę išeiti, nes įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra ant bankroto ribos, ir jie gali išeiti. Todėl ateityje pakabino tą iškabą, kad galėtų susirasti kitą nuomos partnerį. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninis el. paštas, kurį kartais naudoja ir darbui, bet pagrindinis darbui skirtas el. paštas yra (duomenys neskelbtini). Jam neaišku, kur čia yra įžvelgiama reklama. Nesupranta, už ką yra kaltinamas, nes supranta, kad tai yra iškaba, o ne reklama. Teoriškai supranta kaltinimą, bet nepripažįsta kaltės. Ši iškaba nėra reklama. Be to, buvo atvejų prieš keletą metų, kai Šiaulių miesto savivaldybė taip pat įžvelgė reklamą iškaboje, bet kai paaiškino savivaldybės darbuotojams, jie suprato, ir jam nebuvo jokių priekaištų. Norėtų paminėti, kad miestas yra pilnas panašių iškabų ant pastatų, kur žmonės nori išnuomoti savo patalpas, ir mano, kad Šiaulių miesto savivaldybė nepatikrina, ar tas numeris priklauso įmonei. Anksčiau yra buvęs trauktas administracinėn atsakomybėn ir dabar situacija panaši. Dėl ankstesnio nurodymo sumokėjo baudą, nes manė, kad sumokėjus minimalią baudą, galės pateikti skundą ir prašyti nutarimą panaikinti bei grąžinti pinigus. Tačiau išėjo taip, kad jei sumokėjo, tai reiškia, kad nebegalima skųsti nutarimo. Iki šiol nėra pripažinęs kaltės dėl (duomenys neskelbtini). Jei teismas nuspręs, kad tai vis dėlto yra reklama, aišku, kad nuims visas iškabas arba gaus visus reikiamus leidimus reklamai. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima nekilnojamojo turto agentūros veikla, įskaitant nekilnojamojo turto pardavimą, pirkimą, tarpininkavimą, nuomą, sklypų dalijimą ir pan. Įmonė buvo įkurta apie 1995 metus ir nuo tada jis užima vadovo pareigas, nes pats įkūrė šią įmonę. Kalbant apie šrifto naudojimą iškaboje, mano, kad tai nėra jo prekinis ženklas. Mano, kad iš to negalima manyti, jog tai yra reklama. Telefono numerį naudoja tiek kaip fizinis asmuo, tiek kaip įmonės vadovas. Telefonas skirtas tam, kad galėtų susisiekti su juo, kaip su fiziniu asmeniu dėl (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos. Taip pat norėtų pakartoti, kad tai nėra reklamuojama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla, nes nėra nurodyta, kad jis perka sklypus, parduoda, tarpininkauja ir pan. Tai reiškia, kad tas šriftas nėra užregistruotas kaip prekinis ženklas, kurį skatina populiarinti. Tas tentas nebuvo darytas specialiai šitam objektui, jis galbūt buvo perkeltas nuo kitų patalpų, nes jis jas turi kelias. Pripažįsta faktą, kad iškaba buvo pakabinta 2023-05-30 ant pastato (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio dienai ši iškaba ten yra, nieko nekeitė. Nežino, ar ant to pastato yra namo numeris.

Liudytoja E. V. teisme parodė, kad, kiek pamena, balandžio 27 d. A. B. buvo informuotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prevenciniu pranešimu apie galimai daromą pažeidimą. Žodį „galimai“ vartoja todėl, kad mėgsta naudoti žodį „galimai“, nes galbūt A. B. pateiks kažkokį archyvinį leidimą, kurio nemato sistemoje. Buvo duota 20 darbo dienų pažeidimui pašalinti, tai reiškia, arba išsiimti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimą reklamai, arba pašalinti išorinį įrenginį. A. B. tą pačią dieną parašė el. paštu, kad nesupranta, už ką jam skiriama bauda, ir paprašė paaiškinimo. Praėjus tam terminui - 20 darbo dienų, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Sistemoje mato, kad leidimas neišduotas, niekas nesikreipė. Tuomet buvo nuvykta į vietą, surašytas patikrinimo aktas, fiksuotas pažeidimas ir išsiųstas šaukimas atvykti į protokolo surašymą. Į pirmąjį šaukimą A. B. parašė, kad serga, o į antrąjį šaukimą, jeigu teisingai prisimena, buvo pakartotinė situacija. Tačiau bijo pameluoti, nes kažkada buvo paprašyta atidėti, norint sulaukti sprendimo kitoje panašioje byloje, susijusioje su A. B.. Kadangi A. B. neatvyko, buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, nurodymas neįvykdytas ir dėl to priimtas nutarimas, kurį A. B. apskundė. Patikrinimą atliko kartu su kolege I. R., kuri yra įrašyta kaip liudytoja. Patikrinimą atliko po to, kai buvo siųstas prevencinis pranešimas ir suteikta 20 darbo dienų. Balandžio 27 dieną buvo išsiųstas prevencinis pranešimas dėl galimo pažeidimo ir suteikta 20 darbo dienų, kaip jau minėjo anksčiau, kad būtų galima gauti reklamos leidimus arba pašalinti išorinį įrenginį. Po šio termino buvo atliktas patikrinimas vietoje, siekiant nustatyti, ar ta reklama yra ar ne. Iškaboje vienintelis skirtumas buvo tas, kad el. pašto adresas vietoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai buvo minimalus pokytis. Šių įrašų pokytis neturėjo jokios reikšmės vertinimui, nes jau minėjo, kas yra reklama. Reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija. Tai yra ūkinė ir komercinė veikla, apimanti įvairias paslaugas, įskaitant nekilnojamojo turto nuomą, pardavimus ir kt. Išorinė reklama apima stendus, iškabas ir kitas priemones, kurios yra sumontuotos ant pastatų išorės sienų, o ne pastatų viduje. Šiuo atveju kalbama apie išorinę reklamą. Taip pat norėtų paminėti, kad A. B. akcentavo, jog reikia taikyti Reklamos įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. Norėtų paaiškinti, kad nesugebėjo raštu paaiškinti A. B., jog kalbama apie išorinės reklamos priemones, o minėtas straipsnis kalba apie reklamą pastatų viduje. Šiuo atveju pateikimo priemonė yra ant pastato. Kaip pavyzdį gali pateikti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vidų, kur matomos tam tikros iškabos ir šioms priemonėms nereikia leidimo. Reklamos įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. kalba apie reklamos leidimą pastatų viduje. Nepriklausomai nuo to, ar tai fizinis asmuo, ar juridinis asmuo, leidimas vis tiek yra būtinas. O šiuo atveju, kodėl A. B. yra teismo posėdžių salėje, nes jis yra juridinio asmens vadovas, jis turėtų užtikrinti, kad įmonė veiktų laikydamasi teisės aktų, tai yra jo atsakomybė, kad įmonė veiktų laikydamasi teisinių reguliavimo priemonių. Nori pasakyti, kad, žiūrint į šią išorinę reklamą mato tris žodžius: (duomenys neskelbtini), PARDUODAME, NUOMOJAME, ir jai ši reklama asocijuojasi su juridiniu asmeniu. Tai yra jos asmeninė nuomonė. Jei neklysta, vienas iš telefono numerių yra nurodytas įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, taip buvo nurodyta Registrų centre. Tai reiškia, kad reklama yra susijusi su juridinio asmens veikla. Tai yra tai, ką prisimena iš savo parodymų. Šiuos jos parodymus reikėtų suprasti, kad tai yra kalbama apie reklamą, kuriai reikalingas leidimas. Pasakė savo poziciją, kaip jai atrodo. Savo darbiniu telefonu nesinaudoja asmeniniais reikalais. Šrifto dydis nėra reglamentuotas, bet kaip žmogus, ji labiausiai atkreipia dėmesį į tai, kas jai krenta į akis. Raidžių dydį pabrėžia ne ji, bet tai, ką pasakė teismas, ir su tuo visiškai sutinka. Įmonė, juridinis asmuo reklamuoja, kad „(duomenys neskelbtini)“ užsiima turto pardavimu ar nuomos paslaugomis. Supranta, kad tai yra A. B. nuosavybė, tačiau, kaip jau minėjo, jai ta reklama asocijuojasi su juridiniu asmeniu. Tai nebuvo jos asmeninis vertinimas, ji rėmėsi būtent Reklamos įstatyme įtvirtinta sąvoka (cituojama tai, kas yra išorinė reklama). Baudžiamas tas, kurio iniciatyva yra pakabinta išorinė reklama. Visuomet yra aiškinamasi aplinkybės, kas užkabino reklamą, kokiu tikslu ir t. t. Baudžiama „(duomenys neskelbtini)“, nes iš iškabos jau iš toli mato, kad didžiosiomis raidėmis parašyta (duomenys neskelbtini). Jei bus užrašyta (duomenys neskelbtini), tuomet bus atliekamas tyrimas ir nustatys, kas visgi skleidžia tą išorinę reklamą. Tyrimo metu telefono numeris tik dar labiau sustiprino poziciją, kad tai yra juridinio asmens. Cituoja Reklamos įstatymo 12 str. 2 d. 1 p., dėl ko viduje nėra reikalingas leidimas. Jei yra stoginė ar kolonos, reklama skaitosi, kad tai yra statinio viduje, nesvarbu, kad nėra sienų.

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad jai buvo priskirta ši byla po Šiaulių apygardos teismo nutarties 2023-12-14. Ji buvo grąžinta tirti institucijai, priskirtam specialistui ir tai buvo ji. Grįžus bylai, buvo įvertintos visos aplinkybės, pradėta nuo pradžių, kada buvo užfiksuotas pažeidimas, t. y. 2023-05-30. Tai buvo dar kartą įvertinta, vizualizacija, išorinė reklama, ir, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo eksploatuojama neturint leidimo, buvo surašytas protokolas. Jis buvo surašytas atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo nutartį, kurioje buvo pabrėžta, kad nusižengimo protokolas nėra aiškus. Tai ji, surašydama protokolą, jį papildė. Protokolas pasipildė tuo, koks konkrečiai objektas su kokiais užrašais, kas parašyta ir kokia skleidžiama informacija. Toliau buvo papildyta, kas yra kas, t. y. kas yra iškaba, kas yra išorinė reklama ir kas yra reklama. Dar buvo papildyta, kodėl tai buvo traktuojama, kad tai yra reklama, ir papildyta, kodėl būtent A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn už išorinės reklamos eksploatavimą be leidimo. Iškaba atitinka išorinės reklamos sąvoką, kadangi reklamos pateikimo priemonė yra ant pastato sienos. Joje yra žodžiai „nuomojame“, „parduodame“, kurie skatina įsigyti prekes ar paslaugas, t. y. nekilnojamąjį turtą. Pagal Reklamos įstatymą reklama yra bet kokia forma skleidžiama informacija, kuri skatina įsigyti prekes ar paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą. Reklamos skleidėjas buvo nustatytas pagal (duomenys neskelbtini) domeną, kuris yra elektroninio pašto domenas ir internetinės svetainės domenas. Nuėjus į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), skiltyje „Apie mus“ nurodoma, kad tai yra nekilnojamo turto agentūra, kuri nuomoja ir parduoda nekilnojamąjį turtą. Nukeliavus prie kontaktų interneto svetainėje, yra tokia informacija, kad tai yra A. B. kompanija ir yra adresas. Tada yra Registrų centro išrašas, kad tai A. B. kompanija ir jis yra vadovas. Protokolas buvo surašytas kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Pirmą kartą buvo balandžio mėnesį ir išrašas buvo su interneto svetaine (duomenys neskelbtini). Tuomet pasikeitė kontaktas, tačiau šis pasikeitimas nieko nelemia. Domenas sutampa ir domenas yra tiek elektroninio pašto domenas, susijęs su svetaine. Nurodytas fizinio asmens paštas sutampa su įmonės, kuri verčiasi ta veikla, domenu. Leidimas reikalingas, nes nuosavybės teisė priklauso konkrečiam asmeniui. Leidimas taip pat reikalingas visai išorinei reklamai. Mano, kad nėra skirtumo, ar sutartis sudaro „(duomenys neskelbtini)“ ar A. B.. Dėl šrifto reklamai tai yra svarbu, tie kertiniai žodžiai: PARDUODAME, NUOMUOJAME, taip pat yra išryškinti ir „(duomenys neskelbtini)“ - tai yra pagrindinė informacija, kur ieškoti ir pas ką kreiptis. Jei būtų parašyta (duomenys neskelbtini), tuomet būtų atliekamas tyrimas, nes pasikeitė aplinkybės ir būtų visa informacija įvertinta naujai ir ieškoma atsakingo asmens. Kaip ir sako, būtų atliekamas tyrimas ir vertinama informacija, kuri pateikta išorinėje reklamoje. Teisinio reglamentavimo šriftui nėra. Tai nėra jos asmeninis vertinimas, yra vertinama visa visuma. Neturi galimybės išmatuoti šrifto dydžio, tai tiesiog yra dėmesio atkreipimo santykis. Nebuvo atliktas naujas patikrinimas, nes pažeidimas užfiksuotas 2023-05-30 ir vertinamos tos dienos aplinkybės. Pažeidimas buvo fiksuotas dalyvaujant dviem skyriaus specialistams, tai tą faktą gali paliudyti tiesiog kitas specialistas. Byla buvo gražinta tirti iš naujo, o nedaryti naujų fotofiksacijų. Reklamos įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. būtent numato, kad išorinė reklama ir jos pateikimo priemonės yra statinio viduje, kur yra vykdoma veikla, o šiuo atveju pateikimo priemonė yra ant pastato išorės sienos. Kad būtų aiškiau, pateikia pavyzdį: kai yra prekybos centrai ir juose ant parduotuvių sienų yra reklamos, tai šiems objektams leidimas nereikalingas. Yra aiškinamasi apie išorinę reklamą, o apie A. B. šeimą nesidomėjo. Registrų centre matoma, kad A. B. yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Į klausimą dėl mėsos jai nepakanka informacijos A. B. atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą. Aptariama teisės normos dispozicija yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šiame straipsnyje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl su išorinės reklamos įrengimu susiję reikalavimai yra reglamentuojami kituose teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju aktualus yra Reklamos įstatymas.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatoma išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su leidimo išdavimu, atsisakymu išduoti leidimą, įspėjimu apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimu, įgyvendinimo tvarka, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670, 4 punkte nurodyta, jog išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1–5 dalyse nustatytais išorinės reklamos įrengimo reikalavimais, o tų pačių taisyklių 9 punkte nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą, išskyrus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimas nereikalingas, kai: 1) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla; 2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės; 3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama; 4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą; 5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m² ploto iškaba; 6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog A. B. nesutinka su jam inkriminuota veika pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad kaltinime minimos patalpos ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturi nieko bendro, kadangi jos priklauso jam, kaip fiziniam asmeniui, o iškaba kabo ant šių patalpų išorės sienų. Iškaboje parašyta, kad jis šiame pastate nuomoja patalpas bei nurodyti jo asmeniniais tikslais naudojami telefono numeriai ir elektroninis paštas. Po pirmo patikrinimo iškaboje nurodytos informacijos turinys pasikeitė, kadangi buvo informuotas apie reklamuojamą įmonės svetainę. Elektroninis paštas - (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninis, kurį kartais naudoja ir darbui, tačiau pagrindinis darbui skirtas elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Konkrečiai niekas negalėjo paaiškinti, kur čia yra įžvelgiama reklama. Nesupranta, kuo yra kaltinamas. Supranta, jog tai yra iškaba ir ji nėra reklama. Teoriškai kaltinimą supranta, bet nepripažįsta kaltės. Anksčiau yra buvęs trauktas administracinėn atsakomybėn dėl panašios situacijos. Ankstesniu nurodymu baudą sumokėjo manydamas, kad sumokėjus minimalią baudą galės pateikti skundą ir prašyti nutarimą panaikinti bei grąžinti pinigus, bet išėjo taip, kad sumokėjus nutarimo skųsti nebegalima. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima nekilnojamojo turto agentūros veikla, įskaitant nekilnojamojo turto pardavimą, pirkimą, tarpininkavimą, nuomą, sklypų dalijimą ir pan. Jis pats įkūrė šią įmonę ir nuo įmonės įkūrimo jis užima vadovo pareigas. Nemano, jog pasirinktas šriftas iškaboje yra jo prekinis ženklas, iš to negalima manyti, jog tai yra reklama. Telefono numerį naudoja tiek kaip fizinis asmuo, tiek kaip įmonės vadovas. Telefonas skirtas tam, kad galėtų susisiekti su juo, kaip su fiziniu asmeniu, dėl nurodomų patalpų nuomos. Pakartoja, kad nėra reklamuojama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla, nes nėra nurodyta, kad ji perka sklypus, parduoda, tarpininkauja ir pan. Šriftas nėra užregistruotas kaip prekinis ženklas, skatinantis populiarinti. Tentas nebuvo darytas specialiai kaltinime nurodytam objektui, galimai buvo perkeltas nuo kitų turimų patalpų. Faktą, kad iškaba buvo pakabinta 2023-05-30 ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pripažįsta.

Iš A. B. duotų paaiškinimų matyti, kad iš jis dėl iškabos su jame nurodyta informacija pakabinimo ant kaltinime nurodyto statinio ir buvimo ant jo 2023-05-30 pripažįsta, tačiau nepripažįsta, kad šioje iškaboje pateikta informacija turėtų būti traktuojama kaip reklama, kuriai pagal teisinį reglamentavimą reikalingas leidimas.

Pirmiausiai pasisakytina dėl klausimo, kas yra laikoma reklama. Reklamos sąvoka, kaip jau nurodyta aukščiau, yra pateikta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte, kad tai yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. To paties įstatymo 2 straipsnio 1ˡ punkte apibrėžta iškabos samprata, kad tai yra ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte pateikta išorinės reklamos definicija, jog tai yra reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma: 1) reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės; 2) iškaboje pateikiama informacija.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kaltinime nurodytas objektas su užrašu „Parduodame, nuomojame prekybines, gamybines, sandėliavimo patalpas šiame pastate, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ atitinka išorinės reklamos požymius, kadangi jis yra ant išorinės pastato sienos (ne patalpoje), yra nurodytas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, teikiamų paslaugų pavadinimas ir kontaktiniai duomenys (elektroninis paštas, telefono numeriai) bei pateikta informacija skatina naudotis siūlomomis paslaugomis (pirkti, nuomotis prekybines, gamybines, sandėliavimo patalpas), t. y. skleidžiama informacija susijusi su ūkine komercine veikla. Atkreiptinas dėmesys, jog Reklamos įstatyme iškabos sąvokos apibrėžtyje (aptarta aukščiau) nurodoma iškabos pateikimo vieta ir nustatomas baigtinis sąrašas informacijos, kurią galima pateikti iškaboje. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju objektas su užrašu „Parduodame, nuomojame prekybines, gamybines, sandėliavimo patalpas šiame pastate, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ viršija iškabai keliamus skelbiamos informacijos reikalavimus (elektroninio pašto, telefonų numerių nurodymas į baigtinį sąrašą nepatenka). Iš šio objekto fotofiksacijos matyti ir tai, kad joje pateikta informacija akivaizdžiai skatina naudotis įmonės siūlomomis paslaugomis, kas, vadovaujantis įstatymu, yra traktuotina kaip reklama. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl iškabos pripažinimo (nepripažinimo) išorine reklama, esminę reikšmę turi tai, ar tokioje iškaboje skleidžiama informacija laikytina susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla ir skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Bendrovės iškaba, kurioje pateikta informacija skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis paprastai laikytina išorine reklama ir ji turi būti naudojama paisant teisės aktuose nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. Vertinant, ar informacija, esanti iškaboje, skatina ar neskatina įsigyti prekių, naudotis paslaugomis, atsižvelgtina į tokios informacijos turinį, iškabos buvimo vietą, jos formą, dydį ir kt. Skatinančia vartotojus įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis (kartu ir išorine reklama) gali būti pripažinta ne tik informacija, kuria daromas tiesioginis poveikis vartotojui dėl prekių ar paslaugų pasirinkimo (pvz., nurodoma prekių svarba vartotojui, jų naudingosios savybės, kalbama apie nuolaidas prekių įsigijimui ar paslaugų suteikimui arba apskritai siūloma vartotojui pirkti prekes, suteikti jam paslaugas), bet ir bendro pobūdžio informacija, kuria tiesiogiai ir nesiūloma vartotojui pirkti prekes ar suteikti paslaugas (pvz., informacija apie asmens, užsiimančio komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, veiklos pobūdį, teikiamų paslaugų rūšis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-82-895/2015). Nagrinėjamu atveju nustačius išorinės reklamos pateikimo priemonės – iškabos požymius, pripažįstant joje skelbiamą informaciją išorine reklama, būtina nustatyti, kad tokia informacija tiek pagal savo turinį, tiek išraiškos formą yra susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla ir gali daryti poveikį vartotojų apsisprendimui dėl atitinkamų paslaugų pasinaudojimo, t. y. skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių ir teismas konstatuoja, jog iš objekto su pateikta informacija įrengimo vietos, joje pateiktos informacijos turinio ir jos pateikimo formos yra akivaizdu, kad ši informacija neabejotinai susijusi būtent su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkine komercine veikla ir joje pakankamai aiškiai, siekiant atkreipti vartotojų dėmesį, atsispindi įmonės veiklos pobūdis, siūlomos paslaugos, kurių pasinaudojimui nurodomi dar ir įmonės disponuojami kontaktiniai duomenys – elektroninio pašto adresas, telefono numeriai. Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek teisme nurodė, jog informacijoje pateiktas elektroninis paštas yra jo išimtinai asmeninis ir darbo tikslais naudojamas tik kartais, o esantis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas negali būti sietinas su įmonės reklamavimu, nes įstatymas nedraudžia tokio pobūdžio elektroninio pašto naudoti asmeniniais tikslais, tačiau toks argumentas laikytinas gynybiniu ir kaltės nešalina, kadangi pareiškėjo vadovaujamos individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusi išskirtinai su nekilnojamojo turto pardavimu, nuoma, o objekte pateikta informacija (tiek teikiamų paslaugų pobūdis, tiek kontaktiniai duomenys) atspindi išskirtinai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginę veiklą. Patikrinus ir įmonės internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), taip pat matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ reklamuoja teikianti su nekilnojamuoju turtu susijusias paslaugas, t. y. svetainėje nurodoma „Parduodame (įvairų nekilnojamąjį turtą pagal Jūsų poreikius)“, „Nuomojame (siūlome įvairios paskirties patalpas ilgalaikiems ar trumpalaikiems jūsų verslo poreikiams)“, „Konsultuojame (padedame parduoti, pirkti ar investuoti į nekilnojamą turtą bei konsultuojame norint gauti būsto paskolą)“. Svetainėje pateikiamas ir įmonės elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir yra vienas iš nurodytųjų aptariamame objekte su užrašu, o internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) informacijoje apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nurodomas ir kitas pažymėtas įmonės naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, jog pateiktas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kurį neva pareiškėjas naudoja daugiausiai asmeniniais tikslais, sudarytas integruojant įmonės pavadinimą, lygiai taip pat, kaip ir svetainėje nurodytame pašte (duomenys neskelbtini), kas neabejotinai akcentuoja pačią įmonę, nepriklausomai nuo to, kad papildomai pridedamas ir fizinio asmens, kuris, beje, yra šios įmonės vadovas, vardas. Be to, kaip teisme parodė liudytoja I. B., nustatinėjant pažeidėją, reklamos skleidėjas buvo nustatytas būtent pagal (duomenys neskelbtini) domeną, kuris yra ir elektroninio pašto domenas, ir internetinės svetainės domenas. Todėl, atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, teismas su pareiškėjo argumentu, kad iškaboje (kaip įvardino pareiškėjas) pateikta informacija niekaip nėra susijusi su jo vadovaujamos įmonės reklamavimu, sutikti neturi pagrindo. Teismas konstatuoja, kad objekte skleidžiama informacija nepriskirtina tik tokiai, kuria siekta vartotojus informuoti apie teikiamas paslaugas. Priešingai – minimame objekte esanti informacija tiek pagal savo turinį, tiek išraiškos formą (šrifto dydį, stilių, ryškumą, žodžių išdėstymą), atsižvelgiant ir į šios iškabos įrengimo vietą, daro poveikį vartotojų apsisprendimui dėl iškaboje nurodytų paslaugų pasinaudojimo. Nežiūrint į tai, jog įstatymiškai nėra reglamentuota, koks konkrečiai pateikiamos vienokios ar kitokios informacijos šrifto dydis turi būti naudojamas, tačiau priimant sprendimą naudoti vienokį ar kitokį šriftą, jo dydį, ryškumą ir pan., turi būti įvertinama reklamos apibrėžtis, nes pasirinkta šrifto forma neabejotinai įtakoja vartotojų ekonominį elgesį. Todėl įvertinus visa, kas aptarta, kaltinime nurodytas objektas su užrašu laikytinas išorine reklama ir ją įrengiant turėjo būti paisoma išorinės reklamos įrengimui nustatytų reikalavimų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną reklama apibrėžiama kaip žinių skleidimas norint išgarsinti, patraukti, sudominti, todėl esminis reklamos požymis, padedantis ją atskirti nuo kitokios informacijos, yra specialus tikslas – siekimas daryti įtaką kitiems asmenims, jiems renkantis ar įsigyjant tam tikrus produktus, naudojantis paslaugomis. Dėl to nėra būtina, kad reklamoje būtų tiesiogiai kviečiama pirkti reklaminės veiklos subjekto prekes ar naudotis jo paslaugomis, pakanka, kad siekiama daryti įtaką kitiems asmenims, atkreipti į save dėmesį, nurodyti teikiamas paslaugas ir pan., kas nustatyta šiuo atveju.

Kitas aptartinas klausimas – tai Reklamos įstatyme numatytos išimtys, kada įrengiant išorinę reklamą leidimas nereikalingas. Teismo vertinimu, institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai konstatavo, kad išorinė reklama ant kaltinime nurodyto pastato yra skleidžiama neturint Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nustatyta tvarka išduoto leidimo. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad šiuo atveju leidimo skleisti reklamai iš viso nereikia, nes pateikta reklama ant pastato yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla, tačiau teismas pažymi, kad remiantis minėtu Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, leidimas nereikalingas tuomet, kai reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla. Šiuo atveju kaltinime nurodytas pastatas nepatenka į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reglamentavimą, kadangi šis pastatas yra statinys, atitinkantis visus statiniui keliamus reikalavimus ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 41-42), todėl negali būti laikomas statiniu su stogu ir galinėmis sienomis ar be jų, kaip pvz., kaip stoginė, prekybinis kioskas ir pan. Analogiško aiškinimo laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (Panevėžio apygardos teismo 2020-12-22 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-153-334/2020). Be to, pastebėtina, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla nėra susijusi su kaltinime nurodytu statiniu.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir tai, jog reikalaujamas leidimas nereikalingas, nes eksploatuojamas užrašas yra ant kaltinime nurodyto pastato, kuris priklauso pareiškėjo šeimai, sienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose esančiame pastate A. B. asmeninės sutuoktinio nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-parduotuvė, patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) (pastaba: patalpai nesuteiktas pilnas adresas), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41). Pažymėtina, jog teismas jau nustatė, kad eksploatuojamas objektas su kaltinime nurodytu užrašu ant minėtu adresu esančio pastato sienos laikytinas išorine reklama. Pateikiamos informacijos turinys pripažintinas reklama, kadangi skleidžiama informacija susijusi su ūkine komercine veikla, skatinanti naudotis nurodytomis paslaugomis. Nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas A. B. yra tiesiogiai susijęs su reklamoje nurodomos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jis yra jos vadovas ir savininkas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pardavimu, nuoma. Nagrinėjamu atveju neabejotinai atsispindi įmonės vadovo A. B. interesas (siekiama nauda) dėl reklamos įrengimo bei laikymo, todėl skleidžiamai išorinei reklamai, kuri yra tiesiogiai susijusi su įmone „(duomenys neskelbtini)“ bei jos veikla, reikalingas atitinkamas leidimas.

Teismas negali sutikti ir su pareiškėjo ir jo atstovės išsakytais argumentais, kad tinkamai nebuvo suformuluotas kaltinimas, nėra aiškiai nurodyta, koks subjektas už pažeidimą yra baudžiamas. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, jog iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, turinio matyti, kad jame užfiksuoti visi būtini ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys – data, laikas, vieta, taip pat ir inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė, nurodytas ir teisės aktai, kurių reikalavimus A. B. pažeidė. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokole, skundžiamame nutarime suformuluotas kaltinimas yra aiškus ir suprantamas. Administracinėn patrauktas asmuo apylinkės teisme aktyviai gynėsi nuo jam pareikšto kaltinimo, be to, tiek iš teismui pateikto skundo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų turinio matyti, kad A. B. supranta ir žino, kuo yra kaltinamas, tačiau nesutinka, kad jo atlikti veiksmai yra laikytini nusižengimu, už kurį galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnio pirmą dalį, t. y. už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad teoriškai kaltinimą supranta, bet nepripažįsta kaltės. Teismas pažymi, kad po Šiaulių apygardos teismo 2023-12-13 nutarties priėmimo, priešingai nei nurodo pareiškėjas ir jo atstovė, institucija visus nutartyje nurodytus trūkumus pašalino, naujai 2024-01-25 surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) itin išsamiai aprašytas užfiksuotas nusižengimas, jo nustatymo aplinkybės, aiškiai įvardintas administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas - A. B., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vienvaldiškai veikiantis individualios įmonės vardu pagal Individualių įmonių įstatymą ir atsakantis už individualios įmonės veiklos organizavimą bei pagal bendrą taisyklę atsakantis už savo veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Taip pat administracinio nusižengimo protokole įrašytas ir įstatyme numatytas reikalavimus atitinkantis administracinis nurodymas. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, jog jis negavo jokių pažeidimo fotonuotraukų, nebuvo nurodyta termino galimiems trūkumams pašalinti, pažymi, kad ANK nuostatos nenumato atsakomybėn traukiamam asmeniui privaloma tvarka siųsti nei bylos medžiagos (fotonuotraukų ir kt.), nei raštų su nurodomu terminu trūkumams pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo siųstas 2024-01-15 šaukimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo asmuo buvo informuojamas 2024-01-25 10.00 val. atvykti į instituciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui (1 t., b. l. 6). Asmeniui paskirtu laiku neatvykus, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo surašytas 2024-01-25 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, taip pat protokolu informuojant apie įpareigojimą per 20 darbo dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos pateikti institucijai paraišką dėl reikiamo leidimo išdavimo, o leidimo negavus, išorinės reklamos naudojimą nedelsiant nutraukti. Teisės aktų nustatyta tvarka protokolas išsiųstas asmeniui elektroniniu paštu valstybės informacinėse sistemose nurodytu adresu. Administracinio nurodymo neįvykdžius, buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuris vėlgi buvo išsiųstas pareiškėjui. Į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdį institucijoje administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku pareiškėjas neatvyko, todėl nutarimas buvo priimtas jam nedalyvaujant. Matyti, kad visi reikalingi procesiniai dokumentai asmeniui buvo išsiųsti atitinkant teisės aktų reikalavimus, šių dokumentų gavimo faktą pareiškėjas pripažįsta, neginčija, tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu juos gavęs patvirtino, todėl dėl asmens tinkamo informavimo apie administracinio nusižengimo padarymą, jo nagrinėjimo eigą, priimtų procesinių sprendimų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateikimą teismui abejonių nekyla. Kaip ir jokių trūkumų ar neaiškumų, iš kurių nebūtų suprantama nusižengimo esmė ir reikšmingos bylai aplinkybės, nagrinėtinu atveju teismas neįžvelgia. Pareiškėjo atstovė baigiamosios kalbos metu nurodė, kad savivaldybė nepateikė jokių naujų pažeidimo nuotraukų pareiškėjui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad dėl padaryto pažeidimo aktuali yra fotofiksacija, daryta 2023-05-30, t. y. nusižengimo padarymo metu. Asmeniui, tiek surašant 2024-01-25 administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant skundžiamą nutarimą, buvo vadovaujamasi fotofiksacija, daryta 2023-05-30, t. y. nusižengimo padarymo metu. Todėl, jeigu vėliau ir buvo atlikti kokie nors kaltinime nurodytame objekte su užrašu pakeitimai, lemiamos reikšmės kaltės klausimui nebeturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo ir jo atstovės argumentai dėl procesinių dokumentų neišsamumo, neaiškumo, tam tikros bylos medžiagos (fotofiksacijų) neišsiuntimo atmestini kaip nepagrįsti.

Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. B. veika kvalifikuota teisingai ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.), nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.).

Konstatuotina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024-03-20 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byla A. B. atžvilgiu nebuvo nutraukta, patirtos 650 Eur išlaidos atstovės advokatės pagalbai apmokėti nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovės advokatės D. M. skundo netenkinti.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024-03-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Netenkinti prašymo priteisti 650 Eur atstovės advokatės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas