Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovės advokatės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. R. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas 220 eurų dydžio bauda. A. B. nubaustas už tai, kad jis, būdamas A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą, 2023 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini), eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemonę, ant kurios skleidė išorinę reklamą, neturėdamas suteikto ir galiojančio (duomenys neskelbtini) administracijos leidimo. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2023 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, 4 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdama su minėtu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. R. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr(duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovė advokatė D. M. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydama panaikinti minėtą nutarimą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Apeliaciniame skunde keliamas A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. iškabą pakabino kaip fizinis asmuo ant jam kaip fiziniam asmeniui priklausančių patalpų išorinės sienos ir siekdamas išnuomoti ar parduoti patalpas tame konkrečiame pastate, tai nėra jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ reklama, tad leidimas įrengti šią iškabą jam nebuvo reikalingas, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl kurių skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta.

13. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

14. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Šioje byloje esantys įrodymai yra įvertinti, o padarytos išvados pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. veikoje nagrinėjamu atveju yra visi būtinieji ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, A. B. pagrįstai (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

16. Nagrinėjamu atveju A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad 2023 m. gegužės 30 d. ant pastato sienos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo eksploatuojama A. B. pakabinta iškaba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir ši išorinė vaizdinė reklama buvo skleidžiama neturint (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduoto leidimo išorinei reklamai skleisti. A. B. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nesilaikė Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, 4 punkte numatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad leidimas nereikalingas, kai: 1) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla; 2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės; 3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama; 4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą; 5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m² ploto iškaba; 6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1–5 dalyse nustatytais išorinės reklamos įrengimo reikalavimais. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9 punkte taip pat numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą, išskyrus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

18. Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, siekiant išvengti galimo neaiškumo atskiriant iškabą nuo kitos išorinės reklamos, pavyzdžiui, tais atvejais, kai leidimas iškabai įrengti nereikalingas, yra aiškiai apibrėžtos iškabos ir išorinės reklamos sąvokos. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalyje nurodyta, kad iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė. Taigi iškabos sąvokos apibrėžtyje aiškiai nurodoma iškabos pateikimo vieta ir nustatomas baigtinis sąrašas informacijos, kurią galima pateikti iškaboje. Iškabos tikslas yra pateikti esminę, minimalią informaciją apie ūkio subjektą (jo pavadinimą, teikiamų paslaugų pavadinimą, prekių ženklą ir pan.).

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino, kad A. B. skelbiama informacija viršija iškabai keliamus skelbiamos informacijos reikalavimus. A. B. įrengtoje iškaboje pateikta informacija ne tik apie siūlomas paslaugas („(duomenys neskelbtini)“) ir šių paslaugų teikimo vietą („(duomenys neskelbtini)“), bet ir elektroninio pašto adresas bei telefono numeriai. Apylinkės teismas tinkamai nurodė, jog informacija apie elektroninio pašto adresą ir nurodyti telefono numeriai yra nebūdinga anksčiau minėtos iškabos sąvokai, kurioje gali atsispindėti tik prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.

20. Apygardos teismo vertinimu, iškaba su joje pateikta informacija „(duomenys neskelbtini)“ atitinka reklamos sąvoką, numatytą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad ši reklama nėra suderinta su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, leidimas jai nėra duotas. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes nustatydamas, jog A. B. skelbiama informacija nėra iškaba, o yra priskirtina išorinės reklamos pateikimo priemonėms (yra ne patalpose, yra nurodytas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, teikiamų paslaugų pavadinimas ir kontaktiniai duomenys (elektroninis paštas, telefono numeriai) bei pateikta informacija skatina naudotis siūlomomis paslaugomis ((duomenys neskelbtini)), tai yra skleidžiama informacija susijusi su ūkine komercine veikla), kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 8 dalyje, ir kuriai reikalingas leidimas (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

21. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn aptraukto asmens atstovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl A. B. yra baudžiamas kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, nors reklamoje ši įmonė nereklamuojama, iškabą A. B. pakabino kaip fizinis asmuo ant konkrečių jam, kaip fiziniam asmeniui, priklausančių patalpų išorinės sienos ir siekdamas (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad iš minėtos iškabos įrengimo vietos, iškaboje pateiktos informacijos turinio ir jos pateikimo formos (šrifto dydžio, stiliaus, ryškumo, žodžių išdėstymo) akivaizdu, jog pateikta informacija yra susijusi su A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkine komercine veikla ir joje pakankamai aiškiai, siekiant atkreipti vartotojų dėmesį, atsispindi įmonės veiklos pobūdis, siūlomos paslaugos ir įmonės kontaktiniai duomenys – elektroninio pašto adresas bei telefono numeriai. Minėta iškaba buvo siekiama daryti poveikį vartotojų apsisprendimui dėl naudojimosi iškaboje nurodytomis paslaugomis, todėl iškaboje pateikta informacija nėra laikytina tik tokia, kuria buvo siekiama informuoti vartotojus apie A. B. kaip fizinio asmens teikiamas paslaugas.

22. Kaip nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-82-895/2015 yra išaiškinusi, kad sprendžiant dėl bendrovės iškabos pripažinimo (nepripažinimo) išorine reklama, esminę reikšmę turi tai, ar tokioje iškaboje skleidžiama informacija laikytina susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla ir skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Bendrovės iškaba, kurioje pateikta informacija skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis paprastai laikytina išorine reklama ir ji turi būti naudojama paisant teisės aktuose nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. Vertinant, ar informacija, esanti iškaboje, skatina (ar neskatina) įsigyti prekių (naudotis paslaugomis), atsižvelgtina į tokios informacijos turinį, iškabos buvimo vietą, jos formą, dydį ir kt. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad skatinančia vartotojus įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis (kartu ir išorine reklama) gali būti pripažinta ne tik informacija, kuria daromas tiesioginis poveikis vartotojui dėl prekių ar paslaugų pasirinkimo (pavyzdžiui, nurodoma prekių svarba vartotojui, jų naudingosios savybės, kalbama apie nuolaidas prekių įsigijimui ar paslaugų suteikimui arba apskritai siūloma vartotojui pirkti prekes, suteikti jam paslaugas), bet ir bendro pobūdžio informacija, kuria tiesiogiai ir nesiūloma vartotojui pirkti prekes ar suteikti paslaugas (pavyzdžiui, informacija apie asmens, užsiimančio komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, veiklos pobūdį, teikiamų paslaugų rūšis).

23. Iš prie 2023 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus patikrinimo akto „Dėl išorinės reklamos kontrolės“ Nr. (duomenys neskelbtini) esančios iškabos nuotraukos (1 t., b. l. 36-37) matyti, kad žodis „(duomenys neskelbtini)“, esantis iškaboje nurodytame elektroninio pašto adrese „(duomenys neskelbtini)“ bendrame iškabos plote užima didžiausią vietą, parašytas didžiausiu ir išsiskiriančiu šriftu (kiti to paties elektroninio pašto adreso žodžiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikti akivaizdžiai mažesniu šriftu. Siūlomos paslaugos „(duomenys neskelbtini)) ir kontaktiniai telefono numeriai taip pat parašyti didesniu ir ryškesniu šriftu.

24. Tiek pats A. B. apylinkės teisme nurodė, tiek apeliaciniame skunde nurodyta, jog iškaboje pateiktas elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“ yra A. B. išimtinai asmeninis ir darbo tikslais naudojamas tik kartais, o jame esantis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas negali būti sietinas su įmonės reklamavimu, ir vien tai, kad paties A. B. ir jo įmonės telefono numeriai sutampa, nereiškia, kad tokiu būdu yra reklamuojama būtent įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokie argumentai laikytini gynybiniais ir nepaneigia teismo išvados, kad iškaboje nurodyta informacija yra susijusi su A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkine komercine veikla. A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad ši įmonė yra nekilnojamo turto agentūra, teikianti (duomenys neskelbtini) paslaugas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje prie kontaktų yra pateikiamas ir telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris ir yra vienas iš nurodytųjų iškaboje, esančios ant pastato sienos adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje apie A. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonės naudojamas mobilaus telefono numeris nurodomas ir kitas iškaboje pažymėtas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, iškaboje pateiktas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) sudarytas integruojant įmonės pavadinimą lygiai taip pat, kaip ir įmonės elektroninėje svetainėje prie įmonės kontaktų nurodytame elektroninio pašto adrese (duomenys neskelbtini), be kita ko, kaip minėta, iškaboje žodis „(duomenys neskelbtini)“ parašytas didžiausiu ir išsiskiriančiu šriftu, ir tai akivaizdžiai akcentuoja įmonės pavadinimą, nepriklausomai nuo to, kad papildomai pridedamas ir fizinio asmens, kuris, beje, yra šios įmonės vadovas ir tiesiogiai susijęs su reklamoje nurodomos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla, vardas „(duomenys neskelbtini)“.

25. Apeliaciniame skunde A. B. atstovė nurodo, kad įstatymuose jokių konkrečių reikalavimų iškabos/reklamos šriftui nėra, todėl nors užrašas „(duomenys neskelbtini)“ bendrame iškabos plote užima didžiausią vietą, tačiau (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nenurodė nė vieno teisės akto, kurį pažeidė A. B., pasirinkdamas teksto šriftą. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apylinkės teismas teisingai nurodė, jog iš tiesų įstatymiškai nėra reglamentuota, koks konkrečiai pateikiamos vienokios ar kitokios informacijos šrifto dydis turi būti naudojamas iškaboje, tačiau pasirinkta viena ar kita šrifto forma ir dydis neabejotinai įtakoja vartotojų elgesį. Paprastai reklamos tikslas – žinutė turi būti lengvai perskaitoma per vieną akimirką net iš didelio atstumo, todėl visuotinai žinoma, kad reklamoje didesnis ir ryškesnis šriftas būtent ir naudojamas vartotojų dėmesiui atkreipti ir kad esminė reklamos informacija būtų perskaitoma net iš didesnio atstumo, nes kuo mažesnės reklamos raidės, tuo jas sunkiau perskaityti, ypač iš tolo. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad iškaboje žodis „(duomenys neskelbtini)“, esantis iškaboje nurodytame elektroninio pašto adrese „(duomenys neskelbtini)“ vaizduojamas didžiausiu ir ryškiausiu šriftu, siekiant atkreipti vartotojų dėmesį būtent į įmonės pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“.

26. Kaip minėta, A. B. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas. Jo vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini), šioje byloje minimoje iškaboje pateikta reklama tiesiogiai susijusi su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir jos veikla. Anksčiau nurodytos aplinkybės dėl minėtos iškabos įrengimo vietos, iškaboje pateiktos informacijos turinio ir jos pateikimo formos nagrinėjamu atveju neabejotinai atskleidžia A. B. interesą (siekiamą naudą) dėl reklamos įrengimo bei laikymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą (taip pat ir už veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai), todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad A. B. kaltė įrodyta ir jis teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį.

27. A. B. atstovės advokatės tvirtinimu, iškaba yra ant pastato, priklausančio A. B. šeimai, sienos, o iškaboje nurodyta informacija „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla, todėl remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, leidimas šiai iškabai nereikalingas. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog leidimas nereikalingas, kai reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas statinį apibrėžia kaip pastatą arba inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Nagrinėjamu atveju pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra statinys (atitinka statiniui keliamus reikalavimus), įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau jis neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto statinio apibrėžimo, kuriame esančioms reklamos pateikimo priemonėms nereiktų leidimo, nes (duomenys neskelbtini), esantis pastatas nėra statinys su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų (kaip pavyzdžiui, stoginė, prekybinis kioskas, degalinė ir pan.). Be to, minėta iškaba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ yra ne statinyje, o ant išorinės pastato sienos. Nors A. B. atstovė advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad iškaba yra ant pastato, priklausančio A. B. šeimai, sienos, tačiau ši aplinkybė nekeičia anksčiau padarytos išvados. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame pastate A. B. asmeninės sutuoktinio nuosavybės teise priklauso tik negyvenamoji patalpa-parduotuvė, patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), o ne visas pastatas (1 t., b. l. 41-42). Be to, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai leidimas įrengti išorinę reklamą yra nereikalingas, ir šiame sąraše išimtis, kai išorinė reklama įrengta ant šeimai ar artimiesiems giminaičiams priklausančio pastato išorinės sienos, nenumatyta. Tai, kad iškaboje nurodoma, jog pateikta reklama, susijusi su šiame pastate vykdoma veikla („(duomenys neskelbtini)“) taip pat nepaneigia išvados, kad šiai reklamai buvo reikalingas leidimas.

28. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl to paties administracinio nusižengimo jau buvo priimtas Institucijos nutarimas, kurį galiausiai Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino. Institucija, surašiusi naują nutarimą, iš esmės nieko nepakeitė, nukopijavo jau prieš tai apskųsto ir Šiaulių apygardos teismo panaikinto nutarimo tekstą. Be to, Institucija A. B. nepateikė jokių pažeidimo fotonuotraukų, nenurodė termino galimiems trūkumams pašalinti ar pan.

29. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad į juos labai išsamiai buvo atsakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, kur teismas teisingai nustatė, kad po Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria panaikinti anksčiau priimti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartis ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo, Institucija visus nutartyje nurodytus trūkumus pašalino, 2024 m. sausio 25 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo priimtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti visi būtini ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys – itin išsamiai aprašytas užfiksuotas nusižengimas, jo data, laikas, vieta, taip pat ir inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė, nusižengimo nustatymo aplinkybės, aiškiai įvardintas administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas – A. B., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nurodyti ir teisės aktai, kurių reikalavimus A. B. pažeidė, administracinio nusižengimo protokole įrašytas ir įstatyme numatytas reikalavimus atitinkantis administracinis nurodymas, todėl tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek 2024 m. kovo 20 d. nutarime suformuluotas kaltinimas yra aiškus ir suprantamas ir A. B. apylinkės teisme aktyviai gynėsi nuo jam pareikšto kaltinimo, be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. suprato ir žinojo, kuo yra kaltinamas. Taip pat pažymėtina, kad ANK nuostatos nenumato atsakomybėn traukiamam asmeniui privaloma tvarka siųsti nei bylos medžiagos (fotonuotraukų ir kt.), nei raštų su nurodomu terminu trūkumams pašalinti. Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, dėl A. B. tinkamo informavimo apie administracinio nusižengimo padarymą, jo nagrinėjimo eigą, priimtus procesinius sprendimus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ir jų pateikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui abejonių nekyla.

30. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs A. B., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos - vyriausiųjų specialisčių E. V. ir I. B. paaiškinimus, ištyręs rašytinius bylos duomenis, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai padarė išvadą, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, 4 punkto reikalavimų pažeidimas ir A. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda (220 eurų bauda) paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovės advokatės apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

31. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovė naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu nutraukti, apygardos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei A. B. ar jo atstovė, kuri apeliaciniame skunde savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų A. B. palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

32. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti A. B. iš Institucijos visas jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju, asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. B. įgaliotos atstovės apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2024 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti A. B. atstovės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo A. B. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovės advokatės D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.