- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-153-334/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00071-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Molėtų rajono savivaldybės administracija
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2020-09-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 1 dalį 140 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad 2019-11-28 13.01 val. nustatyta ir užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. J., būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, kad be leidimo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje nebūtų įrengiama ir skleidžiama išorinė reklama, (duomenys neskelbtini), neturint Molėtų rajono savivaldybės nustatyta tvarka išduodamo leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje, skleidžia reklamines iškabas, turinių raidžių iškabas, reklaminį stendą su užrašais (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis 5 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. apskundė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020-11-10 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J.skundo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad buvęs (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. U. 2012-07-16 nustatyta tvarka Molėtų rajono savivaldybei pateikė paraiškas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) (įmonės pavadinimas, (duomenys neskelbtini) parduotuvė, reklaminis pilonas) ir sumokėjo rinkliavos mokestį. Administracijos 2012-10-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, kuris galiojo nuo 2012-11-05 iki 2013-11-05. Teismas pažymėjo, jog leidime taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kaip reklaminės veiklos užsakovas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, Molėtų savivaldybės tarybos sprendimų, Administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių reklaminę veiklą, reikalavimus, įskaitant ir tai, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus jo galiojimą, reklaminės veiklos subjektas per 5 darbo dienas privalo nukabinti reklamą, išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti aplinką (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymas Nr. 4-670). Teismas nurodė, kad R. J. įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas nuo 2014-04-01 ir kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog R. J. minimas asmuo – A. J. nuo 2004 m. būtų buvęs atsakingas už visų reikiamų leidimų išorinės reklamos skleidimui gavimą ar pratęsimą, nėra. Teismas nutartyje pažymėjo, kad leidimas galiojo iki 2013-11-05, o pažeidimas užfiksuotas 2019-07-07, 2019-08-03, 2019-11-28, todėl įvertinęs tai, kad išorinės reklamos leidimas buvo pasibaigęs, šis terminas nepratęstas, nebuvo išduotas naujas leidimas, o išorinė reklama nuo pastato nukabinta tik 2020-08-04, teismas padarė išvadą, kad minėta išorinė reklama iki 2020-08-04 minėtu adresu buvo skleidžiama neturint tam nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl R. J. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su minėta nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-11-10 nutartį bei Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2020-09-29 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4. Teigia, kad su savivaldybės administracijos priimtu nutarimu kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad nuo 2012-12-22 (duomenys neskelbtini) yra registruota (duomenys neskelbtini), tačiau ilgą laiką įmonė veiklą vykdė Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje ir čia buvo registruota jos buveinė adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jokie darbai (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra vykdomi, nuo 2014-12-22 vyksta įmonės restruktūrizavimo procesas. Teigia, kad nei (duomenys neskelbtini) vadovas arba restruktūrizavimo administratorius, kuris taip pat atstovauja įmonę, nei kiti įmonės darbuotojai niekada nebuvo informuoti apie užfiksuotus pažeidimus, susijusius su reklamos skleidimu neturint leidimo ir apie pažeidimą jis, R. J., sužinojo tik 2020-08-04 surašant jam protokolą. Pareiškėjo teigimu išorinė reklama, susijusi su (duomenys neskelbtini) pavadinimu, buvo įrengta dar 2004 m. ir likusi nuo to laiko iki 2020-08-04, kai ji visa buvo nuimta. Už tai buvo atsakingas darbuotojas A. J.. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas draudimas įrengti išorinę reklamą be leidimo gali būti taikomas tik jos įrengimo metu, bet ne jau įrengtai reklamai. Administracija į (duomenys neskelbtini) dėl reklamos skleidimo ilgą laiką niekaip nereagavo, o tuo metu galiojanti įstatymo redakcija – iki 2013 m. nenumatė baudų už reklamos skleidimą be leidimo. Pareiškėjas pažymi, kad reklama buvo įrengta ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau buvo vykdoma tiesioginė (duomenys neskelbtini) veikla, todėl remiantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo įsitikinimu, leidimo skleisti reklamai iš viso nereikia, nes pateikta reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jo manymu, šiuo atveju negalėjo būti pradėta skundo nagrinėjimo procedūra, kadangi vadovaujantis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 punktu, nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. kada baigėsi leidimo galiojimas 2013-11-05, praėjo vieneri metai, padaryta veika yra akivaizdžiai mažareikšmė, be to, jokie Molėtų rajono savivaldybės interesai nebuvo pažeisti. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2013 m. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo redakcija negalėjo būti taikoma reklamai, įrengtai dar iki įstatymo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į R. J. skundą, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Ž. su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo R. J. skundo netenkinti. Administracijos direktorius nurodo, kad siekiant įvesti tvarką išorinės reklamos skleidimo srityje ir sukontroliuoti kaip vykdomi Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, buvo pradėta griežčiau kontroliuoti išorinės reklamos sklaida. 2019-11-28 buvo užfiksuota išorinė reklama ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Žinant, kad (duomenys neskelbtini) turi pastatus ir dirbančius darbuotojus šiuo adresu, buvo skambinta www.info.lt ir www.118.lt tinklalapiuose nurodytu įmonės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir gautas patikinimas, jog paraginimą dėl reikiamų leidimų reklamai gavimo galima siųsti įmonės adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau 2020-01-11 registruotas laiškas buvo gražintas nurodant, kad jo neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą. Pastebėjus, jog pažeidimas nenutrauktas ir tęsiamas, reklama nepašalinta, 2020-07-03 buvo pradėta administracinė teisena. Atsiliepime pažymima, kad Administracija neturi duomenų, jog A. J. nuo 2004 metų yra atsakingas už visų reikiamų leidimų išorinės reklamos skleidimui gavimą ir/ar pratęsimą. Taip pat nėra duomenų, kad reklama būtų įrengta dar 2004 metais, nes tik 2012-07-16 su paraiška dėl leidimo įrengti išorinę reklamą ant įmonei priklausančio pastato į Administraciją kreipėsi tuometinis direktorius V. U. ir toks leidimas reklamai buvo išduotas nuo 2012-11-05 iki 2013-11-05. Taigi iki R. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn geranoriškai buvo raginama nutraukti trunkamąjį administracinį nusižengimą. Pažymėjo, jog R. J. surašant protokolą administraciniu nurodymu jam pasiūlyta iki 2020-09-03 sumokėti 70 Eur baudą (pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos), bet neįvykdžius nurodymo, jam teisėtai ir pagrįstai paskirta 140 Eur bauda. Mano, kad šiuo atveju tenkinus R. J. skundą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Papildomai pažymima, kad 2017-09-26 Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte, aiškiai išdėstyta, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamas Reklamos įstatymo 12 straipsnis pildomas 2 dalimi, kurioje nustatomas baigtinis sąrašas atvejų, kai leidimas įrengti išorinę reklamą yra nereikalingas. Visų pirma, ši išimtis nustatoma įrengiant išorinę reklamą statinyje, kuris turi stogą, tačiau neturi sienų ir negalėtų būti laikomas patalpa (Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos statybos įstatymas statinį apibrėžia kaip pastatą arba inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Tais atvejais, kai išorinė reklama būtų įrengiama objekte, kuris nėra statinys, t. y. neatitinka statiniui keliamų reikalavimų (pvz., viešojo transporto stotelės), ar yra laikinas statinys (t. y. nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre), ši išimtis nebūtų taikoma. Taigi šiuo atveju (duomenys neskelbtini) skleisdama išorinę reklama neatitiko nei vieno iš nurodytų kriterijų. Bendrovės vadovo atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje, kur be kitų vadovo atsakomybių nustatyta, kad vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą.
6. R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J.kaltės ir paskyrė jam už padarytą administracinį nusižengimą teisėtą ir pagrįstą nuobaudą, todėl ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-11-10 nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, yra pagrįsta ir teisėta.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant jo galiojimo terminą nuo 2012-11-05 iki 2013-11-05 (b. l. 59). Apeliacinės instancijos teismas pritardamas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarties argumentams, pažymi, kad minėtame leidime įrengti išorinę reklamą suprantamai ir aiškiai surašyta, kiek galioja leidimas ir kad, be kita ko, reklaminės veiklos subjektas – (duomenys neskelbtini) turi vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, Molėtų savivaldybės tarybos sprendimų, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių reklaminę veiklą, reikalavimus. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-12-01 Nr. 405 įsakyme „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ su visais šio įsakymo pakeitimais (2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 4-293; 2008 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 4-246; 2011 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 4-121) buvo nurodyta, ką reklaminės veiklos subjektas privalo padaryti pasibaigus leidimo galiojimo terminui, t. y. per 5 dienas išardyti reklaminį įrenginį ar nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką (II skyrius 22 dalis). Taigi, iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad pasibaigus išorinės reklamos leidimo galiojimui, (duomenys neskelbtini) privalėjo išardyti reklaminį įrenginį, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, jog leidimas įrengti išorinę reklamą buvo išduotas (duomenys neskelbtini) ir R. J., būdamas šios įmonės direktoriumi (nuo (duomenys neskelbtini)), pasibaigus išorinės reklamos leidimo galiojimui galėjo šį leidimą prasitęsti, sumokėdamas vietinę rinkliavą, arba privalėjo reklaminį įrenginį nukabinti ir sutvarkyti jo aplinką, tačiau to nepadarė iki 2019-11-28, t. y. kada buvo užfiksuotas pažeidimas. Išorinė reklama nuo pastato buvo nukabinta tik 2020-08-04, o būtent po to, kai R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai konstatavo, kad išorinė reklama ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo skleidžiama neturint Molėtų rajono savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju leidimo skleisti reklamai iš viso nereikia, nes pateikta reklama ant pastato yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, leidimas nereikalingas tuomet, kai reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla. Šiuo atveju, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nepatenka į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reglamentavimą, kadangi šis pastatas yra statinys, atitinkantis visus statiniui keliamus reikalavimus ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre (b. l. 38-48), todėl negali būti laikomas statiniu su stogu ir galinėmis sienomis ar be jų (pvz. kaip stoginė, prekybinis kioskas ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. apeliaciniame skunde nurodė identiškus argumentus kaip ir skunde apylinkės teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas nebekartoja pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kuriais pakankamai išsamiai buvo atsakyta iš esmės į visus R. J. skundo argumentus.
9. Papildomai pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje yra numatyta priežiūros institucijos diskrecija atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Šiame straipsnyje numatyta, kad priežiūros institucija be kita ko, gali atsisakyti pradėti pranešimo/skundo nagrinėjimo procedūrą, kuomet nuo šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui arba kai reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai; taip pat kai pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Kaip matyti, Molėtų rajono savivaldybės administracija įvertinusi pažeidimo padarymo aplinkybes ir kitas su pažeidimu, susijusias aplinkybes, tokios galimybės neįžvelgė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas. Čia reikia pažymėti, kad pažeidimo paaiškėjimo diena yra ne leidimo galiojimo pabaigos diena - 2013-11-05, kaip tai nurodo pareiškėjas, o pažeidimo užfiksavimo diena 2019-11-28, todėl teigti, kad nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai (nutarimas surašytas 2020-09-29), nėra jokio pagrindo. Maža to, nėra pagrindo sutikti ir pareiškėjo skundo teiginiais, kad užfiksuotas pažeidimas yra mažareikšmis ar, kad Molėtų rajono savivaldybės interesai nebuvo pažeisti. Šiuo atveju išorinė reklama be Molėtų rajono savivaldybės išduoto leidimo buvo skleidžiama gana ilgą laikotarpį, Molėtų rajono savivaldybei nesumokėtos rinkliavos, todėl akivaizdu, kad ji patyrė finansines pasekmes. Jokių kitų argumentų, kodėl padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, pareiškėjas savo skunde nenurodė.
10. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, išvadų dėl R. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.