- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- 1S-870-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37114-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį, kuria subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 27 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija sprendė, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, darbinė veikla, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, už ką nuteistasis ne kartą skatintas, socialinių ryšių su šeima palaikymas, galiojančių nuobaudų neturėjimas, mokymasis, civilinio ieškinio dengimas sudaro pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą padaręs išvadą, kad nors nuteistasis J. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, buvo baustas drausmine tvarka. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas, likusi bausmės dalis dar pakankamai didelė.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis J. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nutartyje vertino 2019 m. gegužės 20 d. nutarime nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri buvo 79 balai, nors 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarime, kurį teismas atsisakė tvirtinti, nustatyta rizika yra 69 balai, t. y. rizika pagal OASys metodiką per pusę metų sumažėjo 10 balų. Vien ši aplinkybė, pasak nuteistojo, sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, o visas aplinkybes, turinčias reikšmės lygtinio paleidimo taikymui, vertinti iš naujo.
4.2. Nuteistojo teigimu, teismas neįsigilino į visas aplinkybes ir jų tinkamai neįvertino, nurodė niekuo nepagrįstus argumentus. Nutartyje teigiama, kad išlieka nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, tačiau nevertinta, kad nuteistojo teisės pažeidimų modelis, gyvenimo stilius, mąstymas ir elgesys iš esmės yra labai pasikeitę. Nuteistasis siekia, kad jo elgesys būtų nepriekaištingas, stengiasi dirbti, lanko visus įmanomus užsiėmimus ir programas, skirtus pozityviems elgesio, mąstymo pokyčiams, nutraukė visus ryšius su asmenimis, dariusiais neigiamą įtaką. Už gerą elgesį buvo šešis kartus paskatintas ir tai patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra tinkamas. Jei pataisos įstaigos pareigūnai abejotų pasitaisymo pakankamumu, tai neprisiimtų atsakomybės tarpininkauti teikiant teikimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
4.3. Skunde nesutinkama su teismo argumentais dėl likusios bausmės dalies vertinimo. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o yra bausmės sušvelninimo forma. Lygtinis paleidimas, priešingai, negu teigia teismas, neformuoja klaidingos nuomonės apie švelnų baudžiamumą, o suteikia asmeniui pasitikėjimą, skatina jį ir toliau elgtis tinkamai, mažina socialinę atskirtį ir didina sėkmingos integracijos į visuomenę tikimybę. Be to, BVK 157 straipsnio nuostatos reikalauja vertinti ne likusią bausmės dalį, o bausmės dalį, kurią nuteistasis yra atlikęs.
4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymu, pavyzdingu elgesiu, paskatinimais, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, specialybės įgijimu, įvairių elgesio korekcijos programų lankymu. Visos šios aplinkybės, pasak nuteistojo, rodo akivaizdžius jo elgesio, mąstymo, gyvenimo stiliaus (būdo) pozityvius pasikeitimus ir patvirtina, kad jis atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.
6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Nuteistojo J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 69 balai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti (reikalavimas nustatyti abejonių nekeliančią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką aiškiai įtvirtintas BVK 157 straipsnio 1 dalyje). Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, bylos medžiagoje nėra.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2019 m. rugsėjo 11 d. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išlieka nustatyti tie patys, kaip ir 2019 m. gegužės 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje, riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo J. S. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 69 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai, bet ir nemaža dalis kintančių veiksnių, kuriuos nuteistasis J. S., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, gali realiai sumažinti, t. y. gali padaryti ženklią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste atskirai pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė J. S. nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą (nutartyje nurodyta, kad rizika yra 79 balai, nors 2019 m. rugsėjo 11 d. Socialinio tyrimo išvadoje ši rizika įvertinta 69 balais), ši aplinkybė, pati savaime, nedaro nutarties nepagrįsta ir neteisėta. Nutarties turinys, joje išdėstyti motyvai patvirtina, kad teismas atsižvelgė ne tik į nusikalstamo elgesio riziką, bet ir į visumą kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ir šias aplinkybes įvertino teisingai. Nesant pagrindo pripažinti, kad klaidingas minėtos aplinkybės nurodymas lėmė iš esmės nepagrįstų išvadų padarymą, naikinti nutartį vien dėl šios aplinkybės, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
10. Nors socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 79 balų iki 69 balų, šis pokytis, įvertinus kitų aplinkybių visumą, nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad ši pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tokią išvadą visų pirma patvirtina nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo išimtinai teigiamas. Nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis už gerą elgesį skatintas šešis kartus, iš tikrųjų laikytina jį teigiamai charakterizuojančia, tačiau negali būti ignoruojamas ir nuteistajam taikytų drausminių nuobaudų faktas. Pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų patvirtina, kad J. S. drausmine tvarka baustas keturis kartus, o paskutinė drausminė nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą paskirta 2019 m. sausio 21 d. Nors drausminės nuobaudos yra negaliojančios, tai paties pažeidimo fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Šiuo atveju J. S. nenuoseklus elgesys, kurio teigiama korekcija stebima pakankamai neseniai – nuo 2019 m. balandžio mėnesio, kai nuteistasis nebeturėjo galiojančių nuobaudų, šiuo metu sudaro pagrindą abejoti probacijos taikymo galimybe nuteistajam pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Vertinant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad J. S. anksčiau yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Tuo labiau, kad teisės pažeidimų modelis Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys. Šiuo atveju teismui pateikti duomenys apie ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų neveiksmingumą, neefektyvų bausmės vykdymo atidėjimo institutą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tuo pačiu leidžia spręsti apie jo gebėjimų vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas neturėjimą bei nenorą pasitaisyti. Šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai, juos vertino ne atsietai, o kitų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste ir juos vertindamas nei BPK, nei BVK nepažeidė.
12. Nuteistasis teisus nurodydamas, kad likusi bausmės dalis BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta kaip aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ši aplinkybė iš viso negali būti vertinama. Pažymima, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese sprendžiant dėl lygtinio paleidimo į atliktos ir neatliktos bausmės santykį atsižvelgtina tiek, kiek ši aplinkybė, vertinant ją kartu su kitais duomenims, atskleidžia nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, bausmės tikslų nuteistojo atžvilgiu pasiekimą. Toks vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
13. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (įgijo kvalifikaciją, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra paskatintas) nepakanka daryti išvadai, kad J. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, o jokios kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti apylinkė teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą, šiuo atveju nėra nustatytos.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Nutartyje pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo J. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.