- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-486-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37114-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. S. taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 27 d., pabaiga – 2021 m. vasario 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. balandžio 20 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėnesių 9 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 64 balai, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo 12 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, jis įgijo specialybę, dirba, stebima pažanga rizikos mažėjime, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. 2020 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, likusi neatlikta bausmės dalis, nusikalstamo elgesio rizika, ir padaryta išvada, kad nuteistojo J. S. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.
Šalies argumentai
4. Skunde J. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą, rėmėsi tik jo jaunystės klaidomis, dar prieš jam patenkant į pataisos namus, kur jo mąstymas ir elgesys pasikeitė, jis įgijo kitas gyvenimo vertybes, susikūrė naujus gyvenimo tikslus. Nurodo, kad visa tai atsispindi komisijos nutarimuose, kuriuose jis ne kartą buvo siūlomas paleisti lygtinai. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas neteisingai įvertino pagal vykdomąjį raštą sumokėtos civilinio ieškinio dalies dydį, kadangi jis bausmės atlikimo metu visą laiką dirbo ir iš užmokesčio buvo išskaičiuojama didesnė jo gaunamo atlyginimo dalis. Pataisos namuose jis negali išmokėti didesnės ieškinio dalies, tačiau tai galėtų padaryti būdamas laisvėje. J. S. pašo įvertinti jo išdėstytas aplinkybes ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
5. Atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo J. S. skundas atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta 64 balai, kas reiškia, jog jis priklauso vidutinės rizikos grupei. Pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami J. S. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo savivertė yra vidutinė, save jis vertina labiau iš teigiamos pusės. Nuteistasis nusikaltimus vykdydavo impulsyviai, nesugeba paaiškinti savo nusikalstamo elgesio priežasčių, be to, į savo nusikalstamas veikas buvo įtraukęs ir nepilnametį asmenį. Jis įsiveldavo į problemas, nes neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių, spręsdamas savo problemas jis kartojo tas pačias klaidas, nes nepasimokydavo iš patyrimo. Nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys sudaro tik dinaminius svertinius balus, kuriuos nuteistasis gali mažinti. Nuo paskutinių skirtų Lygtinio paleidimo rekomendacijų jo rizika sumažėjo tik vienu balu mąstymo ir elgesio dalyje (Socialinio tyrimo išvados 7.1 punktas). Taigi, šios nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės duoda pagrindą abejoti, jog, šiuo metu išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
10. Nuteistojo J. S. svarstymo metu jis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. O per visą bausmės atlikimo laiką jis vidaus tvarkos taisykles pažeidė 4 kartus, už ką baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažeidimai buvo daromi ne tik bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau ir vėliau, jau paskyrus jam paskatinimus už gerą elgesį, kas rodo, jog nuteistojo pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystoma teigiama linkme. Taigi, šios nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, jog J. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo iki bausmės atlikimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad anksčiau jis ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. J. S. buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus, taip pat nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti paskirtą bausmę. Nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ne pirmi tokio pobūdžio ir būdingi ankstesniems, kriminalinėje praeityje dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Vienas iš nustatytas kriminogeninių veiksnių yra teisės pažeidimų modelis. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šios aplinkybės, kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinamos, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas, ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti apie nuteistojo J. S. pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir dorai gyventi, nenusikalsti, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Šios aptartos aplinkybės neduoda pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiu, jog teismas rėmėsi tik jo jaunystės klaidomis, dar prieš jam patenkant į pataisos namus, kur jo mąstymas ir elgesys pasikeitė.
11. Dėl skundo argumento apie atlyginto civilinio ieškinio dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas vykdomuosiuose raštuose esamas privalomas sumokėti sumas ir jau padengtą jų dalį, teisingai nurodė, kad padengta tik nedidelė išieškotinos sumos dalis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis šiuo metu aktyviai stengiasi dengti civilinį ieškinį iš pataisos namuose gaunamo atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti J. S. lygtinį paleidimą, apie šią, kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, nutartyje nepasisakė, ji, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra išskirtinė, vertintina visų kitų aplinkybių visumos kontekste ir priimamam sprendimui esminės reikšmės neturėtų.
13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis J. S. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, akcentuodama tik jo elgesį pataisos namuose ir tik šio klausimo sprendimo metu, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog jis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o J. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.