Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-219-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
1S-219-530/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37114-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
J. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-219-530/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37114-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir A. R.,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. gruodžio 20 d. priimto nutarimo Nr. 91-267 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi panaikintas 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 9 dalimis, subendrinta su 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 27 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 91-267 nutarė nuteistajam J. S., gimusiam 1994 m. vasario 22 d., taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 6 (šešių) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 19 d.), laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 69 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, šešis kartus skatintas, dirba, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo želdinių tvarkytojo kvalifikaciją, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. S. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės - laisvės apribojimas, taip pat atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo savivertė yra vidutinė, savianalizė - vienpusiška, save nuteistasis vertina labiau iš teigiamos pusės. Nuteistasis nusikaltimus vykdydavo laisvu metu, impulsyviai, į savo nusikalstamas veikas buvo įtraukęs ir nepilnametį asmenį. Jis įsiveldavo į problemas, nes neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių, spręsdamas savo problemas jis kartojo tas pačias klaidas, nes nepasimokydavo iš patyrimo, tačiau šiuo metu neigia, kad turi kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti, ypač su tuo, kas buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistasis privalo išmokėti 5562,45 Eur., išmokėta tik 1329,64 Eur. Likusi atlikti pakankamai didelė bausmės, paskirtos už ne vieną nusikalstamą veiką, dalis. Teismas taip pat pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, nors nuteistasis J. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis J. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistajam reikia būti atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis teigia, kad teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. J. S. teigia, kad apylinkės teismas neįsigilino į visą bylos medžiagą, ją įvertino paviršutiniškai, padarė klaidingas išvadas, prieštaraujančias bylos medžiagai, taip priimdamas šablonišką sprendimą. Nuteistasis skunde teigia, kad atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą jis yra atlikęs didesnę bausmės dalį 3 (trejus) metus ir 6 (šeši) mėnesius iš paskirtų 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių nei reikalaujama įstatyme.

5.2. J. S. yra įvykdęs visas, individualiame socialinės reabilitacijos plane, numatytas priemones, toliau dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo projektuose, taip rodydamas gerą pavyzdį kitiems. Iš visų jėgų stengiasi taisytis, kad grįžęs į laisvę galėtų kurti šeimą ir gyventi dorai. Pataisos namuose nuteistasis įgijo specialybę, baigė socialinių įgūdžių lavinimo programą bei kitas programas, įsidarbino, kad neprarastų darbinių įgūdžių ir išėjęs į laisvę galėtų lengviau integruotis darbo rinkoje. Nuteistasis nurodo, kad stengiasi atlyginti padarytus nuostolius, tačiau pataisos namuose uždirbant 1,03 Eur. per valandą, sunkiai gali tai padaryti, žalos atlyginimas būtų greitesnis, jeigu nuteistasis galėtų dirbti laisvėje. Beveik nuo pat atvykimo pradžios apeliantas pradėjo darbą su pataisos namų specialistais (psichologais), kurie jam padėjo suprasti padarytas klaidas ir susikurti ilgalaikius tikslus bei planus, kaip pakeisti gyvenimą, integruotis į visuomenę ir daugiau nenusikalsti. Nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu baustas keturis kartus, į tai atsižvelgė ir pirmos instancijos teismas, tačiau jis teigia, kad šie pažeidimai padaryti bausmės atlikimo pradžioje, jie nebuvo piktybiniai, o tik žmogiškos klaidos, tokios kaip, pamirštas asmens ženklas, paliktas įjungtas muzikos grotuvas. Prisitaikęs prie rėžimo nuteistasis pradėjo gauti paskatinimus, kurių turi dvigubai daugiau nei nuobaudų.

5.3. Apeliantas pažymi, kad Komisija pirmą kartą nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pakartotinai įvertinusi jo padarytą pažangą ir mažėjančius rizikos balus Komisija priėmė teigiamą sprendimą, nors teismas svarstydamas išankstinio paleidimo prašymą į tai neatsižvelgė ir neįvertino. J. S. teigia, kad pilnai atitinka visas BVK nustatytas sąlygas, reikalingas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija ir specialistai, kurie su juo dirbo nuo pat pradžių ir stebėjo jo pažangą, siūlė prašymą tenkinti, tačiau teismas net nematęs nuteistojo, neįsigilinęs į bylos medžiagą atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, todėl Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti naikinama.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog J. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – 69 balai, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptina į tai, kad nuo paskutiniojo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, šie balai nepakito ir išliko 69 balai. Per visą bausmės laiką sumažėjo 6 balai, kai tuo tarpu 16 balų dar galėtų būti sumažinti paties nuteistojo pastangomis.

10. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė. Šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.

11. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog J. S. bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijo kvalifikaciją, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo šešis kartus paskatintas, neturi galiojančių nuobaudų, dengia vykdomuosius raštus, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. S. teistas septynis kartus, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Pirmąjį nusikaltimą jis įvykdė būdamas dvidešimt vienerių metų, jam buvo taikytas laisvės apribojimas, taip pat atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau savo elgesio nekoregavo bei nesistengė laikytis įstatymų imperatyvų. J. S. ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat į savo nusikalstamą veiką buvo įtraukęs nepilnametį asmenį. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra to paties pobūdžio, kaip ir ankstesnieji. Be to, paskutiniai nusikaltimai yra įvykdyti bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas patvirtina, jog švelnesnė bausmės atlikimo forma J. S. nebuvo veiksminga. Nuteistojo kriminalinė patirtis rodo, kad jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai jokio poveikio jo elgesiui neturėjo, nes po kurio laiko J. S. vėl nusikalsdavo. Šie duomenys patvirtina, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Be to, savo nusikalstamo elgesio jis nesureikšmina ir negali paaiškinti nusikaltimo priežasčių, nusikaltimus daro impulsyviai, nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairių nustatyto režimo taisyklių nesilaikymą. Nors kaip teigia skundo autorius šie pažeidimai visumoje nelaikytini itin šiurkščiais, tačiau jie patvirtina, jog J. S. nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir elgiasi pagal jam vienam priimtinas elgesio normas. Nuteistasis teigia, kad pažeidimai padaryti bausmės atlikimo pradžioje, neprisitaikius prie rėžimo, tačiau iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2019 m. gruodžio 4 d. Nr. 64-5331 pateiktos pažymos „Dėl nuteistojo J. S. nuobaudų ir paskatinimų“ matyti, kad nuteistasis pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką 2019 m. sausio 21 d., praleidęs įkalinimo įstaigoje du su puse metų. Likusi atlikti pakankamai didelė bausmės dalis, kuri paskirta už ne vieną nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo nuomonei, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir gali būti viena iš priežasčių nusikalsti ateityje. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis nustatytų draudimų ir įstatymų.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. J. S. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir taip bausmę atlieka paprastojoje nuteistųjų grupėje, nors yra nuteistas už ne vieną nusikalstamą veiką. Todėl J. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo

Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika