- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2-935-918/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14241-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dantų gama “
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Europos odontologijos klinika“
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius, Vytautas Zelianka, Osvaldas Rašči
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantų gama “ vadovui Ž. K., ieškovės atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos odontologijos klinika“ vadovei L. Ž., atsakovės atstovui advokatui Vytautui Zeliankai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantų gama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Europos odontologijos klinika“ dėl skolos, delspinigių ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovės reikalavimų esmė
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dantų gama“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Europos odontologijos klinika“ 37 499,15 Eur skolą, 1 217,64 Eur delspinigių, 40 Eur dydžio kompensaciją, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius žodžiu pareiškė, kad ieškovė atsisako dalies ieškinio reikalavimų – t. y. dėl 4 500 Eur skolos priteisimo, kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu dalį reikalavimo įvykdė. Ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi priimtas, ši bylos dalis nutraukta. Byla nagrinėjama pagal ieškovės reikalavimą priteisti 32 999,15 Eur skolos, 1 217,64 Eur delspinigių, 40 Eur dydžio kompensacijos, 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2018 m. sausio 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė ilgalaikę sutartį pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal individualius užsakymus gaminti atsakovei dantų protezus, dantų protezų konstrukcines dalis bei atlikti technologinį apdorojimą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už tinkamai pagamintas ir parduotas prekes. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį ir tiekė atsakovei odontologijos prekes pagal sutartį, tačiau atsakovė su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko skolinga 37 499,15 Eur sumą, neapmokėjus 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1676, 2020 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1701, 2020 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1732, 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1796, 2020 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1801, 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1913, 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 2039A, 2022 m. vasario 24 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 2080, 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 2094. Atsakovė dažnai vėluodavo atsiskaityti už ieškovės parduodamas ir patiekiamas prekes, todėl atsakovės vadovė 2021 m. kovo 29 d. pasirašė skolos raštelį, kuriuo patvirtino tuo metu susidariusią 30 000 Eur skolą. Dėl tokio patvirtinimo ieškovė ir toliau sutiko tiekti prekes atsakovei. Atsakovė atsiskaitydavo nereguliariai, nespėdavo padengti senesnių įsiskolinimų, kai susidarydavo nauji. Ieškovė SMS žinutėmis ne kartą ragino atsakovę padengti įsiskolinimą. 2022 m. balandžio 7 d. ieškovė išsiuntė pretenziją atsakovei ir paragino padengti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė. Ieškovė apskaičiavo 1 217,64 Eur delspinigių pagal sutarties 4 punktą bei 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo p0revencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
4. Ieškovė dublike palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo ieškinį tenkinti. Ieškovė nesutinka su atsakovės vertinimu, jog skolos suma faktiškai yra mažesnė. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nori išvengti dalies sumų pagal suteiktas paslaugas (atliktus darbus) apmokėjimo. Ieškovė pripažįsta, kad po šios civilinės bylos iškėlimo atsakovė jai atliko 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 2022 m. rugsėjo 30 d. pavedimus 1 500 Eur sumai ir tokiu būdu įsiskolinimo sumą sumažino nuo 37 499,15 Eur iki 35 999,15 Eur sumos. Atsakovė ėmė mažinti savo įsiskolinimą, gavusi iš teismo procesinius dokumentus. Skolos suma sumažėjo 1 500 Eur, o ne, kaip teigia atsakovė, 16 500 Eur. Atsakovės pateikti mokėjimai ieškovei buvo įtraukti į ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir į juos buvo atsižvelgta paskaičiuojant 37 499,15 Eur skolos sumą teikiant ieškinį teismui. Iš kartu su ieškiniu pateikto 2022 m. apyvartos su atsakove žiniaraščio matyti, jog 2022 m. kovo 8 d. (1000 Eur), 2022 m. kovo17 d. (1000 Eur) ir 2022 m. gegužės 31 d. (1000 Eur) mokėjimai yra įtraukti į ieškovės buhalteriją. Ieškovė šių mokėjimų neslėpė ir juos yra įskaičiusi senesnėms PVM sąskaitoms faktūroms dengti. Atsakovės kartu su atsiliepimu pateikti 2021 metais atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai buvo įskaityti į ieškovės apyvartą bei senesnėms sąskaitoms dengti. Ieškovė 2022 m. balandžio 7 d. siuntė atsakovei pakartotinį pranešimą Nr. 2022/04/07, kuriame skolos suma nurodoma 38 499,15 Eur, gavusi šį pranešimą atsakovė neginčijo skolos sumos, o 2022 m. gegužės 31 d. atliko pavedimą 1000 Eur sumai ir sumažino savo įsiskolinimą iki 37 499,15 Eur. Atsakovė savo pavedimo nurodymuose nenurodydavo, kokiu pagrindu atlieka pavedimus, apmokamų sąskaitų faktūrų serijos ir numerio ar kitokios paskirties, todėl ieškovė atsakovės mokėjimus įskaitydavo dengti skoloms pagal seniausiai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. 2021 m. kovo 29 d. skolos raštelyje nėra nurodoma, kad juo keičiama tarp šalių sudarytos sutarties atsiskaitymo tvarka ar kitos sutarties sąlygos. PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo apmokėtos ir kurių pagrindu prašoma priteisti skolą, apmokėjimo terminai ieškinio pateikimo dieną jau buvo suėję. Skolos raštelis nėra šalių susitarimas kaip priedas prie sutarties, keičiantis jos sąlygas, o yra vienašalis atsakovės įsipareigojimas grąžinti skolą per tam tikrą laikotarpį mokant dalinius mokėjimus, t. y. kaip prievolių, kurių įvykdymo terminas jau suėjęs, užtikrinimo priemonė, pagal savo esmę ir lingvistinį formulavimą primena vekselį. Skolos raštelis buvo pasirašytas tik vienu egzemplioriumi, kuris kaip užtikrinimo priemonė buvo perduotas ieškovės vadovui. Toks vienašalis įsipareigojimas skolos rašteliu patvirtino įsiskolinimo faktą ir ieškovei sukėlė pasitikėjimą, dėl ko ieškovė įsipareigojo nesikreipti dėl skolos priteisimo ir išieškojimo, kol atsakovė dengs savo įsiskolinimą. Iš apyvartos žiniaraščių matyti, kad skolos raštelio pasirašymo dieną įsiskolinimas siekė ne 30 000 Eur, o 38 795,15 Eur, todėl negalima laikyti, kad skolos raštelis fiksuoja įsiskolinimo dydį. Ieškovės vadovas pasirašė skolos raštelį su nurodyta suma su sąlyga, jeigu atsakovė laikysis susitarimo ir mokės po 1 500 Eur sumą kiekvieną mėnesį. Jeigu teismas laikytų, kad šalys sudarė susitarimą, tai atsakovė jį pažeidė, o ieškovė pagrįstai jį nutraukė. Šalys nesitarė dėl galutinės sumos sumokėjimo 2022 m. lapkričio 29 d., kaip kad nurodo atsakovė. Atsakovei nevykdant savo pačios vienašališkai prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė galėjo reikalauti visos skolos sumos. Atsakovė pati nurodo, jog jos įgalioto asmens parašas ant PVM sąskaitos faktūros, patvirtindavo darbų rezultato perdavimo faktą. Ieškovė siuntė PVM sąskaitas faktūras atsakovei, atsakovė patvirtino, kad jas gavo, o jos patvirtinimas elektroniniu laišku apie sąskaitos gavimą, prilygintinas darbų priėmimui. Atsakovė pripažino, jog darbai būdavo perduodami atsakovei pasirašant PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė, patvirtinusi PVM sąskaitų faktūrų gavimą, nenurodė, kad nebūtų faktiškai priėmusi darbų, kad jų nebūtų užsakiusi, nereiškė dėl darbų jokių pretenzijų, o kaip tik naudojosi darbų rezultatu. Skolos raštelyje nebuvo keičiamos sutarties sąlygos dėl netesybų taikymo, nebuvo nurodyta, kad netesybos bus taikomos nesilaikant pačios atsakovės skolos raštelyje sudaryto skolos mokėjimo grafiko.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovės vadovas Ž. K. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nuolat neapmokėjo sąskaitų, vėlavo. Su atsakovės vadove kartu nusprendė pasirašyti raštelį, tačiau šis raštelis nebuvo sutarties priedas. Į raštelį 30 000 Eur sumą pasiūlė įrašyti atsakovės vadovė, , suma buvo įrašyta nevertinant buhalterinių dokumentų, tikrojo skolos dydžio. Su atsakovės vadovės pasiūlyta suma sutiko iš geranoriškumo, siekio toliau bendradarbiauti. Jei atsakovės vadovė būtų vykdžiusi tinkamai, likusios sumos būtų greičiausiai neieškoję. Darbai buvo perduodami registratūroje, pašto dėžutėje, perdavimo – priėmimo aktai nebuvo pasirašomi. Ieškovė veda užrašus ir atrinko darbus, pagal kuriuos išrašytos sąskaitos faktūros. Ieškovė savo buhalterinius duomenis tvarko tinkamai, praėjusiais metais buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas. Raštelis buvo tarpusavio susitarimas, kaip bus grąžinama skola, tačiau tai nebuvo sutarties keitimas. Kai pasirašinėjo raštelį, tuo metu skolos suma apie 36 tūkstančius, o 30 000 Eur sumą pasiūlė atsakovės vadovė, kadangi ji manė, kad skola turėjo būti mažesnė. Užsakymai visada buvo pateikiami raštu, užsakymo lapai buvo atiduodami kartu su darbais. Laikotarpį raštelyje pasiūlė atsakovės vadovė.
6. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinio reikalavimus tenkinti. Papildomai paaiškino, kad susitarimas nepakeitė sutarties sąlygų, jam iš esmės susitarta dėl skolos išdėstymo, tačiau sutartyje numatytų terminų nepakeitė, įskaitant sąlygas dėl netesybų. Tekstą surašė atsakovės vadovė. Raštelis turėtų būti laikomas vienašaliu sandoriu, galinčiu kitam sukelti pasekmes tik jei gerina situacija.
Atsakovės atsikirtimų esmė
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Europos odontologijos klinika“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį, viršijantį 8 000 Eur, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2021 m. kovo 29 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudarytas susitarimas dėl susidariusios skolos išdėstymo, kuriame buvo numatyta, kad susidariusią skolą, t. y. 30 000 Eur, atsakovė sumokės lygiomis dalimis po 1 500 Eur, pervedant į ieškovės banko sąskaitą. Šalys susitarė, kad susidaręs įsiskolinimas bus padengtas per 20 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2022 m. lapkričio 29 d. Po šio susitarimo atsakovei buvo išrašytos dar keturios PVM sąskaitos faktūros. Atsiliepimo surašymo dienai atsakovė iš viso ieškovei jau yra sumokėjusi 16 500 Eur, todėl ieškovės ieškinyje nurodoma 37 499,15 Eur įsiskolinimo suma yra klaidinga. Nei ieškinio pareiškimo dieną, nei atsiliepimo pateikimo dieną nėra suėję mokėjimo terminai, numatyti susitarime. Terminas sumokėti susidariusi įsiskolinimą sueina 2022 m. lapkričio 29 d. Nesuėjus susitarime numatytiems terminams, atsakovė neturi pareigos anksčiau laiko apmokėti esamo įsiskolinimo, o ieškovė privalo atsižvelgti į atsakovės jau atliktus mokėjimus. Susitarimu šalys nesutarė dėl prievolės akceleracijos teisės, t. y. kad atsakovei neįvykdžius kurios nors dalies mokėjimų pagal sutartą grafiką, ieškovė galėtų reikalauti visos sumos sumokėjimo iš karto. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog sutartyje numatytos paslaugos, nurodytos paskutinėse keturiose sąskaitose faktūrose, iš tikrųjų atsakovės buvo užsakytos, ieškovės įvykdytos ir buvo pristatytos bei perduotos ieškovei. Šalių santykiai turi būti kvalifikuojami kaip rangos sutartiniai teisiniai santykiai, nes ieškovė pagal atsakovės užduotį iš savo medžiagų savo rizika gamino individualius gaminius atsakovės pacientams. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų negalima nustatyti ne tik užsakymo fakto, jo atlikimo ir perdavimo atsakovei faktų, bet ir užsakymo apimties. Nors, kaip ieškovė teigia, atsakovė nebuvo atsiskaičiusi už prekes, o pagal ieškovės pridedamą vadovų susirašinėjimą, ieškovė nurodė akivaizdų nepasitenkinimą atsakovės susitarimo vykdymu, ieškovė nurodo ir toliau vykdžiusi darbus atsakovei. Ši patvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl skolos išdėstymo bei ieškovei buvo žinoma, jog už prekes ieškovė turi atsiskaityti iki 2022 m. lapkričio 29 d. Nesuėjus prievolės terminui, ieškovė neturi teisės reikalauti netesybų, kadangi netesybos mokamos tik tuo atveju, jeigu prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Ieškinys teismui pateiktas likus penkiems mėnesiams iki susitarimo įvykdymo dienos, ieškovė ieškinio pareiškimo dieną turėjo teisę reikalauti tik 8 000 Eur (15 500 Eur – 5 x 1500 Eur).
8. Atsakovė tripliku prašo ieškinio reikalavimus, viršijančius 10 500 Eur, atmesti kaip nepagrįstus. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė po 2021 m. kovo 29 d. susitarimo ieškovei sumokėjo 16 500 Eur sumą. 2021 m. kovo 29 d. susitarimas yra sutartis. Atsakovės prievolė pagal susitarimą yra ne tik terminuota, bet ir turi būti įvykdyta dalimis. Nors vykdymo pradžios ir pabaigos bei tarpinių mokėjimų terminai 2021 m. kovo 29 d. susitarime expressis verbis nėra nurodyti, tokius terminus nesunku nustatyti tiek iš susitarimo teksto, tiek iš susitarimo šalių veiksmų vykdant susitarimą. Susitarimas nenumato ieškovės teisės vienašališkai susitarimą nutraukti atsakovei nesilaikant vykdymo grafiko. Ieškovė ieškinį pareiškė nepasibaigus 6 mokėjimų vykdymo terminams, t. y. neturėdama reikalavimo teisės. Ieškovės nurodomas pareiškimas apie reikalavimą mokėti po 3 000 Eur per mėnesį atsakovės buvo priimtas teigiamai tik tam mėnesiui (2021 m. rugsėjui), todėl jokio susitarimo dėl susitarimo pakeitimo ieškovės nurodomu būdu šalys nesudarė. Ieškovė nėra ieškiniu pareiškusi reikalavimo dėl sutarties nutraukimo, todėl teismui nėra pagrindo spręsti dėl susitarimo nutraukimo. Ieškovės buhalterinė suvestinė yra nepakankamas įrodymas patvirtinti atsakovės skolos dydį, nes tokia suvestinė tėra pačios ieškovės (jos samdomo darbuotojo) pareiškimas apie skolos dydį, kurio tiesiogiai šioje byloje nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Net jeigu buhalterinė suvestinė būtų patvirtinta kitais, tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais, įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl prievolės dydžio. Prievolės dydį, koks nurodytas susitarime, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – pirmiausia pačios ieškovės į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas telefono žinutėmis, kuriame yra atsakovės vadovės asmeniškai siųstos žinutės ieškovės vadovui su buhalteriniais dokumentais (2022 m. gegužės 3 d.), kuriuose yra nurodyta skolų ir mokėjimų apyvarta 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpiu. Kaip matyti iš pateiktų bankinių mokėjimų ataskaitų, 2021 m. kovo 29 d. susitarimą pagal jame nustatytą mokėjimų grafiką, net jeigu kai kuriais mėnesiais su pradelsimu, iš esmės vykdė atsakovė, o ieškovės atstovas susirašinėdamas su atsakovės vadove, nereikalavo, kad atsakovė vykdytų visą prievolę, nenurodė, kad atsakovė jau yra praleidusi prievolės įvykdymo terminą ir sutarti mokėjimo atidėjimai su išdėstymu yra atsakovės vadovės naudai. 2021 m. kovo 29 d. susitarimu šalys niekaip neaptarė, todėl nesusitarė dėl prievolių, kurios galėtų atsirasti po susitarimo sudarymo, vykdymo tvarkos. Po susitarimo pasirašymo atsiradusių prievolių pagal sutartį vykdymui turėtų būti taikoma bendra pradinės sutarties 4 punkto nustatyta mokėjimų tvarka. Vien sąskaita faktūra, išrašyta paties rangovo ir nepasirašyta užsakovo, nesant nei užsakymo faktą, nei jo apimtį patvirtinančių įrodymų, taip pat nesant įrodymų, kad užsakovas faktiškai priėmė darbų rezultatą, jį naudojo pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir net gera valia vykdė atsiskaitymus už tokius darbus (jų rezultatą), pagal kasacinio teismo praktiką negali būti pripažinta tinkamu įrodymu. Tai, kad atsakovė gavo sąskaitą faktūrą, išsiųstą elektroniniu laišku, savaime nepatvirtina, jog atsakovei atsirado prievolė tokią sąskaitą apmokėti. Atsakovės kaip užsakovės rangos sutartyje prievolė sumokėti darbų kainą atsiranda ne dėl ieškovės sąskaitos faktūros pateikimo fakto, o iš rangos sutarties ir joje bei įstatyme nustatytų sąlygų, rangovui tinkamai įvykdžius rangos sutartį (užsakymą atlikti konkrečius rangos darbus). Byloje nėra ne tik darbų perdavimo aktų, bet ir jokių kitų įrodymų, patvirtinančių konkrečių tokiose (nepasirašytose) sąskaitose nurodytų darbų užsakymą, jų atlikimą ir perdavimą atsakovei. Būtent ieškovė, reikalaudama sumokėti už atliktus ir perduotus darbus, privalo įvykdyti savo įstatyme nustatytą pareigą įrodyti atitinkamų užsakymų gavimą, tokių užsakymų apimtis, jų tinkamo įvykdymo ir perdavimo atsakovei faktus, tačiau tokios savo procesinės pareigos neįvykdė. Pagal sutarties 4 punktą teismas gali konstatuoti atsakovės prievolę per nustatytą terminą apmokėti sąskaitą faktūrą tik tuomet, kai yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė (rangovė) yra įvykdžiusi savo priešpriešines prievoles pagal rangos sutartį pagal apimtis, nustatytas užsakovo užsakymu. Pagrindinės 30 000 Eur skolos mokėjimui po 2021 m. kovo 29 d. nebeturi reikšmės anksčiau ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros ir joks įskaitymas „senesnėms PVM Sąskaitoms faktūroms dengti“ nevertinant, kad taip mažinama susitarimu nustatyta 30 000 Eur skola, nebegali būti daromas, nes tai reikštų, kad tą pačią prievolę atsakovė vykdytų du kartus. Liko neįvykdyti dar trys mokėjimai ir tripliko pateikimo metu ieškovė turi ne didesnę kaip 10 500 Eur reikalavimo teisę (6 000 Eur ieškinio pareiškimo metu ir 3 x 1 500 Eur lapkričio 3d.). Kadangi ieškinio pareiškimo metu atsakovei dar nebuvo suėjęs terminas vykdyti dalį ieškovės reikalavimų, ieškovei pareiškus ieškinį atsakovė nesinaudojo ieškovės lėšomis, nes ieškovė bylos iškėlimo teisme metu neturėjo į jas reikalavimo teisės. Už šią reikalavimų dalį procesinės palūkanos gali būti pradėtos skaičiuoti ne anksčiau, negu atsirado ieškovės reikalavimo teisė ir todėl negali būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme. Procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo sumos, kuriai ieškovė turėjo reikalavimo teisę ieškinio pareiškimo metu, taigi, tik nuo 6 000 Eur. Nuo didesnės reikalavimo sumos procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį, ne ankstesnį, negu atsirado nauja (didesnė) ieškovės reikalavimo teisė. Atsakovė nesutinka, kad būtų patenkintas bet koks ieškovės reikalavimas dėl netesybų už laikotarpį, ilgesnį negu 6 mėnesiai iki kreipimosi į teismą, kadangi toks reikalavimas pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovės reikalavimas priteisti 40 Eur kompensaciją, grindžiamas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, turi būti atmestas.
9. Atsakovės vadovė L. Ž. teismo posėdžiuose palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino kad tikslaus įsiskolinimo dydžio nežino, su ieškiniu iš dalies sutinka, bet nežino, kuria dalimi. Kelia abejonių sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumas. Mano, kad teismas turėtų nustatyti, kiek atsakovė yra skolinga. Atsakovės buhalteriniais duomenimis, skola turi būti mažesnė. Susitarime įsiskolinimo sumą įrašė neatsižvelgiant į buhalterinius duomenis, nes ieškovės ir atsakovės duomenys skyrėsi.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžiuose atsakovės atstovas advokatas Vytautas Zelianka iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, išskyrus dėl ieškovės teisės reikalauti 40 Eur skolos išieškojimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (teismo posėdyje atstovas nurodė, kad dėl reikalavimo prieštaravimo nereiškia). Papildomai pažymėjo, kad atsakovė iš dalies ieškinio reikalavimus pripažįsta, tačiau nežino kuria dalimi, todėl teismas turi suskaičiuoti, kuri ieškinio dalis yra pagrįsta. Šalis siejo rangos teisiniai santykiai, ieškovė nepasirūpino įforminti darbų perdavimu, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2018 m. sausio 5 d. sudarė sutartį (1 t. 5-6 e. b.l.), kurios 1 punktu ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugą (dantų protezų, dantų protezų konstrukcinių dalių gamyba bei technologinis apdorojimas pagal individualius užsakymus, dantų protezų pataisos ir modifikacija), o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti. Sutarties 3-4 punktas atsakovė įsipareigojo suderintu laiku priimti ieškovės pristatytus kokybiškus daiktus ir apmokėti sąskaitas – faktūras per 30 kalendorinių nuo sąskaitos – faktūros pateikimo dienos. Byloje nėra ginčo, kad šalis faktiniais sutartiniai santykiai siejo nuo 2013 metų, t. y. iki 2018 m. sausio 5 d. sutarties pasirašymo
12. Teismas pažymi, kad nors Sutartyje vartojami žodžiai „paslauga“, tačiau Sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad būtent rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
13. CK įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
14. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kiekviena sutarties šalis turėdami sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena sutarties šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 , 2, 3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019).
15. Nesant šalių darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-322-611/2015).
16. Iš teismo posėdyje apklaustų šalių vadovų paaiškinimų nustatyta, kad tiek vykdant sutartį, tiek iki šios sutarties pasirašymo tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad ieškovės atliktų darbų rezultato perdavimas nebuvo forminamas rašytiniais perdavimo – priėmimo aktais. Tokia praktika sutarties vykdymo metu iš esmės tiko abiem šalims, nei viena jų sutarties galiojimo laikotarpiu nereikalavo pakeisti sutartį ar susiklosčiusią praktiką. Kaip jau minėtą, šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatytas rašytinis darbų perdavimas – priėmimas. Atvirkščiai, pagal sutartį atsakovės pareiga atsiskaityti siejama su sąskaitos už atliktus išrašymu ir pateikimu atsakovei. Nors atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jos vadovė, tiek atsakovę atstovavęs advokatas kvestionavo skolos dydį, nurodydami, kad atsakovei kelia abejonių sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumas, tačiau atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokios konkrečios sąskaitos, atsakovės manymu, yra išrašytos nepagrįstai. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje yra aptarta galimybė kvestionuoti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumą ar darbų rezultato kokybę, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, darbai buvo nekokybiški ar kad sąskaitos išrašytos nesant tam pagrindo. Nors ir sutiktina su atsakovės pozicija, kad sąskaitos išrašymas savaime nereiškia darbų priėmimo fakto, tačiau šiuo atveju pačioje sutartyje šalys darbų perdavimą susiejo būtent su sąskaitos išrašymu ir pateikimu užsakovei. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad sutarties vykdymo metu atsakovė būtų kvestionavusi konkrečių sąskaitų pagrįstumą, būtų nurodžiusi ieškovei apie konkrečius tariamai nepagrįstai sąskaitose įrašytus darbus ar nekokybiškai atliktus darbus. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra savo srities profesionalės, todėl atsakovei neabejotinai turi būti žinoma, kokius konkrečius darbus ji užsakė, taip pat žinoma, ar ieškovė darbus atliko tinkamai. Pažymėtina, kad ieškovės gaminiai yra individualiai pritaikyti atsakovės pacientų poreikiams, todėl atsakovė, panaudodama ieškovės gaminius pacientams, iš karto galėjo matyti, ar gaminiai yra tinkami, o tuo atveju jei gaminiai yra netinkamos kokybės – reikalauti pakeisti nekokybiškus gaminius kokybiškais. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė ir turėjo parengusi skolų suderinimo akto projektą, tačiau tokio, kad ir vienašališkai parengto, akto įskaitomu formatu į bylą nepateikė.
17. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2021 m. kovo 29 d. susitarimo (1 t. 21 e. b.l.) esmės. Visų pirma pažymėtina, kad šiame susitarime nėra įvardinta, pagal kurias neapmokėtas sąskaitas susidaręs įsiskolinimas nurodytas susitarime. Dar daugiau, šalių vadovai vienareikšmiai patvirtino, kad susitarime 30 000 Eur suma nurodyta nevertinant buhalterinių duomenų, sumą savo nuožiūra įrašė atsakovės vadovė. Be to, šiame susitarime nėra įtvirtinti ieškovės ketinimai nereikalauti visos pagal atsakovei pateiktas sąskaitas susidariusios sumos. Išklausius šalių vadovų, dalyvavusių sudarant susitarimą paaiškinimus dėl šio dokumento sudarymo ir pasirašymo aplinkybių, taip pat išanalizavus šio susitarimo turinį, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl dalies įsiskolinimo (nenurodant konkrečių sąskaitų) mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo, tačiau tai nepaneigia faktinės aplinkybės, jog prievolės atsiskaityti už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas buvo suėjęs.
18. Nors ieškovė nurodo, kad 2021 m. kovo 29 d. susitarimas teisinių pasekmių nesukuria, su tokiu vertinimu nesutiktina. Aptariamą susitarimą pasirašė tinkamus įgaliojimus turintys subjektai, jame pakankamai aiškiai įtvirtintas ieškovės ir jos vadovės įsipareigojimas sumokėti susitarime nurodytą sumą per tam tikrą laikotarpį. Pažymėtina, kad nors susitarimo turinį pasiūlė atsakovė, tačiau susitarimą pasirašė ir ieškovės vadovas, tokiu būdu išreikšdamas sutikimą. Vis dėlto,, kylant abejonių dėl susitarimo esmės, šio susitarimo sąlygos aiškintinos pasiūliusios šalies nenaudai.
19. Pažymėtina, kad šiame susitarime nėra užsimenama apie tai, kad yra keičiamos kurios nors sutarties nuostatos, pvz. nuostatos, susijusios su pateiktų sąskaitų apmokėjimu ar sutartinės atsakomybės taikymo. Nors ieškovė kėlė abejones dėl susitarime numatytų terminų ir reikšmės, tačiau sutiktina su atsakovės pozicija, kad esant šalių susitarimui dėl 30 000 Eur sumos mokėjimo po 1 500 Eur kas mėnesį, tokia suma būtų padengiama per 20 mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d. nors sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškinio pareiškimo metu nebuvo suėjęs terminas reikalauti susitarimo įvykdymo visa apimtimi, tačiau jau pirmo teismo posėdžio metu šis terminas buvo suėjęs.
20. Atsakovė nurodė, kad dali ieškinio reikalavimų pagrįsti, tačiau atsakovė nežino kokia dalis, atsakovė mano, kad ne daugiau kaip pusė. Atsakovės teiginiai tiek apie apie tai, kad atsakovė nežino, kiek yra skolinga ieškovei už šios atliktus darbu ir suteiktas paslaugas yra deklaratyvūs. Teismo vertinimu, atsakovė sąmoningai pasirinko procesinį elgesį neteikti bylai reikšmingų įrodymų. Pažymėtina, kad tokia deklaratyvi atsakovės pozicija apsunkino ne tik ieškovės galimybes įrodinėti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bet ir teismo galimybę tinkamai nustatyti faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, atsakovei neabejotinai privalo būti žinoma, kokius darbus užsakė ir kokie darbai buvo atlikti, ar sąskaitos išrašytos pagrįstai, ar darbai atlikti kokybiškai.
21. Remiantis CPK 178 straipsniu šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus ir atsikirtimus. Šioje byloje abiem šalims buvo sudaryta galimybė pateikti į bylą papildomus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti kiekvienos iš šalių nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovė papildomų įrodymų į bylą neteikė, taigi, atsakovė neteikė duomenų, kurie patvirtintų atsakovės pozicijos pagrįstumą.
22. Teismas, įvertinęs susidariusią situaciją, daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovės ar jos vadovės gautas pinigines sumas įskaitė seniausioms skoloms dengti (CK 6.55 str.). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atlikdama mokėjimus ieškovei, pavedimuose būtų nurodžiusi, kad yra apmokamos ieškinyje nurodytos sąskaitos.
23. Teismui atlikus skaičiavimus pagal ieškovės į bylą pateiktas sąskaitas už 2013 m. gegužės 8 d. – 2022 m. balandžio 1 d. laikotarpį, nustatyta, kad bendra sąskaitose nurodyta suma sudaro 100 877,41 Eur sumą. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis apie atsakovės ir jos vadovės atliktus mokėjimus (pinigų priėmimo kvitus, sąskaitų išrašus) bei sulyginus juos su ieškovės pateiktais apyvartos žiniaraščiu nustatyta, kad dalis pirminių mokėjimo dokumentų (pvz. už 2017 metus, dalį 2018 metais atliktų mokėjimų) į bylą nebuvo pateikti. Sutikrinus pateiktus sąskaitų išrašus, pinigų priėmimo kvitus ir apyvartos žiniaraščio duomenis nei juos sulyginus, nustatyta, kad atsakovė ar jos vadovė nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 29 d.) buvo sumokėjusi bendrą 62 267,26 Eur sumą. Tai reiškia, kad ieškinio pateikimo metu bendra neapmokėtų sąskaitų suma sudarė 38 610,15 Eur. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 37 499,15 Eur sumos, kuri susidarė neapmokėjus 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1676 (ieškovės tvirtinimu, neapmokėtas skolos likutis 2 773,15, Eur (sąskaita išrašyta 3 351 Eur sumai)), 2020 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1701 (8 810 Eur suma), 2020 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1732 (6043 Eur suma), 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1796 (2239 Eur suma), 2020 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1801 (3930 Eur suma), 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 1913 (2284 Eur suma), 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 2039A (4130 Eur suma), 2022 m. vasario 24 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 2080 (4850 Eur suma), 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros serija DG Nr. 2094 (2440 Eur suma). Kaip visiškai pagrįstai nurodė ieškovė, visų šių sąskaitų apmokėjimo terminas, nepaisant 2021 m. kovo 29 d. susitarimo, ieškinio pateikimo teismui metu buvo suėjęs. Kaip minėta, 2021 m. kovo 29 d. susitarime nebuvo įvardintos sąskaitos, dėl kurių apmokėjimo atidėjimo ir išdėstymo tarėsi šalys.
24. Byloje nėra ginčo, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė ir jos vadovė ieškovei pervedė 4 500 Eur sumą, todėl ieškovės atstovas 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje šios reikalavimo dalies atsisakė. Nors teismo skaičiavimais pagal pateiktus į bylą duomenis, likusi neapmokėta sąskaitų suma yra didesnė, tačiau tiek ieškinio reikalavimą (įskaitant reikalaujamą sumą) tiek ieškinio pagrindą formuluoja ir renkasi ieškovas. Šios kategorijos bylose teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir ieškovui priteisti daugiau nei jis prašo (juolab kad į bylą pateikti duomenys apie atsakovės atsiskaitymą stokoja išsamumo).
25. Teismas, įvertinęs byloje esančių faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kokybės nepareiškė, tačiau už atliktus darbus laiku neatsiskaitė, todėl ieškovei iš atsakovės priteitina 32 999,15 Eur suma (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 str., 6.662 straipsnio 1-3 dalys, CPK 12, 178, 185 straipsniai).
26. CK6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių sudarytos sutarties 4 punkte nustatyta, kad užsakovė (t. y. atsakovė), laiku nesumokėjusi sutartyje nustatyto atlyginimo, moka vykdytojui (t. y. ieškovei) 0,02 procento nuo laiku nesumokėtos sumos delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip jau minėta, 2021 m. kovo 29 d. susitarimas nepakeitė sutarties nuostatų, taigi ir nuostatos dėl netesybų taikymo laiku neapmokėjus pateiktų sąskaitų. Ieškovė pagrįstai delspinigius apskaičiavo už kiekvieną neapmokėtą sąskaitą, nustatydama laikotarpį, ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai, nuo kiekvienos sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos iki iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2 t. 85 e. b. l.). Bendra netesybų suma sudaro 1217,64 Eur sumą. Atsakovei pažeidus sutartyje numatytą prievolę atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo, ieškovės reikalavimas priteisti 1217,64 Eur netesybų yra pagrįstas ir tenkintinas.
27. Ieškovė yra pareiškus ieškinio reikalavimą dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, taip pat į tai, kad atsakovė pažeidė sutartyje numatytą terminą atsiskaityti su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų suma.
28. Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.
29. Ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 % dydžio metinės palūkanos už priteistą 34 256,79 Eur sumą (32 999,15 Eur+1217,64 Eur+40 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).
30. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.
32. Ieškovė nurodo patyrusi 2206 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 806 Eur žyminis mokestis, 1400 Eur teisinės pagalbos išlaidų (250 Eur ieškinio parengimas, 50 Eur susipažinimas su atsiliepimu, 350 Eur dubliko parengimas, 50 Eur susipažinimas su tripliku, 100 Eur prašymo dėl papildomų įrodymų parengimas,250 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje, 100 Eur rašytinių paaiškinimų parengimas, 250 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdyje). Ieškovės nurodytos teisinės pagalbos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), numatytų dydžių.
33. Atsakovė pateikė duomenis apie 2420 Eur atstovavimo išlaidas (1420 Eur už atsiliepimo parengimą, 1 000 Eur už tripliko parengimą). Tenkinus ieškinį, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
34. Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos odontologijos klinika“, juridinio asmens kodas 125415934, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantų gama“, juridinio asmens kodas 300046328, naudai 32 999,15 Eur (trisdešimt du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai penkiolika centų) skolą, 1217,64 Eur delspinigių (tūkstantis du šimtai septyniolika eurų šešiasdešimt keturi centai) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 34 256,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2206 Eur (du tūkstančiai du šimtai šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos odontologijos klinika“, juridinio asmens kodas 125415934, į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų keturiasdešimt keturi centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.