Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1260-275/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-24Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-29Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2022-04-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
2S-1260-275/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07773-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
A. A.
Ieškovas
V. A.
Trečiasis asmuo
AB „Luminor Bank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1260-275/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07773-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. (V. A.) patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „Luminor Bank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje paskirta nekilojamojo turto ekspertizė, pavedant ekspertei K. V. atsakyti į klausimą – kokia yra žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto), įskaitant, bet neapsiribojant sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė vertinimo atlikimo dieną?

2. Teismo ekspertė K. V. 2021 m. sausio 26 d. pateikė teismui turto ekspertizės aktą, kuriame pateikė išvadą, kad atlikti išsamaus tyrimo, turto, esančio nurodytu adresu nebuvo galimybės, todėl ekspertui nepakanka duomenų rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės akte nurodė, kad sklype yra Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotų statinių, kurių ekspertė neturėjo galimybės tinkamai apžiūrėti, kadangi lauke buvo asmenų, nesilaikančių karantino rėžimo, taip pat yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas turtas, savo išore panašus į mobilųjį namelį, kuris yra pritaikytas gyventi žiemą, pastatytas ant pamatų bei įrengtas tambūras. Ekspertė nurodė, kad praktikoje yra naudojami skirtingų dydžių nameliai (pagrindiniai dydžiai yra trys: plotis, ilgis ir vidinių patalpų (lubų) aukštis), bei skirtingų tipų nameliai (vasarinis,, žieminis), taip pat yra skirtingos namelių sandaros, išplanavimas. Įtakos rinkos vertei turi ir nameliuose esančios komunikacijos (vandentiekio, elektros, šildymo sistemos), kiti pagerinimai.

Šalies argumentai

3. Ieškovas V. A. (toliau – ir ieškovas) pateikė prašymą skirti atsakovei A. A. 5 000 Eur baudą, iš kurių 50 procentų skirti ieškovo naudai, už piktnaudžiavimą procesu, kadangi atsakovė elgiasi piktybiškai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi paskyrė atsakovei 50 Eur baudą, pripažinęs atsakovės elgesį kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

Šalies argumentai

5. Atsakovė A. A. pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Paskirtą baudą prašė panaikinti įvertinus jos sunkią turtinę padėtį. Atsakovė nesutiko su teismo ekspertės argumentais, kad ekspertė negalėjo atlikti ekspertizės dėl to, kad atsakovė nesilaikė karantino taisyklių. Paaiškino, kad savo veiksmais netrukdė ekspertei vertinti turtą, atsakovė neturėjo pareigos dalyvauti vertinant turtą, be to, turėjo pagrįstą baimę nesirodyti vertinime, nes bijo ieškovo. Teigė, kad ekspertei trūksta kompetencijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

7. Nurodė, kad teismas įvertino atsakovės elgesį. Atsakovė 2020 m. rugsėjo mėnesį neleido ieškovo parinktam ekspertui įvertinti turto. Pokalbio telefonu metu atsakovė sutarė dėl ekspertizės atlikimo datos, neprašė atidėti ekspertizės atlikimo pasibaigus karantino rėžimui. Atsakovė iš esmės nesutinka, jog gyvena ne mobiliame namelyje, o statybininkų vagonėlyje. Pažymėjo, kad būtent į ši klausimą atsakyti turi teismo paskirtas ekspertas. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus kokia kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nebendradarbiauja nei su byloje dalyvaujančiais asmenimis, nei su teismu, siekiant kad santuokos nutraukimo byla būtų išnagrinėta tinkamai. Tokį atsakovės elgesį teismas vertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir padarė išvadą, kad yra pagrindas skirti atsakovei baudą.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovui pasiūlius ekspertės kandidatūrą, atsakovė jai neprieštaravo, kito eksperto kandidatūros nesiūlė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nesutikdama su pateikta išvada, atsakovė turėjo teisę prašyti kviesti ekspertizę atlikusią ekspertę į teismo posėdį, užduoti ekspertei klausimus, eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti, o ne sudaryti liūtis atlikti turto vertinimą tuo pagrindu, kad atsakovė nepasitiki ieškovo pasirinkta ir teismo paskirta eksperte. Atkreipė dėmesį, kad iš esmės atsakovė neneigia, kad jos veiksmų pasėkoje nebuvo atlikto teismo paskirta ekspertizė.

9. Pasisakydamas dėl atsakovės turtinės padėties, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nesutiko, kad turtą įvertintų ieškovo pasirinktas ekspertas, kurio išlaidas apmokėjo ieškovas. Pažymėjo, kad atsakovė tariasi su pasirinktu ekspertu, už kurio paslaugas sumokės savomis lėšomis. Nurodė, kad atsakovė jau nuo 2018 metų naudojosi privataus advokato paslaugomis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties nesudaro pagrindo panaikinti teismo paskirtą 50 Eur dydžio baudą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovė A. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

11. Nurodė, kad paskirtai teismo ekspertei netrukdė vertinti nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad teismo ekspertė nepateikė teismo nutarties, kuria ji būtų įpareigota vertinti ir kilnojamąjį turtą, t. y. statybininkų vagonėlį, apžiūrėdama jį iš vidaus. Teismo posėdžio metu atsakovė buvo patikinta, kad teismo ekspertei nereikės įeiti į statybininkų vagonėlio vidų. Teigė, kad jeigu teismo ekspertė būtų pateikusi nutartį, atsakovė būtų ją įsileidusi į vidų.

12. Pažymėjo, kad ekspertė buvo surinkusi visą ekspertizės atlikimui būtiną medžiagą, apžiūrėjo vertinamus objektus, todėl galėjo atlikti ekspertizę.

13. Pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, yra priversta gyventi kartu su nepilnamete dukra ankštame statybininkų vagonėlyje, kuriuo šildymas brangiai kainuoja, turi negalią, aukštą kraujo spaudimą, patiria dideles išlaidas vaistams.

Atsiliepimas

14. Ieškovas V. A. atsiliepimu prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį.

15. Nurodė, kad atsakovė pati pripažįstą aplinkybę, jog trukdė teismo ekspertei vertinti turtą.

16. Paaiškino, kad įvertinti namų valdoje esantį turtą ieškovo užsakymu, kaip specialistas, buvo atvykęs ir teismo ekspertas V. S., kuriam atsakovė taip pat nesudarė sąlygų įvertinti turtą. Tokiu savo elgesiu atsakovė nesiekia greito bylos išnagrinėjimo, vengdama kad būtų nustatyta tikroji viso santuokoje įsigyto turto vertė (balansas).

17. Pažymėjo, kad atsakovei nutartis dėl ekspertizės skyrimo turėjo būti žinoma, kadangi tiek atsakovė, tiek jos atstovė dalyvavo teismo posėdyje ir su bylos medžiaga yra susipažinusios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo.

20. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčas byloje tarp šalių kyla dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Neturint turto vertės, nėra galimybės sudaryti santuokoje įgyto turto balanso. Pažymėtina, kad ieškovas siekė atlikti minėto turto vertinimą savo iniciatyva jau 2020 m. rugsėjo mėnesį, tačiau atsakovė ieškovo pasirinkto turto vertintojo neįsileido. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta nekilojamojo turto ekspertizė, pavedant ekspertei K. V. atsakyti į klausimą – kokia yra žemės sklypo ir jame esančių statinių (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto), įskaitant, bet neapsiribojant sodo pastatu, ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė vertinimo atlikimo dieną? Nutartis buvo išsiųsta atsakovės atstovei. Taigi atsakovės privalėjo žinoti, kad teismo paskirtai ekspertei pavesta įvertinti ne tik žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto, bet ir žemės sklype esančių kilnojamų statinių vertę.

23. Teismo ekspertė K. V. pateikė turto ekspertizės aktas, kuriame nurodė, kad atlikti išsamaus turto tyrimo nebuvo galimybės, todėl ekspertui nepakanka duomenų rinkos vertei nustatyti. Ekspertė pažymėjo, kad sklype yra Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotų statinių, kurių ekspertė neturėjo galimybės tinkamai apžiūrėti, kadangi lauke buvo asmenų, nesilaikančių karantino rėžimo, taip pat yra Nekilnojamojo turto registro neįregistruotas turtas, savo išore panašus į mobilųjį namelį, kuris yra pritaikytas gyventi žiemą, pastatytas ant pamatų bei įrengtas tambūras. Taip pat pažymėjo, kad įtakos namelio rinkos vertei turi ir nameliuose esančios komunikacijos (vandentiekio, elektros, šildymo sistemos), kiti pagerinimai.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad teismo ekspertė, atvykusi į vertinimą, nepateikė teismo nutarties, kuria jį būtų įpareigota pateikti į vertinamo kilnojamojo daikto vidų, o pateikusi nutartį, būtų įleista į vidų. Taigi pati atsakovė pripažįsta, jog neįsileido teismo paskirtos ekspertės įvertinti žemės sklype esančio turto vidų, nors apie paskirtą ekspertizę ir ekspertizės metu pavestus įvertinti turto objektus turėjo žinoti.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ekspertizės byloje paskyrimo, siekiant nustatyti kiek ir kokios rūšies daiktų yra ginčo žemės sklype, kokia jų vertė. Taigi atsakovės veiksmų (neveikimo) pasiekoje teismas turėjo pakartotinai civilinėje byloje skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, neleisdama tinkamai įvertinti turto ne tik ieškovo pasirinktam specialistui bet ir teismo paskirtai teismo ekspertei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sunkią atsakovės turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė nuo 2018 m. naudojasi privataus advokato paslaugomis, kad ketina savo lėšomis vertinti turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyta sunki turtinė padėtis, nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovei paskirtos 50 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė