- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-799-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07773-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Rinkevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo ir atsakovės A. A. patikslintą priešieškinį ieškovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes; nepilnametės dukters J. A., gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. A.; po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,200 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (10300 Eur vertės); negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą G-69, 1 250 Eur vertės; darbo stalą - 250 Eur vertės, varstotą - 150 Eur vertės, gręžimo stakles - 100 Eur vertės; krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos, 500 Eur vertės. A. A. prašo priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 18 600 Eur vertės; pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - 0 Eur vertės, iš viso 18 950 Eur; karkasinį pastatą (tūris - apie 70 kub. m.), 8 100 Eur vertės; šulinį, 1 560 Eur vertės; biotualetą, - 170 Eur vertės; metalinį sandėlį, 370 Eur vertės; šiltnamį, 0 Eur vertės. Atsakovei ieškovas iš viso prašo priteisti santuokoje įsigyto turto už bendrą 29 150 Eur sumą. Už ieškovui atitenkančią mažesnės vertės santuokos metu įsigyto ir dalintino turto dalį, iš atsakovės priteisti 8 300 Eur piniginę kompensaciją. Įsipareigojimą kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ieškovas prašo pripažinti solidariu ieškovo ir atsakovės įsipareigojimu. Nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė paskolos ir palūkanų mokėjimo įmokas kreditoriui mokės lygiomis dalimis. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių pablogėjus santykiams, išsiskyrus požiūriui į šeimą, nuo 2015 m. birželio 22 d. šalys pradėjo gyventi skyrium. Nuo to laiko šalys nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam tolerantiški, neskyrė pakankamai dėmesio vienas kitam. 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai J. A., mokamas periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškovas mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, nes dukra nuo pat gimimo gyvena su ja. Atsakovė neriboja ieškovui bendrauti su vaiku, be to, įgyvendinti nustatytą konkrečią bendravimo tvarką būtų sudėtinga, nes ieškovas yra tolimųjų reisų vairuotojas ir pats negali žinoti, kada išvyks į reisą ir kokiai trukmei. Ieškovas nurodė, kad Vaikų žaidimų aikštelė, kurios vertė - 200 Eur, skirtina išimtinai nepilnametės dukters J. A. poreikių tenkinimui, todėl į santuokoje įsigyto bei dalintino turto balansą netrauktina. Metaliniame garaže yra dalintinas kilnojamasis turtas: darbo stalas - 250 Eur vertės, varstotas – 150 Eur vertės, gręžimo staklės – 100 Eur vertės. Dėl šio turto tarp sutuoktinių taip pat yra ginčas. Kitą turtą šalys tarpusavyje yra pasidalinę ir dėl jo ginčo nėra. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išvardinti automobiliai, įgyti po šalių gyvenimo skyrium 2015 m. birželio 22 d. , t. y. automobilis Volkswagen -VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, automobilis Volvo, XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kuriuo naudojosi šalių vyresnioji dukra, yra parduoti. Automobilis Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedalintinas, nes jis įgytas po gyvenimo skyrium pradžios – 2015 m. birželio 22 d., atsakovė yra jo naudotoja. Už ieškovui atitenkančią mažesnės vertės santuokos metu įsigyto ir dalintino turto dalį, iš atsakovės A. A. priteistina 8 300 Eur piniginė kompensacija (20 850 Eur (kiekvienam sutuoktiniui atitenkančio turto dalis pinigine išraiška) – 12 550 Eur (ieškovui atitenkančio turto piniginė išraiška)). Toks dalintino turto paskirstymas nulemtas to, kad 50 arų žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir 0,2 ha žemės sklypas yra šalia ieškovo gyvenamosios vietos ir jis šiuo turtu naudojasi ir prižiūri, o atsakovė nuolat gyvena Vilniuje, namų valdoje, kurioje esantis turtas nuosavybės teise priskirtinas jai. Garažu atsakovė iš viso nesinaudoja ir jis yra toli nuo jos gyvenamosios vietos. Krovininiu autobusiuku taip pat nuolat naudojasi ieškovas, todėl jis paliktinas ieškovui. Atsakovei paliktinas žemės sklypas su statiniais Vilniuje, kaip minėta, kadangi ji jame nuo įsigijimo nuolat gyvena ir naudojasi juo, ieškovas pradėjus gyventi skyrium jame negyvena ir nesinaudoja. Šalys prieš banką yra solidarūs skolininkai, o po santuokos nutraukimo skolininkų tarpusavio santykiuose paskolą turėtų dengti lygiomis dalimis, kasmėnesinėmis įmokomis. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jo tėvas po nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio, kuris vėliau buvo panaikintas, sudarymo grąžino atsakovei iš savivaldybės pervestus pinigus. Tačiau ieškovas nesutiko, kad žemės sklypas buvo pirktas tik už tuos atsakovės gautus pinigus. Ieškovas paaiškino, kad žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už 14 000 Lt. Ieškovo teigimu, jei atsakovė iš savo lėšų sumokėjo 7 000 Lt, tai jis sumokėjo kita pusę pinigų sumos.
2. Atsakovė patikslinusi priešieškinio reikalavimus prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio ieškovo V. A. kaltės; pripažinti, kad pagal 2008 m. gegužės 30 d. su AB „Luminor Bank“ sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtą įsipareigojimą, paskolos bankui grąžinimą, lieka solidariai atsakingi ieškovas ir atsakovė, tačiau po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2008 m. gegužės 30 d. sutartį vykdys ieškovas vienasmeniškai; po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha ploto, 18 600 Eur rinkos vertės, sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 350 Eur rinkos vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat negyvenamąją patalpą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2 737 Eur vidutinės rinkos vertės, ir automobilį Volvo 560, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovui atsakovė prašė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. 0,200 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 10 300 Eur vertės, taip pat, automobilius VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė prašė nepilnametės J. A. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina A. A.; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai J. A. dydį ir priteisti nepilnametei J. A. išlaikymą iš ieškovo periodine išmoka po 320 Eur per mėnesį, mokama nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašė paskirti vaiko motiną A. A., priteistam išlaikymui taikyti indeksaciją. Nurodė, kad šalių dukra yra stamboko kūno sudėjimo, todėl jai perkami drabužiai iš suaugusiųjų parduotuvių. Be to, mergaitei reikalingas gydymas dantų breketais, turi kitų sveikatos problemų. Ji yra tiriama VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje dėl kelio skausmų, todėl yra papildomos išlaidos transportui, masažams. Radiologas yra diagnozavęs vaikui minimalų skysčių pėdsaką kelio sąnario kišenėse. Atsakovė taip pat turi negalią, reikalinga pirkti medikamentus, tepalus, kurių ne visi yra kompensuojami, todėl šiuo atveju negali būti taikomas lygybės tarp tėvų principas sprendžiant dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio padidinimo. Ieškovas nuolat keičia darbovietes, jo darbo užmokestis yra kur kas didesnis nei atsakovės. Atsakovė su vaiku gyvena labai blogomis sąlygomis, vagonėlyje, kurį turi nuolat šildyti. Pabrangus elektros energijos kainai, išlaidos būstui padvigubės. Ginčo dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra nėra. Dėl kredito AB „Luminor Bank“ atsakovė nurodė, kad paskolos vykdymas turėtų likti solidaria prievole, nes bankas nesutiks modifikuoti šios prievolės, be to, ieškovas neišreiškė sutikimo, kad prievolė liktų jo asmenine. Visgi, paimta paskola buvo panaudota ne šeimos interesais, jokios naudos atsakovė, kaip sutuoktinė, negavo. Laidavimą atsakovė pasirašė ieškovo psichologinio spaudimo pasekmėje. Ieškovui yra žinoma, kad ši paskola buvo paimta automobilių įsigijimui, kurie buvo įmonės turtas, tik buvo vairuojami ieškovo. Įmonei bankrutavus, šie automobiliai buvo panaudoti skolų mokėjimui, o nelikus įmonės, ieškovas, kaip laiduotojas, turi mokėti paskolą. Atsakovė mano, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio nuostatas ir jai priteisti 2/3 dalis turto, kadangi su ja lieka gyventi nepilnametė dukra. Be to, CK 3.123 straipsnyje nėra numatytas baigtinis sąrašas, kokiais atvejais yra taikomas nukrypimo nuo lygių dalių principas ir yra vertinama individualiai kiekvienoje byloje. Atsakovė yra našlaitė, gavo našlaičio piniginę išmoką. Pervedus pašalpą 2013 m. lapkričio 10 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria įgytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) už 7 000 Lt su žemės sklype esančiu vasarnamiu. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 6 250 Lt našlaičio pašalpa, išmokėta žemės sklypui su pastatu pirkti, tai patvirtina sudaryta su savivaldybe sutartis. Atsakovė pagal darbingumo lygio nustatymo pažymą yra iš dalies darbinga, yra netekta 55 proc. darbingumo, gali dirbti ribotai. Todėl jai sutuoktinis turėtų teikti išlaikymą, tas yra laikoma svarbia aplinkybe nukrypstant nuo lygių dalių principo. Aplinkybės, kad turto įsigijimui buvo panaudota atsakovei išmokėta našlaičio pašalpa, kad ji turi negalią, su ja lieka gyventi nepilnametė dukra turi būti pripažintos svarbiomis priežastimis, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovė taip pat mano, kad jai papildomai turi atitekti garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra nutolęs nuo jos gyvenamosios vietos 1 km atstumu, o nuo atsakovo - virš 30 km atstumu. Turėdama šį turtą, atsakovė galės jį išnuomoti, gaunamais pinigais mokėti paskolą. Atsakovė neturi lėšų piniginės kompensacijos išmokėjimui. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad negalėsianti sumokėti ieškovui priteistinos kompensacijos už jai tenkančią didesnę santuokos metu dalintino turto kainą. Garažas atsakovei reikalingas, kad ji galėtų jį išnuomoti ir taip dengti paskolą. Gręžimo staklių ir darbo stalo pas ją nėra, o dėl varstoto nurodė, kad sutuoktiniai turėjo du varstotus, vieną varstotą ieškovas pasiėmė pradėjus gyventi skyrium, todėl šitas varstotas liko atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
3. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė K. S. 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu davė išvadą, kad atsakovė ne tik neįrodė išaugusių vaiko poreikių, bet iš vis negalėjo nurodyti vaiko poreikių. Teigė, kad atsakovė taip pat pati turi prisidedi lygia dalimi su vaiko tėvu prie vaiko išlaikymo, t. y. ieškovui skiriant 190 Eur per mėnesį, lygiai tiek pat turi skirti ir atsakovė. Atsakovė papildomai gauna vaikams skirtus pinigus iš savivaldybės – 70 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. A. ir A. A. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino, kad šalių santuoka nutrūko ir teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo A. A. paliko santuokos metu įgytą pavardę – A.. Nustatė nepilnamečio vaiko J. A. gyvenamąją vietą su atsakove A. A.. Padalino santuokos metu įgytą turtą ir priteisė ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,200 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini). Padalino santuokos metu įgytą turtą ir priteisė atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); karkasinį pastatą (tūris - apie 70 kub. m.), šulinį, biotualetą, metalinį sandėlį, šiltnamį. Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė atsakovei ½ dalį negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto G-69. Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovui ½ dalį negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto G-69. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1 887 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė paskolos ir palūkanų mokėjimo įmokas kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) moka lygiomis dalimis. Priteisė ieškovui iš atsakovės 470 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 418 Eur dydžio žyminį mokestį, 59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Priteisė iš atsakovės 318 Eur nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, 59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametę dukrą J. A., gimusią (duomenys neskelbtini).
6. Įvertinęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad šeima iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pažeistos CK 3.27 straipsnyje numatytos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas negalimas. Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai yra iširusi, santuoką tarp V. A. ir A. A. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo, jog šalys po 2015 m. birželio 22 d. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, nėra, ir esant ieškovo prašymui, konstatavo, kad turtines pasekmes santuokos nutraukimas sukelia sutuoktiniams nuo 2015 m. birželio 22 d. Paliko atsakovei santuokos metu turėtą pavardę – A..
7. Atsakovės prašymą nustatyti šalių nepilnametės dukters J. A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove tenkino, nes tai atitinka vaiko interesus. Nustatė, kad byloje ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių nėra. Šalys bendru susitarimu susitaria dėl dukters bendravimo su tėvu.
8. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)); ir šiame žemės sklype esančius daiktus – karkasinį pastatą (tūris - apie 70 kub. m.); šulinį, biotualetą, metalinį sandėlį, šiltnamį; 2) negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą G-69; 3) krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
9. Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė padalinti gręžimo stakles, varstotą ir darbinį stalą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad turtas, t. y. gręžimo staklės ir darbinis stalas, kurį ieškovas prašo dalinti santuokos nutraukimo byloje ir kurio buvimą pas ją iš esmės teismo posėdžio metu neigė atsakovė, realiai egzistuoja, todėl teismas netenkino reikalavimo padalyti nurodytą turtą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog varstotas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, todėl kilnojamojo daikto – varstoto nedalijo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino A. A. asmenine nuosavybe ir į bendrą dalytino turto balansą netraukė. Nustatęs, kad šalims priklauso vaikų žaidimų aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 200 Eur., atsižvelgęs, jog šis daiktas skirtas išimtinai nepilnametės dukters poreikių tenkinimui, sprendė, kad šis daiktas į santuokoje įsigyto bei dalintino turto balansą netrauktinas.
11. Teismas nustatė, kad šalys turi solidarią prievolę kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šalys nereiškė reikalavimo modifikuoti prievolės, kreditorius neišreiškė sutikimo, kad solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista, todėl teismas padarė išvadą, jog šalys solidariai atsako bankui už kredito grąžinimą.
12. Įvertinęs šalių itin konfliktiškus santykius, nepilnamečio vaiko interesus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiausiai tiek šalių interesus atitinka turto padalijimas – turto kompleksus (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini), padalyti tokiu būdu –priteisiant vienam, o kitam priteisiant kompensaciją už tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį padalijus turtą. Nustatyta, kad nuo 2015 m. birželio 22 d. šalys gyvena skyrium. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas remdamasis pačios atsakovės argumentais dėl vaiko interesų užtikrinimo, priteisus jai turtą (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgęs į ieškovo argumentus, kad 2018 metais atsakovei nesutikus apsikeisti gyvenamosiomis vietomis, jis pradėjo kurti savo asmeninį gyvenimą (duomenys neskelbtini) kaime, padarė išvadą, kad kitoks, nei pagal šalių faktinę gyvenamąją vietą nekilnojamojo turto padalinimas pažeis ne tik nepilnametės šalių dukters interesus, bet ir pačių šalių teisėtus lūkesčius.
13. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė nutraukus santuoką priteisti asmeninės nuosavybės teise garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitam sutuoktiniui priteisiant sumokėti kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad minėto garažo vertė - 1250 Eur. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad garažo vertė yra 2 737 Eur (remiantis 2018 metų duomenimis). Spręsdamas dėl šio turto padalijimo, teismas vertino sekančias aplinkybes: šiuo nekilnojamojo turto objektu šiai dienai nesinaudoja nei viena iš šalių; šis nekilnojamasis turtas yra netoli atsakovės gyvenamosios vietos; nuo atsakovo gyvenamosios vietos, pasak atsakovės, yra nutolęs apie 30 km. Šalims neprašius byloje paskirti ekspertizės nustatyti garažo vertę, remiantis nekilnojamojo turto pardavimo internetinio puslapio duomenimis, tokio garažo vertė šiai sprendimo priėmimo dienai ženkliai didesnė, nei nurodyta ieškovo. Įvertinęs tai, kad nei viena iš šalių neketina naudotis minėtu turtu, teismas padarė išvadą, jog yra teisinga padalyti šį turtą šalims natūra. Teismo vertinimu, padalijus garažą natūra, šalys turės galimybė parduoti šį nekilnojamąjį turtą už realią rinkos kainą ir pasidalinti gautas pajamas, kuriomis, kaip minėjo atsakovė, netgi galėtų būtų padengtas įsiskolinimas kreditoriui.
14. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad 0, 5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52,70 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 kv. m ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 kv. m. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto vertė 2020 m. vasario 6 d. nustatyta 10 300 Eur. Santuokos metu įgyto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 18 600 Eur, sodo pastato – 350 Eur, ūkinio pastato – 0 Eur, karkasinio pastato – 8 100 Eur, šulinio – 1560 Eur, biotualeto 170 Eur, metalinio sandėlio – 370 Eur, šulinio – 0 Eur. Viso dalintino turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 29 150 Eur.
15. Atsakovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, įvertinus aplinkybę, kad žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo panaudotos asmenines lėšos (6 250 Lt našlaičio pašalpa, išmokėta kaip tikslinė žemės sklypui su pastatu pirkti). Teismas konstatavo, kad šalims perkant žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, buvo iš dalies panaudotos ir atsakovės asmeninės lėšos. Teismas padarė išvadą, kad šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: viso įkeisto turto, kuriame lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas, kurio gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, priskyrimas atsakovei, aplinkybė, kad įgyjant žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, gautos kaip tikslinė pašalpa, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant turtą esantį (duomenys neskelbtini), bendrą turtą, atsakovei priteisiant ¾, ieškovui ¼ dalis turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), karkasinio pastato (tūris - apie 70 kub. m.), šulinio, biotualeto, metalinio sandėlio, šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini).
16. CK 3.117 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsakovei priteisus visą minėtą turtą, teismas ieškovui priteisė iš atsakovės ¼ turto vertės, t. y. 7 287 Eur (29 150 Eur x ¼ ).
17. Dalijant kitą šalių santuokoje įgytą turtą teismas pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nenustatė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad natūra garažas padalijamas šalims po ½ dalį ir toks padalijimas nepažeis nei vienos iš ginčo šalių interesų.
18. Tarp šalių nekilus ginčo dėl krovininio automobilio VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė ieškovui krovininį automobilį VW, LT 35, 500 Eur vertės, atsakovei iš ieškovo priteisė 250 Eur dydžio kompensaciją.
19. Ieškovui priteisus po santuokos nutraukimo turtą, kuriuo faktiškai jis naudojasi nuo 2015 m. birželio 22 d., t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisė 5 150 Eur (10 300 Eur x ½). Teismas priteisęs ieškovui iš atsakovės 7 287 Eur kompensaciją, o atsakovei iš ieškovo 5 400 Eur (250 Eur + 5150 Eur) kompensaciją, padarė įskaitymą ir priteisė atsakovui iš ieškovės 1 887 Eur dydžio kompensaciją, nustatęs, kad jai priteisto turto vertė viršija jos dalį iš bendro turto.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-549-931/2018 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad V. A. įsipareigoja dukrai išlaikyti mokėti po 190 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašė pakeisti šalių sutartą išlaikymo dydį ir priteisti dukrai iš atsakovo 270 Eur dydžio išlaikymą. 2021 m. spalio 11 d. atsakovė prašė priteisti 320 Eur dydžio išlaikymą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog V. A. turtinė padėtis yra geresnė, nei A. A.. Atsakovė nepateikė duomenų ir neįrodė, kad V. A. turtinė padėtis yra pagerėjusi lyginant su 2018 metais. A. A. nenurodė, kaip konkrečiai išaugo vaiko poreikiai lyginant su 2018 metais. Teismas, įvertinęs visas A. A. nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ji nepagrindė, jog vaikui išlaikyti reikalinga didesnė nei 450 Eur suma.
21. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstyti lygiomis dalimis. Ieškovui iš atsakovės priteisus 901 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo – 431 Eur, teismas padarė įskaitymą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 470 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį: 1) dėl santuokoje įgyto turto, t. y. garažo padalijimo ir priteisti ieškovui V. A. negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą G-69, 1 450 Eur vertės; 2) dėl netenkinto ieškovo reikalavimo priteisti darbo stalą, varstotą, gręžimo stakles ir ieškovui priteisti 250 Eur vertės darbo stalą, 150 Eur vertės varstotą, 100 Eur vertės gręžimo stakles, iš viso 500 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, esančius metaliniame garaže, adresu (duomenys neskelbtini); 3) dėl ieškovui priteistos 1 887 Eur dydžio piniginės kompensacijos, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5 767 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo; 4) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 5) prijungti prie bylos teikiamus naujus įrodymus; 6) iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą – 800 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą surinktus įrodymus, bylos duomenis nepagrįstai ir neteisingai traktavo atsakovės naudai, pažeidė ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą.
Šalies argumentai
22.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dalies santuokoje įsigyto turto atžvilgiu, taikant CK 3.117 straipsnio 2 dalį, CK 3.123 straipsnio nuostatas, nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo turto dalies, kuriai netaikytini skundžiamame teismo sprendime nurodyti kriterijai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinį ginčą dėl bendrai užgyvento turto, esančio Vilniaus mieste, turėjo taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalies nuostatą ir atsakovei priteisti iš ieškovo 905 Eur (1 810 Eur / 2) jos panaudotų asmeninių lėšų įsigyjant nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), o ne nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo santuokoje įsigytų nekilnojamojo turto objektų Vilniaus mieste atžvilgiu.
22.3. Apeliantas nurodo, kad atsakovės asmeninės lėšos buvo panaudotos tik 0,0620 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 600 Eur vertės ir sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės, įsigyti ir nebuvo panaudotos karkasiniam pastatui – 8 100 Eur vertės, šuliniui – 1 560 Eur vertės, biotualetui -170 Eur vertės, metaliniam sandėliui -370 Eur vertės, esantiems (duomenys neskelbtini), įsigyti. Pastarieji objektai nėra apsunkinti hipotekos sandoriu kreditą suteikusio Luminor Bank, AS naudai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo viso Vilniaus mieste esančio turto atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
22.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl tokios didelės apimties/santykio nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo atsakovės naudai, pasisakydamas dėl atskirų santuokoje įsigyto turto objektų. Apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad šalims perkant žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe buvo iš dalies panaudotos ir atsakovės asmeninės lėšos, tačiau nereiškia, kad ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui tokiu didžiuliu santykiu nukrypti (¾ : ¼) nuo sutuoktinių lygių dalių principo arba, kad atsakovei neturėjo būti priteista turtui įsigyti ½ dalis jos panaudotų lėšų, sumokėtų už ieškovui tenkančią įsigyjamo nekilnojamojo turto, esantį (duomenys neskelbtini), dalį. Ieškovui atitenkantis turtas yra gerokai nuo Vilniaus nutolusioje kaimo vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kurį ieškovas nuo 2015 metų (gyvenimo skyrium pradžios) savo asmeninėmis lėšomis esminiai pagerino, o atsakovei nutraukiant santuoką liko jokių esminių pagerinimų nereikalaujantis turtas Vilniaus mieste.
Šalies argumentai
22.5. Apeliantas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje ginčo dalyje ir nukrypimą nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo taikyti tik 0,0620 ha žemės sklypo, 18 600 Eur vertės, ir sodo pastato, 350 Eur vertės, esančių (duomenys neskelbtini), santykiu 2/3 ir 1/3. Ieškovui priteisti turto, esančio (duomenys neskelbtini), už 11 417 Eur ((18 600 Eur + 350 Eur) / 3 + (8 100 Eur + 1 560 Eur + 170 Eur + 370 Eur) / 2)), o atsakovei – už 17 733 Eur ((18 600 Eur + 350 Eur) / 3 x 2 + (8 100 Eur + 1 560 Eur + 170 Eur + 370 Eur) / 2), t. y. 6 316 Eur didesnės vertės turtas. Vertinant šį skirtumą, matyti, kad taikant nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo santykiu 2/3:1/3, atsakovei tenkančių asmeninių investicijų dalis santuokos nutraukimo procese suteikia jai beveik septynis kartus didesnę turtinę naudą (6 316 Eur / 905 Eur). Ieškovas turi sumokėti atsakovei 5 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis bendros nekilnojamojo turto objektų vertės (duomenys neskelbtini) rajone ir pusė automobilio vertės, o atsakovė ieškovui turi sumokėti 11 417 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kurią sudaro 1/3 dalis nekilnojamojo turto objektų, įgytų 2003 m. lapkričio mėn. 10 d. sutarties pagrindu, ir ½ dalis teisiškai neįregistruotų statinių vertės Vilniaus mieste. Atliekant įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 6 017 Eur dydžio kompensacija.
22.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei vienai iš šalių neprašius byloje paskirti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti ir nei vienai iš šalių nepateikus savarankiškai atlikto turto vertinimo, teismas negalėjo spręsti klausimo dėl šio turto padalijimo, vienam iš sutuoktinių priteisiant garažą natūra, o kitam – pusės garažo vertės kompensaciją, esant sudėtingiems ir konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šiuo nekilnojamuoju turto objektu šiai dienai nesinaudoja nei viena iš šalių. Pažymi, kad ginčo garažu jis faktiškai naudojasi, turi šio garažo raktus, jame yra sudėti ir saugojami jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai bei įrankiai, todėl prašo priteisti ginčo garažą jam natūra, o atsakovei priteisti pusės šio garažo vertės piniginę kompensaciją – 725 Eur (1 450 Eur / 2).
22.7. Apeliantas nurodo, kad jis būdamas rusakalbis, nesuprato, jog dėl kitų kilnojamųjų daiktų, tokių kaip darbo įrankių, būtina pareikšti konkretų ieškinio reikalavimą. Būtent 2020 m. balandžio 17 d. jis nuvykęs į atsakovės gyvenamąją vietą siekė atsiimti ginčo daiktus. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad be jokių problemų ir atskirų reikalavimų ginčo byloje šiuos daiktus atsiims. Po konflikto metaliniame garaže, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas jam paaiškino, kad šiuos ginčus reikia spręsti teisme, todėl tikslinant ieškinį ir buvo įtrauktas papildomas reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų (250 Eur vertės darbo stalo, 150 Eur vertės varstoto, 100 Eur vertės gręžimo staklių, bendros 500 Eur vertės) padalijimo. Nurodo, kad atsakovė šiais daiktais nesinaudojo, jais naudojosi išimtinai ieškovas ir jie jam yra reikalingi.
Atsiliepimas
23. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, ištyrus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į aktualią teismų praktiką šios kategorijos bylose. Atsakovė nesutinka su apelianto pozicija, neva teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, faktinį turto panaudojimą, nustatytas turto vertes, teismas pagrįstai nekilnojamąjį turtą dalijo kaip turto kompleksus, o ne išskirdamas kiekvieną turtą atskirai. Pažymėjo, kad karkasinis pastatas, šulinys, biotualetas, metalinis garažas, esantys kaip priklausiniai, turto komplekso esančio (duomenys neskelbtini), dalis, buvo įvertinti atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę, todėl konkrečiu atveju neturėjo ir negalėjo būti išskirti/atskirti nuo žemės sklypo ir dalijami atskirai. Teismas nukrypdamas nuo turto lygių dalių principo įvertino ne tik atsakovės asmeninių lėšų investavimą į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, bet ir kitas įstatyme numatytas, byloje individualizuotas aplinkybes, kaip nepilnamečio vaiko prioritetiniai interesai, faktas, kad šalių dukra lieka gyventi su atsakove, kad būtent jai teks pareiga užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Nurodo, kad ieškovas nereiškė teismui reikalavimų dėl atliktų turto pagerinimų pripažinimo jo asmenine nuosavybe, neprašė priteisti jam didesnės turto dalies ar piniginės kompensacijos tuo pagrindu, bylos nagrinėjimo metu neteikė įrodymų dėl turto pagerinimo ir kt. Be to, kad atsakovė taip pat savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie jai atitekusio turto didesnės vertės sukūrimo, jo vertės pakėlimo - tvarkė žemės sklypą, apsodino medžiais, krūmais, išvedžiojo elektrą, pastatė šiltnamį, kieme augina vaisius, daržoves, karkasinį ir sodo pastatus apstatė baldais, pirko namų apstatymo ir apyvokos reikmenis ir kt., patyrė daugiau nei 6 000 Eur išlaidas, todėl jai atitekusio nekilnojamojo turto vertė taip pat tapo didesnė. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių garažo padalijimo natūra principą. Tai, jog, neva šalis sieja konfliktiški santykiai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalių, konfliktas yra tokio pobūdžio, jog šalys negali susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo arba kad ginčai tarp buvusių sutuoktinių gali rimtai pakenkti šalių dukters saugumui ir interesams. Atsakovės nuomone, apeliantas, manantis, jog yra pagrindas nukrypti nuo prioritetiniu laikomo turto padalijimo būdo, turėjo pateikti įrodymus, jog yra pakankamai rimtas pagrindas, kuris patvirtintų padalijimo natūra nepriimtinumą. Tai, jog apelianto vertinimu, jis vienas neva naudojasi garažu ar kad jis savo gyvenamojoje vietoje neturi kito garažo, nelaikytina pakankamu pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra būdo. Juo labiau, kad atsakovė taip pat naudojasi garažu, moka už jį mokesčius. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nepadalijo darbo stalo, varstoto, gręžimo staklių. Nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie jo nurodytų kilnojamųjų daiktų egzistavimą, priklausomybę šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepateikė jokių šių daiktų įsigijimo dokumentų, nenurodė, kada jie buvo įsigyti ir tuo pačiu neatliko jokio kilnojamųjų daiktų vertinimo, nors į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
25. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2003 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, mokėjimo dokumentus, 2017 m. gegužės 2 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, siekdama teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuos naujus įrodymus teisėjų kolegija vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą surinktus įrodymus, bylos duomenis nepagrįstai ir neteisingai vertino atsakovės naudai, todėl priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Išanalizavusi bylos duomenis bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neparodė nei vienai iš šalių savo šališkumo, nebuvo suinteresuotas bylos baigtimi, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo santuokoje įsigytų nekilnojamojo turto objektų Vilniaus mieste atžvilgiu.
28. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. CK 3.123 straipsnio normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardintos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, t. y. turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.
29. Byloje nustatyta, kad šalims perkant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, didžiąja dalimi buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos - Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu paskirta 6 250 Lt dydžio tikslinė našlaičio pašalpa, skirta žemės sklypui su pastatu pirkti.
30. Pagal kasacinio teismo praktiką, ši teismo nustatyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Apelianto argumentas, kad teismas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos galėjo tik dėl žemės sklypo ir sodo pastato, nes tik šiems objektams įsigyti buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijo neišskirdamas sklype esančių objektų, nes santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo visą turtą. Pažymėtina, kad teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, įvertino ne tik atsakovės asmeninių lėšų investavimą į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, bet ir kitas įstatyme numatytas aplinkybes. Teismas taip pat įvertino tai, kad žemės sklypas su statiniais, kur yra nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, natūra priteisiamas atsakovei ir taip yra užtikrintos šalių nepilnamečio vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ir aplinkybę, kad atsakovei priteistas turtas – žemės sklypas yra įkeistas hipoteka, pagrįstai pripažino svarbia, sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokį padalijimo būdą teisėjų kolegija vertina tinkamu.
31. Apelianto nuomone, teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui tokiu dideliu santykiu nukrypti (¾ : ¼) nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Pažymėtina, kad nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė nukrypstant nuo lygių dalių principo padalijant turtą, atsakovei priteisti ¾, o ieškovui ¼ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), nes ji savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo už didžiąją dalį šio turto. Apeliantas nesutikdamas su tokia turto padalijimo proporcija, nepateikė jokių įrodymų, kad yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą turto padalijimo proporciją.
32. Apelianto argumentas, kad jis savo asmeninėmis lėšomis esminiai pagerino jam atitekusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, o atsakovei nutraukiant santuoką liko jokių esminių pagerinimų nereikalaujantis turtas Vilniaus mieste, nėra pakankamu pagrindu keisti ginčijamą sprendimą, nes pagerinimai buvo atliekami tiek atsakovei, tiek ieškovui atitenkančiam turtui.
33. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl santuokoje įgyto turto, t. y. garažo padalijimo ir prašo priteisti garažą natūra jam, o atsakovei priteisti pusės šio garažo vertės piniginę kompensaciją – 725 Eur (1 450 Eur / 2).
34. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė turto vertinimą iš kurio matyti, kad garažo vertė yra 1 300 Eur.
35. Teisėjų kolegija šį vertinimą išsiuntė atsakovei. Pastaroji su vertinimu nesutiko ir nurodė, jog garažo vertė yra ženkliai didesnė, bei teigė, jog ketina atlikti kitą garažo vertinimą, tačiau į jį patekti negali, kadangi ieškovas išvykęs, o ji į garažą patekti negali.
36. Taigi, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, apeliacinės instancijos teismui nepavyko nustatyti tikrosios ginčo garažo vertės ir paskirti jį vienai iš ginčo šalių.
37. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė nutraukus santuoką priteisti asmeninės nuosavybės teise garažą, kitam sutuoktiniui priteisiant sumokėti kompensaciją, tačiau nurodė skirtingą minėto garažo vertę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad šalys neprašė byloje paskirti ekspertizės nustatyti garažo vertę, šį turtą šalims padalijo po ½ dalį. Teismas konstatavo, kad padalijus garažą natūra, šalys turės galimybę parduoti šį nekilnojamąjį turtą už realią rinkos kainą ir gautas pajamas pasidalinti. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis naudojasi garažu, nelaikytinos pakankamu pagrindu, nesant aiškiai turto vertei, garažą paskirti vienai iš šalių. Esant ginčui dėl garažo vertės, o šalims, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neprašius byloje paskirti ekspertizės nustatyti garažo vertę, teismas negalėjo paskaičiuoti priteistinos piniginės kompensacijos.
38. Tačiau šalys gali susitarti ir viena šalis gali išsipirkti kitos šalies garažo dalį, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 887 Eur dydžio piniginę kompensaciją, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį ir ši kompensacija gali būti panaudota / įskaityta sprendžiant klausimus dėl garažo dalies nuosavybės perėjimo vienai iš šalių.
39. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti darbo stalą, varstotą, gręžimo stakles.
40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jei tarp šalių kyla ginčas dėl tam tikro turto priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, šį klausimą sprendžia teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Byloje nėra jokių įrodymų, kad gręžimo staklės ir darbinis stalas, kurių buvimą pas atsakovę ji neigė, realiai egzistuoja. Tokių įrodymų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė ir ieškovas. Apelianto pateiktos garažo nuotraukos tik patvirtina faktą, jog garaže yra įrankiai, tačiau neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu garaže yra apelianto nurodyti daiktai, nes neaišku kada nuotraukos darytos. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovui nepateikus įrodymų, jog minėti daiktai realiai egzistuoja, reikalavimas padalinti tokį turtą negali būti tenkintas.
41. Atsakovė nurodė, kad šalys gyvendamos santuokoje turėjo du varstotus, tačiau pradėjus gyventi skyriumi, pasidalijo kilnojamąjį turtą, ieškovas vieną varstotą pasiėmė. Ieškovas taip pat ieškinyje nurodė, jog šalys santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą pasidalijo. Tik 2021 m. rugsėjo 28 d. patikslinus ieškinį prašė padalyti darbo stalą, varstotą, gręžimo stakles. Apelianto argumentas, kad jis, būdamas rusakalbis, nesuprato, jog dėl kitų kilnojamųjų daiktų, tokių kaip darbo įrankių, būtina pareikšti konkretų ieškinio reikalavimą, vertintinas kritiškai, nes apeliantą bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad varstotas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje tokių įrodymų nėra. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui neįrodžius, kad varstotas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė varstoto, nutraukiant santuoką, nedalyti.
42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
43. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė prašė priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. A. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų A. A..