Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. A. (V. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „Luminor Bank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamam civilinė byla pagal ieškovo V. A. patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Byloje 2018 m. spalio 17 d. gautas ieškovo V. A. patikslintą ieškinys atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis), byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui V. A. buvo nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti (sumokėti trūkstamą žyminį mokestį), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl patikslinto ieškinio trūkumų nustatymo (ne)pagrįstumo

14. Esminis apelianto pateikto atskirojo skundo argumentas, kuriuo jis kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, yra tas, kad šioje byloje neturėtų būti mokamas žyminis už patikslintu ieškiniu prašomą priteisti 6774,50 EUR dydžio kompensaciją, kadangi prašomos kompensacijos priteisimu jis nesiekia nei sumažinti, nei padidinti savo turto, o pagal įstatymus priklausančią turto dalį transformuoja į piniginę išraišką. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

15. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „turtiniuose ginčuose“ visų pirma nusako, kokio pobūdžio yra ginčas. Ši formuluotė įstatymo normos tekste taip pat reiškia, kad ginčo pagrindas lemia nustatytą žyminio mokesčio dydį. Jeigu ginčas yra turtinis, tai taikomas atitinkamas šiame punkte nustatytas žyminis mokestis. Taigi įstatymo formuluote „turtiniuose ginčuose“ įtvirtintas žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas mokesčio dydis.

17. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 269-275).

18. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai, 10 punktas). Remiantis šiomis teisės normomis, ieškinio reikalavimo suma yra turto ir kompensacijų, kuriuos prašoma priteisti nuosavybėn, vertė.

19. Apeliantas (ieškovas) V. A. patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimus priteisti jam asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemones - krovininį automobilį VW LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės A. A. ieškovo naudai 6 774,50 EUR kompensaciją už ieškovo dalies iš bendro turto netekimą. Taigi bendra ieškovo patikslintame ieškinyje pareikštų turtinių reikalavimų suma yra 10919,5 EUR (346,00 Eur + 1590,00 Eur + 2250,00 Eur + 222,00 Eur + 275,00 Eur + 2737,00 Eur+ 870,00 Eur) / 2) + 6774,50 Eur), t. y. ieškovas prašo priteisti jam turto už minėtą sumą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad patikslinto ieškinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas būtent nuo prašomos priteisti bendros turto vertės, į kurią įeina ne tik reikalaujamo priteisti turto rinkos vertės suma, bet ir reikalaujamos priteisti pinigines kompensacijos dydis.

20. Teismo vertinimu, apeliantas, apskaičiuodamas pareikštų turtinių reikalavimų sumą (patikslinto ieškinio sumą) nepagrįstai į šią sumą neįtraukia patikslintu reikalavimu prašomos priteisti 6744,50 EUR sumos, kurią ieškovas jam prašo priteisti iš atsakovės už jai tenkančią didesnę turto dalį. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalavimas priteisti 6774,50 EUR kompensaciją yra turtinis ginčas, CPK nenumato jokių išimčių, kad ieškovai santuokos nutraukimo bylose būtų atleidžiami nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti kompensaciją už jiems tenkančią mažesnę turto dalį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, vadovaudamasis CPK 3.117 straipsnyje nustatytomis sutuoktinių turto dalimis, patikslintame ieškinyje nurodo, jog po santuokos nutraukimo atsakovei tenkančio turto vertė viršija ieškovo dalį iš bendro turto, todėl prašo už jam tenkančią mažesnę turto dalį priteisti piniginę kompensaciją. Teismo vertinimu, toks ieškovo reikalavimas (t. y. priteisti piniginę kompensaciją) yra apeliantui tenkanti turto dalis, išreikšta pinigais. Taigi atskirojo skundo argumentai, jog ieškovas tik nori transformuoti savo turtą į piniginę išraišką, o jo turtinė padėtis negerės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi, kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovo turtinė padėtis nepagerėtų, jei nebūtų reikalavimo priteisti jam piniginę kompensaciją, nors jam, kaip sutuoktiniu, atitektų mažesnė turto dalis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti 203 EUR nesumokėto žyminio mokesčio už paduotą patikslintą ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas žyminio mokesčio nustatymo klausimą ieškovo reikalavimų dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo, tinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

22. Ieškovui padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, joje nustatytas patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl ieškovui nustatomas naujas terminas iki 2019 m. vasario 4 d. pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui V. A. nustatyti naują terminą iki 2019 m. vasario 4 d. pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – sumokėti 203,00 EUR žyminį mokestį ir pateikti teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Nurodyti, kad nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio, patikslintas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.