Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl nuosavybės pripažinimo, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė V. P. palaikė ieškinį visiškai. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu po santuokos nutraukimo gyveno bendrai jiems daline nuosavybe priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nors buvo išsituokę, bet visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, leido laisvalaikį, naudojosi bendrai abiejų pajamomis ir išlaidomis. Kadangi atsakovas buvo garažų kooperatyvo narys, jam buvo suteiktas plotas garažo statymui. 1999 metais kartu nusprendė pasistatyti garažą, samdė darbuotojus, pirko statybines medžiagas ir ieškojo jų, rūpinosi, kad jų netrūktų. Nors atsakovas dažnai girtaudavo, ji rūpinosi visomis garažo statybomis. Kadangi atsakovas buvo stalius, pagamino duris ir langus. Iš savo mamos gavo 2000 litų (579,24 Eur) garažo statybai ir sesuo V. D. davė 2000 litų (579,24 Eur) už jai atitekusią didesnę dalį palikimo po tėvo mirties, kuriuos ji investavo į garažui reikalingas medžiagas ir atliktus darbus. Garažą statėsi, nes norėjo laikyti automobilį ir susidėti visokius daiktus. Garažą padėjo statyti R. J., kuris yra statybininkas ir dirbo kartu su atsakovu vienoje darbovietėje. Apie 2004 metus kartu su atsakovu išvyko į Norvegiją dirbti ir ten iki 2014 metų gyveno viename bute ir bendrai vedė ūkį, kol atsiradus pas atsakovą trečiajam asmeniui, ieškovė grįžo į Lietuvą. Nuo 2014 metų liepos mėnesio mokėjo komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius už savo ir atsakovui priklausančias buto dalis. Atsakovas už savo dalį nėra jai mokėjęs jokių pinigų nei grynais nei pavedimu, išskyrus 300 Eur savo dalį pervedė į ieškovės sąskaitą už buto šildymo metodo paruošimą, kuris bendrai kainavo 600 Eur. Mokesčius kuriuos prašo priteisti paskaičiavo pagal pateiktas išrašytas sąskaitas atsakovo vardu, o bendrai išrašytas sąskaitas padalino per pusę lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad visada turėjo po vieną banko sąskaitą, t. y. AB SEB ir Luminor banke.

Ieškovės atstovas advokatas Algimantas Kolpertas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Advokatas nurodė, kad ieškovė su atsakovu nors ir buvo išsiskyrę 1991 metais, tačiau po santuokos nutraukimo kartu vedė bendrą ūkį, gyveno drauge, tiek iki išvykimo į Norvegiją, tiek ir joje iki 2014 metų, kai ieškovė grįžo į Lietuvą, todėl mano, kad gyvenimas nesusituokus drauge, ūkio vedimas, naudojimasis bendrai gaunamomis pajamomis ir išlaidomis, bendras noras pasistatyti garažą yra pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę. Atsakovas girtuokliaudavo, mažai rūpindavosi jų bendrais reikalais. Nors garažas registruotas atsakovo vardu, tačiau tai nepaneigia, jog ieškovė negyveno kartu su atsakovu ir ieškovė prisidėjo darbu ir gautais pinigais iš giminaičių garažo statyboms. Advokato nuomone, byloje įrodyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu nuo 1991 metų, t. y. po santuokos nutraukimo iki 2014 metų liepos mėnesio, kai ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovė kartu su atsakovu 1999 metais sukūrė bendromis jėgomis, darbu ir lėšomis daiktą – garažą, todėl ieškovei priklauso ½ bendrosios nuosavybės garažo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Biržų rajono teismo 1991-04-04 sprendimu ieškovės V. P. ir V. P. santuoka nutraukta ir išduotas ištuokos liudijimas, ištuoka įregistruota 1991-04-16 (b. l. 10-11). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) 53/100 dalis dalinės nuosavybės teise priklauso V. P., o 47/100 dalis – V. P. pagal 1992-09-29 Pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą (13 b. l.). Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad Negyvenamoji patalpa, – garažas boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; paskirtis: garažų; pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini) , 2G1p; esantis (duomenys neskelbtini) registruotas 2009-04-28 Garažų statybos bendrijos pažymos pagrindu V. P. vardu. Statybos pradžia ir pabaiga 1999 metai, 2009-01-09 vidutinė rinkos vertė 5910 Lt (1711,65 Eur) (12 b. l.).

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pripažinimo ieškovės bendrąja daline nuosavybe nekilnojamajame turte – garaže bokse Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini) , registruotame asmeninės nuosavybės teise atsakovo vardu, nustatant, kad šiame turte ieškovei ir atsakovui priklauso po 50/100 dalis. Atsakovas su ieškiniu nesutinka tvirtindamas, kad garažą jis statėsi vienas po santuokos nutraukimo ir jokių lėšų iš ieškovės nėra gavęs, todėl garažas yra jo asmeninė nuosavybė.

Byloje kilo ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kuomet artimus santykius palaikę ir kartu ilgą laiką gyvenę, bendrai tvarkę reikalus, nesusituokę (išsituokę) asmenys įgijo bendrosios nuosavybės teisę į turtą, kuris registruotas vieno jų vardu.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6. 969 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. 1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrąja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe laikomi jų įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas. Iš esmės analogiško turinio nuostatos įtvirtintos ir naujajame CK LI skyriuje, reglamentuojančiame jungtinę veiklą (partnerystę) (CK 6.969-6.982 str.), kuri suprantama kaip dviejų ar daugiau asmenų (partnerių) įsipareigojimas veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, kooperuojant savo turtą, darbą ar žinias. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Taigi pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, jog po santuokos nutraukimo 1991 metų gyveno kartu su atsakovu iki 2014 metų liepos mėnesio, vedė bendrą ūkį, leido laisvalaikį, naudojosi kartu bendromis su atsakovu gaunamomis pajamomis ir išlaidomis, pirko maistą, kitus pirkinius, statė bendrai garažą. Atsakovas atsiliepime nenurodė ar jie gyveno kartu su ieškove ar vedė bendrą ūkį, tik nurodė, jog garažą statėsi savo lėšomis ir jokių lėšų iš ieškovės negavo, todėl darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė, jog po santuokos nutraukimo su ieškove gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį bei leido laisvalaikį tiek gyvendami Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje. Priešingai atsiliepime nurodė, jog po santuokos nutraukimo su ieškove bendromis lėšomis įsigijo butą bendrąja daline nuosavybe. Šios aplinkybės patvirtina, tai kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo lėšos buvo bendros. Priešingų aplinkybių byloje nenustatyta. Dėl šalių gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo ir bendrų pajamų ir išlaidų naudojimosi patvirtino ir ieškovės byloje pakviesti ir apklausti liudytojai B. Ž. ir R. Ž., L. Š., V. D. ir J. D. bei R. J., kurie yra ieškovės kaimynai, draugai ir giminaičiai. L. Š. paaiškino, jog yra ieškovės ir atsakovo kaimynė ir juos pažysta nuo buto įsigijimo, matė visada juos kartu gyvenančius, perkančius, leidžiančius laisvalaikį, žinojo, kad statėsi ir turi garažą, ieškovės ir atsakovo veiksmai niekada nekėlė abejonių dėl gyvenimo atskirai, jų gyvenimas atrodė kaip faktinėje santuokoje. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir B. Ž. ir R. Ž., kurie yra ieškovės šeimos draugai, V. D., kuri yra ieškovės sesuo ir J. D., kuris yra sesers vyras bei papildomai visi paaiškino, kad šalys leido laisvalaikį kartu ir gyveno kaip šeima ir viską pirko kartu, jiems atrodė, kad šalys naudojosi pajamomis kartu bei siekė kartu pasistatyti garažą ir jį statėsi.

Teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog po santuokos nutraukimo kartu su atsakovu gyveno ir buvo sugyventiniai, atsakovas atsilepime fakto, jog ieškovė ir atsakovas buvo sugyventiniais nekvestionavo, ieškovės liudytojai B. Ž. ir R. Ž., L. Š., V. D. ir J. D. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, atsižvelgęs į liudytojų santykius su šalimis, jog jos nei su ieškove nei su atsakovu nesusipykusios, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė ir atsakovas nuo santuokos nutraukimo 1991 metų iki 2014 metų buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, naudojosi bendromis pajamomis ir išlaidomis, įsigijo bei sukūrė naujus daiktus, todėl pripažįsta, kad ieškovė ir atsakovas gyveno bendrai kaip sugyventiniai neįregistravę santuokos.

Nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog atsakovas garažą statė iš savo asmeninių lėšų ir jokių lėšų iš ieškovės negavo, tačiau byloje nepateikė, tai patvirtinančių įrodymų, jog jis būtų statęs garažą vien tik iš savo asmeninių lėšų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys gyveno neįregistravę santuokos kaip sugyventiniai ir vedė bendrą gyvenimą ir ūkį, naudojosi bendromis pajamomis, todėl yra pagrindas pripažinti, jog siekė kartu tikslo sukurti daiktą, t. y. pasistatyti garažą. Ieškovė teisme nagrinėjimo metu paaiškino, kad prie garažo statybos prisidėjo savo darbu, pirkdama ir veždama statybines medžiagas bei rūpinosi garažo statyba, o atsakovas tik padarė garažo langus ir duris, nes buvo stalius. Be to, prisidėjo prie garažo statybos 4000 Lt (1158,48 Eur), iš kurių 2000 Lt (579,24 Eur) davė mama garažo statybai, o kitus 2000 Lt (579,24 Eur) davė sesuo V. D. už tėvo palikimo atitenkančią didesnę dalį. Dėl 2000 Lt (579,24 Eur) gavimo iš mamos atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nes juos gavo grynais pinigais ir pinigų perdavimo fakto niekas nematė, todėl šią aplinkybę teismas laiko neįrodyta. Dėl 2000 Lt (579,24 Eur) gavimo už tėvo palikimą iš sesers V. D. aplinkybės, teismas remiasi pačios ieškovės paaiškinimu bei V. D. bei jos vyro J. D., kurie nors ir artimi giminaičiai, parodė, jog perdavė ieškovei 2000 Lt (579,24 Eur) už tėvo palikimo jiems atitekusią didesnę dalį, jų parodymai šioje dalyje buvo nuoseklus ir logiški, todėl šią ieškovės aplinkybe teismas laiko įrodyta ir laiko labiau tikėtina, kad ieškovė gavo iš V. D. bei jos vyro J. D. bei ieškovė galėjo prisidėti prie garažo statybos 2000 Lt (579,24 Eur), o ne 4000 Lt (1158,48 Eur). Be to, aplinkybes, kad ieškovė prisidėjo prie garažo statybos ne tik pinigais, bet ir darbu, statybinėmis medžiagomis, rūpesčiu dėl garažo statybos ir siekė kartu su atsakovu pasistatyti garažą patvirtino posėdžio metu ir kiti liudytojai L. Š., V. D., J. D.. Liudytojas R. J. teisme patvirtino, jog yra atsakovo draugas ir ilgus metus buvęs jo bendradarbis, su juo nesusipykęs, parodė, jog jis pats statė ieškovei ir atsakovui jų garažą bei patvirtino, kad garažo statyba ir medžiagomis garažo statybai labiau rūpinosi ieškovė, nei atsakovas, nes pastarasis pastoviai piktnaudžiavo alkoholiu ir garažo statybos reikalais mažai domėjosi.

Byloje esantys įrodymai ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtino, kad garažą boksą Nr. 1 šalys statė savo jėgomis, darbu, su giminaičių pagalba, taip pat samdant kitus asmenis. Teismas nesutinka su atsakovu, kad ieškovės indėlio į garažo statybos nebuvo, atsakovas iš jos pinigų negavo, nes šias aplinkybes paneigia byloje nustatytos aplinkybės esančiais įrodymais, laikytina, kad ieškovė įrodė, jog prie garažo statybos prisidėjo 2000 Lt (579,24 Eur) bei savo darbu, jėgomis, rūpesčiu, medžiagų ieškojimu, todėl pripažintina, kad šalys po lygiai prisidėjo prie garažo sodybos statybos. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad šalys po santuokos nutraukimo gyveno toliau kaip sugyventiniai ir vedė bendrą gyvenimą bei ūkį iki 2014 metų bei ieškovė prie garažo statybos prisidėjo bent 2000 Lt (579,24 Eur) piniginiu įnašu, savo darbu, rūpesčiu, medžiagų ieškojimu bei kartu su atsakovu siekė pasistatyti garažą jų bendroms reikmėms ir kartu jį naudoti, nes priešingų duomenų nenustatyta, todėl yra pagrindas pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – garažas boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: garažų; pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini) , 2G1p; esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P. ir atsakovui V. P. priklauso lygiomis dalimis po 50/100 bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Dėl skolos priteisimo

CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1469,26 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2018-05-31 už atsakovui priklausančios buto dalies išlaikymo mokesčius, kuriuos ieškovė sumokėjo už atsakovą. Ieškovė nurodė, jog 1469,26 Eur skolą sudaro: 746,38 Eur už buto šildymą, 589,96 Eur už gyvenamojo namo renovaciją, 115,55 Eur už elektros energiją už garažo ir gyvenamojo namo laiptinės, rūsio apšvietimą, 12,98 Eur už atliekų tvarkymą. Atsakovas su nurodyta suma nesutinka, nes atsiliepime nurodė, jog ieškovei yra pinigų davęs grynais, o 700 Eur dalimis yra pervedęs 2016-09-01, 2017-01-12, 2017-05-23, 2017-07-26 bankiniais pavedimais į ieškovės sąskaitą. B eto, ieškovė mokesčius dalina per pusę, o ne atsakovui priklausančia dalimi 47/100. Dėl ieškovės prašomos priteisti 746,38 Eur už buto šildymą, ieškovė ieškinyje bei posėdžio metu nurodė, jog prašo priteisti už 2014 m. 12 mėn. – ½ dalį skolos 37,62 Eur (bendra sąskaita -75,25 Eur), už 2015 m. sausio mėn. – 43,86 Eur (bendra sąskaita 87,73 Eur), nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Priteisti atsakovo vardu išrašytose sąskaitose nurodytas sumas ir nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 gegužės mėn. priteisti ½ dalį ieškovės vardu išrašytose sąskaitose nurodytas sumas. Teismas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti suma už buto šilumą ir iš dalies sutinka su atsakovu, nes ieškovė paskaičiavo bendras abiejų vardu išrašytas sąskaitas bei sąskaitas nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 gegužės mėn. po ½ dalį, nors atsakovo turima buto dalis yra 47/100, todėl šioje dalyje nurodytų sąskaitų bendra suma dalintina ne po ½ dalį, o bendra sąskaitos suma dalintina 53/100 dalimi ir iš atsakovo priteistina jam priklausanti 47/100 dalis sąskaitose nurodytų šioje dalyje sumų, t. y. vietoj ieškovės prašomos priteisti 746,38 Eur už buto šilumą, priteistina 730,83 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų išrašytų sąskaitų – faktūrų bei mokėjimo kvitų matyti, kad už namo renovaciją sąskaitos išrašytos atsakovo vardu 589,96 Eur sumai, todėl ji priteistina iš atsakovo. Už elektros energiją už garažo ir gyvenamojo namo laiptinės ir rūsio apšvietimą, teismas sutinka su ieškovės nurodyta ½ dalimi, t. y. 115,55 Eur, kadangi iš pridėtų mokėjimo kvitų nėra galimybės nustatyti kuri dalis bendros sumos yra už garažo, namo laiptinės ar rūsio apšvietimą bei aukščiau nustatyta, kad garažas šalims priklauso po ½ dalį, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus priteistina ieškovės prašoma priteisti ½ dalis iš atsakovo. Taip pat sutiktina su ieškovės nurodyta 12,98 Eur suma už atliekų tvarkymą, nes ji pagrįsta išrašytomis sąskaitomis už bute gyvenančius asmenis, o ne pagal plotą, todėl bendra suma dalintina pusiau, o ne proporcingai turimai atsakovo buto daliai. Todėl viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1449,32 Eur. Nors atsakovas atsiliepime yra nurodęs, jog ieškovei yra pervedęs bankiniais pavedimais apie 700 Eur sumą ir davęs kitą dalį grynais, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, jog atsakovas nepagrindė savo aplinkybių dėl sumokėtų pinigų ieškovei. Iš pateiktų ieškovės bankinių sąskaitų išrašo yra matyti, jog atsakovas 2016-09-01 bankiniu pavedimu pervedė 300 Eur ieškovei. Tačiau posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ši suma buvo skirta sumokėti už atsakovo dalį dėl šilumos paskirstymo metodo nustatymo šalių daugiabutyje, kurios bendra suma sudarė 600 Eur. Nors ieškovė nepateikė apie 600 Eur sumos sumokėjimą rašytinių įrodymų, tačiau pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos pranešimą „Dėl šilumos paskirstymo metodo (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name“, iš kurio netiesiogiai matyti, jog namo bendrija parengė projektą dėl metodo nustatymo suderinimo su komisija, todėl labiau tikėtina, kad 300 Eur pervesta atsakovo pinigų suma buvo skirta sumokėti už šilumos metodo nustatymą, o ne už komunalinius mokesčius. Be to, atsakovas nors ir nurodė pervestas sumas, tačiau ne tik, kad jų neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau ir nenurodė konkrečiai ir detaliai už ką jos buvo pervestos ieškovei.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies (99,32 proc.) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė prašė priteisti patirtas jos bylinėjimosi išlaidas: 70 Eur žyminį mokestį (4 b. l.), 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 5-9), 94,14 Eur išlaidas kurui dėl vykimo pas advokatą (133 b. l.). Viso ieškovė patyrė 464,14 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgęs į ieškovės pateiktas 94,14 Eur išlaidas kurui dėl vykimo pas advokatą (133 b. l.), nelaiko jų būtinomis ir pagrįstomis, kadangi pateikti kuro pylimo čekiai nurodo tik kuro kainą, o ieškovė nepagrindė ir nepateikė išsamios išklotinės kiek kilometrų buvo sunaudota važiuojant pas advokatą, automobilio kuro normos, todėl teismas negali įvertinti kiek ieškovė sunaudojo kuro būtent vykimui pas advokatą, taip pat nepagrindė, kodėl penkis kartus buvo būtina vykti pas advokatą. Iš ieškovės atstovo advokato pateiktų rašytinių įrodymų dėl advokato pagalbos apmokėti nėra aišku, kiek konkrečiai kartų advokatas teikė teisines paslaugas, kokia jų trukmė ir pan., todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ieškovės prašomos priteisti 94,14 Eur išlaidas kurui dėl vykimo pas advokatą atmestinos. Kitos ieškovės išlaidos pagrįstos ir įrodytos prie bylos pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 79 str., 93 str., 98 str.). Viso ieškovė patyrė 370 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį patenkinus iš dalies (99,32 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos 367,48 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 18,12 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, bendrąja daline ieškovės V. P. nuosavybe Negyvenamąją patalpą – garažas boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: garažų; pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini), 2G1p; esantis (duomenys neskelbtini), nustatant, kad šiame turte V. P. priklauso 50/100 dalių, o V. P. - 50/100 dalių.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1449,32 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 32 euro ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 367,48 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 48 euro ct) bylinėjimosi išlaidas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,12 Eur (aštuoniolikos eurų 12 euro ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.