Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui M. N. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone (toliau – ir Skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Laura Raukienė paaiškino, kad ieškovės šeima institucijai yra gerai žinoma, jai yra inicijuotas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinio ugdymo paslaugos šeimoje. Ieškovei vieno vaiko atžvilgiu yra nustatytas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Ieškovė yra susilaukusi kito vaiko, su kuriuo gyvena(-o) Lietuvoje. Skyrius dėl vaiko bendravimo tvarkos norėtų žinoti atsakovo poziciją, tačiau tokių duomenų neturi, negali objektyviai įvertinti situacijos. Negali pasisakyti, su kuo būtų geriau gyventi vaikui, nes atsakovo gyvenimo sąlygos jiems nėra žinomos. Ieškovės gyvenimo sąlygos yra žinomos ir jos yra pakankamai geros, bet ne tokios, kokių norėtųsi, kad būtų. Aplinka nėra pakankamai saugi, yra buvę pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Gal atsakovo gyvenimo sąlygos yra geresnės ir jos būtų tinkamesnės vaikui. Mano, kad bendravimo su vaiku tvarka yra tik minimali. Tėvui neturint galimybės su vaiku bendrauti fiziškai, tikėtina, kad jis turi interesą su vaiku bendrauti reguliariai ryšio priemonėmis. Kiek jiems žinoma, jis ryšį su vaiku palaiko, tik jį riboja atsakovė. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo neprieštarauja, nes atsakovas iki šios dienos nėra pareiškęs jokio reikalavimo, todėl manytina, kad jis su tuo sutinka. Susisiekti su atsakovu institucijai nepavyko, todėl neturi jo nuomonės dėl pateiktų reikalavimų.

Atsakovas M. N. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam tinkamai pranešta. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo

Bylos medžiaga, ieškovės atstovo advokato paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė B. B. ir atsakovas M. N. A. yra A. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovės nuo 2021-09-24 gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės ir jos atstovo teiginių nustatyta, kad šalys nuo 2021-08-16 gyvena skyriumi ir nuo tos datos atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Ieškovė yra dirbanti, gyvenanti kartu su šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, nemokantis lietuvių kalbos, ieškovei nežinoma jo darbovietė, turtas ir pajamos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone pateikė į bylą 2022-11-21 išvadą Nr. 5SD(8.27.Mr)-6506, kurioje nurodyta, kad nuo 2021 m. gauti trys pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus A. N. A., iš kurių du kartus vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, vieną kartą nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, dėl ko atliktas vaiko situacijos vertinimas bei nustatytas pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikis, inicijuotas atvejo vadybos procesas, paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. A. N. A. nėra vienintelis B. B. vaikas. Ji su tuo metu buvusiu sugyventiniu A. O. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. O.. Kurį laiką sugyventiniai vaiką augino ir juo rūpinosi savarankiškai, tačiau 2015-09-22 pateikė prašymus savo laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos į Angliją laikotarpiu (nuo 2015 m. iki jų sugrįžimo į Lietuvos Respubliką), nustatyti jų sūnui A. O. laikinąją globą, vaiko laikinąja globėja paskiriant jo senelę D. O..

Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-29 įsakymu Nr. DV-1497 šie prašymai patenkinti. Abu sugyventiniai buvo supažindinti su savo teisėmis ir pareigomis mažamečio vaiko atžvilgiu, bei patys įsipareigojo nepertraukiamai teikti vaikui išlaikymą, palaikyti su juo ir laikinąja globėja emociškai glaudžius ryšius. Kurį laiką įsipareigojimų buvo laikomasi, tačiau netrukus ėmė dominuoti atsainus požiūris į vaiką, pasireiškęs tėvų, ypač motinos B. B., nusišalinimu nuo vaiko auginimo, priežiūros ir jo išlaikymo. Skyrius, vykdydamas globojamo vaiko priežiūrą, situaciją stebėjo penkerius metus. Per minėtą laikotarpį nebuvo fiksuoti jokie teigiami, progresyvūs pokyčiai, vaiko tėvų vaidmuo vaiko auginimo kontekste buvo epizodinis (reti pokalbiai telefonu, vienkartiniai vizitai Lietuvoje, minimalus išlaikymas) ir galiausiai visai nutrūko. Įvertinus fiksuotų aplinkybių visumą bei tai, kad abu sugyventiniai išreiškė sutikimą dėl tėvų valdžios sūnaus atžvilgiu jiems apribojimo, teismo 2020-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-59-733/2021, Institucijos ieškinys atsakovams A. O. ir B. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, patenkintas. Šeimai intensyvios paslaugos, pagalba bei kitos intervencinės ir prevencinės priemonės taikytos iki 2022-06-21, kadangi B. B. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę. Taip pat išvadoje nurodyta, kad ieškovė 2022-06-03 (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje pateikė prašymą dėl mažametės A. N. A. išbraukimo iš mokinių sąrašų, paaiškindama, jog išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini). 2022-06-16 su šeima dirbęs atvejo vadybininkas informaciją patvirtino, informuodamas apie socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų bei atvejo vadybos proceso nutraukimą. Nuo 2022-11-15 Institucijos specialistė bandė susisiekti su ieškove ir paskutiniu žinomu jos sugyventiniu A. M.. 2022-11-21 šeimai socialines paslaugas teikusio socialinio darbuotojo duomenimis, B. B. rugpjūčio mėnesį buvo trumpam sugrįžusi į Lietuvą (be vaiko) ir netrukus išvyko atgal. Jokie kontaktiniai ir kiti aktualūs duomenys apie ieškovę ir jos mažametę dukterį nėra žinomi. Institucija yra gavusi informaciją apie šeimos išsikėlimą gyventi į užsienio valstybę, tačiau neturi duomenų apie pagalbos šeimai poreikį ir pagalbos tęstinumo reikalingumą, todėl nebuvo pagrindo imtis intervencinių ir (ar) prevencinių veiksmų užtikrinant paslaugų tęstinumą kitoje valstybėje. Institucija nurodo, kad negali pateikti teismui konstruktyvios ir objektyviai pagrįstos išvados nagrinėjamu klausimu, kadangi neturi galimybės įvertinti šeimos aplinkos sąlygų, išklausyti vaiko nuomonės, užfiksuoti ginčo šalių pozicijos.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, neturint jokių duomenų apie situaciją atsakovo šeimoje, jo (ne)norą auginti vaiką, konstatuotina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, t. y. motina, labiausiai atitinka jo interesus. Nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukters fiziniais, emociniais ir kitais poreikiais, kad nebūtų sudariusi vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, minėta, byloje neišreiškė pozicijos dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir dėl kitų ieškovės reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nustatytina nepilnametės A. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su mama - ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimui ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, pozicijai, išdėstytai teismo posėdžio metu, dėl minimalios bendravimo tvarkos, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su vaiku galimai nebegyvena Lietyvoje, nustatytina ši atsakovo bendravimo su dukra A. N. A. tvarka: atsakovas bendrauja su dukra nuo 19 val. iki 20 val. vaiko gyvenamosios vietos valstybės laiku telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis tris kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais), o taip pat šiomis dienomis: sausio 1-ąją - Naujųjų Metų dieną, (duomenys neskelbtini) - atsakovo gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)- dukros gimimo dieną; atsakovas bendrauja su dukra vaiko gyvenamosios vietos valstybės teritorijoje ne mažiau kaip dvi savaites kiekvienos vasaros laikotarpiu pasiimdamas dukrą šalių sutartą dieną 9 val. ir grąžindamas dukrą ieškovei šalių sutartą paskutinę dieną 19 val. Apie numatomą atvykimą pasiimti dukrą ir jos grąžinimą atsakovas įspėja ieškovę prieš keturiasdešimt aštuonias valandas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. N. A. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos -2022-01-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ją paskiriant išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Nustatyta, kad ieškovė Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Jos atžvilgiu antstoliai vykdo vykdomąsias bylas.

Duomenų apie atsakovo šeiminę, turtinę padėtį byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes jis šioje byloje yra pasyvus, duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas, turtinę padėtį teismui nepateikė, pozicijos apie galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą, neišdėstė, nors procesiniai dokumentai, minėta, buvo įteikti asmeniškai.

Įvertinus šalių vaiko amžių, jo būtinus poreikius būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, aprangai, avalynei, lavinimui, ieškovės turtinę padėtį, šalių amžių ir jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikui išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 300 Eur kas mėnesį atsakovo skiriama suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Skiriant tokias atsakovo išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko poreikių tenkinimo ir atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistina A. N. A. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2022-01-12 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2021-08-16. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteistino išlaikymo dydį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas 1440 Eur išlaikymo įsiskolinimas A. N. A. už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2022-01-11).

A. N. A. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina ieškovė B. B. (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 198 Eur žyminio mokesčio (85 Eur už gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo reikalavimą, 81 Eur už išlaikymo priteisimo reikalavimą ir 32 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikalavimą) ir 17,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 215,85 Eur valstybei bei 375,09 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeskso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės A. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina - ieškove B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šią atsakovo M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra A. N. A. tvarką:

- atsakovas bendrauja su dukra nuo 19 val. iki 20 val. vaiko gyvenamosios vietos valstybės laiku telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis tris kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais), o taip pat šiomis dienomis: sausio 1-ąją - Naujųjų Metų dieną, (duomenys neskelbtini) - atsakovo gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)- dukros gimimo dieną;

- atsakovas bendrauja su dukra vaiko gyvenamosios vietos valstybės teritorijoje ne mažiau kaip dvi savaites kiekvienos vasaros laikotarpiu pasiimdamas dukrą šalių sutartą dieną 9 val. ir grąžindamas dukrą ieškovei šalių sutartą paskutinę dieną 19 val. Apie numatomą atvykimą pasiimti dukrą ir jos grąžinimą atsakovas įspėja ieškovę prieš keturiasdešimt aštuonias valandas.

Priteisti iš atsakovo M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-01-12 iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), 1440 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai A. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2022-01-11).

A. N. A. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini):

- 375,09 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, nurodytą 375,09 Eur sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.