Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjai-pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Virginijai Budrevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)., Kauno r., romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, be išsilavinimo, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 2013m. kovo 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams; 2) 2013m. gruodžio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 182 str. 1d., 182 str. 1d., 302 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-1m. ir 10 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 2014m. birželio 11d. Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 227 str. 4d., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-1m. ir 11 mėn. l/a, 2015m. birželio 17d. Jonavos raj. apyl. teismo nutartimi nustatyta keliais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka, galutinę bausmę nustačius-2m. ir 5 mėn. l/a, 2015m. liepos 21d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pakeista 2015m. birželio 17d. Jonavos raj. apyl. teismo nutartis ir, pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str. nuostatas, galutinė bausmė nustatyta-1m. ir 8 mėn. l/a, 2015m. lapkričio 20d. lygtinai paleistas pagal 2015m. lapkričio 10d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 mėn. 26d. l/a; 4) 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų, 2019m. liepos 19d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, atlikęs arešto bausmės laiką; 5) 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-4 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 6) 2020 m. rugpjūčio 31 d.Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 243str., LR BK 281¹str.1d. – 7 mėn. 10 d. l/a., teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, kaltinamasis J. B., įsiteisėjus 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiui baudžiamojoje byloj Nr.1-816-1072/2019, kuriuo buvo nuteistas pagal LR BK 281¹ str. 1 d. ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, 2019 m. birželio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis(kaltinamasis J. B.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2019 m. rugpjūčio 14 d., apie 16⁴⁰ val., dienos metu, ties namu, esančiu adresu: Šlaitų gt. Nr. 11, Ukmergės m., vėl vairavo transporto priemonę, t.y. automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be to, įsiteisėjus 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam (kaltinamajam J. B.), kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str 1 d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui, 2020 m. sausio 15 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis (kaltinamasis J. B.) tęsė savo nusikalstamą veiką ir minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2020 m. sausio 30 d., apie 08⁴⁰ val., dienos metu, ties pastatu, esančiu adresu: Gedimino gt. Nr. 66, Ukmergės m., vėl vairavo transporto priemonę, t.y. automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, 2020 m. rugpjūčio 12 d. 17.33 val., Ukmergėje, Gedimino gt., ties namu, pažymėtu Nr. 62, vairavo automobilį „O. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilės girtumas) ir tokiu būdu jis (kaltinamasis J. B.) tyčia vengė atlikti teismo jam buvusią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 243 str., 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais liudytojų V. Ž. ir N. B. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu (b.t. I, l.48-50, t. I, 57-58), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-816-1072/2019 (b.l. 139-144, t. 2), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1638-517/2019 (b.l. 132-138, t. 2), su nuteistuoju J. B. sudaryto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano išrašu (b.l. 62-76, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK skyriaus vyr. patrulio 2020 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b.l. 19, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 11-13, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 14-17, t. 1), neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais (b.l. 21, t. 1), 2020 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 20, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų, iš kurių nusikaltimas, numatytas LR BK 281¹ str. 1 d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3d.), o veika pagal LR BK 243 str.- tik prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 str.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis J. B. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai (prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso, t.y. alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2020-08-12 d., 17.33 val. J. B. nustatytas 2,46 promilių girtumas, 17.51 val. - 2,58 promilių girtumas (b.t.I,l.21).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. įsiteisėjusio nuosprendžio išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-816-1072/2019 matyti, kad kaltinamasis J. B. už vairavimo faktą, esant neblaiviam 2019 m. balandžio 24 d., buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir, pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, nuteistas areštu 30 (trisdešimčiai) parų, LR BK 67 str. 2d. 1p., 3d. ir 68 str. pagrindu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudostis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (b.l. 139-144, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. gruodžio 17d. įsiteisėjusio nuosprendžio išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1638-517/2019 matyti, kad kaltinamasis J. B. už vairavimo faktą, esant neblaiviam 2019 m. rugpjūčio 14 d., buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir, pritaikius LR BK 64¹ str., 75 str. nuostatas, nuteistas lygtinai laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. pagrindu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudostis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui (b.l. 132-138).

Iš teisme paskelbto byloje esančio su nuteistuoju J. B. sudaryto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano išrašo matyti, kad, įsiteisėjus 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiui, kuriuo probuojamajam – kaltinamajam J. B., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, pastarasis, 2019 m. birželio 11 d., atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, o po to, įsiteisėjus 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiui, kuriuo probuojamajam – kaltinamajam J. B., kaip asmeniui, vėl padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str 1d., buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui, pastarasis, 2020 m. sausio 15 d. atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, vėl pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį (b.l. 63-76, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-08-12 d., apie 17 val. 27 min. patruliuojant Ukmergės mieste, Gedimino gatvėje 62 buvo sutabdytas automobilis „O. C.“. Priėjus prie vairuotojo paaiškėjo, kad tai J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas iš burnos, išlipęs iš automobilio vairuotojas svirdinėjo. J. B. paaiškino, kad šventė pas dėdę Troškūnų km, Anykščių rajone, ten gėre alkoholinius gėrimus, vėliau sugalvojo važiuoti į namus. Alkoholio matuokliu J. B. įpūtė 17 val. 33min. - 2,46 promilių girtumą, o 17 val. 51min. - 2,58 promilių girtumą. Todėl automobilis buvo nuvežtas į Vytauto 109, Ukmergės mieste esančią aikštelę, o vairuotojas perduotas tyrėjai (b.t. I, l. 19).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis J. B. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. balandžio 23d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam J. B. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio (b.l. 21, t. 1), kuris, pagal du ankstesniuosius teismo nuosprendžius, t.y. 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį ir 2019 m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transpoto priemones atitinkamai trejų ir penkerių metų laikotarpiui, Savivaldybių probacijos skyriuje pasirašytinai buvo supažindintas su teisinėmis pasekmėmis nevykdant jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau šių salygų nevykdė ir vėl neblaivus sėdo už automobilio vairo, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo J. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 243 straipsnio požymius, t.y. vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime pagal LR BK 281¹ str. patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo J. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis J. B. padarė dvi veikas, iš kurių nusikaltimas, numatytas LR BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3d.), o veika pagal LR BK 243 str., tik prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 str.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo J. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs šešis kartus teistas, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, eilinį kartą neblaivus sėsdamas už vairo, nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, tik 2019 m. liepos 19 d. grįžęs iš įkalinimo vietos, kur už analogišką nusikaltimą atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę pagal 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, nes po to antrą kartą vėl būdamas lygtinai nuteistas už analogišką nusikaltimą pagal 2019m. gruodžio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį, šioje baudžiamojoje byloje vėl yra kaltinamas naujų veikų teisingumui ir transporto eismo saugumui padarymu. Kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamas naujas veikas padarė, dar neišnykus ir nesant panaikintam teistumui už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam J. B. abi inkriminuojamos veikos yra tyčinės, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, naujas nusikalstamas veikas padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne vieną kartą buvusiam baustam ir administracine tvarka, kuris niekur oficialiai nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo (b.l. 110-126;109), už padarytas veikas yra paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys (areštas pagal LR BK 243 str.), pastarosios bausmės atžvilgiu taikant bausmių keitimo taisykles (LR BK 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “), ir terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 281¹ str. 1d.), nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo J. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, paskirtiną galutinę bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Prie šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtinos bausmės visiško sudėjimo būdu yra pridėtina visa neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal ankstesnįjį 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį (LR BK 64 str. 2 d.).

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75–76), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. B., kaip asmuo, niekada nebuvęs įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, 2020 m. sausio 30 d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nes pagal paskutinįjį įsiteisėjusį 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1638-517/2019 kaltinamajam J. B., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. B. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, kuris, kaip praeityje jau ne vieną kartą administracine tvarka ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą be teisių, buvęs baustas asmuo, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančias nuobaudas (b.l.110-123, t. 1), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis girtumo laipsnis) ir ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo J. B. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo (paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas (Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį J. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas lengvasis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., kur ir šiuo metu saugomas.(b.t.I,l.85-87).

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilis priklausė R. Ž., kuri 2014-10-01 išregistruota negavus duomenų apie TA ir draudimą (b.t. I, l. 24;59). Minėtą automobilį pardavė V. Ž. N. B. (b.l. 48-50; 57-58, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo J. B. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti (LR BK 72 str. 4d. 1p.). L. V. Ž., duodamas parodymus byloje, kurie, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti teisminio bylos proceso metu, parodė, kad automobilis „O. C.“ priklausė jo mirusiai žmonai R. Ž., kuri 2008 m. mirė. Jis automobilį pardavė nepažįstam asmeniui, kaip buvo nustatyta N. B. kaip metalo laužą. Nuo įskaitos automobilio nenuėmė. L. N. B. parodė, kad automobilį jis pirko už 50 eurų kaip metalo laužą, kurį laikė kieme. B. J. B. naudotis automobiliu neleido, automobilį J. B. paėmė savavališkai. Pasak liudytojo, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. N. B., kad jo brolis paėmė automobilį iš kiemo sužinojo tik nubudęs po to, kai brolis pats be jo žinios išvyko jo automobiliu. Pats kaltinamasis J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį paėmė be jo žinios ir sutikimo. Duomenų apie tai, kad N. B. būtų leidęs ar žinojęs, kad J. B. paims automobilį byloje nebuvo nustatyta (b.t. I, l.48-50,57-58).

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo J. B. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam J. B. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto lengvojo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo J. B. vairuoto automobilio „O. C.“ vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 510,- Eur. (b.l. 25, t. I). VšĮ „Emprekis“ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio O. C. vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu “(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų „ O. C.“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius automobilio gamybos metus, automobilio nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus). Nors šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis J. B., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje ir nėra, tačiau, atsižvelgiant į aukščiaus paminėtas aplinkybes, vertintina, jog negalima laikyti, kad interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodoma automobilio „O. C.“ vidutinė kaina Lietuvoje yra būtent tokia pati, kaip ir kaltinamojo J. B. vairuoto automobilio „O. C.“ kaina. Priešingai, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. kaltinamojo J. B. vairuotą automobilį „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parodymus byloje davęs liudytojas V. Ž. ir M. B., kaip transporto priemonės savininkai, pasak kurių, automobilis buvo jau senas (pastaba: VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis pirmą kartą buvo registruotas 1997m.), maksimaliai vertina tik 50,- Eur. dydžio suma. Kadangi kaltinamasis J. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.) ir įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, iš kaltinamojo J. B. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma ne pagal interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodomą automobilio „O. C.“ vidutinę kainą Lietuvoje, o pagal paties transporto priemonės savininko nurodytą automobilio vertinimą (kainą)-50Eur (LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 5 d.). Tuo tarpu automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-pil. M. B. (LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. informacinio pobūdžio pažymos dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32254-20 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2020 m. rugpjūčio 13 d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl lengvojo automobilio „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis J. B., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „Aljuva“, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas (su PVM) 60,- Eur. (šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2019 m. spalio 21 d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „Aljuva“ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 16-ST2-184 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone (b.l. 30-40).

BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nurodytas procesinis reguliavimas reiškia, kad dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju bei turi pareigą įvertinti, ar tos išlaidos susijusios su nusikalstamos veikos atskleidimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60,00 eurų išlaidas, kurias sudaro transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas UAB „Aljuva“ aikštelėje. Paminėtos išlaidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo J. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

-pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

-pagal LR BK 243 straipsnį - areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

LR BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir J. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti J. B. 8 (aštuonių) mėnesių lasivės atėmimo bausmę.

LR BK 64 straipsnio 2 dalies pagrindu bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinę bausmę J. B. paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

LR BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti J. B. sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., t.y. 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės atlikimo laiką įskaitant atliktą bausmės dalį pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sutabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. (Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam J. B. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t.y. 50,- Eur.( penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino lengvojo automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „O. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžioui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – automobilį „O. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. Ž. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui – M. B..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, iš J. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti proceso išlaidas – 60,00 (šešiasdešimt eurų) už transporto priemonės – automobilio „O. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą UAB „Aljuva“ aikštelėje. Ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įstaigos kodas 191688326, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam J. B. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.