Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, be išsilavinimo, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. kovo 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams; 2) 2013m. gruodžio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 182 str. 1d., 182 str. 1d., 302 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-1m. ir 10 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 2014m. birželio 11d. Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 227 str. 4d., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-1m. ir 11 mėn. l/a, 2015m. birželio 17d. Jonavos raj. apyl. teismo nutartimi nustatyta keliais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka, galutinę bausmę nustačius-2m. ir 5 mėn. l/a, 2015m. liepos 21d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pakeista 2015m. birželio 17d. Jonavos raj. apyl. teismo nutartis ir, pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str. nuostatas, galutinė bausmė nustatyta-1m. ir 8 mėn. l/a, 2015m. lapkričio 20d. lygtinai paleistas pagal 2015m. lapkričio 10d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 mėn. 26d. l/a; 4) 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų, 2019m. liepos 19d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, atlikęs arešto bausmės laiką, paskutinis teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019m. rugpjūčio 14d., apie 16⁴⁰ val., dienos metu, kaltinamasis J. B. ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. D. K. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kaltinamojo J. B. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 16⁴² val. atlikto pirmo būtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 17⁰¹ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais liudytojų T. V. ir D. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 48, 66-67), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. rugpjūčio 14d. tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo(b.l. 17), įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 4-5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-10), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 19), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašu(b.l. 20), alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatu(b.l. 18), 2019m. rugpjūčio 14d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 21) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto liudytojo T. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. rugpjūčio 14d. tarnybos metu, patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu V. R., apie 16⁴⁰ val., Šlaitų gatvėje, Ukmergės mieste buvo pastebėtas iš Gedimino gatvės į Šlaitų gatvę sukantis automobils „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, vinguriavo važiuojamąja kelio dalimi. Patikrinimui sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad už automobilio vairo buvo pil. J. B.. Automobilyje sėdėjo ir du nepilnamečiai asmenys-pil. V. K. ir A. J.. Iš automobilio salono ir paties vairuotojo J. B. burnos sklido aitrus alkoholio kvapas. J. B. pats prisipažino, kad prieš valandą laiko gėrė degtinę. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus vairuotojo blaivumą, pastarajam buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, o po maždaug 20 minučių antrą kartą atlikus blaivumo testą, automobilį vairavusiam J. B. buvo nustatytas 2,36 promilės girtumas. Iš įvykio vietos automobilis „ M. C. “ buvo nugabentas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią automobilių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 66-67). Šias aplinkybes liudytojas T. V. nurodė ir 2019m. rugpjūčio 14d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo(b.l. 17).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų blaivumo testų rezultatus užfiksavusių rodmenų kvitų matyti, kad, 2019m. rugpjūčio 14d. du kartus atlikus kaltinamojo J. B., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 16⁴² val., pastarajam buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 17⁰¹ val., metu,-2,32 promilės girtumas(b.l. 19). Šie duomenys apie kaltinamojo J. B. neblaivumą yra užfiksuoti tiek prie bylos medžiagoje esančiame 2019m. rugpjūčio 14d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), akte, tiek ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išraše(b.l. 20-21).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis J. B. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. balandžio 23d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam J. B. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 18-21), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo J. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nussikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo J. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo J. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo J. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs keturis kartus teistas asmuo, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš ankstesnių gyvenimo klaidų ir, tik 2019m. liepos 19d. grįžęs iš įkalinimo vietos, kur už analogišką nusikaltimą atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę pagal paskutinįjį nuosprendį, toliau vedė amoralų nusikastamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymu(b.l. 105-149). Kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnę veiką, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors LR BK 27 str. prasme kaltinamasis J. B. ir yra laikytinas recidyvistu, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos, kuri jokių pasekmių nesukėlė, pobūdį ir į paties kaltinamojo, kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje rgistruoto asmens, kurio šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai(b.l. 183-186), asmenybę ir įvertindamas tai, kad teistiems ir turintiems teistumą asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis J. B. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam. J. B., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą paskyrus tik sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, visgi tikslinga šiuo nuosprendžiu paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar atidėti, paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.). Paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. B., kaip asmuo, niekada nebuvęs įgijęs teisės vairuoti transporto primones, 2019m. rugpjūčio 14d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nes ankstesniu įsiteisėjusiu 2019m. gegužės 14d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-816-1072/2019m. kaltinamajam J. B., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui(b.l. 115-120).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. B. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, kuris, kaip praeityje jau ne vieną kartą administracine tvarka ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą be teisių, buvęs baustas asmuo, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančias nuobaudas(b.l. 153-162), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo J. B. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

LR BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena kartu su bausme galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2019m. rugpjūčio 21d. nutarimu kaltinamajam J. B. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2019m. rugpjūčio 21d. iki 2020m. vasario 20d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 52-55). Nušalinus kaltinamąjį J. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 22).

Iš byloje esančio 2019m. rugpjūčio 14d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad, įvykio vietoje tikrinant sulaikytą kaltinamojo J. B. vairuojamą automobilį „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis, paprašytas, policijos pareigūnams šalia kitų dokumentų pateikė tiek transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir 2019m. rugpjūčio 09d. sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kuris patvirtina tai, kad kaltinamasis minėtą automobilį sandorio pagrindu už 100,- Eur. sumą įsigijo iš buvusio transporto priemonės savininko-pil. D. K.(b.l. 23-25, 29). Informaciją apie buvusį automobilio „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką patvirtina ir byloje esanti VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 30). Pasak paties kaltinamojo J. B. teisme duotų parodymų, nusipirkęs automobilį „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienai jis dar nebuvo spėjęs susitvarkyti vairuotos transporto priemonės registracijos dokumentų savo vardu. Nežiūrint į tai, laikytina, kad kaltinamasis J. B. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo dieną jau buvo faktinis jo vairuoto automobilio valdytojas(savininkas).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo J. B. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame LR BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Kadangi automobilis, kurį vairavo neblaivus kaltinamasis J. B., yra paties kaltinamojo nuosavybė, o kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(LR BK 72 str. 3d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo J. B. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(LR BK 72 str. 3d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. rugpjūčio 20d. informacinio pobūdžio pažymos dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-34758-19 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. rugpjūčio 19d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis J. B., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teiskimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 32-45).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kadangi nušalinus neblaivų kaltinamąjį J. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 22), o kaltinamasis, būdamas raštu įspėtas dėl automobilio nutralavimo turėtų išlaidų atlyginimo, geranoriškai šių išlaidų neapmokėjo, Vilniaus apskrities VPK patirtos automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, transportavimo išlaidos yra pripažintinos bylos proceso išlaidomis, kurios yra priteistinos iš kaltinamojo J. B.(LR BPK 103 str. 6p., 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti laivės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam J. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam J. B. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministreijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; b) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam J. B. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. automobilio „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, kuris laikinai saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2019m. rugpjūčio 21d. nutarimu kaltinamajam J. B. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į lengvąjį automobilį „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris laikinai saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Priteisti iš kaltinamojo J. B. 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą už suteiktas priverstinio automobilio nuvežimo paslaugas, kaip bylos proceso išlaidas, Vilniaus apskrities VPK naudai.

Daiktinius įrodymus-transporto priemonės, t.y. automobilio „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. D. K. vardu, techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019m. rugpjūčio 09d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.