- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-315-932/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32254-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- J. B.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir jam paskirtos šios bausmės:
pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams;
pagal BK 243 straipsnį – arešto bausmė trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir J. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir J. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir J. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams ir dešimčiai dienų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. B. sulaikyme – nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. – išbūtas laikas, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019 m. balandžio 1 d., patvirtinta 68 straipsnio 2 dalies redakcija), J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones atėmimas penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra 50 Eur, kaip konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 103 straipsnio 1 dalimi, iš J. B. priteista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui 60 Eur proceso išlaidų (už automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą UAB „Aljuva“ aikštelėje).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., 17.33 val., Ukmergėje, Gedimino g., ties namu pažymėtu Nr. 62, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0273 tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
1.1. Taip pat J. B. nuteistas už tai, kad įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloj Nr.1-816-1072/2019, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui atėmimas, 2019 m. birželio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergės r. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2019 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.40 val., dienos metu, ties namu, esančiu adresu: Šlaitų g. Nr. 11, Ukmergės m., vėl vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiui, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkerių metų laikotarpiui, 2020 m. sausio 15 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergės r. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, tęsė savo nusikalstamą veiką ir minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2020 m. sausio 30 d., apie 08.40 val., dienos metu, ties pastatu, esančiu adresu: Gedimino g. Nr. 66, Ukmergės m., vėl vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, 2020 m. rugpjūčio 12 d. 17.33 val., Ukmergėje, Gedimino g., ties namu, pažymėtu Nr. 62, vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilės girtumas), ir tokiu būdu jis tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmas J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroras D. Žvirblis prašo:
- panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria galutinė subendrinta bausmė J. B. paskirta, vadovaujantis BK 64 straipsniu, ir priimti naują nuosprendį – subendrintą galutinę bausmę paskirti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis (bausmes bendrinant visiško sudėjimo būdu), ir J. B. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams ir dešimčiai dienų;
- pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį ir J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai yra uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
2.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas J. B. paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino skundžiamu nuosprendžiu J. B. paskirtą atėmimo bausmę aštuoniems mėnesiams, prie jos pridėdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę septyniems mėnesiams ir dešimčiai dienų. Toks bausmių bendrinimas taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas yra netinkamas. Prieš priimant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, nuteistasis J. B. BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas veikas padarė 2020 m. rugpjūčio 12 d., šios aplinkybės iki priimant pirmąjį 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį nebuvo žinomos. Už nurodytas nusikalstamas veikas, padarytas 2020 m. rugpjūčio 12 d., J. B. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis. Toks bausmių bendrinimas atitinka kasacinio teismo praktiką dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo, akcentuojant, kad teismų praktikoje formuojamos nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, tai, jog ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.
2.2. Prokuroras taip nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje priėmė motyvuotą sprendimą nuteistajam J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams ir taikant privalomą turto konfiskaciją. Vis dėlto skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo nurodytos, todėl ši klaida turi būti ištaisyta.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant nevartoti alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat nešioti apykoję.
3.1. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja pakankamai aplinkybių, leidžiančių manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Pirmiausia nurodomos nuteistajam diagnozuotos lėtinės ligos (stipraus laipsnio anemija, lėtinis virusinis hepatitas C, kepenų cirozė, širdies ritmo sutrikimai ir kt.), jam reikalinga nuolatinė medicininė pagalba bei reabilitacija. Pataisos namuose gali nesulaukti reikiamos pagalbos, kas dar labiau pablogintų sveikatos būklę. Apelianto įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo sveikatą, tai, kad jam būtina medicininė pagalba. Tuo pačiu pažymi, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas priklausomas nuo alkoholio, tačiau šiuo metu savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, lanko psichologo kursus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad įpareigojus nuteistąjį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų tam tikru laiku, taip pat įpareigojant nešioti apykoję ar paskiriant dar kitus įpareigojimus, jie apribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.
3.2. Prašydamas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis papildomai nurodo, kad visais būdais siekia sugrįžti į pilnavertį gyvenimą, gydosi esamas ligas, nevartoja alkoholinių gėrimų ar psichotropinių medžiagų, nėra padaręs jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų. Nurodoma, jog realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų apeliantą, jo socializaciją, ryšius su artimaisiais. Atliktų tyrimų pagrindu pažymi, jog alternatyvos laisvės atėmimo bausmei ir probacija yra veiksmingesnės priemonės, tikintis, kad asmuo daugiau nenusikals.
3.3. Kitose dalyse nuosprendis neskundžiamas, nuteistasis sutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, išlaidų priteisimu.
4. Posėdžio metu nuteistasis J. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Prokurorė A. Poškutė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro D. Žvirblio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nagrinėjamoje byloje pateikti du apeliaciniai skundai – prokuroro teigimu, skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmę nuteistajam buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o, nuteistojo įsitikinimu, šioje byloje yra pagrindas jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taigi nuosprendis dalyse dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo nėra skundžiamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
6. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę su Vilniaus rajono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 2 dalimi, kadangi nurodytais nuosprendžiais nuteistajam skirtos bausmės turėjo būti bendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais prokuroro nurodytais argumentais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo pagrindas yra neteisingas, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.
7. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Taigi BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis jau po paskirto nuosprendžio atlieka naują nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už veikas, padarytas 2020 m. rugpjūčio 12 d., taigi dar iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, su kuriuo buvo bendrinama skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi akivaizdu, jog pirmasis 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis priimtas po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą J. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.
8. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-7-6/2013).
9. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles bendrinant dviem skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tačiau skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįstai subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatomis, kadangi nagrinėtos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą, todėl šioje dalyje nuosprendis nekeistinas. Be kita ko, ištaisant pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimo klaidą ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bendrinant su 2020 m. rugpjūčio 31 d. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, išlieka pagrindas šias bausmes bendrinti visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis), galutinės nuteistajam J. B. skirtinos bausmės dydis lieka tas pats. Visiškas bausmių sudėjimo būdas taikytinas, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės pavojingumą – J. B. anksčiau ne kartą teistas, taip pat baustas ir administracine tvarka, yra aiškiai linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi skundžiamas nuosprendis keistinas tik dalyje dėl skundžiamu nuosprendžiu ir pirmuoju nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo pagrindo šias bausmes bendrinant ir galutinę bausmę paskiriant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis.
10. Prokuroras skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje nenurodė nuteistajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, nors jas išsamiai aptarė aprašomojoje nuosprendžio dalyje. Su tokiais prokuroro nurodytais argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad joje yra nurodytos nuteistajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – sprendimas taikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nurodytas atėmimo terminas bei tokios teisės taikymo pradžia, taip pat sprendimas taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Dėl nurodytų priežasčių anksčiau nurodyti prokuroro argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo
11. Nuteistasis J. B. prašo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos galutinės bausmės vykdymą. Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą nuteistajam nėra jokio pagrindo.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo klausimą, šių reikalavimų apylinkės teismas iš esmės laikėsi.
13. Visų pirma iš bylos medžiagos matyti, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistajam jau buvo taikytas ankstesniais nuosprendžiais. Nors baudžiamajame įstatyme nėra draudimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti daugiau nei vieną kartą, tačiau pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
14. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta galutinė vienerių metų trijų mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė, taigi egzistuoja formaliosios BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Nepaisant šio formalaus pagrindo, kitų byloje esančių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visetas nesudaro pagrindo atidėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą. Visų pirma atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis yra teistas šešis kartus, pastarojo teistumai yra dėl skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų, tačiau paskutinius tris kartus apeliantas nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, be to, kas ypač svarbu, nuteistajam jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau abiem atvejais pastarasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Naujos nusikalstamos veikos padarytos esant dar neišnykusiam teistumui už ankstesnius nusikaltimus, taigi nuteistasis pirmosios instancijos teismo pripažintas recidyvistu. Be kita ko, per penkerių metų laikotarpį nuteistasis administracine tvarka baustas daugiau nei dvidešimt kartų (padaryti daugkartiniai Kelių eismo taisyklių pažeidimai), nei viena iš skirtų baudų nėra sumokėta (1 t., b. l. 110-123). Taip pat nuteistasis niekur oficialiai nedirbo, nors iki bausmės atlikimo ir buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau, sprendžiant iš jo asocialaus elgesio, realių ketinimų dirbti neturėjo ir pragyveno tik iš socialinių pašalpų. Taigi nurodytos aplinkybės rodo, jog asmuo nedaro išvadų dėl savo elgesio, nekeičia jo teigiama linkme ir aiškiai nėra linkęs laikytis teismo jam skirtų įpareigojimų.
15. Tokių anksčiau išdėstytų aplinkybių kontekste nuteistojo nurodomi teiginiai dėl to, kad jis nėra padaręs naujų administracinių nusižengimų, lanko psichologo konsultacijas dėl priklausomybės alkoholiui, mokosi probacijos įstaigoje, nors ir vertintini teigiamai, tačiau nėra niekuo išskirtiniai ar leidžiantys daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be kita ko, taip pat ir nuteistojo sveikatos sutrikimai nėra pagrindas atidėti bausmės vykdymą, kadangi pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, jog nei ankstesniais nuosprendžiais atidėtas bausmės vykdymas ir skirti įpareigojimai, taip pat socialiniai ir kiti artimi ryšiai laisvėje, galiausiai apelianto sveikatos būklė (diagnozuotos ligos neatsirado staiga, jos nustatytos ženkliai anksčiau nei nuteistasis pradėjo atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę) nesustabdė pastarojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals šį kartą, o pastarajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
16. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį dėl nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio paskirtos bausmės pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir J. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams ir dešimčiai dienų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.