Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., jo atstovei advokatei Linai Zubovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu V. R. atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) jį kaltinant tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintas turtines ir neturtines bendrovės akcininko teises, o būtent per septynias dienas nuo 2016-04-12 prašymo bei 2016-05-23 pareiškimo-pretenzijos išsiuntimo dienos neleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui E. B. susipažinti su prašyme bei pareiškime nurodytais bendrovės dokumentais, net ir tais, kurie pagal įstatymo nuostatas yra laikomi viešais, ir gauti nurodytų dokumentų kopijas, taip pat nesušaukė akcininkų susirinkimo 2015 metais, o 2016 metais laiku, per įstatymo nustatytą terminą – 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, nesuorganizavo eilinio akcininkų susirinkimo, tuo pažeisdamas ABĮ 24 straipsnio 1 dalies, nuostatas, be to, pažeidė susirinkimų rengimo tvarką – netinkamai nustatė susirinkimo apskaitos dieną (2016-06-18 pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2016-07-04 nurodyta susirinkimo apskaitos diena 2016-07-04), tuo pažeisdamas ABĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, nepateikė su darbotvarke susijusių dokumentų (2015 m. finansinės atskaitomybės duomenų paaiškinimo bei prašomos analizės), tuo pažeisdamas ABĮ 26 straipsnio 10 dalies nuostatą, į pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, 2016-07-15, pakvietė dalyvauti bendrovės įgaliotą advokatę, nors ABĮ tokios galimybės nenumato, taip pat 2015-04-30 priėmė nutarimą dėl 2014 m. pelno paskirstymo, nepatvirtinus šio sprendimo akcininkų susirinkime.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatė administracinę atsakomybę valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, <...> nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, <...> nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, <...> turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Kaip matyti iš 2016-12-05 E. B. pareiškimo, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutarimu V. R. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, taip pat E. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, V. R. iš esmės reiškiami kaltinimai pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį dėl to, kad: 1) laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 metais ir pažeidė turtines akcininko teises, tai yra 2015-04-30 priėmė nutarimą dėl 2014 m. pelno paskirstymo, nepatvirtinus šio sprendimo akcininkų susirinkime; 2) laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo 2016 metais ir pažeidė susirinkimų rengimo tvarką; 3) nepateikė akcininkui numatytos informacijos ir dokumentų.

V. R. kaltė padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra grindžiama: VĮ „Registrų centras“ duomenimis, patvirtinančiais, kad nuo 2013-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi yra V. R. (b. l. 8), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-07-15 pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašu, kuris patvirtina, jog pareiškėjui E. B. priklauso 50 proc. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o kitą 50 proc. akcijų dalį valdo V. R. (b. l. 7), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais (b. l. 9-13), E. B. 2016-04-12 prašymu Dėl susipažinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir dokumentų kopijų pateikimo (b. l. 15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. 2016-05-09 atsakymu Dėl pateikto prašymo ir jo priedu (b. l. 19, 22-24), E. B. 2016-05-23 pareiškimu-pretenzija (b. l. 25), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. 2016-05-27 atsakymu Dėl 2016-05-23 pareiškimo-pretenzijos (b. l. 29), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešimu Apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2016-07-04 su jo priedais (b. l. 31-47), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 2016/01 (b. l. 48), E. B. 2016-06-27 prašymu detalizuoti 2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas (b. l. 49), UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko E. B. 2016-07-04 raštu Dėl neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo 2016-07-04 (b. l. 50), 2016-07-08 raštu Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitų rinkinio už 2015 metus tvirtinimo (b. l. 53-54), 2016-07-13 raštu Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitų rinkinio už 2015 metus tvirtinimo su priedu (b. l. 55-56), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. pranešimu Dėl pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2016-07-15 (b. l. 57), bei 2016-09-05 atsakymu Dėl 2016-08-29 prašymo Dėl bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimo protokolų, kuriuo pateikiami Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai už 2011-2015 metus (b. l. 61-62), E. B. 2016-09-15 pareiškimu Dėl suklastoto parašo (b. l. 63), VĮ „Registrų centras“ pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (b. l. 64-66), 2016-12-22 pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 74).

I. Dėl 2015 m. visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo laiku ir akcininko turtinių teisių pažeidimo

II. Dėl 2016 m. visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo laiku ir susirinkimų rengimo tvarkos pažeidimų

Byloje esantys dokumentai patvirtina, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. pripažįsta, jog 2016 metais visuotinis akcininkų susirinkimas iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, tai yra iki balandžio pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko. Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju V. R. kaltės klausimas dėl šio jam inkriminuojamo kaltinimo taip pat jau nebegali būti sprendžiamas, kadangi iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui E. B. yra žinoma, kad vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 1 dalimi, taip pat bendrovės įstatais, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kaip jau minėta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, taigi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2016-05-01. Todėl jau 2016-05-01 pareiškėjui E. B. tapo žinoma, kad bendrovės vadovas V. R. padarė formalų pažeidimą ir nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo per ABĮ nustatytą terminą. Taigi pareiškėjas turėjo teisę kreiptis dėl administracinės nuobaudos administracinėn atsakomybėn traukiamam V. R. skyrimo per šešis mėnesius nuo 2016-05-01, tai yra iki 2016-11-01. Tačiau E. B. su pareiškimu dėl šio pažeidimo kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 5 d., tai yra jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, taip pat nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. teigia, jog E. B. prieš akcininkų susirinkimą buvo pateikta visa prašoma informacija, dokumentai, kurie yra leidžiami, kurie priklauso pagal įstatymą, buvo atsakyta į visus klausimus.

Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešimo Apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2016 m. liepos 4 d. (b. l. 31), kartu su šiuo pranešimu akcininkui E. B. buvo išsiųstos bendrovės finansinės ataskaitos už 2015 metus, ataskaitos apie bendrovės veiklą už 2015 metus ir nutarimo dėl 2015 metų pelno paskirstymo projekto kopijos. E. B. savo pareiškime patvirtina, jog šį pranešimą, kuriame nurodyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 2016-07-04, taip pat prie jo pateiktas bendrovės finansines ataskaitas už 2015 metus, jis gavo 2016-06-18. Tai patvirtina, kad su susirinkimo darbotvarke susijusius dokumentus E. B. gavo ir jie jam buvo pateikti nepažeidžiant ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje nustatyto termino. Tai, kad E. B. gavo su visuotiniu akcininkų susirinkimu susijusius dokumentus patvirtina ir paties pareiškėjo 2016-06-27 siųstas elektroninis laiškas su klausimais, susijusiais su bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu, kurių jis nebūtų galėjęs kelti, jeigu nebūtų gavęs atitinkamų dokumentų.

ABĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje – susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo“.

Įstatyme aiškiai nurodyta, jog uždarosios akcinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę balsuoti akcininkai susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais. Remiantis šia įstatymo nuostata, penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo laikoma apskaitos diena akcinių bendrovių, o ne uždarųjų akcinių bendrovių atveju. Atsižvelgiant į tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra uždaroji akcinė bendrovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo data buvo numatyta 2016-07-04, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2016-07-04 nurodyta susirinkimo apskaitos diena 2016-07-04 šiuo atveju yra nurodyta tinkamai ir neprieštarauja ABĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei nepažeidžia akcininko teisių.

Dėl bendrovės įgaliotos advokatės pakvietimo dalyvauti į pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, teismas pažymi, jog šiuo atveju ABĮ nenumato jokio draudimo, kad visuotiniame akcininkų susirinkime negalėtų dalyvauti bendrovės atstovas. Priešingai, ABĮ 21 straipsnio 1 dalyje netgi nurodyta, jog bendrovės akcininkai visuotiniame susirinkime gali dalyvauti ne tik asmeniškai, bet gali dalyvauti ir jų įgalioti asmenys arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Tačiau taip pat šiuo atveju pažymėtina, jog, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, bendrovės įgaliota advokatė pačiame pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime nedalyvavo, nes dėl jos dalyvavimo susitarti nepavyko, ji tik paaiškino akcininkų susirinkimo vedimo tvarką, kas privalo būti nurodyta pakartotinio susirinkimo protokole, ir išvyko. To neginčijo ir pareiškėjas E. B.. Todėl šiuo atveju ABĮ 21 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R. susirinkimų rengimo tvarkos nepažeidė, todėl pareiškėjo E. B. teiginiai yra nepagrįsti. Kita vertus, pažymėtina, kad, netgi ir tuo atveju, jeigu ir būtų buvę padaryti kokie nors susirinkimų rengimo tvarkos pažeidimai, šiuo atveju administracinė nuobauda jau nebegalėtų būti skiriama, nes bylos nagrinėjimo metu jau yra suėjęs šešių mėnesių nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kadangi, remiantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, bylos nagrinėjimo metu nuobaudos skyrimo terminas pratęstas nebuvo.

III. Dėl įstatymo numatytos informacijos akcininkui nepateikimo

Pareiškėjas E. B. kaltina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. R. neleidus susipažinti su pareiškėjo 2016-04-12 prašyme bei 2016-05-23 pareiškime-pretenzijoje nurodytais bendrovės dokumentais, net ir tais, kurie pagal įstatymo nuostatas yra laikomi viešais, ir nepateikus nurodytų dokumentų kopijų.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius.

Iš teismui kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas E. B. 2016 m. balandžio 12 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. R. prašydamas per 7 dienas sudaryti galimybę susipažinti su prašyme nurodytais bendrovės dokumentais bei pateikti šių dokumentų kopijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsakydamas į 2016 m. balandžio 12 d. prašymą atsisakė leisti susipažinti ir pateikti rašte nurodytų dokumentų kopijas nurodydamas, jog su rašte nurodyta informacija akcininkas galės susipažinti ir gauti dokumentų kopijas tik pasirašęs bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, kuris pridedamas, kadangi dokumentai, su kuriais prašoma leisti susipažinti, yra susiję su įmonės gamybine (komercine) ir konfidencialia informacija. Pareiškėjas E. B. pakartotinai, tai yra su 2016 m. gegužės 23 d. pareiškimu-pretenzija vėl kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. R. ir vadovaudamasis įstatymo suteikta akcininko teise gauti bendrovės dokumentus, kurie turi būti vieši pagal įstatymus ir nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija prašydamas per įstatymo numatytą laikotarpį pateikti nurodomų dokumentų kopijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsakydamas į 2016 m. gegužės 23 d. pareiškimą-pretenziją vėl atsisakė leisti susipažinti ir pateikti nurodytų dokumentų kopijas nurodydamas, jog tarp pareiškėjo nurodytų ir reikalaujamų pateikti dokumentų nėra nei vieno dokumento, kuris yra viešas pagal įstatymus, visi prašomi pateikti dokumentai yra konfidenciali bendrovės informacija, o susipažinti su nurodyta informacija pareiškėjas galės tik pasirašęs bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat pareiškėjo paaiškinimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. R. pateikto įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, valdantis ½ bendrovės akcijų dalį, nepasirašė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. R. prašomos pateikti informacijos E. B. nepateikė.

Iš byloje esančių Bendrovės įstatų 4.9 punkto matyti, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę Bendrovei jos numatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Minėtame įstatų punkte yra iš esmės atkartotos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Taigi, kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. R. pareiškėjui E. B. pateikė aiškiai išreikštą atsisakymą pateikti prašomą informaciją, tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant spręsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti, ar toks atsisakymas pateikti informaciją yra teisėtas ir pagrįstas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl akcininko teisės į informaciją teisinio reglamentavimo, yra pažymėjęs, kad ABĮ apibrėžia galimybę riboti akcininkui gauti informaciją apie bendrovę, priklausomai nuo jo turimų akcijų skaičiaus bei pasižadėjimo neatskleisti konfidencialios informacijos. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad iš esmės tarp pareiškėjo E. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, ir V. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, yra kilęs civilinio teisinio pobūdžio ginčas dėl prašomos pateikti informacijos statuso (vieša informacija pagal įstatymus ar konfidenciali). Kaip jau minėta, ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 50⁵ straipsnį, tuo pačiu negali išspręsti ir civilinio ginčo dėl akcininko teisės gauti informaciją, jei toks yra kilęs. Šiuo atveju ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo nustatyta tvarka neišsprendus tokio pobūdžio ginčo, kurio nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teisės pažeidimų teisenai, šioje dalyje negali būti sprendžiamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. R. administracinės atsakomybės klausimas pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-110-195/2011, ATP-469-533/2012, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-985-245/2014, Nr. ATP-151-582/2015).

Kita vertus, šiuo atveju vėlgi pažymėtina, jog toks pažeidimas, tai yra informacijos akcininkui nepateikimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo minėta, LVAT savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Kadangi šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla yra iškeliama pagal akcininko pareiškimą, todėl minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo akcininkui dienos.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, tą nurodo ir savo pareiškime pats pareiškėjas, kad jis atsakymus į jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. R. pateiktus 2016-04-12 prašymą bei 2016-05-23 pareiškimą-pretenziją gavo atitinkamai 2016-05-09 ir 2016-05-29, todėl laikytina, kad pareiškėjas E. B. apie tai, kad jam nebus teikiama jo 2016-04-12 prašyme bei 2016-05-23 pareiškime-pretenzijoje nurodyta informacija, sužinojo atitinkamai 2016-05-09 bei 2016-05-29. Dėl pareiškėjo pareiškimo nuobauda pagal šį kaltinimą vėliausiai galėjo būti paskirta atitinkamai 2016-11-09 bei 2016-11-29. Tačiau pareiškėjas su pareiškimu dėl šių pažeidimų kreipėsi tik 2016-12-05, tai yra jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šio kaltinimo dar iki pareiškimo teismui padavimo pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, taip pat turi būti nutraukta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog V. R. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK, ir kurio 119 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas (akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas) atitinka ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Remiantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1, 8 dalimis, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos perkvalifikuojamos pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tuomet, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Kadangi ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė nėra švelnesnė nei buvo nustatyta ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje, be to, atsižvelgiant į tai, kad V. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį nutrauktina pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, V. R. inkriminuota veika pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuotina. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, tokiu atveju teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas E. B. pateikė teismui prašymą priteisti jo naudai iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 eurų advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų (b. l. 149-155). Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atsitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat, kad šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. N575-5779/2008; N2-2464/2009, Nr. N-496/2010, Administracinių teismų praktikos 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K), jog ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų taikymas šiuo atveju yra negalimas. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, remiantis teismų praktika, turi būti taikomos ATPK nuostatos, kuriose nenumatoma galimybė nukentėjusiesiems atlyginti ar priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo E. B. prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 7 dalimi, 279 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1, 8 dalimis bei 5 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalį nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Pareiškėjo E. B. prašymo priteisti iš V. R. 500 € (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.