- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- ATP-151-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07507-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo N. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu N. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šiurkščiai pažeidė akcininkės K. K.-G. teises nevykdydamas pareigos per Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 dienų terminą pagal pareiškėjos K. K.-G. 2014 m. rugsėjo 4 d. reikalavimą sudaryti galimybę akcininkei susipažinti su viešais bendrovės dokumentais – pateikti jai kopijas. Teismas už šį pažeidimą N. G. paskyrė 2000 litų, kas atitinka 579 eurų, baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. G. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą, atmesti pareiškėjos K. K.-G. prašymą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų, skirtų K. K.- G. matosi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. G. neatsisakė suteikti informacijos bei akcininkės prašomų dokumentų, o tiesiog vykdydamas savo tiesiogines pareigas užtikrinti, jog su įmonės veikla susijusi visa informacija bei dokumentai būtų pateikti tik asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, t. y. įsitikinti, jog visos informacijos bei dokumentų gavėja yra būtent akcininkė K. K.-G., o taip pat gavus iš jos rašytinį konfidencialumo pasižadėjimą neatskleisti komercinės (gamybinės) informacijos tretiesiems asmenims, pasiūlė K. K.-G. asmeniškai atvykti į bendrovės būstinę darbo metu. Tokiu būdu, anot apelianto, buvo siekiama išvengti bet kokių nesusipratimų ne tik dėl to, jog paštu siunčiama informacija bei dokumentų kopijos gali būti įteiktos ne asmeniškai akcininkei K. K.-G., o jos šeimos nariams (tretiesiems asmenims, neturintiems teisės į šios informacijos bei dokumentų gavimą), juo labiau, jog akcininkės K. K.-G. sutuoktinio U. G. (t. y. akcininkės šeimos nario ir buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo), atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biure Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, bet ir siekiant neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, nepakenkti ikiteisminio tyrimo eigai.
Žemesnės instancijos teismas
N. G. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad jis, privalėdamas vykdyti visus teisės aktus, turėjo pareigą vykdyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimus, priimtus įstatymų nustatyta tvarka, t. y. turėjo vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio eilinio 2014 m. liepos 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2014/07/14 nuostatas, pagal kurias akcininkei K. K.-G. informacija apie bendrovę bei prašomus dokumentus (visuotinio susirinkimo protokolus ir jų priedus), teikiama tik akcininkei pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą ir asmeniškai iš akcininkės gavus patvirtinimą, kad prašomi dokumentai jai asmeniškai yra įteikti. Kita vertus, apelianto manymu, akcininkės K. K.-G. teisės gauti informaciją, bet kuriuo atveju nebuvo apribotos, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi jai buvo pasiūlyta atvykti į bendrovės buveinę darbo metu ir susipažinti su visa prašoma informacija bei gauti norimų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas. Tačiau pati pareiškėja pripažino, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę nebuvo atvykusi bei su bendrovės vadovu N. G. nesusisiekė.
N. G. nuomone, Kauno apylinkės teismas, suabsoliutindamas akcininko teises gauti su įmonės veikla susijusią informaciją bei dokumentus bet kokia forma bei bet kokiu būdu, neužtikrinant, jog gaunama informacija bei dokumentai nepateks tretiesiems asmenims bei nebus atskleisti asmenims, neturintiems teisės į šios informacijos gavimą, bei ignoruodamas bendrovės vadovo teisę informuoti akcininką apie tai, kur ir kada jam bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija ir atvykus tokią galimybę sudaryti arba pateikti prašomas kopijas, t. y. nurodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. G. padarė administracinį teisės pažeidimą neišsiųsdamas paštu akcininkės K. K.-G. prašomų dokumentų kopijų, netinkamai taikė ne tik aukščiau minėtas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, bet ir nukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą K. K.-G. prašo apelianto skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti galioti. Atkreipia dėmesį, kad, skirdamas baudą, teismas pažeidė ATPK 30² straipsnyje nustatytas baudos skyrimo taisykles ir skyrė apeliantui per švelnią nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
N. G. apeliacinis skundas tenkintinas
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių, pažeidimą.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.
K. K.-G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, kaip ji pati nurodo, turėdama 40 proc. visų šios įmonės akcijų, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama taikyti N. G. administracinę atsakomybę pagal ATPK 50⁵ straipsnį ir paskirti jam įstatyme numatytą baudą (b. l. 2). Prašyme pareiškėja nurodė, kad N. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsisakė jai pateikti dalį 2014 m. rugsėjo 4 d. prašyme nurodytų dokumentų, o būtent – visų nuo 2011 m. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. vykusių visuotinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimų protokolus, motyvuodamas tuo, kad pagal Bendrovės įstatų 41 straipsnį, prašomi pateikti visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai nėra vieši pagal įstatymą. Pareiškėjos nuomone, N. G. šiais veiksmais pažeidė jos, kaip akcininkės, teises.
Apelianto teigimu, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės K. K.-G. teisės gauti informaciją nepažeidė, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, jai buvo pasiūlyta atvykti į bendrovės buveinę darbo metu ir susipažinti su visa prašoma informacija bei gauti norimų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas. Tačiau pareiškėja į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę nebuvo atvykusi bei su bendrovės vadovu nesusisiekė. N. G. akcentuoja, kad paštu siųsti pareiškėjos prašomus susirinkimų protokolus atsisako, siekdamas užtikrinti, kad paštu siunčiami dokumentai netaptų prieinami tretiesiems asmenims, bei vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio eilinio 2014 m. liepos 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2014/07/14 nuostatas.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju tarp K. K.-G., kaip įmonės akcininkės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. G. kilo civilinio teisinio pobūdžio ginčas dėl prašomos pateikti informacijos statuso ir jos pateikimo būdo. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 50⁵ straipsnį, tuo pačiu negali išspręsti ir civilinio ginčo dėl akcininko teisės gauti informaciją, jei toks yra kilęs. Tais atvejais, kai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuojama, kad ginčijama akcininko teisė gauti informaciją, ginčas dėl teisės gauti informaciją turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo nustatyta tvarka neišsprendus tokio pobūdžio ginčo, kurio nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teisės pažeidimų teisenai, negali būti sprendžiamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. G. administracinės atsakomybės klausimas pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-110-195/2011, ATP-469-533/2012, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-985-245/2014).
Įvertinus visas paminėtąsias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad N. G. padarė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas naikinamas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir priimamas naujas nutarimas – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant N. G. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad kartu su pareiškimu K. K.-G. teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 15 d. rašto kopiją (b. l. 4), akcijų pirkimo pardavimo sutarties kopiją (b. l. 6), tačiau apylinkės teismas šiais dokumentais vadovavosi kaip tikrais. Be to, nors byloje ir yra patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopija (b. l. 41-45), teismas nutarime vadovavosi įstatų kopija, kuri nėra patvirtinta nustatyta tvarka (b. l. 7-11). Pažymėtina, kad, nesant byloje dokumento originalo, dokumento tikrumas, jo turinys gali būti vertinamas ir pagal kopiją, tačiau jeigu byloje tenka panaudoti dokumentų kopijas, jos turi būti nustatyta tvarka patvirtintos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutarė:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą N. G. atžvilgiu nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.